d9405c27-8ea6-4df2-ab5d-9476450a67ff · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1823-342/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00604-2016-4                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2016 m. birželio 22 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas N. M. skundu bei jo patikslinimu (b. l. 3-7, 33-40) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunduose nurodo, kad nuo 2014-03-24 iki 2015-12-31 įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinės kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniu. Teigia, jog atmetus dviaukščių lovų, stalo, suoliukų plotÄ , asmeniui beveik nelikdavo laisvo ploto, todėl tekdavo nuolat praleisti lovoje. Pabrėžia, kad perpildytose kamerose nebuvo galimybės pajudėti, mankÅ¡tintis, trÅ«ko oro, kilo dažni konfliktai, todėl gyvenimo sÄ lygos tapo nepakenčiamos, skaudėjo galvÄ , kamavo miego sutrikimai.

Akcentuoja, jog kamerose drėgna, nes nėra įrengta džiovykla ir skalbinius tenka džiovinti ant lovos. Nurodo, jog pro langus nepatenka dienos Å¡viesa, nuolat tenka bÅ«ti prieblandoje. Teigia, kad kai kuriose kamerose trÅ«ksta inventoriaus (spintelių susidėti daiktams). Akcentuoja, kad tualetas netinkamai atitvertas, todėl neturėjo jokio privatumo, jautėsi nejaukiai, pažemintas, kelias dienas nėjo į tualetÄ . Pabrėžia, jog areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas kartu su asmenimis, atlikusiais bausmes, susijusias su laisvės atėmimu.

Nurodo, kad pareigÅ«nai į žodinius pareiÅ¡kėjo skundus ir praÅ¡ymus nereagavo. Dėl tokių laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , pažeminimÄ , psichologinį sukrėtimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 13-17) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

Pažymi, kad visi gaunami skundai Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra registruojami, o pareiškėjas pats nepateikė ir komisariatas neturi jokių įrodymų, kad pareiškėjas skundėsi komisariato administracijai ar kitoms institucijoms. Nurodo, jog 2015-03-30 ir 2015-10-02 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu konstatuota, kad santykinė oro drėgmė atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kad kamerose yra mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, yra galimybė atsidaryti langus.

Taip pat konstatuota, kad kamerose esantys baldai atitinka Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus, įrengti sanitariniai mazgai atitverti 1,20 m – 1,30 m aukščio pertvara. Akcentuoja, kad galiojantys teisės aktai džiovyklos įrengimo policijos komisariatų areštinėse nenumato. Taip pat pažymi, jog natūralus apšvietimo srautas ir oro judrumas nežymiai neatitinka HN 37:2009 reikalavimus, o tokia neatitiktis nėra vertinama kaip pažeidimas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas 13 parų, o pažeidžiant teisės aktais numatyto minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui reikalavimÄ , buvo laikomas 9 paras. Argumentuoja, jog Å¡is pažeidimas buvo nežymus, nes neatitikimas siekė tik kelias Å¡imtÄ sias ploto (kv.

m) dalis. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo” patvirtintų instrukcijų numatytų reikalavimų, t.y. jam tapus nuteistuoju buvo laikomas su kitais nuteistais asmenimis. Mano, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra tinkama satisfakcija, todėl praÅ¡o pripažinti, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo netinkamų jo laikymo kamerose sÄ lygų, kai areÅ¡tinės kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl drėgmės buvimo, netinkamo apÅ¡vietimo kamerose, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.           Nustatant vienam sulaikytajam asmeniui laikomam areÅ¡tinės kameroje tenkančio minimalus ploto normatyvÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015).

 Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko 2016-04-27 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-7879 (b. l. 18), pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-03-24 iki 2015-12-01 kamerose Nr. 30, Nr. 27, Nr. 23, Nr.

22. Teisė į minimalų plotÄ buvo pažeista laikotarpiu nuo 2014-03-28 iki 2014-04-01 (4 paros) (asmeniui tenkantis plotas buvo 4,95 kv. m., kameros Nr. 23 dydis - 16,07 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 3), nuo 2015-11-26 iki 2015-12-01 (5 paros) (asmeniui tenkantis plotas buvo 3,84 kv. m. kameros Nr. 22 dydis - 16,57 kv. m., sanitarinio mazgo dydis – 1,2 kv. m., asmenų skaičius – 4). Apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad 2014 metais 4 paras, o 2015 m. 5 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į minimalų plotÄ .

Aptartų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog 9 paras asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuojamas minimalus areÅ¡tinės kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, t.y. nuo 2014-03-28 iki 2015-04-01 pareiÅ¡kėjui teko 4,95 kv. m. ploto, o nuo 2015-11-26 iki 2015-12-01 pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo 3,84 kv. m. Pasisakydamas dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl kamerų perpildymo nebuvo galima mankÅ¡tintis, judėti, trÅ«ko oro, skaudėjo galvÄ , kamavo miego sutrikimai, kildavo konfliktai yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-02-11 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 ir kt.).

Taip pat teismas laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus, jog dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai, kadangi, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina ir iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus higienos normų reikalavimų. AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui.

Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma) nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Higienos normos 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Higienos normos 21 punktas numato, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas);

Higienos normos punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais:

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98 (b. l. 19-22) ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktu Nr. K3-472 (b. l. 23-25), kuriuose užfiksuoti faktai, tiriant areštinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų. 2015-04-13 patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatūros, oro judrumo, santykinės drėgmės matavimai ir nenustatyta Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų, tačiau 2015-10-08 patikrinimo metu užfiksuoti Higienos normos reikalavimų pažeidimai dėl natūralios apšvietos ir netinkamos ventiliacijos.

Patikrinimų metu taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nebuvo, pagal teisės aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija, lovų čiužiniai nesuplyšę, kameros Å¡varios, yra skaidraus stiklo langai, skunduose nurodyti pažeidimai dėl netinkamos patalpų temperatÅ«ros, drėgmės, tinko nuo sienų ir lubų byrėjimo, pelėsio buvimo nepasitvirtino. Nors paminėtuose patikrinimo aktuose užfiksuoti Higienos normos 37:2009 21 punkto neatitiktis dėl dirbtinės apÅ¡vietos (areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx), dėl natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ir oro judrumo, tačiau pagal Higienos normos 2 punktÄ veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apÅ¡vietos, natÅ«ralios apÅ¡vietos ir oro judrumo matavimų neatitiktis nevertinamas kaip pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinės kamerose buvo laikomas 2014 - 2015 metais, t. y. laikotarpiu, apimančiu patikrinimo laikotarpį, spręstina, jog pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl drėgmės kamerose buvimo, netinkamos apÅ¡vietos. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikant jį areÅ¡tinės patalpose, nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos naudotis kameroje įrengtu sanitariniu mazgu, t. y. sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, buvo priverstas atlikti gamtinius reikalus kitų asmenų akivaizdoje.

Higienos normos punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. 2015-10-08 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. K3-472 konstatuota, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas yra atskirtas 120 – 130 cm aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, todėl pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Konvencijos 8 straipsnis numato, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas (1d.).

Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesais. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ â€“ jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, tame tarpe ir privataus gyvenimo apribojimas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). PareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Nors atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, o susidėjo iÅ¡ atskirų dalių, tarp kurių yra atitinkami intervalai. Be to, dalį pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje laiko jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kuri atitinkamais laikotarpiais ženkliai virÅ¡ijo minimaliÄ gyvenamojo ploto vienam asmeniui normÄ (b. l. 18).

Kitų suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje laikomų asmenų. Todėl pareiÅ¡kėjo sulaikymo sÄ lygas Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti „žeminančiomis“ Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų (nėra ventiliacijos, drėgna, blogas apÅ¡vietimas, trÅ«ksta inventoriaus) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos, nes buvo laikomas kartu su nuteistais asmenimis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos AreÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 22 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys į policijos areÅ¡tinės kameras uždaromi, laikantis Å¡ių izoliavimo reikalavimų: <...> 22.5. sulaikyti asmenys, įtariami padarę nusikalstamÄ veikÄ , – atskirai nuo kitų asmenų; 22.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų asmenų, asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų iÅ¡vadas – atskirai nuo kitų asmenų (22.12 punktas).

PareiÅ¡kėjo teigimu jis nuo 2014-03-24 iki 2015-12-01 buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose kartu su neteistais asmenimis. Teismas pažymi, jog patikrinus teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pats ne kartÄ yra teistas pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius, todėl spręstina, jog atsakovas tinkamai taikė Instrukcijos reikalavimus dėl asmenų laikymo areÅ¡tinės kamerose ir Å¡ioje dalyje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų.           Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius N. M. kalinimo sÄ lygas, apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, t.y. teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m. kameros ploto.

Tai reiÅ¡kia, jog aptariamu atveju Å¡i vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas vertinti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos, teigdamas, jog dėl aukščiau nurodytų, pareiÅ¡kėjo teigimu, netinkamų laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygų, jis patyrė diskomfortÄ , pažeminimÄ , psichologinį sukrėtimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ Ä¯vertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ galima tik iÅ¡ naujo sukurti.

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).Teismo vertinimu, nurodytas kalinimo perpildytoje gyvenamojoje patalpoje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ , be to, toks perpildymas iÅ¡ dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime.

Atsižvelgus į pakankamai neilgÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (iÅ¡ 13 laikymo areÅ¡tinės kamerose parų 9 paras buvo pažeista asmens teisė bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas bÅ«tų ne mažesnis kaip 5 kv. m.), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

Atsižvelgiant į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo teiginiu, kad Å¡iuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje trukmę (9 paras), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais.

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 54,00 Eur (9 x 6) (CK 6.250 straipsnis). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , kuriÄ buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6,00 iki 9,00 Eur (žr. 2015-12-10 nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015; 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje A-2314-822/2016).

Teismo nuomone pareiÅ¡kėjas nepagrindė, kodėl jo patirta žala turi bÅ«ti įvertinta bÅ«tent 3000,00 Eur suma, skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam, tik atkartojo Å¡abloniÅ¡kas frazes dėl neturtinės žalos elementų ir jos patyrimo. Todėl skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui priteistina 54,00 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui N. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 54,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                     AuÅ¡relė Mažrimienė