2020-07-15 Nr. AB-13629-3-62-3-02607-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2214-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02607-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. P. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. jam lėtinei ligai ((duomenys neskelbtini)) gydyti buvo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), tačiau jų P. P. gavo tik 5–6 dienas. Dėl vaistų išdavimo jis kreipėsi į Alytaus PN gydytojus, tačiau pareiškėjui buvo pasakyta, kad minėtų vaistų nėra. Tada P. P. prašė leisti vaistų jam įsigyti už savo lėšas, tačiau to taip pat nebuvo leista padaryti, o prašymas net nebuvo priimtas. Dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos pablogėjimą, nepatogumų, orumo pažeminimą ir kita.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė pareiškėjo P. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

5. Atsakovas pažymėjo, pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į gydytoją nesikreipė. Nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) gydymo P. P. turėjo kreiptis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją, kuris būtų išrašęs siuntimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę infektologo, kuris būtų paskyręs gydymą, konsultacijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad preparatu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra gydomas, be to, jis į kompensuojamųjų vaistų sąrašą nėra įtrauktas. Pareiškėjas, norėdamas toliau vartoti šį vaistą, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 42–44 punktų nuostatas, su prašymu turėjo kreiptis į Alytaus PN administraciją ir gydantį gydytoją, kad, esant medicininėms indikacijoms, jam būtų leista minėtą vaistą įsigyti už savo lėšas. Šia teise P. P. nepasinaudojo.

6. Atsakovas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad P. P. rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo asmeniui atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą bei nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo P. P. skundą atmetė.

8. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas akcentavo, kad viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Alytaus PN teisingai pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde pabrėžė besikreipiantis dėl kalinimo sąlygų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl, teismo nuomone, minėta pareiškėjo skundo dalis yra teisminga administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad klausimas dėl žalos, galbūt padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo šioje administracinėje byloje nebus nagrinėjamas ir P. P. išaiškino teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, jog nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Akcentavo, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba yra įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas). Sveikatos priežiūros tarnyba pagal veiklos sritį yra tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sveikatos priežiūros organizavimo klausimais – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 punktas). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų yra reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligoms gydyti neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus (Nuostatų 16 punktas).

11. Aptaręs ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 4, 19 bei 20 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN yra nustatyta pareiga savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – aprūpinti darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus bei sveikatos sistemos reikalavimus ir sudaryti jos uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

12. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. P. P. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir per 2017–2018 m. 6 mėnesius buvo skirtas medikamentinis gydymas. Atsakovo atstovo pateikti ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapai patvirtina, kad pareiškėjas vaistu (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m. buvo gydytas 6 mėnesius, t. y. 2017 m. vasario, kovo, birželio ir gruodžio mėnesiais bei 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių P. P. skunde įvardytas aplinkybes, jog vaistai (duomenys neskelbtini) jam būtų buvę skirti gydymui ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN pareiškėjo įvardytu laikotarpiu neturėjo pareigos jam išduoti vaistų, kurie gydytojo nebuvo paskirti, todėl šią P. P. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo į bylą pateiktame pareiškėjo medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad medicininis preparatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negydo, 2018 m. gegužės 28 d. P. P. buvo rekomenduota kreiptis į Alytaus PN infektologą, kuris jį būtų nusiuntęs į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas atlikti kepenų biopsiją – išsiaiškinti dėl pareiškėjui tinkamo gydymo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau P. P. į infektologą nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, atsakovas manė, kad pareiškėjas šios ligos gydytis nenori, o siekia vartoti vaistus (duomenys neskelbtini), kurie (duomenys neskelbtini) negydo. Teismo nuomone, P. P., elgdamasis neatsakingai (nereaguodamas į gydytojų rekomendacijas), pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, o primygtinis siekis vartoti vaistus, kurių gydytojas nėra skyręs, buvo įvertintas kritiškai.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl to, jog Alytaus PN administracija medicininio preparato (duomenys neskelbtini) už asmenines lėšas jam įsigyti neleido, tačiau akcentavo, jog Aprašas tokios galimybės nuteistiesiems nenustato. Atsižvelgus į tai, aptarti pareiškėjo teiginiai taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog P. P. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. gydymui būtų buvę skirti vaistai (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo atliktų veiksmų, neišduodant vaistų (duomenys neskelbtini) bei nesuteikiant galimybės pareiškėjui jų įsigyti už savo lėšas, neteisėtumą.

16. Teismas pažymėjo, kad nors P. P. nurodė, jog ginčo laikotarpiu atlikdamas bausmę Alytaus PN, jis patyrė sveikatos pablogėjimą, nepatogumų, orumo pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas akcentavo, kad tam tikri kalinamųjų neigiami patyrimai, susiję su privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimais, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nurodė, kad Alytaus PN neatlikus jokių teisei priešingų veikų, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nėra galimas. Be to, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Atsižvelgęs į tai, teismas P. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas P. P. apeliaciniame skunde ir jo patikslinimuose (toliau visi kartu įvardijami apeliaciniu skundu) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 3 000 (5000) Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

19. P. P. pažymi, kad jo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė dėl to, jog Alytaus PN sveikatos priežiūros darbuotojai nuslėpė ir teismui nepateikė reikalingos informacijos – ambulatorinio vaistų išdavimo lapelio ir gydytojo išrašo, kuriame nurodyta, kada, kokie vaistai ir kokiam laikui buvo išrašyti. Nurodo, kad minėtame išraše yra parašyta, jog pareiškėjo kepenų būklė yra pablogėjusi ir kepenų fermentai yra pakitę nuo 85 iki 219 U/L. Pažymi, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba nepagrįstai teigė, jog P. P. vengia gydytis (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad Alytaus PN pateikė neteisingus duomenis apie tai, jog jis nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į gydytojus nesikreipė. Pareiškėjas pažymi, kad nuslėpdamas reikalingus išrašus iš jo sveikatos istorijos, atsakovo atstovas pažeidė P. P. teises ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita. Pareiškėjas pažymi, kad jo patirtą žalą patvirtina gydytojų išrašai.

20. Atsižvelgęs į tai, kad Alytaus PN nuslėpė svarbius įrodymus, P. P. prašo teismo priteisti ne 1 000 Eur, kaip buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, o 3 000 Eur ar 5 000 Eur (skirtinguose apeliaciniuose skunduose, kuriuos pateikė šalindamas šio skundo trūkumus, pareiškėjas nurodė skirtingas prašomas priteisti sumas, o iš teismo nutarties, kuria apeliacinis skundas buvo priimtas, nėra aišku, ar buvo priimtas tik paskutinis apeliacinis skundas, ar pašalinus jo trūkumus, buvo priimti visi trys apeliaciniai skundai) neturtinei žalai atlyginti.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas pažymi, kad visa teismui pateikta su nagrinėjamu ginču susijusi medžiaga buvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. P. P. teiginiai apie neva padarytą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais. Kadangi pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, jis taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie P. P. padarytą tariamą neturtinę žalą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo jam priteisti žalos atlyginimą. Atsakovas pažymi, kad P. P. nurodyti neturtinės žalos atsiradimą galintys lemti veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjui neužtikrinus tęstinio medikamentinio gydymo (neaprūpinus vaistais) atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad P. P. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. gydymui būtų buvę skirti vaistai (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, ir pareiškėjo skundą atmetė. P. P. su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad atsakovas teismui nepateikė reikalingos informacijos, kada, kokie ir kokiam laikui vaistai buvo išrašyti, ir pateikė neteisingus duomenis apie tai, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į gydytojus nesikreipė.

24. Pateikdama argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ir 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad jis ginčą kelia ne dėl Alytaus PN padalinio suteiktų, nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl šios įstaigos neveikimo, neužtikrinant, jog P. P. laiku būtų suteikti reikalingi vaistai. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galbūt neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su šios įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, konstatuotina, kad jo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui, todėl jis pagrįstai buvo nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reguliuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

26. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje P. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

27. Kaip jau minėta, P. P. neturtinę žalą kildina iš to, kad jam kreipiantis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, tik 5–6 dienas buvo duodami vaistai, o vėliau buvo pasakyta, kad tokių vaistų nėra.

28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 29 d. P. P. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir per 2017–2018 m. 6 mėnesius buvo skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 31–32). Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapas patvirtina, kad pareiškėjas vaistu (duomenys neskelbtini) 2017–2018 m. buvo gydytas 6 mėnesius, t. y. 2017 m. vasario, kovo, birželio ir gruodžio mėnesiais bei 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais (b. l. 27–28). Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapą, kuris patvirtina, kad minėti vaistai jam buvo paskirti ir 2018 m. rugsėjo mėnesį (b. l. 44) bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašą, kuriame nurodyta, kad nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. P. P. buvo nutrauktas papildų vartojimas ir vienam mėnesiui paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) (b. l. 70).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors nagrinėjamu atveju ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapą ir minėtą asmens sveikatos istorijos išrašą pareiškėjas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į jo teisinį statusą bei galimybės rinkti įrodymus ribotumą ir tai, kad atsakovo atstovas netinkamai vykdė teismo nustatytą pareigą pateikti informaciją apie P. P. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. išduotus gydymui skirtus vaistus (b. l. 9), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai privalo būti įvertinti.

30. Kaip jau minėta, ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lape yra nurodyta, kad minėti vaistai P. P. buvo paskirti ir 2018 m. rugsėjo mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina ir kitas kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateiktas dokumentas – jo asmens sveikatos istorijos išrašas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjui nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo nutrauktas papildų vartojimas ir vienam mėnesiui paskirti vaistai (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad išvada, jog Alytaus PN P. P. įvardytu laikotarpiu neturėjo pareigos jam išduoti vaistų, kadangi gydytojo jie nebuvo paskirti, nėra pagrįsta. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. į gydytoją nesikreipė, nėra teisiškai reikšminga. Kadangi vaistai P. P. nurodytu laikotarpiu buvo paskirti, jis neprivalėjo dar kartą kreiptis į gydytoją.

31. Pažymėtina, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu nustatė iki 2019 m. liepos 12 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Pagal minėto aprašo 17 punktą, vaistiniai preparatai vartoti išduodami vadovaujantis įrašais gydytojo paskyrimų lape. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Aprašo 20 punkte įtvirtinta, kad vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

32. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakinga už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus PN tinkamai šios pareigos nevykdė, kadangi pareiškėjui paskirtų medicininių preparatų įstaigoje nebuvo, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Alytaus PN neveikimas negali būti prilyginamas kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

33. Kaip jau minėta, pareiškėjas P. P. turėjo sveikatos problemų, dėl jų pareiškėjui buvo skirti vaistai, tačiau jis jų dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų negavo. Aplinkybė, kad nurodyti vaistai (duomenys neskelbtini) gydo ar negydo, nėra teisiškai reikšminga ir neatleidžia valdžios institucijos nuo atsakomybės dėl netinkamų savo pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į tai, negali būti konstatuojama, jog dėl to P. P. realios žalos nepatyrė. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus pažeidimas, teisėjų kolegijos nuomone, delsimas juos išduoti, jo teisių ribojimas ir sukelti nepatogumai esant pataisos namuose, sudarė prielaidas patirti P. P. nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

35. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).

36. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos pablogėjimą, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui turi būti priteista 250 Eur suma, kuri yra proporcinga jo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo P. P. skundas tenkinamas iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisiama 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo P. P. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui P. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Milda Vainienė