d944c8d2-1eb8-4140-8e30-e95df7b197ab · Marijampolės apylinkės teismas

 Teikimas Nr. T-290-482/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00700-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. RV-20-3346 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam T. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ , atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis, atlikdamas paskirtÄ bausmę, dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2022 m. lapkričio 8 d. bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje už įkalinimo įstaigos ribų (iki 2023 m. sausio 1 d. be sargyba). Problemų dėl gyvenamosios vietos nenustatyta. Remiantis turima informacija apie nuteistojo gyvenimo sÄ lygas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam nekils problemų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju ir pasibaigus bausmės atlikimo laikui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 2018-2019 mokslo metais Marijampolės kalėjime baigė Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programÄ . 2014-2015 mokslo metais įgijo suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du kvalifikacijÄ . 2018-2019 mokslo metais įgijo tekintojo kvalifikacijÄ . 2019-2020 mokslo metais įgijo Å¡altkalvio įrankininko kvalifikacijÄ . 2020-2021 mokslo metais įgijo tiltinio tipo krano operatoriaus kvalifikacijÄ . Taip pat mokėsi (duomenys neskelbtini). Komisijos teigimu, nuteistojo įgytos paklausios specialybės bei savęs realizavimas darbinėje veikloje ne tik bausmės atlikimo metu, bet ir po jos, nuosekli bei pozityvi veikla galėtų tapti svarbia, pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos priemone. Nuteistasis į trumpalaikes iÅ¡vykas vyksta nuo 2022 m. gegužės 19 d., jose buvo Å¡eÅ¡is kartus. Paskutinį kartÄ Ä¯ trumpalaikę iÅ¡vykÄ iÅ¡leistas 2023 m. vasario 13 d. Duomenų apie galimus pažeidimus trumpalaikių iÅ¡vykų metu negauta. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė (nepakitusi). IÅ¡skirti Å¡ie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymÄ - apsauginiai: turima gyvenamoji vieta; socialiniai ryÅ¡iai su motina; stabili emocinė bÅ«sena. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos namų.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras pateikė atsiliepimÄ bylojÄ , praÅ¡o netvirtinti Komisijos nutarimo. Atsiliepime nurodoma, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuo vertinimo atlikto 2019 m. birželio 20 d. iki paskutinio vertinimo, atlikto 2023 m. kovo 27 d., iÅ¡ esmės per beveik ketverius metus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nepakito, t. y. iÅ¡liko vidutinė. Darytina iÅ¡vada, kad per ilgÄ laikÄ , nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi rizika per tÄ laikÄ nei kiek nepakito, t. y. iÅ¡liko vidutinė.

Akivaizdu, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jeigu ir yra, tai itin minimali ir neapčiuopiama. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis nuteistas dėl itin sunkios nusikalstamos veikos padarymo, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius - asmens gyvybės atėmimÄ . NusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau teistas 9 kartus, kartÄ teistas ir užsienio valstybėje. Jam buvo tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vienÄ kartÄ pažeidė jo sÄ lygas.

Nuteistasis ne mažiau kaip 17 kartų baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad administracinių nuobaudų skyrimas, teistumų skaičius, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir toliau nebenusikalsti. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis taisyklių ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas net 55 kartus, skatintas 4 kartus, kas iš esmės neatperka padarytų nuobaudų skaičiaus.

Nors Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau gautos nuobaudos vis tik nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip nededantį visų galimų pastangų, siekiant pakeisti savo elgesį. Prokuroro teigimu, nuteistÄ jį neigiamai charakterizuoja ir polinkis piktnaudžiauti psichikÄ veikiančiomis medžiagomis. Nors pats nuteistasis teigia, kad bandė gydytis savo priklausomybę, tačiau tai padėdavo tik laikinai, vėl pradėdavo vartoti narkotines medžiagas. Paskutinis nusikaltimas padarytas alkoholio poveikyje.

Bausmės vykdymo metu taip pat nustatytas alkoholio vartojimo atvejis. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis vartojimo įpročių nevertina, kaip pakankamai rimtų, galinčių sukelti žalÄ ne tik jam pačiam, bei ir aplinkiniams, jis deda nepakankamai pastangų pakeisti savo elgesį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl gebėjimo savarankiÅ¡kai koreguoti savo elgesį laisvėje. Prokuroras atkreipia dėmesį į turimus nuteistojo finansinius įsiskolinimus. Nuteistojo darbinė patirtis menka.

Nuteistasis nepateikė duomenų apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo metu.

Nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokiÄ bausmės dalį: 1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę apibÅ«dinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , visapusiÅ¡kai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. P. teistas 2011 m. balandžio 7 d Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ 14 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta su 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai 14 dienų.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 4 kartus. Å ios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau pažymima, kad vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, Å¡iuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymÄ . Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ , rodo nuteistojo didesnį pavojingumÄ ir tuo pačiu suponuojÄ pareigÄ , sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neiÅ¡vengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus Lietuvos Respublikoje ir 1 kartÄ užsienio valstybėje, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . Nuteistajam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vienÄ kartÄ pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas. VienÄ kartÄ buvo taikyta laisvės apribojimo bausmė, bet vėliau laisvės apribojimo bausmė pakeista areÅ¡to bausme. Nuteistojo paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis ir nebÅ«dingas anksčiau įvykdytiems nusikaltimams, nusikalstamo elgesio modelis nebÅ«dingas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis 2002 - 2010 m. laikotarpyje padarė ne mažiau 17 administracinių teisės pažeidimų. Bausmės atlikimo metu 55 kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negaliojančios. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Visi Å¡ie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistÄ jį Å¡iuo metu lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Šiame kontekste toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia netinkamÄ jo požiÅ«rį į paskirtÄ bausmę bei jos vykdymÄ ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje fiksuojama, jog nuteistasis interviu metu yra nurodęs, kad jo nusikalstamÄ elgesį pagrinde įtakojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms ir bendravimas su panaÅ¡ių žalingų įpročių ir interesų turinčiais draugais. Nuteistasis pokalbio metu yra pripažinęs, kad anksčiau turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo, narkotines medžiagas dažniausiai įsigydavo čigonų tabore. Yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo. Taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo nusikalstamÄ elgesį formavo ir lėmė piktnaudžiavimas alkoholiu, kadangi nuteistasis ne kartÄ yra baustas administracinėmis baudomis už transporto priemonių vairavimÄ , esant neblaiviam. IÅ¡ nuteistojo kriminalinės, administracinių pažeidimų istorijos galima daryti iÅ¡vadÄ nuteistasis nepasimokydavo iÅ¡ klaidų, jas kartodavo, nepateisindavo jam parodyto pasitikėjimo, gyveno rizikingai, neapgalvotai. Atsižvelgus į nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus, galima kelti prielaidÄ , jog nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, o taip pat impulsyvÅ«s pasirinkimai įtakojami alkoholio bei narkotinių medžiagų, yra aktualÅ«s su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka susiję kriminogeniniai veiksniai. Teisės pažeidėjas atvirai nėra iÅ¡reiÅ¡kęs kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija bei bÅ«dingas kritiÅ¡kumo trÅ«kumas savo nusikalstamam elgesiui byloja apie jų buvimÄ . Bausmės atlikimo laikotarpiu stebima dviprasmiÅ¡ka nuostata į jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ - nors Å¡iuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau tai, kad anksčiau buvo baustas 55 kartus, rodo, kad nuteistasis priežiÅ«rÄ vertino ne itin palankiai, buvo linkęs pažeidinėti nustatytus režimo reikalavimus ir tik esant įstatymo pagrindui, kada galimas lygtinis paleidimas, pradėjo keisti savo elgesį. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2023 m. kovo 27 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ buvo nustatyta vidutinė. Nuo vertinimo atlikto 2022 m. spalio 3 d. rizika nepakito. Pažymėtina, jog nuteistajam atlikus pirminį vertinimÄ 2019 m. birželio 20 d. taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa visų pastangų, siekdamas pasitaisyti ir sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika maksimaliai. Svarbu paminėti, kad iÅ¡lieka 7 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius, probacijos pažeidimai, smurtinis elgesys apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų); darbinės patirties stoka; turimi finansiniai įsiskolinimai; netinkami laisvalaikio praleidimo bÅ«dai ir draugų įtaka; alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas; mÄ stymo ypatumai (impulsyvumas, netinkamos elgesio strategijos, pasekmių nesuvokimas); nuostatos į visuomenę. IÅ¡ nustatytų nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančių kriminogeninių veiksnių tik vienas – kriminalinė istorija (didelis teistumų skaičius, probacijos pažeidimai, smurtinis elgesys apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų), veiksnys yra statinis, visi likusieji 6 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas bÅ«ti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 6 mėnesiai 14 dienų. Ä®statymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, kÄ teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei požiÅ«rį į taikomÄ valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Å iuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimÄ ir palengvinus jo teisinę padėtį, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas, pasireiÅ¡kiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, bÅ«tų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2023 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimas Nr. RV-20-3346 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimÄ Nr. RV-20-3346 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos(nuorašo) gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė