2016-09-21 Nr. AB-17851-3-61-3-01118-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Energetikos ministerijai dėl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-09-21 Nr. AB-17851-3-61-3-01118-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įvertinti, ar išgyvenimai, patirti dalyvaujant 2016 m. kovo 17 d. Energetikos ministerijoje vykusiame konkurse Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, gali būti traktuojami kaip jai padaryta neturtinė žala; jei taip, atlyginti patirtą žalą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-485-662/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01118-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Energetikos ministerijai dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įvertinti, ar išgyvenimai, patirti dalyvaujant 2016 m. kovo 17 d. Energetikos ministerijoje vykusiame konkurse Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti, gali būti traktuojami kaip jai padaryta neturtinė žala; jei taip, atlyginti patirtą žalą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja neprašė panaikinti konkurso rezultatų ar kitų sprendimų, o tik prašė teismo įvertinti 2016 m. kovo 17 d. Energetikos ministerijoje vykusio konkurso Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei užimti komisijos elgesį. Atsižvelgęs į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
II. Pareiškėja D. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi.
Pareiškėja nurodė, kad dėl galbūt neskaidriai vykdyto konkurso į valstybės tarnybą pareiškėjai buvo padaryta žala, pažeisti teisėti lūkesčiai laimėti konkursą ir grįžti į darbo rinką. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su konkurso vykdymu. Atsisakydamas priimti jos skundą, pirmosios instancijos teismas atima galimybę apginti jos galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja, prašydama įvertinti Energetikos ministerijoje vykusio konkurso komisijos elgesį, iš esmės siekia tik tam tikrų aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priimtinumą nagrinėti teisme (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-845/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-761-662/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-784-261/2015). Pagal ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Energetikos ministerijoje 2016 m. kovo 17 d. vykusio konkurso į Šilumos ūkio ir energetikos efektyvumo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas vykdymo tvarka, dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie galbūt galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog pareiškėjai padaryta neturtinė žala, pareiškėja prašė priteisti patirtą žalą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas, todėl prašymas įvertinti, ar pareiškėjos nurodytame konkurse į valstybės tarnybą jos patirti išgyvenimai gali būti traktuojami kaip jai padaryta neturtinė žala, neatitinka ABTĮ reikalavimų. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad pareiškėja iš esmės siekia neturtinės žalos atlyginimo, nors ir formuluoja šį reikalavimą netiksliai, nenurodydama atsakovo, iš kurio prašo priteisti žalos atlyginimą, bei žalos dydžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo skundo pagrindas ar dalykas nėra pakankamai aiškus, jis turi pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą ar dalyką ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo pagrindą ir dalyką, t. y. nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, kodėl ir kaip nustatyti trūkumai trukdo priimti skundą, ir tik pareiškėjai skundą patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Tuo tarpu nepasiūlius pareiškėjai pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota jos teisė ginti galbūt pažeistas teises.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. K. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė