Legislator Case Law & Legislation
d944b3da-8d0f-4271-abac-1e2ab4bd8455 AI generated

d944b3da-8d0f-4271-abac-1e2ab4bd8455 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d944b3da-8d0f-4271-abac-1e2ab4bd8455
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei administracinių nusižengimų įrankių – medžioklinio peilio, bei tauriojo elnio patino skerdienos, tauriojo elnio patino galvos su ragais ir apatiniu žandikauliu – konfiskavimu.

Legislator headnote

AI generated

d944b3da-8d0f-4271-abac-1e2ab4bd8455 · Panevėžio apygardos teismas: PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad institucija naudodamasi programėlių (nenurodant kokia tai programėlė) pagalba, fiksavo geografines koordinates vietovių, kuriose įrengė stebėjimo kameras, tačiau jokių įrodymų, jog tokiÄ dienÄ Å¡is veiksmas buvo atliktas, kokia Å¡ių programėlių naudojimosi instrukcija, nėra pateikta (iÅ¡ jokių techninių prietaisų atminties ir pan., Å¡ių duomenų nėra pateikta), jokie programėlių techniniai duomenys taip pat nėra nurodyti ir jam suraÅ¡ytame AN protokole.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-106-334/2020 Proceso Nr. 4-15-3-00218-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.11.11 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, n u s t a t ė :

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dvejiems) metams bei administracinių nusižengimų įrankių – medžioklinio peilio, bei tauriojo elnio patino skerdienos, tauriojo elnio patino galvos su ragais ir apatiniu žandikauliu – konfiskavimu.

2. E. T. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 6 d. apie 22.59 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) girioje, kartu su medžiotojais A. S. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir M. Ž. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiojo (pagal medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini)iÅ¡duotÄ medžioklės vadovui E. T.) draudžiamu bÅ«du. Medžiotojas A.

S. medžiojo draudžiamu bÅ«du, tai yra iÅ¡ transporto priemonės (kurioje buvo ir E. T. bei M. Ž.) – automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)), per Å¡oninį langÄ , pasiÅ¡viesdamas dirbtiniu Å¡viesos Å¡altiniu (prožektoriumi „BAILONG“ BL-Q01-Q5), jam priklausančiu medžiokliniu graižtviniu Å¡autuvu „Weatherby Vanguard 308 Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Jeeger“ 3-12x56 Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo – nuÅ¡ovė licencijuojamÄ (limituojamÄ ) kanopinį gyvÅ«nÄ â€“ suaugusį tauriojo elnio patinÄ (sumedžioto gyvÅ«no kritimo vietos geografinės koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ , E. T., bÅ«damas medžioklės vadovu, veikdamas kartu iÅ¡vien, susitarę su kartu medžiojusiais A. S. ir medžiotoju M. Ž. atitempė (gabeno) iki automobilio, pakrovė į A. S. vairuojamÄ automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nugabeno į jo gyvenamÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini). Neteisėtai sumedžiotÄ licencijuojamÄ (limituojamÄ ) kanopinį gyvÅ«nÄ , tauriojo elnio patinÄ visi trys kartu neteisėtai iÅ¡dorojo Å¡ios sodybos Å«kiniame pastate (lauko virtuvėlėje), o ne pirminio žvėrių apdorojimo aikÅ¡telėje.

SkerdienÄ pasidalijo, o dorojimo atliekas (kailį su galva ir ragais, vidaus organus, apatines kojų dalis, kaulus) paliko dorojimo vietoje. Tuo pažeidė 2002 m. spalio 22 d. Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 485/550 (2018 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.B1-814/D1-853 patvirtinta redakcija) Dėl veterinarinės priežiÅ«ros medžioklėje reikalavimų (toliau – Veterinarinės priežiÅ«ros medžioklėje reikalavimų) 27 ir 28 punktus, 2000 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės Taisyklės) 24, 24.2., 24.13., 58., 58.2., 58.2.3., 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje.

3. Apeliaciniu skundu E. T. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, ir administracinio nusižengimo bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. T. teigia, kad kartu su A. S. ir M. Ž. 2019-12-06 medžiojo teisėtai ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje, jis nepadarė. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas jo kaltei pagrįsti rėmėsi duomenų šaltiniais (vaizdo įrašais, fotonuotraukomis), kurie negali būti įrodymais ir kurių patikimumo patikrinti teisme nėra jokios galimybės. Pareiškėjas nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie AM direktoriaus 2019-01-08 įsakymas Nr. AD1-3, kuriuo vadovaudamiesi aplinkos apsaugos pareigūnai įrengė (pastatė) vaizdo kameras, nėra paskelbtas teisės aktų registre, todėl atitinkamai jis laikomas negaliojančiu ir juo negali būti remiamasi tiriant administracinius nusižengimus, o juo labiau traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo manymu, vaizdo įrašai ir fotografijos, užfiksuotos pareigūnų įrengtomis mobiliomis stebėjimo kameromis, kelia labai pagrįstų abejonių, juolab, kad šie duomenys administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje atsirado tik nuo 2019-12-11, t. y. po to, kai tiek jis, tiek kiti medžiotojai (A.

S., M. Ž.) buvo apklausti liudytojais, tačiau apylinkės teismas Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nepasisakė. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nebuvo jokios informacijos apie 2019-12-02 institucijos įrengtas kameras ir tik jo atstovui pareikalavus, institucija pateikė pagal negaliojančio 2019-01-08 įsakymo Nr. AD1-3, pagrindu užpildytÄ tariamÄ vaizdo stebėjimo įrenginių naudojimo ir duomenų apskaitos žurnalÄ , o tiksliau vienÄ lapÄ , kuris nebuvo niekaip nei apskaitytas, nei įriÅ¡tas, ar užantspauduotas.

Dar daugiau, institucijos atstovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti (įvardinti), kokias kameras (technines priemones) jie naudojo tariamai fiksuodami mano (ir kitų asmenų) padarytÄ teisės pažeidimÄ , kokiÄ Å¡ių kamerų programinė įranga, ar iÅ¡ viso institucija turi tokias kameras savo žinioje, ar kameras naudojo pagal gamintojo instrukcijas, kokios kamerų programinės įrangos, kokias atminties laikmenas naudojo kameroje, kodėl Å¡ios laikmenos (pirminės) nebuvo pateiktos prie bylos.

Apelianto įsitikinimu, nenustačius kokių techninių priemonių pagalba užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai ir fotonuotraukos, nėra galimybės patikrinti institucijos pateiktų vaizdo įrašų tikrumo, galimybės pakeisti įrašų duomenis (pvz.: datas, laikÄ ir pan.) buvimÄ , pačių techninių priemonių naudojimo tinkamumÄ (pagal gamintojo instrukcijas), dėl to negali bÅ«ti laikomi patikimais ir leistinais įrodymais Å¡ioje byloje.

5. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad institucija naudodamasi programėlių (nenurodant kokia tai programėlė) pagalba, fiksavo geografines koordinates vietovių, kuriose įrengė stebėjimo kameras, tačiau jokių įrodymų, jog tokiÄ dienÄ Å¡is veiksmas buvo atliktas, kokia Å¡ių programėlių naudojimosi instrukcija, nėra pateikta (iÅ¡ jokių techninių prietaisų atminties ir pan., Å¡ių duomenų nėra pateikta), jokie programėlių techniniai duomenys taip pat nėra nurodyti ir jam suraÅ¡ytame AN protokole.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad pagal 2020-04-29 Lietuvos metrologijos inspekcijos raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jokie GPS prietaisai, ar programėlės nepatenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį, kas reiÅ¡kia, kad pagal Metrologijos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p., 5 p., tokia priemone atlikti matavimai, jų metu gauti duomenys (Å¡iuo atveju koordinačių nustatymai, iÅ¡matavimai) negali bÅ«ti naudojami nustatinėjant asmens kaltę administracinio nusižengimo bylose. BÅ«tent tokia praktika yra suformuota ir 2018-09-06 Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-557/2018.

6. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisena Å¡ioje byloje buvo pradėta iÅ¡ esmės pažeidžiant imperatyvias teisės normas, žmogaus teises, proceso principus, buvo panaudota neleistina prievarta gaunant paaiÅ¡kinimus (parodymus). Nurodo, kad jis ir kiti medžiotojai, traukiami administracinėn atsakomybėn, buvo apklausinėjami kaip liudytojai, įspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ arba vengimÄ duoti parodymus, atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (kaip liudytojo), neiÅ¡aiÅ¡kinant jam, kaip asmeniui įtariamam administracinių nusižengimų padarymu, jo teisių. Artimiesiems giminaičiams taip pat nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius, tokiu bÅ«du verčiant tiek jį, tiek juos, duoti parodymus prieÅ¡ save ar savo artimus giminaičius.

7. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T. taip pat kritikuoja 2019-12-16 gaiÅ¡enos patologinio anatominio tyrimo akto iÅ¡vadas bei jÄ pateikusio V. M. parodymus, nurodydamas, kad perduodant tirti gaiÅ¡enÄ (jos dalis), institucija neperdavė iÅ¡tyrimui plaučių su pagrindinėmis kraujagyslėmis (aorta), tačiau duodamas parodymus V. M. nurodė, jog tauriajam elniui šūvio metu buvo pažeista pagrindinė aorta ir miego arterija, kas yra nerealu. Apelianto vertinimu, neiÅ¡matavus šūvio angos iÅ¡sidėstymo atstumais nuo stuburo bei neiÅ¡siaiÅ¡kinus kokie organai, kurios jų vietos (lokalizacija) buvo pažeistos, spręsti kokį atstumÄ gyvÅ«nas galėjo nueiti nuo kulkos pataikymo yra sudėtinga.

8. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ , institucija, suraÅ¡iusi administracinio nusižengimo protokolÄ , nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais ir mano, kad teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, savo nutarime nurodė pareiÅ¡kėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, atskleidė Å¡ių įrodymų turinį, juos įvertino tiek atskirai, tiek visumoje bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Institucija teigia, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai (kameros) (duomenys neskelbtini) girioje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų buvo sumontuoti prevenciniais tikslais, siekiant užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, siekiant nustatyti galimus teisės pažeidimus. Tokie tikslai atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtintus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sÄ vokÄ , aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinį bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai, 4 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Institucija pažymi, kad vaizdo stebėjimo įrenginiai (kameros) buvo sumontuoti vieÅ¡oje vietoje (miÅ¡ke), o prieÅ¡ įvažiavimus į (duomenys neskelbtini) giriÄ yra pastatyti informaciniai ženklai apie vykdomÄ vaizdo stebėjimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad tokių įrenginių pastatymas pažeidė asmens duomenų apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus, asmenų teisę į privatų gyvenimÄ , kitas asmenų konstitucines teises. Institucijos įsitikinimu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų (duomenys neskelbtini) girioje sumontuotų vaizdo stebėjimo įrenginių (kamerų) pagalba gautos nuotraukos ir vaizdo (su garsu) įraÅ¡ai yra leistinos įrodinėjimo priemonės Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje.

Vertinant minėtų stebėjimo įrenginių (kamerų) pagalba užfiksuotų nuotraukų ir vaizdo (su garsu) įrašų patikimumÄ , institucija nurodo, kad pati kamera garsinio ir vaizdinio reginio sukurti negali. Institucija pažymi, kad stebėjimo kameros tiksliai fiksavo laikÄ ir datÄ , papildomai užfiksuodamos ir oro temperatÅ«rÄ , o tai visiÅ¡kai atitiko tuo metu buvusį paros metÄ bei oro sÄ lygas, juolab, kad ir paties pareiÅ¡kėjo bei su juo kartu medžiojusių dviejų asmenų paaiÅ¡kinimai bei kiti bylos įrodymai patvirtina, jog vėlų 2019 m. gruodžio 6 d. vakarÄ Ä¯ tÄ pačiÄ (duomenys neskelbtini) girios vietÄ pareiÅ¡kėjas ir dar du medžiotojai buvo atvykę tokio paties modelio automobiliu su neveikiančiu deÅ¡iniuoju galiniu žibintu, kokį užfiksavo kamera Nr. 4, ir jokių kitų transporto priemonių ar medžiojusių asmenų nebuvo.

Taigi abejoti stebėjimo kamerų (Nr. 4 ir kitų) vaizdo tikrumu ir patikimumu nėra jokio pagrindo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AD1-3 patvirtintos Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklės yra įstaigos vidinis aktas, skirtas tik įstaigos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, todėl toks aktas neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme.

9. Taip pat institucija atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje administracinio nusižengimo protokole nurodyta telefone integruota GPS programa naudota tik vietos nustatymui, o ne matavimams atlikti, todėl toks GPS prietaiso panaudojimas neturėtų bÅ«ti laikomas nepatikimu ar neteisėtu. Be viso to, nors E. T. apeliaciniame skunde kritikuoja gaiÅ¡enos patologinio anatominio tyrimo aktÄ ir šį tyrimÄ atlikusio specialisto teisme duotus parodymus, tačiau aiÅ¡kių argumentų, dėl ko minėtas tyrimo aktas ir specialisto parodymai yra abejotini, nenurodo. Institucija pažymi, kad E. T. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kaip ir tyrimo metu atliktos apklausos metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas administracinio nusižengimo tyrimo metu nepagrįstai buvo apklaustas kaip liudytojas, įspėjant jį dėl atsakomybės už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus, melagingų parodymų davimÄ .

10. Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , dalyje dėl jo nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, teigdamas, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai konstatavo, jog E. T. medžiojo draudžiamu bÅ«du (iÅ¡ transporto priemonės) ir neteisėtai gabeno bei iÅ¡dorojo sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ .

12. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus turi bÅ«ti laikomasi nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalies).

Reikalavimas vadovautis įstatymu reiÅ¡kia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Ä®rodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) iÅ¡vadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neiÅ¡dėsto teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan.

13. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimÄ draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės taisyklėse. Å ios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipta į kitÄ teisės aktÄ â€“ Medžioklės taisykles, kurių 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktuose įtvirtinta, jog draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais: iÅ¡ transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numuÅ¡ant medžiojamuosius gyvÅ«nus (iÅ¡skyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvÅ«nais);

šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais; medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje); šiurkščiai pažeidžiamos Medžioklės taisyklės, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 papunkčiuose nurodyti draudimai.

14. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimÄ ar dorojimÄ . Medžioklių taisyklių 58., 58.2., 58.2.3., punktuose įtvirtinta, jog draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotÄ kanopinį žvėrį.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. T., kartu su medžiotojais A. S. ir M. Ž., 2019 m. gruodžio 6 d. apie 22.59 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini) girioje, medžiojo pagal medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), (galiojantį nuo (duomenys neskelbtini)) iÅ¡duotÄ medžioklės vadovui E. T. draudžiamu bÅ«du - medžiotojas A. S. iÅ¡ transporto priemonės, kurioje buvo ir E. T. bei M. Ž., per Å¡oninį langÄ , pasiÅ¡viesdamas dirbtiniu Å¡viesos Å¡altiniu (prožektoriumi ), A.

S. priklausančiu medžiokliniu graižtviniu Å¡autuvu su optiniu taikikliu – neteisėtai sumedžiojo (nuÅ¡ovė) licencijuojamÄ kanopinį gyvÅ«nÄ , t .y suaugusį tauriojo elnio patinÄ , kurį, E. T., kaip medžioklės vadovas, veikdamas kartu iÅ¡vien, susitarę su kartu medžiojusiais A. S. ir medžiotoju M. Ž. atitempė (gabeno) iki automobilio, pakrovė į A. S. vairuojamÄ automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nugabeno į jo gyvenamÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), kurioje neteisėtai sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ visi trys kartu iÅ¡dorojo, skerdienÄ pasidalijo, o dorojimo atliekas (kailį su galva ir ragais, vidaus organus, apatines kojų dalis, kaulus) paliko dorojimo vietoje, tuo pažeisdamas Medžioklės Taisyklių 58., 58.2., 58.2.3., 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktus.

Apylinkės teismas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų Medžioklės taisyklių pažeidimų grindė teisme patikrintų bylos įrodymų visuma: liudytojo V. T. paaiÅ¡kinimais, liudytojų A. S., M. Ž. paaiÅ¡kinimais, liudytojų R. Å ., V. M. parodymais, į bylÄ pateiktais vaizdo įraÅ¡ais ir fotonuotraukomis, E. T. paaiÅ¡kinimais, duotais tiriant administracinį nusižengimÄ ir parodymais, duotais teismo posėdžio metu, daiktų paėmimo aktais, tarnybiniais praneÅ¡imais, tauriojo elnio sumedžiojimo ir dorojimo vietos apžiÅ«ros protokolais, pažeidimo padarymo aplinkybių schemomis, pataloginio anatominio tyrimo aktu bei kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad E. T. medžiojo draudžiamu bÅ«du – medžiotojui A. S. iÅ¡ automobilio, kuriame sėdėjo ir E. T., pasiÅ¡viečiant prožektoriumi, medžiokliniu graižtviniu Å¡autuvu su optiniu taikikliu neteisėtai nuÅ¡ovus limituotÄ tauriojo elnio patinÄ , gabeno bei dorojo neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ , tokiu bÅ«du padarė Medžioklės taisyklių 58., 58.2., 58.2.3, 58.5., 58.5.5., 58.5.8., 58.15., 74., 74.1. punktų pažeidimus.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog tuo metu buvo medžiojama teisėtai, yra nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl kokių priežasčių laiko įrodyta, kad E. T. medžiojo draudžiamu bÅ«du ir gabeno, dorojo neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, todėl jų iÅ¡ esmės nekartoja, tik papildo, jog be paties E. T. pirminių paaiÅ¡kinimų bei parodymų duotų teismo posėdžio metu, aplinkybę, jog E. T. medžiojo draudžiamu medžioti bÅ«du bei vėliau neteisėtai sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ gabeno bei iÅ¡dorojo, patvirtina liudytojų M.

R., A. V., V. T. bei iÅ¡ dalies A. S. ir M. Ž. paaiÅ¡kinimai, liudytojo R. Å . parodymai, apžiÅ«ros protokolai, taip pat filmuota vaizdo medžiaga ir fotonuotraukos. IÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad 2019-12-07 11.30 val. Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nai gavo informacijÄ apie galimÄ medžioklės taisyklių pažeidimÄ , kad galimai 2019-12-06 buvo medžiojama svetimuose medžioklės plotuose. Siekiant iÅ¡tirti gautÄ informacijÄ , buvo nuspręsta patikrinti (duomenys neskelbtini) girioje pastatytų tarnybinių vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us.

PeržiÅ«rėjus stebėjimo kamerose esančiÄ informacijÄ , nustatyta, kad 2019-12-06 buvo asmenų medžiota draudžiamu bÅ«du, t. y. iÅ¡ transporto priemonės. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti kaip keliuku atvyksta automobilis „Mitsubishi Pajero“, Å¡is automobilis sustoja ir stovi veikiančiu varikliu, o po 2 s. pasigirsta šūvis, kuris iÅ¡eina iÅ¡ automobilio kairės pusės priekinės dalies. Patikrinus Å¡alia stebėjimo kameros girioje esančiÄ kirtavietę, pagal šūvio kryptį, aptiktos sumedžioto tauriojo elnio tempimo žymės, gyvÅ«no plaukai, pakrovimo vieta.

Iš vaizdo įrašų taip pat akivaizdžiai matyti, kad automobilyje „Mitsubishi Pajero“, iš kurio buvo paleistas šūvis, sėdi trys asmenys, o automobilio galinis dešinysis žibintas neveikia. Kaip nustatyta, tokia transporto priemone, į medžioklę važinėja medžiotojas A. S.. Kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo tuo metu medžiojo ir, kad būtent šiuo automobiliu, kartu su A. S. ir M. Ž., važiavo medžioti, neneigė ir pats E. T.. Iš medžioklės lapų matyti, kad 2019-12-06 (duomenys neskelbtini) girioje daugiau medžioklių nevyko.

Liudytojas R. Å . parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkas ir pagal medžiotojų bÅ«relio vidaus tvarkÄ , jis turi bÅ«ti informuotas apie vykdomÄ medžioklę ir sumedžiotus kanopinius gyvÅ«nus, tačiau nei iÅ¡ medžioklės vadovo E. T., nei iÅ¡ jų bÅ«relio nario A. S. tokios informacijos negavo. Liudytojas R. Å . taip pat pažymėjo, kad jų bÅ«reliui 2019-2020 medžioklės sezonui, gruodžio 6 d. buvo likę 5 tauriojo elnio patinai ir 4 tauriojo elnio patelės, todėl tokie medžiotojų (A.

S., E. T., M. Ž.) veiksmai rodo, kad jų tikslas buvo nuslėpti faktÄ apie sumedžiotÄ licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ . Be viso to, neteisėtai sumedžiotÄ licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ (tauriojo elnio patinÄ ) E. T., veikdamas kartu iÅ¡vien su juo medžiojusiais A. S. ir M. Ž., pakrovė į A. S. vairuojamÄ automobilį, nugabeno į jo sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡dorojo Å¡ios sodybos Å«kiniame pastate (lauko virtuvėlėje). Tai, kad tauriojo elnio patinas buvo atgabentas į minėtÄ sodybÄ ir čia iÅ¡dorotas, patvirtina ne tik liudytojo V.

T. paaiÅ¡kinimai, jog jo sÅ«nus E. T. kartu su A. S. ir M. Ž. iÅ¡ medžioklės grįžo apie 23.30 val., jis jau miegojo, tačiau ryte sužinojo, kad A. S. nuÅ¡ovė elniÄ , kurį iÅ¡dorojo lauko virtuvėlėje, o dorojimo atliekas paliko lauke, Å¡alia Å¡io pastato, bet ir byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (tauriojo elnio sumedžiojimo ir dorojimo vietos apžiÅ«ros protokolas; tauriojo elnio patino galvos ir apatinio žandikaulio apžiÅ«ros aktas; 2019-12-09 mėginių paėmimo gyvÅ«nų ligoms tirti aktas).

Å ių įrodymų pagrindu darytina abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad E. T. medžiojo draudžiamu bÅ«du – A. S. Å¡ovus iÅ¡ transporto priemonės, kurioje sėdėjo ir E. T., sumedžiojo limituotÄ Å¾vėrį (tauriojo elnio patinÄ ), bei neteisėtai sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ nugabeno į sodybÄ ir iÅ¡dorojo. Å iuo atveju E. T. teiginiai dėl sužeisto gyvÅ«no galimybių nueiti (nubėgti) atitinkamÄ atstumÄ , aukščiau paminėtų įrodymų viseto, o tuo pačiu ir E. T. kaltės niekaip nepaneigia.

17. Taigi, byloje esančių įrodymų pagrindu E. T. kaltė medžiojus draudžiamu bÅ«du ir gabenus bei dorojus neteisėtai sumedžiotÄ licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ neginčytinai įrodyta, o pareiÅ¡kėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi duomenimis, negalinčiais bÅ«ti įrodymais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad byloje nėra duomenų apie vaizdo kamerų ir GPS programų, kuriomis buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas bei jo aplinkybės, metrologinę patikrÄ , veikimo principÄ bei techninius duomenis, tačiau Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti vaizdo įrašų ir GPS programos pagalba gautų duomenų patikimumu.

Pirmiausia pažymėtina, kad vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas tik vaizdas ir jomis nebuvo atliekami jokie matavimai, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl kamerų metrologinės patikros reikalingumo nagrinėjamu atveju yra visiškai nelogiškas. Maža to, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija, kuomet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tikrino įvykio aplinkybes vietoje, visiškai atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuse nurodytas aplinkybes (tiek data, oro temperatūra, tiek ir laiku), todėl nėra pagrindo abejoti vaizdo įrašų patikimumu, juolab, kad pats pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti vaizdo įrašų patikimumu ir nekelia klausimo dėl vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens (E. T.) identifikavimo, todėl minėti skundo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Vien tai, kad vaizdo įrašai (fotonuotraukos) buvo pateikti po to, kai E. T. buvo apklaustas kaip liudytojas, taip pat nesudaro pagrindo abejoti įrašų patikimumu.

Čia reikia pažymėtina ir tai, kad GPS prietaisai yra naudojami vietos nustatymui (koordinačių), o ne matavimams atlikti, dėl ko visiškai sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad GPS prietaisai, ar programėlės nepatenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Vienok, nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nurodyta telefone integruota GPS programa buvo naudojama tik vietos nustatymui, o ne matavimams atlikti, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad šia programa atlikti matavimai negali būti naudojami kaip įrodymai nustatinėjant asmens kaltę administracinio nusižengimo bylose.

Nors pareiÅ¡kėjas pagrįsdamas savo teiginius pateikė 2018-09-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartį (Nr. AN2-239-557/2018), tačiau Å¡i nutartis nelaikytina precedentu, nes Å¡ioje nutartyje pateikta Verslinės žvejybos jÅ«rų vandenyse taisyklių interpretacija ir jos rezultatas pasiektas kitoje faktinėje situacijoje (apskaičiavus atstumÄ tarp koordinačių taÅ¡kų buvo nustatytas tinklų eilės ilgis) nei nagrinėjamoje byloje.

18. Skunde nurodoma ir tai, kad nėra aiÅ¡ku kokiu juridiniu pagrindu buvo įrengtos filmavimo kameros. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigÅ«nai siekdami užtikrinti teisėtumÄ ir teisėtvarkÄ aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo srityje, organizuoja ir vykdo prevencinę veiklÄ , kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ , reikalavimų.

Vienas iÅ¡ pagrindinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų - užkirsti keliÄ aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti iÅ¡vengti neigiamo poveikio aplinkai. Taigi, nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigÅ«nai, siekdami prevencinių tikslų, (duomenys neskelbtini) girioje, (duomenys neskelbtini). įrengė vaizdo stebėjimo kameras (b. l. 18-19), o siekiant patikrinti gautÄ informacijÄ dėl neteisėtos medžioklės, Aplinkos apsaugos pareigÅ«nai pagrįstai pasirinko patikrinti (duomenys neskelbtini) girioje įrengtas tarnybines vaizdo kameras, kurių pagalba buvo gauta bylai reikÅ¡minga informacija.

Prevenciniais tikslais vaizdo kameros buvo įrengtos laikantis Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. AD1-3, reikalavimų, t. y. M. R. sumontavusi vaizdo stebėjimo įrenginius, vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir duomenų apskaitos žurnale pažymėjo Å¡io įrenginio sumontavimo datÄ , laikÄ , vietÄ , tikslÄ ir kas šį įrenginį sumontavo (b. l. 109-110).

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ios taisyklės, nustatančios vaizdo duomenų tvarkymÄ , yra įstaigos vidinis teisės aktas, skirtas tik įstaigos pareigÅ«nams ir kitiems darbuotojams, todėl tokios taisyklės neprivalo bÅ«ti skelbiamos Teisės aktų registre. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo sumontuotos vieÅ¡oje vietoje (miÅ¡ke), o prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) giriÄ , yra informacinės lentelės, perspėjančios, jog miÅ¡ko teritorijoje vyksta stebėjimo procesas (filmuojama).

Aptartos aplinkybės neleidžia vertinti, kad Å¡iuo atveju buvo pažeisti asmens duomenų apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai ar kitos asmenų konstitucines teisės.

19. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės į teisingÄ procesÄ , nes neva jo atžvilgiu buvo naudojama prievarta iÅ¡gaunant paaiÅ¡kinimus, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, tačiau Å¡ie teiginiai atmetami kaip prieÅ¡taraujantys byloje esantiems duomenims. IÅ¡ liudytojo apklausos protokolo (b. l. 20-21) matyti, kad E. T. pareigÅ«nams iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir ant apklausos protokolo E. T. paraÅ¡u patvirtino, kad suraÅ¡yta teisingai iÅ¡ jo žodžių.

Iš to akivaizdu, kad joks spaudimas E. T. nebuvo daromas, jis kaip liudytojas (tuo metu įtarimai padarius AN nebuvo pareikšti) buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Atsakant į pareiškėjo teiginį, jog jam nebuvo išaiškintos jo teisės, pažymėtina, kad iš 2019 m. gruodžio 12 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad E. T. parašu patvirtino, kad teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo išaiškintos ir jokių pastabų E. T. nepareiškė.

Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad jo paaiškinimai gauti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, atmestini.

20. Galiausiai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog E. T. artimi giminaičiai būtų davę parodymus prieš jį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios asmenų teises atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar atimus giminaičius. Šiuo atveju, V. T. savo noru pateikė paaiškinimus ir jis kaip liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį.

21.  AukÅ¡tesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog E. T.laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuotų nusižengimų, neduoda pagrindo besÄ lygiÅ¡kai jÄ laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina E. T.kaltę padarius medžioklės taisyklių pažeidimus, vien tai, kad teismo jie buvo įvertinti pareiÅ¡kėjo nenaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog teismas Å¡iuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje sančius įrodymus ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. T. padarė ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

Apylinkės teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas, n u t a r i a: palikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Danutė Å vitinienė