2022-03-30 Nr. AB-7572-3-61-3-04933-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1757-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04933-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovaudami save ir savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 21M41198 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1–osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2188 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prekiavo (duomenys neskelbtini). Kartą vienas pagrindinių klientų paėmė didelį kiekį prekių, už kurias neatsiskaitė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau teismui patenkinus ieškinį, pareiškėjų šeima sulaukė grasinimų nužudyti. Nepaisant išdėstytų aplinkybių, Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Nesurengiant žodinio skundo nagrinėjimo ir neužtikrinus pareiškėjų dalyvavimo buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems.

2.3. Pareiškėjai pabrėžė, kad jų kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. Turima informacija pagrindžia išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, šalyje nuolat vyksta ginkluoti incidentai ir puolimai, kurių metu grobiami ir žudomi civiliai gyventojai. (duomenys neskelbtini) yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis, (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą ir realius grasinimus mirtimi.

2.4. Atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėjų šeimoje yra padidintos rizikos asmenų grupei priskiriami asmenys: moteris ir nepilnamečiai vaikai.

2.5. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo prašymą, neatsižvelgė į prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria nuspręsta juos išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir draudimu atvykti.

2.6. Pareiškėjai bei jų atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) veikia aktyvios (duomenys neskelbtini) grupuotės. Jis išsiaiškino, kad jam irgi grasina (duomenys neskelbtini) grupuotė. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra tokie stiprūs. Į policiją dėl bandymo pagrobti vaiką nesikreipė, nes bijojo. Nurodė, kad kai rado grasinamą laišką kreipėsi į teismą, o ne į policiją, nes policija nieko nedaro kol neturi vykdomojo dokumento. Į kitą vietą (duomenys neskelbtini) nebandė persikelti, nes nėra kas priima po to užpuolimo. Nurodė, kad jo žmona nežino visų aplinkybių, nes jis jai nesakydavo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjai teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jų šeimai grasino pareiškėjo skolininkas. Tačiau pareiškėjų pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo pareiškėjų papasakotų aplinkybių) ir buvo prieštaringas (pareiškėjai teikė skirtingus paaiškinimus dėl tariamo įvykio mokykloje, kai nežinomi asmenys teiravosi apie pareiškėjų sūnų). Be to, tariamas persekiotojas (pareiškėjo skolininkas) nėra valstybinis subjektas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai savo teises ginti galėjo kreipdamiesi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, tačiau to nepadarė. Tyrimo metu taip pat nerasta (patys pareiškėjai nepateikė) duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų suteikti pareiškėjams pagalbos ir kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

3.3. Žodinis skundo nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai.

3.4. Nei iš pareiškėjų pasakojimo, nei iš Migracijos departamento tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjų persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėjus dėl jų individualių savybių. Atsakovas tyrimo metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Nei iš pareiškėjų pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjams jų kilmės valstybėje yra kilusi reali ir individuali grėsmė. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėjus dėl jų individualių savybių. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

3.5. Atsakovas nepagrįstais laikė teiginius, kad dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą ir realius grasinimus mirtimi bei, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė, jog pareiškėjų šeimoje yra padidintos rizikos asmenų grupei priskiriami asmenys: moteris ir nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad jiems yra kilusi padidinta grėsmė susidurti su beatodairiško smurto veiksmais kilmės valstybėje. Pareiškėjai gyvena šeimoje (nei vienas iš pareiškėjų nėra nelydimi nepilnamečiai ar vienišos moterys), tyrimo metu nenustatytos jokios individualios aplinkybės, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjams kyla padidinta persekiojimo grėsmė.

3.6. Pareiškėjai buvo pagrįstai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, o nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybės terminai (išskyrus nepilnamečius vaikus, kuriems nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką) yra proporcingi.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjams (nepilnamečių vaikų atstovams) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, sutrumpinant šį laikotarpį iki 2 metų. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjai pateikė prašymą žodžiu dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

5.2. Pareiškėjai apklausos metu nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jų šeimą bando nužudyti. Prieglobsčio prašytojai papasakojo, kad vyras dirbo įmonėje, tačiau ieškojo papildomo uždarbio. Pareiškėjo draugas pasiūlė pradėti verslą, pardavinėti (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Verslą finansavo draugas, o pareiškėjas užsiimdavo prekių realizacija. Kartą vienas iš pagrindinių klientų paėmė didelį kiekį prekių ir už jas neatsiskaitė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą. Kol vyko teismo procedūra prieglobsčio prašytojas sulaukdavo grasinančių telefono skambučių iš nepažįstamų asmenų, kurie reikalavo atsiimti pareiškimą. Taip pat šeima papasakojo apie įvykį, kai į mokyklą, kurioje mokosi jų sūnus, buvo atvykę kažkokie asmenys ir teiravosi apie jį. Po to įvykio sūnus mokėsi nuotoliniu būdu. Prieglobsčio prašytojų teigimu, teismas priėmė nutartį, kurioje pareiškėjų nurodytam asmeniui priteista sumokėti skolą pareiškėjui. Praėjus keletui dienų po teismo nutarties, prie savo namų pareiškėjai išgirdo triukšmą ir pamatė, kad per duris buvo įmestas laiškas su šoviniu viduje. Laiške buvo parašyta, kad pareiškėjas ir jo šeima bus nužudyti. Prieglobsčio prašytojas dėl to įvykio parašė teismui skundą. Praėjus kelioms dienoms jų namas buvo apšaudytas, įmestas sprogmuo. Po to įvykio šeima išvyko pas (duomenys neskelbtini). Tuomet pamatė skelbimą apie galimybę per (duomenys neskelbtini) patekti į Lietuvą, kuria pasinaudojo.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė juos iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjams, išskyrus nepilnamečius vaikus, atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jiems 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjams pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos jų galimo persekiojimo, tikslu nužudyti, priežastys yra išskirtinai santykiai su verslo partneriu ir nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Ginčo atveju pareiškėjų nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačių pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjų nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti nužudytiems dėl skolos nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėjus dėl jų individualių savybių. Be to, tariamas persekiotojas (pareiškėjo skolininkas) nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu taip pat nenustatyta (patys pareiškėjai nepateikė) duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų suteikti pareiškėjams pagalbos ir kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi, neįrodyta, kad tarp pareiškėjų padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, Migracijos departamentas pareiškėjams pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta.

8. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems, kadangi teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių; pareiškėjai neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas; pareiškėjai žodžiu buvo išklausyti pirminės apklausos metu, apklausos Migracijos departamente metu ir teismo posėdyje.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų nepilnamečių vaikų vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jų tėvai ir prašyme nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios liestų tik jų nepilnamečius vaikus. Jokių individualių aplinkybių dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nepilnamečiams vaikams pareiškėjai nenurodė ir apklausų Migracijos departamente metu.

10. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjai buvo pagrįstai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjams (nepilnamečių vaikų tėvams) nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 2 metų, taip pat pakeitė sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, pakeičiant nustatytą laikotarpį iki 2 metų, teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 11. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

12. Pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Migracijos departamento sprendimų priėmimo metu buvo pažeista asmens teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą principą, teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Dėl šios priežasties teismas negalėjo vadovautis žmogaus teises pažeidusio proceso metu priimtais sprendimais. Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjų paaiškinimų, neišklausius jų, nedalyvaujant nagrinėjimo procese.

12.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjų teisę pateikti įrodymus dėl prieglobsčio prašymo ir dalyvauti prašymo ar skundo nagrinėjimo procedūroje. Pareiškėjų teisės buvo apribotos ir pažeistos – jie negalėjo įgyvendinti savo pareigos pateikti įrodymus, argumentus, teikti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Migracijos departamento sprendimais ir surinkta ribota informacija, kuri yra nepagrįsta ir buvo surinkta pažeidžiant asmens teises.

12.3. Pareiškėjai nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjai išdėstė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Migracijos departamento išvadas. Pareiškėjai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau nurodytų aplinkybių visuma nebuvo teisingai įvertinta ir dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas.

12.4. Migracijos departamento sprendimas naikintinas, nes nebuvo nesurinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Kita vertus, buvo vadovautasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, todėl darytina išvada, kad surinkta informacija buvo tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjų kilmės šalies valdžios režimą. Pareiškėjai negali būti grąžinami į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jų saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjai priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti prieglobstį.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, atsakovas rėmėsi aktualia informacija ir atliko išsamų tyrimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 21M41198 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 6K-2188 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų būti tiesiogiai išklausyti ir galėtų teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad užsieniečiai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, baimę būti persekiojamais grindžia tuo, kad kilmės šalyje sulaukė grasinimų nužudyti.

19. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji nekartą buvo minima pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

20. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą ir padarė teisingas išvadas.

21. Pareiškėjų nurodomos jų galimo persekiojimo, tikslu nužudyti, priežastys yra išskirtinai santykiai su verslo partneriu. Pažymėtina, kad tariamas persekiotojas (pareiškėjo skolininkas) nėra valstybinis subjektas. Byloje nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti pareiškėjams pagalbos ir kad tai galėtų įvykti dėl pareiškėjų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi byloje nenustatyta nei galimo persekiotojo, nei jo motyvų persekioti pareiškėjus dėl jų individualių savybių.

22. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų paneigti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad baimė grįžti į kilmės valstybę šiuo atveju grindžiama tik pačių pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu, o byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei vienos iš Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimo.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad įvertinus faktą, jog be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl Migracijos departamentas pareiškėjams pagrįstai nesuteikė ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Situacijos kilmės valstybėje vertinimas suponuoja, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta.

24. Dėl pareiškėjų teisių būti išklausytiems ir teikti paaiškinimus bei įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai turėjo galimybes ir raštu teikti paaiškinimus (papildomus paaiškinimus) bei įrodymus Migracijos departamentui. Šias teises pareiškėjai galėjo įgyvendinti žodinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo administracine tvarka procedūrose, kurių pagrįstumo ir teisėtumo patikra atliekama teismuose, metu bei teisme pareiškėjai turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises. Pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų pareiškėjai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

25. Pareiškėjų nepilnamečių vaikų vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jų tėvai. Prašyme nenurodyta jokių individualių tik nepilnamečius vaikus liečiančių aplinkybių. Jokių individualių aplinkybių dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nepilnamečiams vaikams pareiškėjai nenurodė ir apklausų Migracijos departamente metu. Todėl Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo plėsti tyrimų ir vertinimų apimtis vien dėl to, kad pareiškėjų vaikai pagal įstatymą priskirtini pažeidžiamų asmenų kategorijai.

26. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius