d94dffce-2af5-4004-9115-c1da75d3d84a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-17-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39979-2017-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7;                                                                                         1.1.10.1; 1.2.29.1; 1.1.4.2; 1.2.15.5.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 5 d.

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamajam A. D. kaltinamojo gynėjui advokatui Tomui Petkevičiui, UAB „D.“ įgaliotiems atstovams advokatams Renatai Jatužytei – Mulevičienei ir Aidui Mažeikai,vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendį, kuriuo A.

D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį),kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. D. suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir, pasinaudodamas juo, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, turėdamas tikslÄ neteisėtai įgyti UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo A4 formato lapÄ , kuriame buvo tikras UAB „D.“ antspaudas ir vadovės bei vienintelės akcininkės D.

D. ranka įraÅ¡yti jos vardas ir pavardė. A. D. minėtame UAB „D.“ blanke įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tyrimu metu nenustatytu bÅ«du D. D. vardu atliko jos paraÅ¡Ä , taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ - 2013-02-18 neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį, kuriuo tariamai UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iki 2016-12-22 sumokėti A. D. 200 000 litų (kas atitinka 57 924,00 eurus). 2016-12-27 šį žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas jį Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S., siekdamas gauti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o, gavęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (notarinio registro Nr. 5617), 2016-01-04 pateikė antstoliui R.

V. praÅ¡ymÄ priimti vykdyti Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ (notarinio registro Nr. 5617) dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „D.“ 58 102,70 eurų dydžio skolÄ bei 6 procentus metinių palÅ«kanų ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės UAB „D.“ turtÄ . Å iais veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A.

D. kaltės nepripažino ir parodė, jog su D. D. (B.) susituokė (duomenys neskelbtini), jiems gimė dukra, santykiai buvo normalÅ«s. Vis dėlto po metų nuo santuokos D. paprašė pasiraÅ¡yti povedybinę sutartį, jis sutiko. Mano, kad jau tada buvusi sutuoktinė turėjo kažkokių prieÅ¡ jį nukreiptų ketinimų, juo labiau, kad viskÄ pirko savo vardu. 2013 m. D. paprašė paskolinti pinigų (200 000 Lt sumÄ ), sakė, kad nori remontuoti klinikÄ (atlikti kažkokį kosmetinį remontÄ , apačioje įrengti rekuperacijÄ ir pan.).

Kiek suprato, tuo metu klinikoje buvo finansinių sunkumų, nes D. vis sakydavo, jog nėra pinigų, dirbdavo savaitgaliais. Toks praÅ¡ymas buvo daugmaž 1 ar 2 mėnesiai iki vekselio pasiraÅ¡ymo. Jis sutiko paskolinti jos praÅ¡omus 200 000 Lt. Pats visos sumos neturėjo, tačiau jam nebuvo sudėtinga pasiskolinti. 130 000 Lt pasiskolino iÅ¡ savo draugo verslininko D. S. (abu kilę iÅ¡ to paties miestelio, pažįstami nuo 1994 m.). Pinigų skolinimosi dokumentuose neformino, tiesiog D. S. grynais atvežė 130 000 Lt jam į namus (pinigai buvo stambiomis kupiÅ«romis, po 500, 200 Lt vertės), žodžiu sutarė, kad pinigus grÄ Å¾ins per 3 metus (dalimis, o jei bus galimybė, visÄ sumÄ iÅ¡ karto).

Už tokiÄ paskolÄ jis D. S. jokių procentų nemokėjo. KitÄ pinigų dalį (70 000 Lt) turėjo pats, tai buvo jo santaupos - pardavus butÄ , už kurį gavo 460 000 Lt (iÅ¡ tos sumos 160 000 Lt grÄ Å¾ino bankui, o 300 000 Lt liko jam), gaudavo įvairias premijas iÅ¡ valstybės ir tt. Tuos pinigus jis laikė namuose, seife, į seifÄ padėjo ir pasiskolintus pinigus. Taigi, sutikęs paskolinti žmonai pinigus, jis paprašė, kad ji pasiraÅ¡ytų vekselį. Nors santykiai tuo metu buvo dar normalÅ«s, tačiau jis norėjo apsidrausti (viskas buvo D. vardu, matė jos brolio, kuris taip pat viskÄ pirkosi savo vardu, skyrybas), be to, D. visai neprieÅ¡taravo pasiraÅ¡yti vekselį.

Vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ jis atvyko į klinikÄ , grynais atsivežė 200 000 Lt. D. buvo klinikoje, abu nusileido į poilsio zonÄ , pasikalbėjo, paskaičiavo pinigus, po ko D. nuėjo į viršų bei atnešė suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ vekselį, su antspaudu. VisÄ vekselio tekstÄ buvo suraÅ¡iusi D., ji pati nustatė ir pinigų grÄ Å¾inimo datÄ , kuri jam tiko. Padavė jai pinigus, kuriuos buvusi sutuoktinė nunešė į antrÄ aukÅ¡tÄ ir padėjo į seifÄ . Kaltinamasis akcentavo, jog vekselį pasirašė pati                             D.

D., jis jos paraÅ¡o neklastojo ir vekselio nespausdino. Klinikoje lankydavosi dažnai, kai reikdavo atlikdavo Å«kio darbus, tačiau jis nežinojo, kur laikomi dokumentai, antspaudai (žinojo tik seifo buvimo vietÄ , kadangi pats jį buvo pirkęs, tačiau seifo rakto tikrai neturėjo). Mano, kad sutuoktinė dalį iÅ¡ jo pasiskolintų pinigų iÅ¡leido klinikai, o kitÄ dalį sodybos įrengimui (2018-01-03 posėdžio metu patikslino, jog D. skolinosi klinikos remontui, bet, kaip supranta, to remonto nedarė, o pasiskolintus pinigus panaudojo bÅ«tent sodybai).

Žemės sklypÄ sodybai pirko, atrodo, 2008 m., pirko kartu, tačiau viskas užraÅ¡yta D. D. vardu. SklypÄ pirko su paskola (200 000 Lt), paskolÄ Ä—mė D., ji ir mokėjo įmokas. Sklype statė namÄ , jį įrenginėjo, pirko baldus, viskÄ darė per pusę. 2012-2013 m. pinigų nebuvo daug, todėl mano, kad dalį jų D. panaudojo sodybai (kambariams įrengti, baldams supirkti). 2015 m. vasarÄ sužinojo, kad žmona turi meilužį (jos telefone rado susiraÅ¡inėjimÄ su pastaruoju), dėl ko priminė jai apie vekselį.

D. buvo nustebusi, mano, kad ji buvo įsitikinusi, kad jis to vekselio seniai nebeturi. Kadangi ji nesutiko geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti pinigų, tai kaltinamasis pateikė vekselį notarui ir antstoliui. Atsakydamas į klausimÄ , kokiu tikslu ėmė greituosius kreditus, kaltinamasis A. D. parodė, jog tiesiog nenorėjo liesti savo santaupų. Neneigė žaidęs azartinius žaidimus, tačiau, jo manymu, visumoje iÅ¡ žaidimų jis yra pliuse. Su D. taip pat susipažino loÅ¡imų namuose, žaisdavo klubinį pokerį, tuo tikslu yra vykę į užsienį.

Be to, pažymėjo, kad iki vekselio pasiraÅ¡ymo taip pat buvo paskolinęs UAB „D.“ pinigų (6 000 Lt), taip pat jam žinoma, jog kaltinime panaÅ¡iu laikotarpiu žmona piniginių lėšų skolinosi ir iÅ¡ kitų asmenų (t. 5, b. l. 151-162; t. 6, b. l. 22-31).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. D. taip pat nepripažino kaltės. 2007 m. sudarė santuokÄ su D. D., turi bendrÄ vaikÄ , Å¡iuo metu tarp jo ir D. vyksta skyrybų procesas. 2008 m. su ja įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Minėtame žemės sklype pradėjo statyti sodybÄ , į kurios įrengimÄ investavo tiek jis, tiek D. (tiek iÅ¡ santuokos metu uždirbtų pinigų, tiek iÅ¡ asmeninių santaupų, gautų iki santuokos). 2013 m., kai sodyba dar nebuvo iki galo įrengta, D. pasakė, kad trÅ«ksta pinigų jos įrengimui, be to, tuo metu ji planavo daryti remontÄ savo odontologijos klinikoje. Ji sakė, kad trÅ«ksta apie 200 000 litų. Jis sutiko žmonai paskolinti 200 000 litų. Kadangi visas santuokos metu įgytas turtas buvo registruojamas jos vardu (tam jis neprieÅ¡taravo), paprašė D. pasiraÅ¡yti vekselį, su kuo ji sutiko.

Vekselyje paprašė įraÅ¡yti, kad jai priklausanti UAB „D.“ iki 2016-12-22 įsipareigoja jam sumokėti 200 000 litų. Pats paprašė, kad vekselyje bÅ«tų įraÅ¡yta, kad jos įmonė įsipareigoja grÄ Å¾inti jam pinigus, o ji tam neprieÅ¡taravo. Kiek atsimena, jiems bÅ«nant klinikoje D. pati atnešė paruoÅ¡tÄ ir jos, kaip UAB „D.“ direktorės pasiraÅ¡ytÄ , vekselį. Tame vekselyje buvo UAB „D.“ antspaudas. Neatsimena, ar ji prie jo pasirašė minėtÄ vekselį, ar jau pateikė jam iÅ¡ anksto pasiraÅ¡ytÄ .

Vekselyje nurodyta, kad UAB „D.“ įsipareigoja iki 2016-12-22 grÄ Å¾inti jam pinigus. TokiÄ pinigų grÄ Å¾inimo datÄ D. pasiÅ«lė pats, ji neprieÅ¡taravo. Po to žmonai padavė 200 000 litų grynais pinigais. Minėti pinigai buvo gauti iÅ¡ įvairių Å¡altinių, tai buvo jo santaupos bei skolinti pinigai. 2007 m. jis pardavė kotedÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), už 460 000 litų, taip pat nuo 2000 m. iki 2012 m. gaudavo atlyginimÄ , kas mėnesį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apie 4 000 litų, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apie 1 850 litų, iÅ¡ (duomenys neskelbtini)apie 1 000 dolerių.

Be to, gaudavo įvairias premijas, kurios siekdavo iki 60 000 litų (galės pateikti visus iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad jam buvo mokėti pinigai). Minėtos pinigų sumos ne visada buvo pervedamos į jo banko sÄ skaitÄ , kartais iÅ¡mokėdavo grynais pinigais. Jis visas savo santaupas laikė seife namuose. Kiek žino, D. pinigus (200 000 litų) laikė pas save klinikoje, seife. Nežino, ar ji pervedė paskolintus pinigus į UAB „D.“ banko sÄ skaitÄ . Kiek jam žinoma, D. pinigus leido sodybos įrengimui.

Kur ji laiko UAB „D.“ antspaudus bei dokumentacijÄ , nežino, mano, kad klinikoje, tačiau įmonės antspaudo niekada neėmė, tam nebuvo jokio reikalo. Klinikoje jis lankėsi dažnai, atveždavo žmonÄ Ä¯ darbÄ ir pasiimdavo iÅ¡ darbo, atveždavo maistÄ ir pan. D. praÅ¡ymu klinikoje kartais atlikdavo Å«kio darbus. Ji niekada jo nėra praÅ¡iusi tvarkyti įmonės reikalų banke ar kitoje institucijoje, taip pat niekada nėra davusi įmonės antspaudo. Prisimena, kad vienÄ kartÄ D. prašė jo atsiimti licencijÄ iÅ¡ Odontologų rÅ«mų, tačiau tam nereikėjo jokio įgaliojimo ar įmonės antspaudo. 2016-12-22 jis iÅ¡siuntė UAB „D.“ praneÅ¡imÄ apie 2013-02-18 vekselyje nurodytos sumos apmokėjimÄ .

Kadangi pinigų iÅ¡ UAB „D.“ negavo, kreipėsi į Vilniaus miesto 31-Ä jį notarų biurÄ dėl vykdomojo dokumento iÅ¡davimo, po ko vykdomÄ jį dokumentÄ pateikė vykdyti antstoliui                R. V. Å iuo metu iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas sustabdytas, kadangi D. kreipėsi į teismÄ dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. V. Ž. yra jo pažįstamas, su juo jis nebendrauja jau seniai. 2014 m. V. jam pasakė norintis atidaryti odontologijos klinikÄ ir prašė parodyti, kaip įrengta D. klinika.

Sutuoktinei sutikus, viena iÅ¡ jos darbuotojų įleido V. apžiÅ«rėti patalpų. Tuo metu nei jo, nei D. nebuvo klinikoje. Po poros mėnesių D. jam paskambino ir verkdama sakė, kad į klinikÄ atėjo policijos pareigÅ«nai, kurie pranešė, kad buvo bandoma parduoti jos klinikÄ . Po to paaiÅ¡kėjo, kad V. bandė parduoti D. klinikÄ (kokiomis aplinkybės jam nežinoma), dėl to pastarasis buvo nuteistas. Taip pat nori pažymėti, kad 2008 m. (tiksliai neatsimena) D. praÅ¡ymu jis UAB „D.“ paskolino 6 000 litų, kam jai buvo reikalingi pinigai, D. neminėjo.

Å iÄ pinigų sumÄ UAB „D.“ grÄ Å¾ino pavedimu į jo banko sÄ skaitÄ . Kiek jam žinoma, UAB „D.“ turėdavo finansinių sunkumų, D. įmonės vardu skolindavosi pinigus iÅ¡ fizinių asmenų. Å iuo metu jis su D. nebendrauja, vyksta teismo procesas (t. 5, b. l. 45). Papildomos apklausos metu kaltinamasis A. D. parodė, jog tokį vekselį, kuris buvo pateiktas notarui vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimui, jam pateikė pati D. D. pinigų perdavimo metu. Ä®tarime nurodomi teiginiai, kad pasirašė jos vardu, suklastodamas jos paraÅ¡Ä , nesutampa su specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad vekselyje pasirašė pati D.

D. Motyvai, kodėl ji atnešė tokį paruoÅ¡tÄ vekselį, kurio tekstas buvo galimai atspausdintas vėliau, jam iki galo nėra suprantami. Gali bÅ«ti, jog iÅ¡ anksto buvo planuojamos skyrybos ir esant reikalui buvo planuojama situacija, kaip iÅ¡vengti jai perduotų pinigų grÄ Å¾inimo (t. 5, b. l. 49).Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja D. B. (ankstesnė pavardė D.) parodė Å¡ias esmines aplinkybes (detalÅ«s parodymai yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole): jos buvęs sutuoktinis A.

D. per notarus pateikė vekselį apie neva iÅ¡ jo pasiskolintus pinigus, nors to kategoriÅ¡kai nebuvo. Ji nei vekselyje nurodytu, nei kuriuo kitu laiku iÅ¡ A. D. pinigų nesiskolino. Visų pirma tam jai nebuvo jokio poreikio, taip pat finansinių sunkumų neturėjo ir klinika „D.“, iki 2016 m. klinikoje nebuvo atliekami jokie remonto darbai. Gavusi raginimÄ , pamačiusi vekselį labai nustebo, buvo Å¡oke, galvojo, kad tai A. blefas, kadangi tokio skolinimosi fakto niekaip negalėjo bÅ«ti. Be to, jos vyras dažnai loÅ¡davo, neturėjo jokių finansų, nedirbo (netgi atsisakė jos surasto patrauklaus darbo pasiÅ«lymo), ji pastarÄ jį iÅ¡laikė, duodavo pinigų netgi kasdieniniams poreikiams, padėjo susitvarkyti rentÄ (apmokėdama tÅ«kstantines advokatų iÅ¡laidas).

Taip pat į namus nuolat ateidavo laiÅ¡kai iÅ¡ kredito įmonių, buvo aiÅ¡ku, kad A. ima greituosius kreditus, prieÅ¡ skyrybas sužinojo, kad jis turi didelių įsiskolinimų. Matydama laiÅ¡kus ne kartÄ klausė vyro, tačiau Å¡is jai nieko neaiÅ¡kino ir liepė nesikiÅ¡ti. Dėl vekselio gali patvirtinti, kad ji tokio turinio teksto tikrai neruošė. Neatmeta galimybės, jog klinikoje galėjo bÅ«ti tuščių lapų su antspaudu ir jos vardu, pavarde, o taip pat ir paraÅ¡u. Apklausiama pirmÄ kartÄ ikiteisminiame tokiÄ galimybę paneigė, tačiau vis dėlto tokių lapų galėjo bÅ«ti.

Tokie tuÅ¡ti lapai su antspaudu ir paraÅ¡ais galėjo bÅ«ti tiesiog patogumo dėlei (firminių klinikos blankų nėra). Ji dažnai bÅ«na užsiėmusi su pacientais, todėl jei iÅ¡kildavo reikalas skubiai pasiraÅ¡yti (pvz., pasibaigus sutarčiai su Å¡varos įmone ir pan.) buhalterei, kuri ir taip ateidavo vienÄ kartÄ per savaitę, neprireikdavo laukti. Tokių tuščių lapų galėjo likti ir iÅ¡ steigimo laikotarpio, per kurį buvo daug visokių dokumentų, taip pat ir visai nepasiraÅ¡ytų.

Ä®monėje dokumentai yra laikomi poilsio zonoje, kurioje yra buhalterės darbo vieta. Antspaudai taip pat arba poilsio zonoje ant buhalterės stalo, arba bÅ«davo pas administratorę. Jos vyras klinikoje lankydavo dažnai, kiekvienÄ dienÄ , bÅ«davo visur, bet dažniausiai poilsio zonoje. D. B. nurodė ir tai, jog įmonėje (seife) niekada nebÅ«davo laikomi grynieji pinigai didelėmis sumomis. Jei UAB „D.“ iÅ¡ties bÅ«tų iÅ¡ ko nors skolinusis, tai tokiame sandoryje bÅ«tinai bÅ«tų dalyvavusi buhalterė, kadangi liudytoja nurodė pati finansinių dalykų neiÅ¡mananti.

Be to, ji tokį faktÄ bÅ«tų įforminusi oficialiai, o pinigus pervedusi per bankÄ . Ji daugmaž 2014 m. ar panaÅ¡iu laikotarpiu buto pirkimui kelis kartus yra skolinusis pinigų, tačiau tÄ darė per bankÄ pavedimu, tik iÅ¡ draugės pasiskolino grynais. Å iai dienai visos skolos yra grÄ Å¾intos. Mano, kad istorija su vekseliu yra buvusio sutuoktinio kerÅ¡tas. Prasidėjus skyryboms (be visa ko ji sužinojo, kad pastarasis kelis metus palaikė artimus santykius su jos klinikos darbuotoja), A. D. prašė susitaikyti, atleisti, tačiau ji nesutiko, po ko jis jai grasino, kad tokiu atveju sugadins jai gyvenimÄ , paliks plikÄ basÄ .

Taip pat liudytoja parodė, kad po santuokos jos iniciatyva buvo sudaryta povedybinė sutartis. Nors tuo metu įtarimų dėl neiÅ¡tikimybės dar nebuvo, tačiau ji norėdama apsidrausi save ir vaikÄ , be to, iÅ¡ tėvo buvo gavusi nemažai pinigų, pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti sutartį. IÅ¡girdęs tokį praÅ¡ymÄ A. D. iÅ¡ pradžių nustebo, tačiau ji jam viskÄ paaiÅ¡kino ir jis sutiko pasiraÅ¡yti. Atsakydama į klausimÄ , ar jai žinomas asmuo D. S., liudytoja D. B. nurodė, kad, jei neklysta, pastarasis yra buvęs jos pacientas, be to, A. draugas.

Su kitu A. draugu V. Ž. buvo nemalonus incidentas (atrodo, 2012 m.), kai Å¡is bandė parduoti jos klinikÄ (t. 5, b. l. 151-162).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. B. (ankstesnė pavardė D.) parodė esanti UAB „D.“ direktorė, bendrovė teikia odontologijos paslaugas. A. D. yra jos vyras, santuokÄ sudarė 2007 m., nuo 2015 m. vyksta skyrybų procesas. 2017-01-04 paÅ¡tu, adresu (duomenys neskelbtini), gavo nuo A. D. du laiÅ¡kus. Viename iÅ¡ laiÅ¡kų buvo 2016-12-22 praneÅ¡imas apie tai, kad UAB „D.“ turi sumokėti jam 200 000 Lt (57 924,00 Eur) dydžio sumÄ pagal 2013-02-18 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį.

Prie praneÅ¡imo buvo pridėta 2013-02-18 vekselio kopija. Antrame laiÅ¡ke buvo antras 2016-12-24 raginimas sumokėti A. D. vekselyje nurodytÄ sumÄ , prieÅ¡ingu atveju, bus kreipiamasi į antstolių kontorÄ . Gavusi minėtus praneÅ¡imus, ji labai nustebo, kadangi UAB „D.“ niekada jokių pinigų iÅ¡ A. D. nesiskolino, jokių sandorių tarp UAB „D.“ ir A. D. sudaryta nebuvo, visa tai galima patikrinti bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. UAB „D.“ niekada nėra iÅ¡davusi jam jokio vekselio.

Ant kartu su praneÅ¡imu pateikto neprotestuotino paprastojo vekselio įraÅ¡ai, esantys po užraÅ¡u skolininkas UAB „D.“, direktorė D. D. ir paraÅ¡as, yra padaryti ne jos ranka, nors raÅ¡tas bei paraÅ¡as labai panaÅ¡Å«s į jos raÅ¡tÄ . Be to, bendrovės antspaudas skiriasi nuo spaudo, esančio ant vekselio kopijos (UAB „D.“ tikrasis antspaudas yra Å¡iek tiek platesnis ir skiriasi kai kuriais požymiais). Iki skyrybų proceso pradžios, A. dažnai lankėsi UAB „D.“ patalpose, turėjo laisvÄ priėjimÄ prie visų bendrovės dokumentų, bendrovės antspaudų, kurie buvo saugomi UAB „D.“ patalpose, todėl jis bet kada galėjo pasinaudoti bendrovės antspaudu.

Ji yra keletÄ kartų įpareigojusi A. D. įneÅ¡ti bendrovės pinigus į bankÄ , parduoti jos automobilį, bet visa tai vyras darė turėdamas jos įgaliojimÄ . A. D. niekada jos nėra prašęs pasiraÅ¡yti tuščiame popieriaus lape, taip pat ji niekada nėra palikusi savo ranka pasiraÅ¡yto tuščio popieriaus lapo bendrovės patalpose. 2012-2013 m. vyras bendravo su V. Ž., kuris jos žiniomis buvo teistas už sukčiavimÄ bei dokumentų klastojimÄ . A. D. ne kartÄ jai pasakojo apie tai, kaip V.

Ž. moka klastoti dokumentus, paraÅ¡us bei antspaudus. Be to, 2013 m. sužinojo, kad buvo bandoma be jos žinios parduoti UAB „D.“ patalpas, dėl Å¡io įvykio jau priimtas procesinis sprendimas, minėtoje byloje V. Ž. buvo nuteistas. Atliktas tyrimas parodė, kad V. Ž. suklastojo jos paraÅ¡us dokumentuose, kuriuose ji neva duoda leidimÄ parduoti savo patalpas. Ji mano, kad A. D. nei 2012 m., nei 2013 m. jokių pajamų negaudavo, turėjo nemažai kreditinių įsipareigojimų, todėl tikrai 2013-02-18 vekselyje nurodytos sumos UAB „D.“ suteikti negalėjo, todėl galimai jis, pateikdamas vekselį apmokėjimui ir praneÅ¡damas apie vekselio neapmokėjimÄ , panaudojo suklastotÄ dokumentÄ ir atliko sukčiavimo veiksmus.

UAB „D.“ neturėjo jokio poreikio skolintis tokios didelės sumos, bendrovė neturėjo jokių finansinių sunkumų. 2016-01-19 bendrovė gavo raginimÄ iÅ¡ antstolių kontoros iki nurodytos datos sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ (t. 1, b. l. 60). Papildomos apklausos metu liudytoja D. B. (D.) parodė, kad A. D. nuo 2002 m. turėjo jam nuosavybės teise priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2006-11-04 pardavė už 440 000 litų. Dalį gautų pinigų A. iÅ¡ karto sumokėjo savo pirmajai žmonai, t. y. visÄ sumÄ už vaiko iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės, po ko buvo užbaigta vykdomoji byla dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Skyrybų proceso metu sužinojo, kad A. butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas bankui, kadangi jis turėjo paskolÄ banke. Pardavęs butÄ , kitÄ dalį pinigų, t. y. 160 000 litų, jis grÄ Å¾ino bankui. Be to, 2007 m. A. įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å io sklypo įsigijimui jis banke pasiėmė paskolÄ 115 500 litų, o likusiÄ sumÄ sumokėjo grynais pinigais, iÅ¡ viso žemės sklypas kainavo apie 200 000 litų. Nuo 2012 m. minėtÄ paskolÄ apmokėdavo ji, kadangi A.s nuo 2012 m. nebeturėjo jokių pajamų.

Taip pat skyrybų proceso metu sužinojo, jog nuo 2012 m. A. imdavo greituosius kreditus, jų gyvenamosios vietos adresu dažnai ateidavo laiÅ¡kai dėl susidariusių įsiskolinimų. Apie 2013-02-18 vekselio buvimÄ ji sužinojo 2016-12-27, kai gavo raginimÄ A. sumokėti 200 000 litų dydžio sumÄ pagal 2013-02-18 vekselį. Minėti dokumentai buvo gauti iÅ¡ karto pasibaigus civilinei bylai (sprendimas priimtas 2016 m. liepos mėn.), kuomet teismas atmetė A. praÅ¡ymÄ dėl 77 000 eurų dydžio kompensacijos iÅ¡ jos.

Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. Tuo pat metu (2016-10-21) buvo priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, o 2016-11-17 jai skambino nepažįstamas asmuo ir grasino nužudyti, dėl Å¡io įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (Nr. 02-2-000611-16). Ji mano, kad nepavykus teisme prisiteisti kompensacijos, A. sugalvojo naujÄ bÅ«dÄ pasipelnyti, pateikdamas vekselį. Be to, teismas civilinėje byloje iÅ¡analizavo jo finansinius duomenis ir nustatė, kad jau santuokos sudarymo pradžioje jis santaupų neturėjo ir neturėjo lėšų, kurias teigia, jog investavo (105 000 eurų) į sodybos pastatymÄ .

Be to, A. minėjo, jog investavo į jos klinikos remontÄ , tačiau 2013 metais klinikoje jokie remonto darbai atliekami nebuvo. Ji pasitikėjo savo darbuotojais ir bÅ«davo atvejų, kad pasiraÅ¡ydavo dokumentus jų neskaitydama. Neatmeta galimybės, jog tarp dokumentų galėjo bÅ«ti tuÅ¡ti lapai pasiraÅ¡yti jos ranka, o kadangi A. turėjo laisvÄ priėjimÄ prie visų bendrovės dokumentų, galėjo tuo pasinaudoti. Jis artimai bendravo su jos darbuotojais, kiek jai žinoma, palaikė artimus santykius su jos asistente (sesele L.

K.). Kaip vėliau sužinojo, jų santykiai truko pakankamai ilgai (t. 1, b. l. 61).Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. S. parodė esantis kaltinamojo A. D. vaikystės draugas (abu kilę iÅ¡ to paties miestelio, draugauja nuo vaikystės iki dabar, tarpusavio santykiai geri). D. B. (D.) žino tik tiek, kad A. siÅ«lymu gydėsi pas jÄ dantis, asmeniÅ¡kai su pastarÄ ja nebendravo. Nei su A. D., nei su jo žmona jokių konfliktų nėra turėjęs. Liudytojas patvirtino teismui A. D. praÅ¡ymu paskolinęs Å¡iam 130 000 Lt sumÄ .

Kaltinamasis to paprašė 2012 m. pabaigoje, sakė, kad pinigų reikia sodybai, kuriÄ tuo metu statėsi, be to, klinikos remontui. A. minėjo, kad iÅ¡ esmės jam pinigų reikia dar daugiau, tačiau iÅ¡ jo prašė bÅ«tent 130 000 Lt sumos. Liudytojas kokiÄ savaitę ar dvi svarstė dėl skolinimo, kadangi pinigų suma buvo didelė, tačiau nutarė pinigus paskolinti. Atsimena, kad pinigus grynais vežė į A. namus (atrodo, į butÄ JustiniÅ¡kėse), kaltinamasis tuos pinigus perskaičiavo ir pasiėmė (pinigai buvo stambiomis kupiÅ«romis, po 500, 200, kažkiek po 100 Lt).

Sutarė, kad A. D. pinigus grÄ Å¾ins per trejus metus, nors A. sakė, kad didesnę pinigų dalį atiduos per pusmetį. Vėliau bÅ«tent taip ir atsitiko – po pusmečio A. grÄ Å¾ino nemažai pinigų, po to buvo dar du mokėjimai (mažesnėmis sumomis). Å iai dienai visa suma dar nėra pilnai grÄ Å¾inta, liko 14 500 Eur. Kaltinamasis jam paaiÅ¡kino, kad jam sunkus laikotarpis, buvo skyrybos. Kadangi likusi negrÄ Å¾inta suma liudytojui Å¡iai dienai nėra didelė, jis draugo neskubina, pasitiki juo ir tiki, kad kai tik Å¡is turės galimybę, grÄ Å¾ins visÄ sumÄ .

Pinigus A. D. jis skolino be jokių palūkanų, paskolos dokumentiškai neformino ir tokio sandorio nedeklaravo. Iš esmės net nebūtų galėjęs prašyti, jog būtų surašomi kažkokie dokumentai, kadangi jis A. D. pilnai pasitikėjo, be to, pastarasis jam anksčiau taip pat yra skolinęs pinigų (2005 m. apie 20-30 tūkst. buto pirkimui, 2006 m. – nuo 40 iki 70 tūkst. ofiso patalpoms įsigyti), niekada nėra rašę jokių dokumentų, pasitikėjo vienas kitu ir jokių problemų nekilo.

Liudytojas negalėjo konkrečiai atsakyti, tiksliai iÅ¡ kokių pinigų skolino A. D. (ar tuos pinigus turėjo grynais, ar kažkiek ėmė iÅ¡ banko, galėjo bÅ«ti visaip). Bet kokiu atveju tai buvo jo santaupos, žino, kad pinigus vežė grynais. Pinigų turėjo, kadangi turi savo įmonę, tuo laikotarpiu netgi dvi (vienÄ Lietuvoje, kitÄ Norvegijoje), įmonės užsiima lauko gerbÅ«vio darbais. Pats gyvena Norvegijoje ir Lietuvoje, į LietuvÄ grįžta įvairiai (kelis kartus į metus, jei reikia dažniau), Å¡eima taip pat gyvena tiek Lietuvoje, tiek ir minėtoje užsienio valstybėje.

Atsakydamas į atstovo klausimÄ dėl sutikimo atlikti patikrinimÄ poligrafu, liudytojas D. S. tokio sutikimo neiÅ¡reiÅ¡kė, paaiÅ¡kindamas, jog tam neturi laiko, daug dirba, nežino, ar apskritai bus Lietuvoje (t. 6, b. l. 22-31).Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja N. B. parodė UAB „D.“ dirbusi vyriausiÄ ja finansininke, tvarkė visÄ buhalterinę apskaitÄ (nuo pirminės apskaitos iki balansų), taip pat ruošė darbo sutartis. Ar yra rengusi kažkokius einamuosius dokumentus, neatsimena.

Darbo pilnam etatui nebuvo, per savaitę dirbdavo apie 7-8 valandas, į klinikÄ ateidavo kartÄ ar du į savaitę (paprastai trečiadieniais, jei tÄ dienÄ negalėdavo, su direktore sutardavo, kad ateis ketvirtadienį). Jos darbo vieta buvo pusrÅ«syje, kur stovėjo stalas, čia buvo laikomi ir visi buhalteriniai dokumentai. Seifas stovėjo apie 2 metrus nuo stalo, tačiau raktÄ nuo jo turėjo tik direktorė D. B. Ä®monės antspaudas buvo laikomas seife, bent jau ji jo neturėjo. Kai prireikdavo (tokie atvejai nebuvo dažni), pasakydavo direktorei ir matydavo, kad Å¡i antspaudÄ iÅ¡imdavo iÅ¡ seifo.

Ar daugiau kas nors turėjo antspaudÄ ir galėjo jį paimti, nežino. Galimai kažkokius einamuosius raÅ¡tus rengė administratorė, kuri dirbdavo visÄ dienÄ , galbÅ«t ji taip pat turėjo anspaudÄ , tačiau to tvirtinti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad ant jos (N. B.) stalo antspaudas tikrai nebuvo laikomas ir antspaudo be D. B. žinios ji paimti negalėjo. Taip pat liudytoja parodė, kad direktorė D. B. jai niekada nėra palikusi jokių tuščių lapų su įmonės antspaudu, vardu, pavarde ir paraÅ¡u.

Tokių lapų palikimui nebuvo jokio reikalo, ji tokių lapų klinikoje nėra mačiusi. Ä®monėje buvo laikoma kažkiek grynųjų pinigų (laikė tame pačiame seife), tačiau nedidelės sumos. Kasoje grynųjų nebuvo daug (iÅ¡ esmės tik už klientų atsiskaitymus, jų bÅ«davo ne daugiau nei 2-3 per dienÄ ir tai ne kasdien, daugiausia klientai atsiskaitinėdavo pavedimais). Klinika nei 2012 m. – 2013 m., nei kitu laikotarpiu, per kurį ji dirbo, jokių finansinių sunkumų neturėjo.

Visi atsiskaitymai buvo laiku, netgi į priekį. Ä®monė niekada iÅ¡ jokio juridinio asmens nėra skolinusis pinigų, iÅ¡skyrus, vienÄ kartÄ iÅ¡ pačios direktorės. Apie tai, kad klinika iÅ¡ A. D. pasiskolino 200 000 Lt jai, kaip vyriausiajai finansininkei, nebuvo žinoma (apie vekselį sužinojo jau vėliau, kai vyko direktorės skyrybos, pati vekselio niekada nėra mačiusi). Atsimena tik atvejį (jos darbo pradžioje), kai tvarkydama apskaitÄ , ji pastebėjo, kad kaip paskola iÅ¡ A. D. į klinikos sÄ skaitÄ yra gauta 6 000 Lt suma.

Ji apie tai pasakė direktorei, kuri buvo labai nustebusi, sakė, kad taip negali bÅ«ti, ji nieko nesiskolino ir liepė tuos pinigus pervesti atgal A. D.. Apklausiama liudytoja N. B. taip pat parodė, jog 2012 m. – 2013 m. klikoje nebuvo atliekami jokie remontai. Direktorės buvęs sutuoktinis A. D. klinikoje lankėsi, kai ateidavo, jį pastarÄ jį matydavo, tačiau ne kiekvienÄ kartÄ . Su pastaruoju formaliai pabendraudavo, asmeninių santykių nepalaikė, jokių klinikos finansinių duomenų su juo neaptarinėjo, dokumentų jam neteikė.

Atsimena tik atvejį, kuomet prasidėjus santuokos nutraukimo procesui jai paskambino A. D., prašė pakalbėti su D., kad Å¡i su juo nesiskirtų. IÅ¡ pačios direktorės žino, kad ji norėjo skirtis dėl sutuoktinio neiÅ¡tikimybės, skundėsi, kad jis palaiko artimus santykius su klinikos sesute. Liudytoja pažymėjo nemačiusi, kad A. D. bÅ«tų turėjęs klinikos antspaudÄ . N. B. manymu, jei klinika bÅ«tų skolinusis pinigų, tai tokiame sandoryje bÅ«tų dalyvavusi ji, kaip finansininkė.

Direktorė visada su ja konsultuodavosi, ji dalyvavo, kai lizingu buvo įsigyjamas automobilis. Mano, kad dėl sandorio paskolai gauti dokumentų parengimo direktorė bÅ«tų kreipusis į teisininkus. Be to, liudytoja nurodė, jog ji tvarkė ir D. B. finansus, susijusius su jos, kaip Å«kininkės, individualia veikla. Jai nežinomi faktai, kad D. B., kaip Å«kininkė, bÅ«tų skolinusis iÅ¡ A. D. pinigų (iÅ¡ esmės tokių duomenų ji ir negali žinoti, kadangi tvarkė tik pajamas ir iÅ¡laidas). Atsakydama į atstovės klausimÄ , ar yra rengusi dokumentÄ dėl D.

B. negalėjimo atvykti į teismo posėdį V. Ž. baudžiamojoje byloje, liudytoja N. B. nurodė tokio dokumento nerengusi, Ž. pavardę girdi pirmÄ kartÄ (t. 6, b. l. 22-31).Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja L. J. parodė 2012-2016 m. dirbusi UAB „D.“ administratorės pareigose. S. D. buvo klinikos direktorė, kaltinamasis A. D. – direktorės vyras. Kaip administratorė registravo pacientus, organizavo darbÄ , žiÅ«rėjo, kad nesidubliuotų pacientų lankymosi laikas, nebÅ«tų didelių tarpų tarp pacientų vizitų, užsakinėjo klinikos darbui reikalingas medžiagas.

Priimdavo siunčiamus dokumentus, jei jie būdavo oficialūs, nunešdavo direktorei. Dokumentų siuntimu neužsiėmė. Liudytoja teisme kategoriškai paneigė disponavusi klinikos antspaudais. Pabrėžė niekuomet jokiais antspaudais nesinaudojusi, neruošė jokių dokumentų, kuriuose būtų dėjusi atspaudus. Kiek jai žinoma, antspaudus paimti galėjo tik pati direktorė. Kur jie buvo laikomi, negali atsakyti, jos (liudytojos) darbo vietoje jų tikrai nebuvo (gal antspaudai buvo pas direktorę namuose, gal pas buhalterę, nors pastarosios darbo vietoje jokių antspaudų nėra mačiusi).

Ji dirbdavo ne visÄ dienÄ , tik iki 15 val., tačiau gali užtikrinti, kad jos darbo metu antspaudų nenaudojo ir jais nedisponavo. Taip pat nėra mačiusi jokių tuščių lapų su direktorės D. D. paraÅ¡ais, klinikos asntpaudu. Nei su A. D., nei su D. D. jokių konfliktų neturėjo. Kiek atsimena, A. D. lankydavosi klinikose, bÅ«davo ir cokoliniame aukÅ¡te, ir pagrindinėse patalpose. Paskutinį kartÄ su juo bendravo, kai dar dirbo klinikose (t. 6, b. l. 69-72).Antstolis R. V. pateikė vykdomosios bylos Nr. 0128/17/00041 kopijÄ , kurioje yra dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. D. 2016-01-04 praÅ¡ymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo iÅ¡laidų apmokėjimo, kuriame A. D. praÅ¡o priimti vykdyti Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 5617 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), skolÄ 58 102,70 Eur ir 6 proc. metinių palÅ«kanų (t. 2, b. l. 44).2013-02-18 paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad UAB „D.“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja iki               2016-12-22 sumokėti A.

D. 200 000,00 (t. 2, b. l. 46). 2016-12-27 Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S. iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as (notarinio registro Nr. 5617) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), esanti Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vekselio turėtojo – A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai per vekselio mokėjimo terminÄ nesumokėtÄ vekselio sumÄ - 57 924,00 Eur. Taip pat iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), notaro paimtÄ atlyginimÄ už vykdomojo įraÅ¡o atlikimÄ - 178,70 Eur.

IÅ¡ UAB „D.“, kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ viso 58 102,70 Eur metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos sumos, t. y. nuo 57 924,00 Eur, susidariusias nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo iki vekselio apmokėjimo (t. 2, b. l. 47). 2017-01-09 antstolio R. V. patvarkymas priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ (t. 2, b. l. 50-51). 2017-01-09 antstolio R. V. raginimas įvykdyti sprendimÄ (t. 2, b. l. 65).Vilniaus apygardos teismo 2017-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3283-431/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Uždrausti A. D. su ginčo vekseliu atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant jo perleidimÄ bei atsiėmimÄ iÅ¡ antstolio R. V.. Sustabdyti visų antstolio R. V. vykdomųjų veiksmų atlikimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0128/17/00041 pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2016-12-27 atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 5617, įskaitant lėšų ir turto areÅ¡to veiksmus bei lėšų nuraÅ¡ymÄ nuo UAB „D.“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų ir/ar jau iÅ¡ UAB „D.“ A. D. naudai iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų pervedimÄ A.

D. (t. 2, b. l. 84-85).(duomenys neskelbtini) pažyma Nr. S-297 apie A. D. priskaičiuotas pinigines lėšas (t. 5, b. l. 2-4). (duomenys neskelbtini) 2017-07-26 raštas Nr. S-119 apie A. D. priskaičiuotas pinigines lėšas (t. 5, b. l. 6).Taip pat byloje yra pateikti duomenys apie A. D. apsilankymus įvairiuose lošimo namuose (t. 5, b. l. 8-17).2017-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-500(17) 1.1 punkte nurodyta, kad tirti pateikto 2013-02-18 paprastojo neprotestuotino vekselio 200 000,00 litų sumai tūrinis mechaniniu ir cheminio ėsdinimo būdu nepakeistas. 1.2. didelė tikimybė, kad             2013-02-18 paprastojo neprotestuotino vekselio tekstas nėra pakeistas prispausdinimo būdu, t. y. visas vekselio tekstas išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu.

2. Tikėtina, kad 2013-02-18 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pirmiau parašytas rankraštinis įrašas „Direktorė D. D.“ ir parašas, o po to išspausdintas vekselio tekstas.

3. Tirti pateiktame 2013 m. vasario 18 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje esantis antspaudo „Lietuvos Respublika*Republic of Lithuania*Vilnius*UAB “D.” Joint Stock Company” atspaudas yra atspaustas lyginamajam tyrimui pateiktu antspaudu.

4. Nustatyti atspaudo „Lietuvos Respublika*Republic of Lithuania*Vilnius*UAB “D.” Joint Stock Company”, esančio 2013 m. vasario 18 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje ir Å¡io vekselio teksto atlikimo eiliÅ¡kumo negalima, kadangi jie tarpusavyje nesikerta, nėra metodikos nesikertančio atspaudo su kitais rekvizitais eiliÅ¡kumui nustatyti (t. 1, b. l. 166-172).2017-05-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-499 (17) 1.1 nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2013-02-18 neprotestuotiname paprastajame vekselyje esantį rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žDirektorė D.

D.“ parašė D. D.. 1.2. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2013-02-18 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, po įrašu „Direktorė D. D.“ pasirašė D. D., A. D. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 1, b. l. 185-189). 2017-06-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1050 (17) nurodyta, kad tirti pateiktame 2013-02-18 paprastajame neprotestuotiname vekselyje įrašas „Direktorė D. D.“ ir parašas yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis ir pagaminta iš vienodų dažų) šratinukų pasta, tikėtina, kad ta pačia rašymo priemone (rašymo mazgu).

