N-575-260-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-260-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teigia, jog V. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta. Pažymi, kad liudytojų N. G. bei A. P. parodymai yra nuoseklūs ir objektyvūs, jais netikėti nėra pagrindo, kadangi šios liudytojos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta ir apie pažeidimą pranešė siekdamos apsaugoti kitų visuomenės narių teisėtus interesus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. N575-260/2012
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-05049-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 6 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gegužės 13 d., apie 17.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu V. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 170 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, V. K. galutinai paskyrė 3 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta nukentėjusiosios A. B. ir liudytojų N. G. bei A. P. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotolentele ir transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Pažymėjo, jog minėti byloje esantys duomenys tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo, jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. paaiškinimus teismas atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie neišsamūs ir yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojos A. K. parodymus teismas taip pat vertino kaip tiesos nutylėjimą ir teismo klaidinimą, nes jie nenuoseklūs ir neišsamūs. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes teismas atmetė kaip nepagrįstas, kadangi A. K. parodymus policijos pareigūnui davė 2010 m. gegužės 27 d., o ne 2010 m. rugpjūčio 10 d. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad būtent V. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, suprato ir pajuto, jog kliudė kitą automobilį, nes iš karto atsidarė šoninį automobilio durų langą bei per jį pažiūrėjo, kas įvyko, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nustatė vieną asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir vertino bylos aplinkybes bei netinkamai taikė teisės normas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos A. K. parodymais ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, iš kurios vietos įvykį matė liudytojos N. G. bei A. P.. Nurodo, jog šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, o visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, jog minėtos liudytojos patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu ant galinės automobilio sėdynės buvo du vaikai, o liudytoja N. G. nurodė, kad įvykio metu matomumas buvo blogas. Be to, pabrėžia, jog A. K. plaukai yra trumpi.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teigia, jog V. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta. Pažymi, kad liudytojų N. G. bei A. P. parodymai yra nuoseklūs ir objektyvūs, jais netikėti nėra pagrindo, kadangi šios liudytojos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta ir apie pažeidimą pranešė siekdamos apsaugoti kitų visuomenės narių teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtus jam inkriminuotus pažeidimus, iš esmės argumentuodamas tuo, jog nagrinėjamo įvykio metu jis automobilio nevairavo, kadangi tuo metu jį vairavo A. K., o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad tiesiogiai įvykį stebėjusios liudytojos A. P. ir N. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 17, 19), būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog matė, kaip nagrinėjamo įvykio metu baltos spalvos visureigis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas apie 40-45 m. amžiaus vyro, bandė įvažiuoti į stovėjimo vietą ir priekine vairuotojo (kairės) pusės dalimi kliudė šalia stovėjusį kitą automobilį, po susidūrimo visureigio vairuotojas akivaizdžiai pažiūrėjo per langą į kairėje pusėje stovintį automobilį ir, nebaigęs parkavimosi manevro, atbulomis išvažiavo iš stovėjimo vietos, iš savo vairuojamo automobilio asmuo išlipęs nebuvo.
Be to, minėtos liudytojos pabrėžė, kad automobilių susidūrimo garsas buvo stiprus ir gerai girdimas, todėl vairuotojas turėjo pajusti kontaktą. Atkreiptinas dėmesys, jog šias aplinkybes liudytoja N. G. patvirtino ir apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur, be kita ko, pažymėjo, kad įvykio metu automobilis nuo jų buvo 10 metrų atstumu ir ji yra įsitikinusi, jog prie minėto visureigio vairo sėdėjo vyras (b. l. 44-45). Pabrėžtina, kad liudytojos N. G. teisme duoti parodymai atitinka jos ir liudytojos A.
P. pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, jog jis taip pat naudojasi jo žmonai priklausančiu automobiliu Hyundai Santa Fe, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), o savo pirminiame rašytiniame 2010 m. rugsėjo 13 d. paaiškinime (b. l.
18) asmuo negalėjo nurodyti, ar būtent įvykio metu jis vairavo minėtą automobilį. Šios aplinkybės neprisiminė ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. žmona A. K., kuri savo 2010 m. gegužės 27 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.
12) ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 43-44) nurodė, jog tik mano, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį galėjo vairuoti ji, tačiau automobiliu naudojasi ir jos vyras, o niekas kitas juo nesinaudoja. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. negalėjo kategoriškai nurodyti, kas nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme iškelta versija, kad jis nagrinėjamo įvykio metu automobilio nevairavo, atmestina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis 2010 m. spalio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0060/10/29 (b. l. 34) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepaneigia, kadangi identifikuoti šiame protokole užfiksuotas trumpąsias tekstines žinutes rašiusį asmenį nėra jokios galimybės. Aplinkybė, jog liudytojos A. P. ir N. G. nurodė įvykio metu automobilyje mačiusios vaikus, taip pat nepaneigia to, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus padarė būtent V. K..
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas