Legislator Case Law & Legislation
d94ded3a-258d-4db4-8eca-fdce852740b7 AI generated

d94ded3a-258d-4db4-8eca-fdce852740b7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d94ded3a-258d-4db4-8eca-fdce852740b7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-35472-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29561-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 1.3.5.3.15.6; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo A. B. atstovei advokatei Ingai AbramavičiÅ«tei, atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei Sandrai StanevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Legislator headnote

AI generated

d94ded3a-258d-4db4-8eca-fdce852740b7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: PaaiÅ¡kino, kad Registrų centro valdybos sprendimu nustačius naujÄ Ä¯monės struktÅ«rÄ , Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o nuo 2019-03-01 patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas pareigybių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad naujoje Registrų centro struktÅ«roje Kauno filialo direktoriaus pareigybė nebuvo patvirtinta, tokio padalinio Registrų centro struktÅ«roje taip pat nėra, todėl dėl Å¡ios priežasties 2018 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovui buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2018 m. spalio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-35472-996/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29561-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 1.3.5.3.15.6; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo A. B. atstovei advokatei Ingai AbramavičiÅ«tei, atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei Sandrai StanevičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : A. B. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 1–8) valstybės įmonei „Registrų centras“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, Registrų centras), praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę nuo 2019 m. vasario 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, Å¡eÅ¡ių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis pagal 1998 m. spalio 20 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 31 d. atsakovė jam įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuriame buvo nurodyta, jog įsigaliojus naujai įmonės struktÅ«rai, nebelieka struktÅ«rinio padalinio, kuriame jis ėjo pareigas ir pastarojo darbo funkcija/pareigybė tampa nebereikalinga, be to, įmonės direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) tokia pareigybė nebuvo patvirtinta, taip pat teigė, kad pagal atliekamas/atliktas darbo funkcijas/pareigybes nebėra laisvų darbo vietų, į kurias jis pagal savo kvalifikacijÄ galėtų bÅ«ti perkeltas, tačiau vidiniame interneto puslapyje nuo 2018 m. lapkričio 5 d. bus skelbiami konkursai į naujas darbo vietas.

Nurodė, kad jis iki atleidimo iÅ¡ darbo buvo parengęs atsakovei komercinių paslaugų teikimo ir plėtimo veiksmų planÄ , kuris bÅ«tų padėjęs atsakovei uždirbti papildomas pajamas, aktyviai dalyvavo veikloje, susijusioje su įmonės naujos struktÅ«ros aptarimu ir įgyvendinimu, ir tikėjosi, kad jo įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo laikotarpiu, jo indėlis į įmonės veiklÄ ir lojalumas darbdavei bus įvertintas, ir jam, kaip ir kitai daliai jo kolegų, bus pasiÅ«lyta kita darbo vieta įmonės naujoje struktÅ«roje, tačiau atsakovė jokios kitos darbo vietos jam nepasiÅ«lė.

Teigė, kad atsakovė 2019 m. vasario 28 d. nutraukė su juo sudarytÄ darbo sutartį nesuteikiant jam galimybės darbo sutartį pratęsti, be to, viso įspėjimo metu (nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) atsakovė neteikė jokio pasiÅ«lymo dėl laisvos darbo vietos ir dėl Å¡ios priežasties jis neturėjo galimybės sutikti dėl perkėlimo į patvirtintas laisvas darbo vietas pagal DK 57 straipsnio 2 dalį, dar daugiau, atsakovė visu įspėjimo laikotarpiu skelbė vieÅ¡uosius konkursus į laisvas darbo vietas, kuriuose galėjo dalyvauti ir atsakovės darbuotojai, ir bet kokie kiti tretieji asmenys, o 2019 m. kovo 1 d.

įsigaliojus naujai įmonės struktÅ«rai, kurioje buvo panaikinti filialai, tačiau įsteigti kiti vidiniai įmonės struktÅ«riniai padaliniai, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovės patvirtintoje naujoje struktÅ«roje buvo laisvų darbo vietų į kuriÄ jis pagal jo kvalifikacijÄ ir vykdytas funkcijas galėjo bÅ«ti perkeltas jo sutikimu. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovė su juo darbo sutartį nutraukė neteisėtai. Pažymėjo, kad nors įmonėje įvyko struktÅ«riniai pokyčiai, įmonė ir jos filialai, kurie kaip struktÅ«rinis vienetas buvo panaikinti iÅ¡ esmės, ir toliau vykdė identiÅ¡kas funkcijas, pagrindinės įmonės ir jos filialų vykdomos funkcijos iÅ¡liko nepakitę, neįvyko taip, kad realių funkcijų, kurias jis vykdė pagal darbo sutartį, neliko, kadangi jos buvo perskirstytos kitaip suformuotiems struktÅ«riniams padaliniams, kitaip suformuotoms ir pavadintoms pareigybėms, todėl, jo manymu, atsakovė turėjo realiÄ ir faktinę galimybę pagal jo turimÄ kvalifikacijÄ pasiÅ«lyti jam kitÄ darbo vietÄ (kitose pareigose, kitaip pavadintame struktÅ«riniame padalinyje), kadangi esminės įmonės atliekamos funkcijos iÅ¡liko visiÅ¡kai nepakitę.

Pabrėžė, kad atsakovė skelbė vieÅ¡uosius konkursus, o ne pasiÅ«lymus bÅ«ti perkeltu į laisvas darbo vietas; jis negalėjo pateikti pareiÅ¡kimo skelbiamame vieÅ¡ame konkurse ir tokiu bÅ«du bÅ«ti perkeltas į laimėtÄ laisvÄ darbo vietÄ , kadangi darbdavė nurodė, kad jis tokiu atveju turėtų dalyvauti vieÅ¡ame konkurse; darbuotojo sutikimas bÅ«ti perkeltu negali bÅ«ti prilygintas kandidatavimui vieÅ¡ajame konkurse. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. vasario mėn. darbdavė skelbė vieÅ¡uosius konkursus į laisvas darbo vietas, atsakovė įspėjimo laikotarpiu atnaujindavo įmonės struktÅ«rÄ internete paskelbdama, kurios iÅ¡ darbo vietų naujoje struktÅ«roje jau yra užimtos, o kurios vis dar laisvos, taigi, įspėjimo laikotarpiu įmonėje buvo laisvų darbo vietų, kurios buvo siÅ«lomos ne visiems esamiems darbuotojams, atsakovė jam nesiÅ«lė jokių atitinkančių jo kvalifikacijÄ laisvų darbo vietų, nors tokiÄ jos pareigÄ Ä¯tvirtina DK 57 straipsnio 2 dalis.

IeÅ¡kovo vertinimu, jo kvalifikacija atitinka reikalavimus, keliamus naujoms pareigybėms, tokioms kaip: Registrų tvarkymo direktorius, Klientų aptarnavimo direktorius, Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro vadovas, Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro vadovas, Vidurio Lietuvos klientų aptarnavimo centro vadovas, Strateginio vystymo direktorius. Pabrėžė, kad pasiÅ«lymas dalyvauti vieÅ¡ajame konkurse nėra DK 57 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos tinkamas įvykdymas, todėl atsakovė turėjo pasiÅ«lyti laisvÄ darbo vietÄ , atitinkančiÄ jo kvalifikacijÄ , o ne teigti, kad jis turėtų dalyvauti vieÅ¡uosiuose konkursuose.

Pabrėžė, kad jo ilgas darbo laikotarpis (nuo 1998 m.), užimtos pareigos – jis dirbo vadovaujamÄ jį darbÄ , buvo (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas už viso filialo darbo organizavimÄ ir rezultatus, ir savo pareigas vykdė gerai, nesudaro pagrindo mažinti piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kadangi tokiu bÅ«du ir yra užtikrinama pusiausvyra tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir jo teisių pažeidimo bei paties pažeidimo adekvatumo.

Nurodė, kad vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi jam taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, ir Å¡i kompensacija sudaro Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydį. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. apyraÅ¡o t.

II, l. 1–16). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 1998 m. spalio 20 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas; dirbdamas vadovaujamÄ darbÄ ir bÅ«damas atsakingu už kitų Registrų centro Kauno filiale dirbusių asmenų tinkamÄ informavimÄ , privalėdamas gerai iÅ¡manyti Registrų centro struktÅ«rÄ , ieÅ¡kovas ne tik galėjo, bet privalėjo domėtis planuojamų įmonės pertvarkymų priežastimis, jų svarba bei pasirÅ«pinti tokios informacijos perteikimu jo vadovaujamo padalinio darbuotojams; ieÅ¡kovui, kaip buvusiam (duomenys neskelbtini), taikomi griežtesni elgesio standartai, keliami aukÅ¡tesni reikalavimai.

Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pavedimÄ Regsitrų centro valdybos 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, siekiant optimizuoti įmonės veiklÄ ir darbo resursus, efektyvinti bei skaidrinti veiklÄ , buvo pradėti struktÅ«riniai pokyčiai ir nustatyta visiÅ¡kai nauja Registrų centro sandara, struktÅ«ra buvo kuriama vadovaujantis visiÅ¡kai kitokiais principais, todėl iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusioje struktÅ«roje buvęs Registrų centro Kauno filialas buvo panaikintas, tuo pačiu panaikinant ir tokio filialo direktoriaus pareigybę, taigi natÅ«ralu, jog panaikinus filialus, filialo direktoriaus pareigybė, savo esme susijusi su filialų veiklos organizavimu, taip pat tapo nebereikalinga.

Atkreipė dėmesį ir į tai, jog dar prieÅ¡ priimant valdybos sprendimÄ , 2018 m. rugsėjo 26 d. darbo tarybos posėdžio metu Registrų centro organizacinės struktÅ«ros projektas bei patys pokyčiai buvo aptarti ir suderinti su Registrų centro darbo taryba, kuri iÅ¡ esmės pritarė darbdavės inicijuotiems struktÅ«riniams pokyčiams, dar iki 2018 m. rugsėjo 26 d. posėdžio naujas Registrų centro struktÅ«ros projektas buvo atskirai pristatytas ir aptartas su filialų, įskaitant ir Kauno filialu, administracijomis, aiÅ¡kiai nurodant, kad filialai bus naikinami, 2019 m. spalio 17 d. buvo surengta tiesioginė transliacija, kurios metu dar kartÄ buvo pristatyta Registrų centro organizacinė struktÅ«ra bei pertvarkymų priežastys.

PaaiÅ¡kino, kad Registrų centro valdybos sprendimu nustačius naujÄ Ä¯monės struktÅ«rÄ , Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o nuo 2019-03-01 patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas pareigybių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad naujoje Registrų centro struktÅ«roje Kauno filialo direktoriaus pareigybė nebuvo patvirtinta, tokio padalinio Registrų centro struktÅ«roje taip pat nėra, todėl dėl Å¡ios priežasties 2018 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovui buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2018 m. spalio 31 d.

įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbo sutartis su juo nutraukiama, nes įgyvendinus struktÅ«rinius pokyčius Registrų centre nelieka struktÅ«rino padalinio, kuriame jis dirbo, t. y. Kauno filialo, kaip ir nebelieka tokio filialo (duomenys neskelbtini) pareigybės, jame taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje sukurtas darbo vietas, į kurias darbuotojai buvo kviečiami kandidatuoti, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant jų sutikimÄ toliau dirbti įmonėje.

