d944bd3d-16fd-4ee0-876e-9aacf2e6fb54 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-1672- 369/14                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 10-1-01094-2013-3                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nukentėjusiajam M.

A.,nukentėjusiojo atstovui - advokatui D. S., draudimo bendrovės AB „Lietuvos Draudimas atstovei I. S.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. D., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis finansininku UAB „Dalkenergy“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

A. D., 2013-10-19 d., 13.10 val., Vilniuje, nereguliuojamoje Molėtų plento – Skersinės gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, tai yra, vairuojamu automobiliu Molėtų plento važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo miesto centro pusės, antrÄ ja eismo juosta įvažiavęs į nereguliuojamÄ Molėtų plento – Skersinės gatvės sankryÅ¾Ä ir sukdamas į kairę - į Skersinės gatvę, sudarydamas kliÅ«tį nedavė kelio prieÅ¡prieÅ¡iais, Molėtų plento važiuojamosios dalies prieÅ¡ingos krypties eismo pusės pirma eismo juosta tiesiai per sankryÅ¾Ä važiuojančiam M.

A. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų M. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.              Apklaustas teisme kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino pilnai. Jis neneigė, kad dėl jo kaltės (neatidumo), įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo automobilio Mercedec Benz vairuotojas M. A.. Kaltinamasis teigė, kad bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau tai padaryti nepavyko. Apklaustas teisme nukentėjusysis M.

A. paaiÅ¡kino, kad 2013-10-19 d., apie 13.10 val., Molėtų plento – Skersinės gatvių sankryžoje įvykusio įvykio metu jis patyrė fizinę traumÄ â€“ krÅ«tinkaulio lūžį. Buvo sudaužytas jo automobilis, sugadinti jame buvę daiktai. Nukentėjusysis teigė, kad jam teko patirti ir moralinius iÅ¡gyvenimus, nes po autoįvykio neteko darbo, atsirado baimės fobija vairuojant automobilį. M. A. pripažino, kad turtinės žalos nuostolius jam kompensavo draudimo bendrovė, kuri už patirtÄ neturtinę – moralinę žalÄ jam iÅ¡mokėjo 4000 litų, tačiau jo nuomone, minėta pinigų suma yra nepakankama ir prašė papildomai jam priteisti 15000 litų.    Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A.

D. kaltas dėl įvykusio autoįvykio, nes sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido prieÅ¡inga kryptimi, link jo važiavusio nukentėjusiojo automobilio ir su juo susidÅ«rė. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys (eismo įvykio protokolas su priedais). Autoavarijos metu M. A. patirtus kÅ«no sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esantis jo medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolas. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad A.

D. pažeidė LR kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus ir, atsiradus pasekmėms, įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Tačiau teismas iÅ¡ A. D. kaltinimo Å¡alina jam inkriminuotas faktines aplinkybes, kad autoįvykio metu buvo apgadintas M. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir A. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen Xantia“, v/n (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti kelio apsauginė tvorelė, nes LR BK 281 str. 1 d. dispozicija neapima turtinės žalos padarymo.  LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Skirdamas A. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Teismas nenustatė A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo kaltės pripažinimÄ teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms bei vadovaudamasis LR BK 54 str., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nubaudžiant A. D. pinigine bauda. Kaltinamojo atžvilgiu teismas negali taikyti LR BK 64 1 str. nuostatų, nes bylos nagrinėjimas nevyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atsižvelgiant į A. D. asmenybę, į tai, kad automobilį vairavo blaivus, nesant Å¡iuo metu jo atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

D. atžvilgiu netikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d, 68 str. 1 d. ir jam uždrausti naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.Nukentėjusysis M. A. prašė priteisti 15000 litų patirtai neturtinei moralinei žalai atlyginti. Jis teigė, kad dėl autoįvykio metu patirtos traumos ilgai gydėsi, todėl darbdavys atsisakė jo paslaugų. Šiuo metu yra bedarbis ir registruojasi Vilniaus darbo biržoje. M. A. teigė, kad draudimo bendrovės jam išmokėta 4000 litų pinigų suma patirtai neturtinei žalai atlyginti jo netenkina.

Byloje yra duomenys, kad AB Lietuvos Draudimas kompensavo M. A. už sugadintÄ automobilį 6420 litų, už sugadintus daiktus 483,67 litus, už medikamentus 108, 59 litus, bei iÅ¡mokėjo 4000 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti, kurios dydis buvo paskaičiuotas įvertinus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumÄ (sužalojimas nesunkus), patirtus nepatogumus dėl sužalojimo, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį. Teismo posėdyje dalyvavusi draudimo bendrovės atstovė pažymėjo, kad jų ekspertas pakartotinai susipažino su M.

A. medicininiais dokumentais, tačiau juose nebuvo naujų duomenų, apie kilusias komplikacijas ar liekamuosius reiÅ¡kinius, kurie galėtų bÅ«ti sietini su autoavarijos metu patirta trauma. Draudimo bendrovė kreipėsi į SodrÄ praÅ¡ydama pateikti duomenis apie M. A. gautas nedarbingumo iÅ¡mokas (jo nedarbingumo laikotarpį), tačiau tokių duomenų nebuvo gauta, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis po autoįvykio toliau dirbo. Teismas atsižvelgia, kad M. A. nepateikė duomenų, kad po autoįvykio metu patirtos traumos tapo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nedarbingas, kad žymiai pablogėjo anksčiau buvusi sveikata, kad atsirado kitos negatyvios pasekmės. M.

A. darbo vietos praradimas (nors teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų, tai nebuvo nurodyta ir jo civiliniame ieškinyje), teismo nuomone, neturėtų būti siejamas su autoįvykiu metu patirta trauma.     Įvertinus šias aplinkybes (patirtos traumos sunkumo laipsnį), manytina, kad AB Lietuvos Draudimas išmokėta 4000 litų suma yra pakankama kompensuojant M. A. patirtas moralines kančias, todėl jo pateiktas civilinis ieškinys atmestinas. Nukentėjusįjį M. A. atstovaujantis advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ruošė procesinius dokumentus.

Manytina, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra realios jos atstovaujamo advokato atliktam darbui, nepažeidžia protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl visiÅ¡kai priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. D..  Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str., teismasn u s p r e n d ė : A. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., ir nubausti jį 12 MGL, t.y. 1560 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) litų, bauda.Vadovaudamasis LR BPK 352 str. ir LR BVK 22 str. iÅ¡aiÅ¡kinti A.

D., kad Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ jis privalo sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti arba atsiųsti paÅ¡tu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilnius), Dokumentų priėmimo skyrių.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A.

D. kardomosios priemonės neskirti.Nukentėjusiojo M. A. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ A. D. 2000 (du tÅ«kstančius) litų nukentėjusiajam M. A., atlyginant jo patirtas iÅ¡laidas suteiktai advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Ovidijus Ramanauskas