Nustatyti, ar 2013-02-18 paprastajame neprotestuotiname vekselyje įraÅ¡as „Direktorė D. D.“ ir paraÅ¡as yra paraÅ¡yti tuo pačiu metu negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 1, b. l. 195-198). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės pasitvirtino A. D. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl dokumento suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule įgyti savo naudai didelės vertės svetimÄ turtÄ .Kaltinamasis A.

D. savo kaltės nepripažino ir kategoriÅ¡kai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tikino pats esÄ s nukentėjęs, kadangi paskolinęs pinigus nebegali jų atgauti. DetalÅ«s kaltinamojo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausų bei teisiamojo posėdžio protokoluose (t. 5, b. l. 45, 49, 151-162), taip pat iÅ¡dėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje                      (2 nuosprendžio lapas), todėl iÅ¡ naujo pažodžiui nekartotini.

Analizuojant kaltinamojo parodymus, paminėtini esminiai argumentai – buvusiai sutuoktinei praÅ¡ant, sutiko paskolinti pinigų iÅ¡ viso nepilnai 58 tÅ«kst. eurų (200 000 Lt). D. B. (ankstesnė pavardė D.) pinigų prašė klinikos remontui bei sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimui. Kaip suprato iÅ¡ žmonos pasakojimų, labiausiai pinigų reikėjo klinikai, kurioje Å¡i ketino atlikti kažkokį bent jau kosmetinį remontÄ . D. vis pasakojo, kad tuo metu buvo sudėtinga su finansiniai reikalais, trÅ«ko pinigų, buvusi sutuoktinė dirbdavo net savaitgaliais.

Pats kaltinamasis visos praÅ¡omos pinigų sumos neturėjo, todėl paprašė gero draugo verslininko D. S. paskolinti 130 000 Lt. Su pastaruoju jį siejo geri santykiai, dėl ko D. S. sutiko paskolinti pinigus. Vienas kitu pasitikėjo, todėl joks skolinimÄ patvirtinantis dokumentas nebuvo suraÅ¡ytas. D. S. jam į namus grynais atvežė pinigus, jis juos perskaičiavo, sutarė, kad skolÄ grÄ Å¾ins per 3 metus (dalimis arba, esant galimybei, viskÄ iÅ¡ karto). Likusius 70 tÅ«kst. turėjo pats – buvo pardavęs butÄ , be to, gaudavo įvairias premijas iÅ¡ valstybės ir pan.

Å ias santaupas laikė namuose, seife, stengėsi jų neleisti, kai reikdavo pinigų pačiam, geriau pasiskolindavo iÅ¡ greitųjų kreditų nei leido santaupas. Taigi, paėmęs iÅ¡ D. S. skolintus ir savo paties pinigus, jis vekselyje nurodytÄ dienÄ atvyko į žmonos klinikÄ , kur D. B. perskaičiavo pinigus, po ko nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir iÅ¡ jo atnešė jau atspausdintÄ ir pasiraÅ¡ytÄ vekselį su antspaudu. Vekselio tekstÄ buvo suraÅ¡iusi žmona, jis paskaitė, vekselio turinys jam tiko.

Kai 2015 m. sužinojo, kad D. turi meilužį, priminė jai apie vekselį, dėl ko Å¡i liko nustebusi. Kaltinamojo manymu, buvusi sutuoktinė buvo greičiausiai buvo įsitikinusi, kad jis to vekselio nebėra iÅ¡saugojęs. Kadangi ji nesutiko geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti pinigus, buvo priverstas vekselį pateikti notarui ir antstoliui (t. 5, b. 151-162; t. 6, b. l. 22-31). Tokius kaltinamojo A. D. parodymus, nepaisant to, kad pastarasis jų metu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, teismas visgi vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Grįsdamas A.

D. kaltę teismas visų pirma remiasi liudytojos D. B. parodymais. IÅ¡ naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pažymėtina, kad liudytoja viso proceso metu taip pat laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos ir visÄ laik nuosekliai tvirtino, kad nei ji, nei jos vadovaujama klinika „D.“ jokių pinigų iÅ¡ kaltinamojo A. D. nesiskolino. Tokiam skolinimuisi pirmiausia nebuvo poreikio, jokio remonto klinikoje neatliko, finansinių sunkumų neturėjo. Gavusi raginimÄ , pamačiusi vekselį, labai nustebo, buvo Å¡oke, galvojo, kad tai A. blefas.

Liudytojos teigimu, A. D. dažnai loÅ¡davo, neturėjo jokių finansų, nedirbo (netgi atsisakė jos surasto patrauklaus darbo pasiÅ«lymo), ji pastarÄ jį iÅ¡laikė, duodavo pinigų netgi kasdieniniams poreikiams, padėjo susitvarkyti rentÄ (apmokėdama tÅ«kstantines advokatų iÅ¡laidas), dėl ko Å¡is net nebÅ«tų turėjęs jokios galimybės paskolinti pinigų. Ji vekselio neruošė, jame nepasirašė. Teisiamajame posėdyje, prieÅ¡ingai nei pirmos ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu, liudytoja D.

B. neatmetė galimybės, jog klinikoje galėjo bÅ«ti tuščių lapų su antspaudu ir jos vardu, pavarde, o taip pat ir paraÅ¡u. Taip galėjo bÅ«ti tiesiog patogumo dėlei, pati dažnai bÅ«na užsiėmusi su pacientais, todėl jei iÅ¡kildavo reikalas skubiai pasiraÅ¡yti, esant tokiems lapams, buhalterei, kuri ir taip ateidavo vienÄ kartÄ per savaitę, neprireikdavo laukti. Be to, tokių tuščių lapų galėjo likti ir iÅ¡ steigimo laikotarpio, per kurį buvo daug visokių dokumentų, taip pat ir visai nepasiraÅ¡ytų.

Liudytoja pažymėjo, jog klinikoje dokumentai yra laikomi poilsio zonoje, kurioje yra buhalterės darbo vieta. Antspaudai taip pat arba poilsio zonoje ant buhalterės stalo, arba bÅ«davo pas administratorę. A. D. klinikoje lankydavo dažnai, kiekvienÄ dienÄ , bÅ«davo visur, bet dažniausiai poilsio zonoje. Taip pat, liudytojos teigimu, klinikoje niekada nebÅ«davo laikomi grynieji pinigai didelėmis sumomis. Jei UAB „D.“ iÅ¡ties bÅ«tų iÅ¡ ko nors skolinusis, tai tokiame sandoryje bÅ«tinai bÅ«tų dalyvavusi buhalterė, kadangi liudytoja nurodė pati finansinių dalykų neiÅ¡mananti.

D. B. įsitikinimu, istorija su vekseliu yra buvusio sutuoktinio kerÅ¡tas (jai sužinojus apie pastarojo romanÄ su klinikos darbuotoja, A. D. prašė atleisti, o, jai nesutikus, ėmė grasinti sugadinti jai gyvenimÄ , palikti plikÄ basÄ (t. 5, b. l. 151-162).Kaip matyti, tokie liudytojos D. B. parodymai paneigia A. D. nurodytas aplinkybes, tačiau vertinant liudytojos parodymų patikimumÄ , negalima nepastebėti to, kad proceso metu pastarosios parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nebuvo pilnai nuoseklÅ«s. Å iuo atveju tikslinga aptarti bÅ«tent tÄ parodymų dalį, kurioje liudytoja nurodo aplinkybes dėl vekselyje esančio antspaudo, rankraÅ¡tinių įrašų bei paraÅ¡o atsiradimo.

Taigi ikiteisminiame tyrime atliktos pirmos apklausos metu (2017-01-25) D. B. nurodė, jog vekselyje esantis įrašas „Direktorė D. D.“ ir parašas yra atlikti ne jos vardu, nors raštas bei parašas yra labai panašūs į jos. Be to, nurodė, kad bendrovės spaudas skiriasi nuo spaudo, esančio vekselio kopijoje, t. y. tikrasis UAB „D.“ antspaudas yra šiek tiek platesnis ir skiriasi kai kuriais požymiais. Taip pat D. B. teigė, kad A. D. niekada nėra jos prašęs pasirašyti tuščiame popieriaus lape, o ji pati niekada nėra palikusi savo ranka pasirašyto tuščio popieriaus lapo bendrovės patalpose (t. 1, b. l. 60).

Visgi apklausiama po gerokai daugiau nei pusmečio (2017-09-22) liudytoja D. B. Å¡ioje dalyje jau nurodė kitokias aplinkybes ir nebeatmetė galimybės, jog tarp bendrovės dokumentų galėjo bÅ«ti jos ranka pasiraÅ¡ytų tuščių lapų ir, anot jos, tuo galėjo pasinaudoti kaltinamasis, kuris turėjo laisvÄ priėjimÄ prie visų bendrovės dokumentų bei antspaudų, saugomų klinikos patalpose. Be to, pažymėjo pasitikėjusi klinikos darbuotojais ir bÅ«davo atvejų, kai dokumentus pasiraÅ¡ydavo jų neskaitydama (t. 1, b. l. 61).

Primintina, jog teisme liudytoja taip pat laikėsi pozicijos, jog klinikos patalpose galėjo būti tuščių lapų su įmonės antspaudu, jos vardu ir pavarde, o taip pat ir pasirašytų. Akcentavo, kad klinikoje antspaudai buvo laikomi laisvai prieinamoje vietose ir jais pasinaudoti nebuvo sudėtinga (t. 5, b. l. 151-162). Toks liudytojos įvardintų aplinkybių kitimas, kuris, beje, atsirado po to, kai buvo atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai ir liudytojai tapo žinomas specialistų išvadų turinys, gali kelti abejones ir kaltinamojo gynėjas pagrįstai tokias abejones išsakė.

Vadinasi, teismui kyla pareiga liudytojos parodymus įvertinti itin preciziÅ¡kai.Analizuojant ir vertinant D. B. parodymus, bÅ«tina pažymėti, kad ji viso proceso metu nuosekliai ir kategoriÅ¡kai tvirtino niekada nesiskolinusi pinigų (nei klinikai, nei sau asmeniÅ¡kai) iÅ¡ savo buvusio sutuoktinio, Å¡ioje byloje kaltinamojo A. D. Tokiam skolinimuisi nebuvo absoliučiai jokio poreikio, klinika finansinių sunkumų neturėjo. Gavusi praneÅ¡imÄ apie pareigÄ apmokėti vekselį bei raginimÄ buvo Å¡oke, kadangi žinojo, jog niekada neiÅ¡davė A.

D. vekselio. Tai, kad tokie liudytojos teiginiai nebuvo tik deklaratyvi reakcija į jai keliamus reikalavimus, rodo jos veiksmai. IÅ¡ karto po to, kai jai buvo įteikti registruoti laiÅ¡kai su praneÅ¡imu ir raginimu, nedelsdama kreipėsi į teisininkus ir jau kitÄ dienÄ buvo pateiktas pareiÅ¡kimas praÅ¡ant pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo bei sukčiavimo. BÅ«tent Å¡iame pareiÅ¡kime kaip vienas iÅ¡ galimų bÅ«dų vekseliui atsirasti yra nurodyta tai, jog vekselio sukÅ«rimui galėjo bÅ«ti pasinaudota jos ranka įraÅ¡ytu vardu bei pavarde, taip pat paraÅ¡u tuščiame popieriaus lape (t. 1, b. l. 7-9).

Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi ji rodo, kad tik paaiškėjus faktui apie egzistuojantį vekselį D. B. neatmetė galimybės, kad buvo pasinaudota tuščiais lapais su jos vardu, pavarde bei parašu. Matyt, neturėtų kelti nuostabos tai, kad liudytoja, nežinodama tikrųjų vekselio atsiradimo aplinkybių, tačiau būdama tikra, jog tokio vekselio pati neišdavė ir pinigų nesiskolino, svarstė variantus, kaip toks vekselis atsirado. Tokio svarstymo eigoje ir kilo tam tikri neatitikimai jos nurodytose aplinkybėse, tačiau jie savaime nesudaro pagrindo liudytojos D.

B. parodymus visumoje vertinti kaip nepatikimus. Kita vertus, liudytojos pirmojoje apklausoje iÅ¡sakytiems teiginiams, kuriais ji abejojo net ir įmonės antspaudo tapatumu, yra objektyvus paaiÅ¡kinimas. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-500 (17), tiriamojo antspaudo klišėje, jo pavirÅ¡iuje aptikta daug paÅ¡alinių dalelių, ilgų plaukelių, kurie giliai įspausti į klišę, dėl ko jos pavirÅ¡ius deformuotas, platesnis, tačiau žemesnis rėmelių reljefas, dėl ko neatsispaudė iÅ¡orinio rėmelio linija (t. 1, b. l. 167-172), kas savo ruožtu sudarė pagrindÄ D.

B. manyti, jog tikrasis įmonės antspaudas esÄ skiriasi savo pločiu bei dar kitais požymiais.Siekiant tinkamai įvertinti liudytojos parodymus, kurie nagrinėjamoje byloje turi pakankamai didelę reikÅ¡mę, juo labiau esant anksčiau nurodytiems neatitikimams, kurių teismas nors ir nevertina kaip pagrindo atmesti D. B. parodymus visumoje, tačiau tuo pačiu nepamirÅ¡tant pareigos maksimaliai paÅ¡alinti visas abejones, bÅ«tina apžvelgti, kokie dar duomenys leistų patvirtinti arba paneigti pastarosios parodymus.

Prieš aptariant tokius duomenis, galinčius būti pripažintais įrodymais, verta pažymėti, jog pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai yra tiesioginiai bei netiesioginiai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais, be abejonės, yra ženkliai sudėtingesnis, tačiau jų pagrindu gali būti grindžiama asmens kaltė tuo atveju, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra lygiareikšmiai įrodinėjimo proceso elementai.

Taigi būtent netiesioginiai įrodymai šioje byloje vaidina pakankamai svarbų vaidmenį.Tarp duomenų, spręstinų būti įrodymu (tiesioginiu arba netiesioginiu) byloje, visų pirma paminėtina anksčiau įvardinta 2017-04-07 specialisto išvada Nr. 11-500 (07). Šioje išvadoje yra konstatuota reikšminga aplinkybė – 2013-02-18 paprastajame neprotestuotiname vekselyje pirmiau parašytas rankraštinis įrašas „Direktorė D. D.“ bei parašas, o tik po išspausdintas pats vekselio tekstas.

Tokia iÅ¡vada kaip tik patvirtina liudytojos D. B. iÅ¡sakytus teiginius dėl to, jog kaltinamasis galėjo pasinaudoti tuščiais lapas su jos vardu, pavarde bei paraÅ¡u, po ko, turėdamas tokį lapÄ , atspausdinti vekselio tekstÄ . Nors tokia iÅ¡vada ir nėra kategoriÅ¡ka, tačiau iÅ¡ pačios iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad tokį tikėtinumo lygį pagal iÅ¡vadų skalę iÅ¡ esmės nulėmė tai, jog dokumente rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai bei paraÅ¡as ir pats vekselio tekstas nesusikirto.

Suprantama, kad tokio susikirtimo iÅ¡ esmės ir negalėjo bÅ«ti, kadangi pats dokumentas buvo sukonstruotas taip, kad įraÅ¡ai niekaip nesikirstų. Tuo tarpu esamame vekselyje iÅ¡tyrus įraÅ¡o bei paraÅ¡o Å¡trichų plote esančias tonerio daleles nustatyta, kad jos nesiskiria. Tai yra matomos sferinės, nepažeistos ir neuždažytos Å¡ratinukų pasta tonerio dalelės, jokių suplotų ir blizgių, raÅ¡ymo mazgu paveiktų tonerio dalelių neaptikta. Jos iÅ¡sidėsčiusios pluoÅ¡telių pavirÅ¡iuje ir ne tik pakraščiuose, o per visÄ Å¡trichų parametrÄ .

Kaip pažymėta iÅ¡vadoje, sferinės ir neblizgios tonerio dalelės – raÅ¡ymo mazgu nepaveiktos ir neuždažytos raÅ¡iklio dažomÄ ja medžiaga tonerio dalelės. Tikrinant tyrimo rezultatus, buvo iÅ¡tirtos tonerio dalelės, esančios lapo numerio rankraÅ¡tinio įraÅ¡o Å¡trichų skiltyje, po ko minėtame plote nustatytos keturios blizgios, tonerio suplotos dalelės. Tokie dalelių požymiai atsiranda jas veikiant raÅ¡ymo mazgu, t. y. ant jų raÅ¡ant. Taigi tokios specialisto tyrimo metu nustatytos aplinkybės tik dar labiau sustiprina duotÄ iÅ¡vadÄ apie vekselio teksto bei vekselyje esančio įraÅ¡o bei paraÅ¡o eiliÅ¡kumÄ .Toliau tikslinga aptarti, ar buvo bent kokios priežastys, galėjusios nulemti D.

B., kaip UAB „D.“ direktorės, sprendimÄ skolintis pinigų. Pati liudytoja kategoriÅ¡kai neigia buvus pagrindÄ skolintis pinigines lėšas. IÅ¡ byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų taip pat matyti, kad, prieÅ¡ingai nei tikino kaltinamasis, UAB „D.“ finansinė padėtis 2012-2013 m. buvo stabili (t. 1, b. l. 111-116), kas rodo nebuvus objektyvaus pagrindo skolinimuisi, juo labiau, tokiÄ Å¾enkliÄ sumÄ , kuri, sprendžiant pagal dokumentus, sudarė daugiau nei pusės metų bendrovės apyvartos.

Kaltinamasis teisme tvirtino esÄ jam tuometinė sutuoktinė aiÅ¡kino, kad pinigai yra reikalingi klinikos remontui, nors, kaip nustatyta, joks remontas klinikoje nebuvo atliekamas. TokiÄ aplinkybę paneigė D. B., taip pat apklaustos klinikos buvusios darbuotojos N. B. ir   L. J., galiausiai ir pats A. D. pripažino, jog remonto darbai nebuvo atliekami. Teisme kaltinamasis aiÅ¡kino ir tai, kad dalį skolintų pinigų žmona ketino panaudoti jiems bendrai priklausančios sodybos įrengimui. Å ioje vietoje taip ir neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du D.

B. minėtus pinigus galėjo leisti sodybos reikmėms, jeigu jie, kaip įrodinėjama, buvo pasiskolinti bÅ«tent klinikos vardu. Kita vertus, dar labiau nelogiÅ¡ka, jog D. B. skolinosi pinigus iÅ¡ sutuoktinio judviejų bendrai sodybai, jeigu, anot kaltinamojo, jis į sodybÄ ir taip investavo savo asmenines lėšas (abu su žmona esÄ daugmaž per pusę).Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad tariamas skolinimasis nėra užfiksuotas jokiuose UAB „D.“ dokumentuose. Ä®monės finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi vekselį atitinkantys ilgalaikiai įsipareigojimai.

Kaip teisingai pažymėjo atstovė, iÅ¡ dokumentų matyti, kad 2012 m. bendrovės ilgalaikius įsipareigojimus tuo metu sudarė tik bÅ«simi mokėjimai lizingo bendrovei, t. y. 46 000 Lt, o 2013 m. – įsipareigojimų dydis sumažėjo iki 26 000 Lt, kas reiÅ¡kia, jog beveik 10 kartų mažiau nei vekselyje nurodyta suma. Taigi tokios aplinkybės rodo, kad dokumentuose nėra užfiksuotas 200 000 Lt (arba 59 924 Eur) dydžio įsipareigojimas A. D., taip pat dar kartÄ patvirtina nebuvus poreikio tokiam įsipareigojimui atsirasti.

Tai, kad klinika skolinosi iÅ¡ A. D. pinigų, o D. B. tuo pagrindu neva iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, nežinojusi nurodė ir klinikoje buhalterijÄ tvarkiusi liudytoja N. B.. Pastaroji teisme tvirtino, jog jai nebuvo žinoma apie vekselio iÅ¡davimÄ , pažymėjo, kad apie vekselį kalba prasidėjo tik prieÅ¡ jai iÅ¡einant iÅ¡ darbo. Atsimena, kad direktorė jos klausė, kas čia per dokumentas. Be to, N. B. parodė ir tai, kad įmonei paskola nebuvo reikalinga, finansinių sunkumų nebuvo.

Pabrėžė, kad direktorė pati dokumentų neruoÅ¡davo, į jų rengimÄ Å¾iÅ«rėjo labai atidžiai, tardavosi su ja, net ir prieÅ¡ automobilio įsigijimÄ lizingo bÅ«du atėjo pasitarti. Liudytojos N. B. įsitikinimu, direktorė nebÅ«tų ruoÅ¡usi vekselio be jos žinios (t. 6, b. l. 22-31). Å iuo gi atveju iÅ¡eina, jog D. B. apie tai, kad įmonės vardu neva buvo pasiskolinta didelė suma, buhalterei net neužsiminė. Maža to, neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių tokia suma buvo gauta grynais, o ne per bankÄ , kai įmonėje, pasak buhalterijÄ tvarkiusios N. B., iÅ¡ esmės niekada nefigÅ«ravo didelės grynųjų pinigų sumos.Reikia pažymėti, jog bylos nagrinėjimo metu gynyba, įrodinėdama, kad D.

B. turėjo finansinių sunkumų ir ne kartÄ yra skolinusis iÅ¡ kitų asmenų pinigines lėšas, kaip tik akcentavo, kad Å¡i ėmė paskolas iÅ¡ fizinių asmenų, ko apklausiama ir ji pati neneigė buvus keletÄ tokių atvejų. Atsakydamas į tokius gynybos argumentus, teismas gali tik pažymėti, jog tai, kad liudytoja kažkada yra pasiskolinusi pinigų, nėra tas duomuo, kuris bent kažkokiu bÅ«du leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ir byloje nagrinėjamu atveju ji, tiksliau UAB „D.“, skolinosi iÅ¡ A.

D.. Apklausiama D. B. parodė, kad pati asmeniÅ¡kai daugmaž 2014 m. iÅ¡ kelių savo draugų skolinosi pinigų buto pirkimui. Pinigai buvo pervedami per bankÄ , viena paskola buvo apiforminta dar ir pas notarÄ , ir tik iÅ¡ savo artimos draugės buvo grynais pasiskolinusi 32 000 Lt sumÄ . Visos skolos yra seniai sugrÄ Å¾intos, niekada jokių ginčių dėl to nėra kilę (t. 5, b. l. 151-162). Teismas neturėjo pagrindo tokias aplinkybės aiÅ¡kintis plačiau, kadangi tai nėra susiję su nagrinėjamu kaltinimu ir niekaip neįrodo piniginių lėšų skolinimosi fakto iÅ¡ kaltinamojo A.

D.Toliau analizuojant kaltinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tikslinga įvertinti kaltinamojo               A. D. galimybes suteikti nurodyto dydžio paskolÄ liudytojai D. B. Teisme A. D. parodė, kad jis buvusios sutuoktinės praÅ¡omos paskolinti visos pinigų sumos neturėjo, todėl dalį pats pasiskolino iÅ¡ savo gero draugo D. S. (iÅ¡ viso 130 000 Lt), o kitÄ dalį (70 000 L) turėjo pats santaupomis (t. 5, b. l. 151-162). Vertinant tokius kaltinamojo parodymus, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad A.

D. tik teisme nurodė aplinkybes dėl pinigų skolinimosi iÅ¡ D. S. Ankstesniame proceso etape pastarasis buvo tik užsiminęs neva dalis buvusiai sutuoktinei paskolintų pinigų buvo iÅ¡ skolintų lėšų, tačiau A. D. nė karto nebuvo įvardinęs asmens, iÅ¡ kurio skolinosi, kokiÄ sumÄ skolinosi ir pan. Be abejo, tokia aplinkybė savaime dar nėra pagrindas netikėti pačiais parodymais, tačiau ji sukelia pagrįstas abejones dėl duotų parodymų patikimumo, juo labiau, kad ir visa eilė kitų duomenų rodo, kad versija apie pinigų skolinimosi Å¡altinį neatitinka objektyvios tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad D.

S. pavardė pirmÄ kartÄ buvo įvardinta tik teisme (nors aplinkybės dėl to, ar kaltinamasis turėjo realiais galimybes paskolinti žmonos klinikai pinigų, buvo tiriamos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios), toks liudytojas buvo iÅ¡kviestas į teisiamÄ jį posėdį ir apklaustas. Duodamas parodymus D. S. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, tiek jo, tiek ir A. D. parodymai dėl pinigų skolinimo iÅ¡ esmės tarpusavyje sutapo. Visgi parodymų sutapimas dar neleidžia juos vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis.

Å ioje vietoje pirmiausia tikslinga pažymėti, jog A. D. ir D. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys. Sunkiai tikėtina, jog tokio dydžio paskola buvo suteikta (beje, grynaisiais) nesudarius raÅ¡ytinės sutarties arba bent jau paprasčiausio kitos formos raÅ¡ytinio dokumento, juo labiau, kai įstatymas (CK 6.871 straipsnio 1 dalis) raÅ¡ytinę paskolos sutarties formÄ numatė jau tuo atveju, kai paskolos suma virÅ¡ijo 2 000 Lt. D. S., bÅ«damas verslininkas, tokiÄ nuostatÄ turėjo žinoti ir logiÅ¡ka, jog turėjo ja vadovautis, ypač, kai pats pripažino ilgai dvejojęs skolinti ar ne kaltinamajam tokiÄ didelę pinigų sumÄ .

Be to, kaltinamojo ir liudytojo nurodytas paskolos sandoris nebuvo deklaruotas Mokesčių administravimo įstatymo tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors tÄ padaryti taip pat buvo bÅ«tina (t. 5, b. l. 187). Taip pat tikslinga paminėti ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje esančių civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo dokumentų, taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių nurodytų duomenų, susijusių su minėta civiline byla, A. D. niekada nebuvo įvardinęs D.

S. savo kreditoriumi, nors privalėjo įvardinti bÅ«tent visus kreditorius. Netgi atmetus visas teismo nurodytas aplinkybes ir tikint kaltinamojo teiginiais neva jis iÅ¡ D. S. pinigus skolinosi iÅ¡ tikrųjų, tai, anaiptol, nereiÅ¡kia, kad tokie pinigai buvo paskolinti D. B. vadovaujamai UAB „D.“. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, jog pagal surinktus duomenis akivaizdu, kad A. D. iÅ¡ savo pinigų tokios sumos arba bent jau didesnės jos dalies, kaip buvo įvardinta teisminio bylos nagrinėjimo metu, D. S. paprasčiausiai nebÅ«tų galėjęs grÄ Å¾inti, o UAB „D.“ natÅ«ralu, kad pinigų pagal tariamai iÅ¡duotÄ vekselį kaltinamajam taip pat nemokėjo.Kaltinamojo parodymai dėl likusios 70 000 Lt sumos, kuriuos pastarasis tikino laikęs namuose kaip santaupas, taip pat vertintini kritiÅ¡kai.

Å iuo atveju teismas turi pagrindÄ remtis civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pateikta iÅ¡samia A. D. finansinės padėties analize, kuriÄ , atkreiptinas dėmesys, patvirtino visų instancijų teismai. Vienas iÅ¡ kaltinamojo argumentų, kuriuo jis grindė lėšų turėjimÄ , buvo buto pardavimas. Kaip matyti, A. D. 2006-11-24 iÅ¡ties pardavė butÄ , už kurį gavo 440 000 Lt, iÅ¡ Å¡ios sumos dalis buvo pervesta SEB bankui, sumokėta nepilnametės dukros A. D. iÅ¡laikymui (ne mažiau kaip 32 160 Lt) ir kt.

Teismai nustatė, kad pardavus butÄ A. D. turėjo likti nepilnai 50 tÅ«kst. Lt suma, tačiau jau kitais metais kaltinamasis įsigijo žemės sklypÄ Trakų r. sav., kuris buvo įkeistas bankui. Be to, 2007 m. A. D. sudarė kredito sutartis dėl automobilio, buitinės technikos, baldų įsigijimo, kas leido konstatuoti, kad pastarasis santaupų neturėjo. Taip pat kaip neįrodyti buvo pripažinti A. D. teiginiai neva jis investavo asmenines lėšas į sodybÄ , darant iÅ¡vadÄ , jog jis prie turto pagerinimo prisidėjo tik savo darbu, ko pagrindu jam priteista 10 000 Eur kompensacija (t. 1, b. l. 23-45; t. 6, b. l. 1-20).

Neatkartojant visų civilinės bylos duomenų, matyti, kad A. D. laisvų pinigų iÅ¡ esmės neturėjo. Tokia iÅ¡vada padaryta teismams iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir įvertinus visus su finansine padėtimi susijusius duomenis, taip pat ir kaltinamojo gynėjo nurodytas pajamas iÅ¡ sportinės veiklos bei padavus butÄ . Tai, jog kaltinamasis tariamo pinigų skolinimo metu buvo 36 amžiaus, kÄ vėlgi akcentavo gynėjas, niekaip neįrodo, kad A. D. finansinės galimybės leido sutuoktinės įmonei paskolinti pinigų.Kaltinamasis A.

D. akcentavo ir tai, jog eilę metų gavo įvairias pajamas iÅ¡ sportinės veiklos. Tokie duomenys byloje iÅ¡ tiesų yra, jie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedinėjo A. D. priskaičiuotas pinigines lėšas (t. 5, b. l. 2-4, 6), tačiau tai dar neleidžia laikyti, jog kaltinamasis Å¡ias lėšas laikė kaip santaupas. Kita vertus, matyti, kad nemažai minėtų lėšų buvo tikslinės, skirtos pasirengimui varžyboms, kelionėms, maistpinigiams (t. 4, b. l. 2-1342), taigi, ir turėjo bÅ«ti panaudotos pagal atitinkamÄ paskirtį, o ne virsti kaltinamojo santaupomis grynųjų pinigų pavidalu.

Teismas kaip svarbius vertina duomenis, iÅ¡ kurių matyti, jog A. D. kaltinimams aktualiu laikotarpiu daug kartų ėmė greituosius kreditus ir tokiomis pasiskolintomis lėšomis padengdavo ankstesnius kreditus (t. 4, b. l. 44-56). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis aiÅ¡kino neva greituosius kreditus ėmė, nepaisant to, kad namuose turėjo ženkliÄ sumÄ grynaisiais ir tikino esÄ tokiu bÅ«du paprasčiausiai nenorėjo leisti santaupų, dėl ko jam buvo paprasčiau pasiskolinti. Tokie A. D. teiginiai atmestini kaip neįtikinami ir nepagrįsti.

NelogiÅ¡ka, jog asmuo, turėdamas pakankamai lėšų, skolinasi pinigus, imdamas daugkartinius greituosius kreditus ir tokiu bÅ«du mokėdamas dideles palÅ«kanas. Svarbu ir tai, kad iÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, jog kaltinamasis ilgÄ laikÄ gana intensyviai žaidė azartinius loÅ¡imus (ir tiesiogiai, ir elektroninėje erdvėje), kam iÅ¡leisdavo nemažas pinigų sumas. Matyt, polinkis azartiniams žaidimas galėjo tapti priežastimi, dėl kurios kaltinamasis buvo priverstas skolintis pinigų iÅ¡ greituosius kreditus suteikiančių finansinių įstaigų ir savo ruožtu sudaro dar vienÄ pagrindÄ netikėti parodymais dėl turėtų santaupų.

Teismas nevertina bylos nagrinėjimo metu pateiktų duomenų – sÄ skaitų iÅ¡rašų, kuriuose yra užfiksuoti A. D. iÅ¡ sportinės veiklos gautų lėšų pervedimai į D. B. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (t. 6, b. l. 55-68), kadangi jie nėra aktualÅ«s kaltinime nurodytam laikotarpiui. Be to, pastebėtina ir tai, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo paaiÅ¡kėjus aplinkybėms apie iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â D. B. sÄ skaitos nuraÅ¡ytas lėšas, skirtas A. D. iki santuokos paimto kredito padengimui, buvo pradėtas tyrimas dėl D.

B. parašų, esančių bankui teiktuose jos sutikimuose nuraÅ¡yti lėšas, suklastojimo, tačiau nesant praÅ¡ymų originalų nebuvo galimybės atlikti raÅ¡ysenos ekspertizę ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 122-126). Atstovė nurodė, jog paaiÅ¡kėjus lėšų nuraÅ¡ymams iÅ¡ D. B. sÄ skaitų, paaiÅ¡kėjo ir tai, kad A. D. gavo iÅ¡ banko ir mokėjimo kortelę, kuri naudojosi kaip savo (gaudavo pajamas iÅ¡ sporto, nuo jos bankas nuraÅ¡ydavo kredito įmokas, likusias sumas A.

D. iÅ¡sigrynindavo). Teismas Å¡ių duomenų netikrina ir neanalizuoja, kadangi jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau įvertinus byloje esančių sÄ skaitų iÅ¡rašų turinį, iÅ¡ kurio, be kita ko, matyti, jog paties A. D. sÄ skaitose įvardintu laikotarpiu jokios operacijos  nevyko, kyla abejonių dėl to, jog A. D. į sutuoktinės sÄ skaitÄ lėšas prašė pervesti tuo tikslu, kad sudaryti galimybę jai tomis lėšomis disponuoti.Taigi visų Å¡ių iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ kaltinamojo A.

D. parodymus vertinti kritiÅ¡kai, o D. B. parodymais, nepaisant įvardintų aplinkybių neatitikimo jos pačios proceso metu duotiems parodymais, vadovautis ir jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tokios teismo iÅ¡vados nekeičia ir liudytojų N. B. bei L. J. duoti parodymai, kurių metu buhalterijÄ tvarkiusi N. B. nurodė be direktorės žinios antspaudų niekada nenaudojusi, jie esÄ buvo laikomi tik D. B. seife, prie kurio priėjimÄ turėjo tik direktorė. Taip pat liudytoja paneigė bent kada mačiusi tuščius lapus su įmonės antspaudu, direktorės vardu, pavarde ir paraÅ¡u (t. 6, b. l. 22-31).

Liudytoja L. J. (klinikoje dirbusi administratore) taip pat paneigė disponavusi klinikos antspaudais ir tikino niekuomet jokiais antspaudais nesinaudojusi, neruošė jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų dėjusi atspaudus. Kiek jai žinoma, antspaudus paimti galėjo tik pati direktorė. Kur jie buvo laikomi, negali atsakyti, jos (liudytojos) darbo vietoje jų tikrai nebÅ«davo (t. 6, b. l. 69-72). Teisminio nagrinėjimo metu UAB „D.“ atstovai akcentavo, jog vertinant liudytojos N. B. parodymus bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis bendravo su liudytoja, aptarinėjo klinikos reikalus, galiausiai liudytojai netgi darė poveikį, kÄ patvirtina elektroninių laiÅ¡kų medžiaga.

Teismas dėl iškeltų teiginių nedaro jokių konkrečių išvadų ir pažymi, jog iš esmės neturi galimybės pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų įvardintų aplinkybių ir pačios D. B. parodymų, susijusių su antspaudų laikymu, tuščių lapų su vardu, pavarde, antspaudu bei parašu buvimu. Ir vis dėlto tokie prieštaravimai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, kurių visuma leido teismui D. B. parodymus bendrai vertinti kaip patikimus, nesudaro pagrindo dėl šių parodymų daryti kitokias išvadas.

Netgi jei nei viena iÅ¡ liudytojų antspaudais savarankiÅ¡kai nesinaudojo ir D. B. nurodytų tuščių lapų su antspaudu, vardu, pavarde bei paraÅ¡u nematė, tai savaime neleidžia spręsti, kad D. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, norėdama nuslėpti objektyviÄ tiesÄ . Pasikartotina, jog liudytoja, kuriai pačiai Å¡iuo atveju nėra žinomos konkrečios aplinkybės dėl vekselio suklastojimo, iÅ¡sakė svarstymus, kaip toks dokumentas galėjo atsirasti. Nors teismas neturi pakankamo pagrindo laikyti, kad antspaudai klinikoje buvo laikomi ant buhalterės stalo arba pas administratorę, taip pat tai, jog D.

B. klinikoje laikė tuščius lapus su savo vardu, pavarde, galimai ir paraÅ¡u, tai nereiÅ¡kia, jog kaltinamasis negalėjo paimti bendrovės antspaudo. Nustatyta, kad jis klinikoje lankėsi dažnai, praleisdavo joje pakankamai daug laiko, kaip matyti iÅ¡ liudytojos L. J. apklausos, netgi dalyvaudavo pokalbiuose dėl darbuotojų priėmimo į darbÄ , o kaip matyti iÅ¡ atstovų pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos (t. 6, b. l. 45-49), disponavo bendrovės dokumentais, vyko į susitikimus su kitų įmonių atstovais, kas rodo, jog kaltinamasis turėjo galimybę prieiti prie įmonės dokumentų ar antspaudo.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip konkrečiai A. D. įgijo popieriaus lapÄ su bendrovės antspaudu bei D. D. ranka įraÅ¡ytu vardu bei pavarde, tačiau neginčytinai nustatyta, kad D. B. nei savo vardo, nei pavardės ar paraÅ¡o po vekselio tekstu nepasirašė, bendrovės antspaudo nedėjo ir neįsipareigojo A. D. sumokėti           57 924 eurų sumÄ .Tokiu bÅ«du teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau iÅ¡dėstytų, iÅ¡tirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamasis A.

D., turėdamas tikslÄ Ä¯gyti pinigines lėšas, žinodamas, kad D. B., kaip UAB „D.“ direktorė ir vienintelė akcininkė, jo naudai nėra pasiraÅ¡iusi jokio vekselio dėl įsipareigojimo iki 2016-12-22 sumokėti 57 924 eurus, siekdamas įgyti teisę į šį bendrovei priklausantį didelės vertės turtÄ , panaudojo tyrimo nenustatytu bÅ«du įgytÄ lapÄ su D. B. (tuometinė pavardė D.) vardu bei pavarde, po ko tyrimo nenustatytu bÅ«du D. D. vardu atliko paraÅ¡Ä ir taip suklastojo paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurį vėliau pateikė notarui bei antstoliui.

Tokie kaltinamojo A. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Teismas Å¡alina iÅ¡ kaltinimo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ alternatyvų požymį - suklastoto dokumento panaudojimÄ , kadangi tokio dokumento panaudojimas nelaikytinas atskirais BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytais nusikalstamais veiksmais, o yra sudėtinė sukčiavimo (Å¡iuo konkrečiu atveju – pasikėsinimo sukčiauti) dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-677/2016).

Taip pat teismas tikslina kaltinimo dalį, kurioje buvo inkriminuota, jog A. D. pasirašė D. D. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo surinkti objektyvÅ«s duomenys dėl to, kad vekselyje D. D. paraÅ¡Ä atliko pats kaltinamasis (tokios iÅ¡vados nepateikė netgi tyrimÄ atlikę specialistai), nurodyta aplinkybė yra Å¡alintina, laikant kad D. D. paraÅ¡as buvo atliktas tyrimo nenustatytu bÅ«du. Nors baigiamojoje kalboje UAB „D.“ atstovas iÅ¡sakė argumentus dėl to, jog kaltinamojo veiksmai sukčiavimo atveju turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, teismo nuomone, tokiam kvalifikavimui pagrindo nėra.

Å iuo atveju įvertinama tai, jog esminis kaltinamojo tikslas buvo įgyti ne turtinę teisę, o bÅ«tent pinigines lėšas, dėl ko laikytina, jog veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Dėl bausmės Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.Skirdamas A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A.

D. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), abi nusikalstamos veikos atliktos tiesiogine tyčia, viena veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, kita baigta, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybių nebuvimÄ . Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. D. praeityje neteistas (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-11 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir toks teismo sprendimas, prieÅ¡ingai nei nurodė prokuroras, nereiÅ¡kia, kad asmuo laikytinas teistu) (t. 5, b. l. 67, 112-114), administracine tvarka baustas (t. 5, b. l. 64-66), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, nurodė gaunantis sportininko rentÄ , VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 5, b. l. 77, 78, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįtrauktas (t. 5, b. l. 79).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK               41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. D. jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant kiek mažesnį už galimÄ skirti bausmės Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du (kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis).

Siekdamas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai nemažai laiko, nusikalstama veika, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, dėl ko reali žala niekam nepadaryta, taigi, teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. D. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (galiojusiomis nusikalstamų veikų padarymo metu), kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis).

Toks teismo skirtas įpareigojimas ir nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė iÅ¡ esmės yra iÅ¡ BK 75 straipsnio kylantys suvaržymai bei pareigos, tačiau Å¡iuo atveju laikytini pakankamais bausmės paskirčiai pasiekti. Tuo pačiu pabrėžtina, kad kaltinamajam A. D. kils ir bendrosios pareigos, numatytos Probacijos įstatymo 14 straipsnyje. Valstybinis kaltintojas prašė A. D. paskirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad pastarasis nepripažino savo kaltės, nesigailėjo, tačiau kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija, anaiptol, nėra pagrindas netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Kaltinamasis turi teisę duoti pasirinktus parodymus arba apskritai jų neduoti, kaltės nepripažinimas yra pagrindas nekonstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o ne pagrindas skirti realiÄ bausmę, juo labiau, kai bausmė skiriama juridine prasme neteistu laikytinam asmeniui. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų Bylos nagrinėjimo metu UAB „D.“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 952 Eur dydžio (1 022,72+929,28) atstovavimo iÅ¡laidas. Toks reikalavimas buvo pavadintas civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad praÅ¡oma atlyginti ne dėl nusikalstamų veikų patirtÄ Å¾alÄ , o bÅ«tent atstovavimo iÅ¡laidas (t. 5, b. l. 131-149, 189-191).

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro ikiteisminiame tyrime ruoÅ¡tų dokumentų rengimas, dalyvavimas procesiniuose veiksmuose bei pasiruoÅ¡imas jiems, atstovavimas teismo posėdžiuose, dokumentų rengimas ir kt. Atsižvelgus į proceso trukmę, ikiteisminiame tyrime atliktus veiksmus, aktyvų UAB „D.“ atstovų dalyvavimÄ tyrime, rengtų ir teiktų dokumentų kiekį, proceso veiksmus, teisiamuosius posėdžius, dalies teisminio nagrinėjimo metu dalyvavusių 2 atstovų skaičių, laikytina, jog praÅ¡omas atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas ir turi bÅ«ti kaltinamojo atlygintas.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 5, b. l. 50). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.A.

D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti A. D. galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laikotarpiui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę –            20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nurodytÄ Ä¯mokÄ sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ A. D. UAB „D.“ 1 952 (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du) eurus atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti.A.

D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                   Julita Dabulskytė – Raizgienė