Teigė, kad ieÅ¡kovui per visÄ Ä¯spėjmo laikotarpį jokia forma neiÅ¡reiÅ¡kus sutikimo ar bent minimalaus intereso toliau dirbti Registrų centre, po įspėjimo įteikimo savo elgesiu pademonstravus prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , darbo sutartis su juo buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 28 d. Pabrėžė, kad struktÅ«riniai pertvarkymai buvo bÅ«tini ir ekonomiÅ¡kai bei struktÅ«riÅ¡kai pagrįsti, Kauno filialo (duomenys neskelbtini) funkcijos tapo perteklinės naujoje struktÅ«roje ir nebuvo perduotos vykdyti kitoms naujai įsteigtoms pareigybėms.

Nurodė, kad įspėjime ieÅ¡kovui buvo nurodyta, jog įspėjimo įteikimo metu nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ jis tuo metu galėtų bÅ«ti perkeltas (nes filialo direktoriaus pareigybė buvo panaikinta), papildomai nurodyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje sukurtas darbo vietas, į kurias jis turi teisę kandidatuoti, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie laisvas darbo vietas, į kurias, radęs jo poreikius bei kompetencijÄ labiausiai atitinkančiÄ , individualizuotÄ vietÄ , jis galėjo kandidatuoti, tokiu bÅ«du darbuotojui buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbdavė ketina svarstyti jo kandidatÅ«rÄ , jeigu tik sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į naujai atsiradusias laisvas darbo vietas ieÅ¡kovas iÅ¡reikÅ¡, dalyvaudamas skelbiamuose konkursuose, toks ieÅ¡kovo elgesys bÅ«tų buvęs vertinamas kaip jo sutikimas DK 57 straipsnio prasme.

Atsakovės nuomone, darbuotojas galėjo ir turėjo pats informuoti darbdavę apie savo norÄ bei sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ konkretų darbÄ , tokiu atveju darbdavė privalėtų ir bÅ«tų svarsčiusi jo kandidatÅ«rÄ , tačiau ieÅ¡kovas, net ir žinodamas, kur ir nuo kada bus skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas, o taip pat ir joms keliami reikalavimai, darbdavei įspėjime aiÅ¡kiai nurodžius, kad ieÅ¡kovui dalyvavus konkurse ir jį laimėjus, bÅ«tų laikoma, jog įspėjime nurodytos priežastys iÅ¡nyko (t. y. darbo sutartis nebÅ«tų nutraukta), per visÄ tÄ laikÄ neiÅ¡reiÅ¡kė absoliučiai jokios iniciatyvos ir nekandidatavo į vieÅ¡ai paskelbtas pareigybes.

Atsakovės vertinimu, ji nepažeidė DK 57 straipsnio, 64 straipsnio reikalavimų ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido pagrįstai bei teisėtai. Nurodė ir tai, kad darbdavė, atleisdama ne vien ieÅ¡kovÄ , bet grupę darbuotojų, konsultavosi su darbo taryba, todėl, mano, ieÅ¡kovo teiginiai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ne tik nepagrįsti, bet ir paneigti. Teigė, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos, tad ir Å¡iuo aspektu nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir Å¡eÅ¡ių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacijos priteisimo visiÅ¡kai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovo ilgas priverstinės pravaikÅ¡tos laikas susiklostė iÅ¡imtinai dėl jo paties kaltės, kadangi ieÅ¡kovas į Darbo ginčų komsijÄ kreipėsi praėjus beveik metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, ieÅ¡kovui medicininiai tyrimai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 4 d., stacionarus gydymas jam skirtas nebuvo, jis buvo sÄ moningas ir orientuotas, ligos nebuvo tokio pobÅ«džio, kad apribotų jo galimybes pačiam ar per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ , jo liga jam netrukdė užsiimti darbine veikla, be to, ieÅ¡kovui negali bÅ«ti priteisiama ir Å¡eÅ¡ių vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija, kadangi dviejų vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija jam buvo iÅ¡mokėta nutraukiant darbo sutartį.

Mano, kad darbuotojas pretenzijas dėl teisių pažeidimo pradėjo reikÅ¡ti ne dėl to, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo realiai pažeisti, bet tik todėl, kad sužinojęs apie kitų darbuotojų pergalę prieÅ¡ Registrų centrÄ , nutarė gauti papildomos finansinės naudos, todėl teisė negali ginti nesÄ Å¾iningai besielgiančio asmens. Pasak atsakovės, nepaisant to, kad DK yra nurodyta, jog ieÅ¡kinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su atitinkamu praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės (DK 231 straipsnio 1 dalis), o darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), Å¡ios DK nuostatos, reglamentuojančios darbo ginčų nagrinėjimo procedÅ«ras, kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu demokratinėje teisinėje valstybėje saugomiems teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, todėl praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu demokratinėje teisinėje valstybėje saugomiems konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvams – teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 1998 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovas nuo 1998 m. spalio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 94–98); 2018 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovui įteiktas 2018 m. spalio 31 d.

įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 12); Registrų centro direktorius 2019 m. vasario 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Alvydo Banevičiaus darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieÅ¡kovas 2019 m. vasario 28 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo ir darbo sutartis su juo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 13–14, 99); nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo darbuotojas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijÄ (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) darbuotojo praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinus (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 17–22). Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumÄ ; darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 8 dalį, atleidžiamam darbuotojui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Pagal DK 218 straispnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai; pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Pažymėtina, kad darbo sutarties dėl vykdomų struktÅ«rinių (organizacinių) pertvarkymų nutraukimo teisėtumÄ lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedÅ«ra.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017). Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Registrų centre įvyko realÅ«s struktÅ«riniai (organizaciniai) pertvarkymai, kÄ patvirtina ir bylos medžiaga – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Registrų centro valdybai kartu su įmonės vadovu buvo pavesta peržiÅ«rėti įmonės 2018–2021 m. strateginį veiklos planÄ , įvertinti vykdomas veiklas, suplanuotas iÅ¡laidas ir pateikti siÅ«lymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sÄ naudų valdymo bei didesnės grÄ Å¾os visuomenei iki 2018 m. rugsėjo 28 d. (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 102–103), Registrų centro valdyba 2018 m. spalio 16 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nuo 2019 m. kovo 1 d. patvirtino naujÄ Ä¯monės struktÅ«rÄ (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 108), Registrų centro struktÅ«ra buvo pakeista – vienas iÅ¡ įvykdytų struktÅ«ros pokyčių buvo tai, kad Registrų centro Kauno filialas, kuriame ieÅ¡kovas dirbo direktoriumi, buvo panaikintas, kaip ir kiti filialai, įsteigiant kitus vidinius įmonės struktÅ«rinius padalinius, ieÅ¡kovo eitos pareigybės nebeliko, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros tinkamumo – ieÅ¡kovo įsitikinimu, darbdavė nesilaikė DK nustatytos tvarkos, nes vietoj pasiÅ«lymų bÅ«ti perkeltam į laisvas darbo vietas, skelbė vieÅ¡uosius konkursus į tas laisvas darbo vietas, todėl jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, jog ieÅ¡kovas buvo atleistas laikantis DK nustatytos tvarkos.

Matyti, kad įspėjime atsakovė ieÅ¡kovui nurodė galimybę dalyvauti skelbiamuose konkursuose ir tik atitinkamÄ konkursÄ laimėjus tęsti darbo santykius įmonėje, tokios pačios pozicijos atsakovė laikosi ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, teigdama, kad ieÅ¡kovas, net ir žinodamas, kur ir nuo kada bus skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas, o taip pat ir joms keliami reikalavimai, darbdavei įspėjime aiÅ¡kiai nurodžius, kad ieÅ¡kovui dalyvavus konkurse ir jį laimėjus, bÅ«tų laikoma, jog įspėjime nurodytos priežastys iÅ¡nyko (t. y. darbo sutartis nebÅ«tų nutraukta), per visÄ tÄ laikÄ neiÅ¡reiÅ¡kė absoliučiai jokios iniciatyvos ir nekandidatavo į vieÅ¡ai paskelbtas pareigybes.

Taigi, atsakovė patvirtina, kad įspėjimo laikotarpiu Registrų centre buvo laisvų darbo vietų, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovo kandidatÅ«rÄ Ä¯ jas ji bÅ«tų svarsčiusi tik tuomet, jei jis bÅ«tų dalyvavęs į tas darbo vietas skelbtuose konkursuose, ir jei jis konkursÄ bÅ«tų laimėjęs, bÅ«tų galėjęs toliau dirbti Registrų centre, pabrėždama ir tai, kad ieÅ¡kovas per visÄ Ä¯spėjimo laikotarpį jokia forma neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo ar bent minimalaus intereso toliau dirbti Registrų centre, todėl mano, kad DK 57 straispnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos ji nepažeidė.

Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad joks teisės aktas neįtvirtina pareigos darbuotojui iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimÄ toliau dirbti, kai vykdomi įmonės struktÅ«riniai pertvarkymai, prieÅ¡ingai, įstatymas įtvirtina pareigÄ darbdaviui vadovautis DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perkelti darbuotojus jų sutikimu į laisvas darbo vietas, o ne skelbti konkursus į laisvas darbo vietas ir tik darbuotojui jį laimėjus, jį perkelti į tas pareigas. Akivaizdu, kad darbdavei nurodžius, jog į naujas darbo vietas bus perkeliama tik laimėjus konkursÄ , darbuotojas pats pageidavimo bÅ«ti perkeltas į konkrečias pareigas ir nebeteikė, nes pati darbdavė tokiu nurodymu apie konkursus užkardė darbuotojo kreipimÄ si pačiam iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimÄ dėl konkrečios pareigybės (bÅ«ti perkeltu be jokio konkurso).

Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos Registrų centre buvo laisvų darbo vietų, į kurias darbuotojas galėjo būti perkeltas, kadangi pati atsakovė patvirtino, kad buvo skelbiami konkursai į naujas darbo vietas ir jei ieškovas konkurse būtų dalyvavęs ir jį laimėjęs, jis būtų buvęs perkeltas, be to, pastebėtina, ieškovui turėjo būti siūlomos visos galimos pagal jo sugebėjimus ir sveikatos būklę Registrų centre pareigos (tiek ir aukštesnės, tiek ir žemesnės kvalifikacijos), tačiau jos jam pasiūlytos nebuvo (siūlymas dalyvauti konkurse nelaikomas siūlymu būti perkeltam), todėl ieškovas neturėjo galimybės išreikšti sutikimo ar nesutikimo būti perkeltam.

Pabrėžtina, kad darbdavės nurodymas darbuotojui įspėjime, jog bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje nustatytas darbo vietas ir laimėjus konkursÄ bus siÅ«loma keisti darbo sutarties sÄ lygas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad darbuotojui buvo pateiktas darbo pasiÅ«lymas pagal DK 57 straipsnio nuostatas, kadangi asmuo konkurso gali ir nelaimėti, o Å¡iÄ itin aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ nuostatÄ Ä¯spėjime suprasti kažkaip kitaip darbuotojas tikrai negalėjo – darbuotojas Å¡iÄ nuostatÄ negalėjo suprasti kaip siÅ«lymÄ jam iÅ¡reikÅ¡ti norÄ dirbti konkrečiose pareigose, kaip kad nepagrįstai teigia atsakovė.

Taigi, atsakovė netinkamai įvykdė ieÅ¡kovo atleidimo procedÅ«rÄ â€“ nesiÅ«lė ieÅ¡kovui bÅ«ti perkeltam į jokiÄ naujÄ pareigybę, nors tokių buvo, užkardė jo kreipimÄ si pačiam iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimÄ dėl konkrečios pareigybės, nes nurodė, kad privalu dalyvauti konkurse ir jį laimėti, taip pažeisdama DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, kas yra esminiai pažeidimai suponuojantys ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ â€“ teismas pripažįsta, kad darbuotojas iÅ¡ darbo įmonėje atleistas neteisėtai.

Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kyla DK 218 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Pažymėtina, kad kokį iÅ¡ aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«ti grÄ Å¾intas į darbÄ nepageidavo, laiko, kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taiko DK 218 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo.

Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Tais atvejais, kai visiÅ¡kas reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tenkinimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams ir sukeltų darbdaviui sunkias finansines pasekmes, priteistina suma gali bÅ«ti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas buvo ilgametis atsakovės darbuotojas (dirbo nuo 1998 m.), užėmė aukÅ¡tas pareigas, įrodymai apie jo netinkamai vykdytas pareigas nepateikti, po atleidimo iÅ¡ darbo tik po metų įsidarbino kitur, gauna darbo užmokestį, nors mažesnį nei gaudavo pas atsakovę (el. b. apyraÅ¡o t.

II, l. 169–174), teismas įvertina ir tai, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nebuvo neigiamas, dėl to jo galimybės susirasti kitÄ darbÄ nebuvo apribotos, taip pat atsižvelgia į kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavės interesus, aplinkybę, kad darbdavė yra valstybės įmonė, taip pat įvertina ieÅ¡kovo delsimÄ kreiptis teisminės gynybos (nors atleistas iÅ¡ darbo 2019 m. vasario 28 d., į Darbo ginčų komisijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymu (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 42–47)), bylos nagrinėjimo trukmę, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principus, ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydį (el. b. apyraÅ¡o t. II, l.

52) ir laiko tikslinga mažintini priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ iki 4 ieÅ¡kovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio – 14 495,40 Eur (4 × 3 623,85 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 52)) (neatskaičius mokesčių). Tokia suma, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, yra pakankama ir adekvati darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtiems praradimams kompensuoti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas įmonėje dirbo nuo 1998 metų, todėl teismui pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nusprendus negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, darbuotojui taip pat priklauso 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija – 21 743,10 Eur (6 × 3 623,85 Eur (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 52)) (neatskaičius mokesčių), kuri ieÅ¡kovui priteisiama iÅ¡ atsakovės. Pastebėtina, kad nors atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovui jau buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal DK 57 straipsnio 8 dalį (ginčo dėl to byloje nėra), tačiau, kaip yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1394-912/2020, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimas pagal DK 57 straipsnio 8 dalį ir kompensacijos mokėjimas pagal DK 218 straipsnio 4 dalį yra skirtingos teisinės prigimties ir yra taikomos savarankiÅ¡kai, todėl iÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nereikia iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ priteisiamos kompensacijos.

Kartu teismas pažymi, kad nenustatė atsakovės teigto darbuotojo nesÄ Å¾iningumo ginant pažeistas teises. Taip pat teismas nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra iÅ¡ dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iÅ¡ dalies, teismas pripažįsta iekÅ¡ovo atleidimÄ iÅ¡ darbo Registrų centre DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 14 495,40 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 21 743,10 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ , kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį, nevirÅ¡ijančiÄ vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos – 3 623,85 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. apyraÅ¡o t. II, l. 52), nukreipti vykdyti skubiai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės jÄ atstovavusiai advokatei sumokėtas jo patirtas 1 080 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 23, el. b. EPP priedo l. 1–3). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iÅ¡ atsakovės 1 080 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti ieÅ¡kovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimÄ iÅ¡ darbo valstybės įmonėje „Registrų centras“ (į. k. 124110246) 2019 m. vasario 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ neteisėtu. Laikyti, kad tarp ieÅ¡kovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (į. k. 124110246) 1998 m. spalio 20 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieÅ¡kovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės valstybės įmonės „Registrų centras“ (į. k. 124110246) 14 495,40 Eur (keturiolikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir keturiasdeÅ¡imties euro centų) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 21 743,10 Eur (dvideÅ¡imt vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų ir deÅ¡imties euro centų) (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ ir 1 080 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. Sprendimo dalį dėl A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ valstybės įmonės „Registrų centras“ (į. k. 124110246) priteistos 3 623,85 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė