d93ff3c0-a2a6-4cff-885b-9fb5d5e651d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-159/2012                                                                                                   Proceso Nr. 1-24-1-00816-2010-6                                                                                                         Procesinių sprendimų kategorijos:

                                                                                                              1.2.4.2.8                                                                                                            (S)                                                                                                                      LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam E. Å ., nuteistojo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei atsakovei J. Å .,gynėjui Valerijui Karpovui,ekspertui Leonui Gogeliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Å . gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. Å . nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Taikant BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: nuteistasis E. Å . įpareigotas 12 mėnesių laikotarpiu, nuo 22 val. iki 6 val., bÅ«ti namuose adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, E. Å . uždrausta be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .IÅ¡ nuteistojo E. Å ., o jam neiÅ¡galint, iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ J.

Å . ir R. Å ., priteista 80,80 Lt L. M. gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei 500 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. M..  Šioje byloje taip pat nuteistas T. K., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.IÅ¡ nuteistojo T. K., o jam neiÅ¡galint iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ R. K. ir V. K. priteista 80,80 Lt L. M. gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei 500 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L.

M..               IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: E. Å . nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė L. M. sveikatÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis. 2010 m. liepos 8 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje, prie prekybinio kiosko, Å¡alia vieÅ¡ojo transporto stotelės „Žiemgalių g.“, esančios Kauno m., Žiemgalių g., E. Å ., veikdamas bendrininkų grupe su T. K., dėl menkavertės dingsties, po pokalbio mobiliojo ryÅ¡io telefonu, paskambinus kitam adresatui, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bendrais veiksmais panaudodami prieÅ¡ nukentėjusįjį L.

M. fizinį smurtÄ , tai yra, E. Å . tyčia sudavė mažiausiai du kartus kumščiu nukentėjusiajam L. M. į veidÄ ir mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ , po ko, L. M. dėl suduotų smÅ«gių nugriuvus, T. K. įspyrė jam į galvÄ , ir taip bendrais veiksmais padarė jam odos nubrozdinimus kaktos–kairio smilkinio srityje ir kairėje plaÅ¡takoje bei kraujo iÅ¡siliejimÄ kairiajame galvos smegenų požievyje, dėl to L. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.             Nuteistojo E. Å . gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo E. Å . veikos kvalifikavimo ir dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismas laikė įrodytu, kad L. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė abu nuteistieji Å¡ioje byloje, kad E. Å . tyčia sudavė mažiausiai 2 kartus L. M. į veidÄ ir mažiausiai 1 kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ , po ko L. M. dėl suduotų smÅ«gių nugriuvus, T. K. įspyrė jam į galvÄ ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos-kairio smilkinio srityje ir kairėje plaÅ¡takoje, kraujo iÅ¡siliejimÄ kairiajame galvos smegenų požievyje, ko pasėkoje sunkiai suluoÅ¡ino L.

M.. Å ios teismo iÅ¡vados neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų bylos aplinkybių. Neginčijama, kad abu nuteistieji, taip pat ir E. Å ., įžūliais veiksmais - smÅ«gių sudavimu vieÅ¡oje vietoje žmonių akivaizdoje sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau pati įvykio eiga leidžia teigti, kad E. Å . negalėjo padaryti nukentėjusiajam L. M. sužalojimų, sukėlusių sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis T. K., kurio parodymais neabejojo ir teismas, nuosekliai tyrimo metu ir teisme parodė, kad L.

M. pirmas sudavė E. Å . į veidÄ , o E. Å . sudavė L. M. atgal, po to L. M. nuo jų bėgo, o E. Å . jį vijosi per gatvę, ir jam kartu su M. G. pribėgus prie L. M. ir E. Å ., nukentėjusysis nukrito ant žemės. Matė, kaip E. Å . buvo ties L. M. kojomis bei kaip M. G. tempė E. Å . į Å¡onÄ . TÄ patį patvirtino ir pats E. Å ., patikslindamas, kad po to L. M. bėgo nuo jo per gatvę ir jis, jį pasivijęs, dar sykį sudavė L. M. į kairįjį žandikaulį ir susistumdymo metu pakiÅ¡o nukentėjusiajam savo kojÄ ir L.

M. nukrito ant grindinio, po to jis nesmarkiai spyrė jam į kojÄ . Patikslino, kad L. M. krito ant Å¡ono veidu į grindinį. Liudytojas M. G. parodė, kad kai L. M. nukrito, E. Å . pasilenkęs bandė suduoti L. M. į galvÄ ar į Å¡onÄ , tačiau nesudavė, nes jis E. Å . atitraukė. Nubėgdamas jis matė, kaip L. M. bandė atsistoti pakeldamas galvÄ ir jam tuo metu į galvÄ koja spyrė T. K., o po Å¡io smÅ«gio L. M. dar kartÄ trenkėsi galva į Å¡aligatvį. Liudytojai R. M., V. S., M. J., E. S., G.

B. patvirtino, kad bÅ«tent E. Å . pakiÅ¡o kojÄ L. M., o kitas vaikinas, t. y. T. K., besikeliančiam nuo žemės L. M. koja spyrė į galvÄ , nukentėjusysis atsitrenkė į žemę ir jau nebesikėlė. Specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡vardinti L. M. padaryti sužalojimai suskirstyti į dvi grupes, o bÅ«tent, odos nubrozdinimai galvoje ir kairėje plaÅ¡takoje tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Visi Å¡ie sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Teisme apklaustas specialistas savo iÅ¡vadÄ patvirtino ir papildomai paaiÅ¡kino, kad kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenų požievyje greičiausiai galėjo gautis nuo smÅ«gio koja, nes toks smÅ«gis yra stipresnis už smÅ«gį ranka. Pagal liudytojų parodymus, E. Å . pakiÅ¡us kojÄ , nukentėjusysis krito kairiu Å¡onu ant grindinio ir po to dar bandė keltis. Tai reiÅ¡kia, kad kairės plaÅ¡takos ir kaktos-kairio smilkinio srityje susidariusios kraujosruvos yra kritimo – pirmojo trauminio poveikio pasekmė, o kraujo iÅ¡siliejimas kairiajame galvos smegenų požievyje įvyko dėl stipraus smÅ«gio koja į galvÄ , nes po to L.

M. jau buvo be sÄ monės. Specialisto paaiÅ¡kinimai teisme leidžia abejoti, kad E. Å . padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai. Dėl to E. Å . nusikalstama veika turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 284 str. 1 d., nes nežymus sveikatos sutrikdymas apimamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo dispozicijos ir atskirai nekvalifikuojamas. Be to, net ir manant, kad L. M. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas jam nukritus ir galva atsitrenkus į grindinį ir po to dar T.

K. įspyrus L. M. į galvÄ , tai E. Å . veikoje pakiÅ¡ant nukentėjusiajam kojÄ , dėl ko pastarasis pargriuvo, nėra tyčios, o tik neatsargumas. Tokiu atveju E. Å . veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Abiem Å¡iais atvejais nusikaltimai yra nesunkÅ«s, todėl atsižvelgiant į E. Å . asmenybę, jo amžių ir į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , jam bÅ«tų galima taikyti BK 93 str. nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti arba taikyti BK 54 str. 3 d., 91 str. 2 d., 3 d. nuostatas ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Perkvalifikavus E. Å . nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ nesunkų ar nesunkius nusikaltimus bei individualizuojant bausmę, bÅ«tina mažinti ir priteistinÄ neturtinės žalos dydį, nes CK 6.250 str. 2 d.

įpareigoja teismÄ atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kuri dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pasireiÅ¡kė neatsargumu. PraÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ E. Å . nutraukti arba pakeisti nuosprendį paskiriant E. Å . bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bei sumažinti iÅ¡ E. Å . priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.Teismo posėdyje nuteistojo E. Å . gynėjas praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ patenkinti, E. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d., taikant BK 93 str. nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nuteistasis E. Å ., jo atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė atsakovė J. Å . praÅ¡o patenkinti gynėjo apeliacinį skundÄ . Prokurorė apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus bei jų visumÄ ir pagrįstai pripažino E. Å . kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta E. Å . nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas irgi pritaikė tinkamai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. Å . gynėjas nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog E. Å . pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra teisinga, tačiau pati įvykio eiga leidžia teigti, kad E. Å . L. M. negalėjo padaryti sužalojimų, sukėlusių sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ , ir tai, jo nuomone, patvirtina liudytojų, pačių nuteistųjų parodymai bei specialisto iÅ¡vada. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.Kad nuteistasis E. Å . dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju T.

K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. M. sveikatÄ , patvirtina tų pačių apelianto skunde nurodomų teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: liudytojų, pačių nuteistųjų E. Å . ir T. K. parodymai, specialisto iÅ¡vada bei jo paaiÅ¡kinimai teisiamajame posėdyje, taip pat kiti bylos duomenys.Nuteistųjų E. Å . ir T. K. bei liudytojų parodymais nustatyta, kad 2010 m. liepos 8 d. E. S. namuose Å¡venčiant jos ir G. B. gimtadienius, kuriame dalyvavo dar keletas liudytojais teisme apklaustų asmenų, tarp nukentėjusiojo L.

M. ir liudytojo M. G. buvusio telefoninio pokalbio metu kilo konfliktas, vėliau tapęs pretekstu kilti muštynėms, kurių metu L. M. buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Liudytojai E. S., G. B., V. S., R. M. ir M. J. teisme parodė, kad baigus švęsti gimtadienį jie visi iš E. S. namų išėjo pasivaikščioti. Eidami jie pastebėjo nuo Šilainių parko link Žiemgalių gatvės atbėgančius necenzūriniais žodžiais besikeikiančius tris vaikinus, kaip vėliau paaiškėjo, T.

K., E. Å . ir M. G., kurie puolė L. M. ir V. S., Å¡ie nuo jų bėgo, o tie vaikinai juos vijosi. M. G. nusivijo V. S., o T. K. ir E. Å . L. M.. Kadangi V. S. ir L. M. iÅ¡siskyrė į skirtingas puses, o pats veiksmas truko trumpÄ laikÄ , liudytojai ne viskÄ matė ir visų įvykio aplinkybių detaliai nurodyti negalėjo. Tačiau iÅ¡ jų parodymų matosi, kad konfliktÄ dėl menkavertės priežasties pradėjo nuteistieji E. Å . su T. K., kurie ir sumušė L. M.. Liudytojas R. M. teisme parodė, kad po to, kai du vaikinai nusivijo per gatvę bėgantį jo brolį L.

M., o vienas V. S., matė, kaip kažkuris iÅ¡ vaikinų pakiÅ¡o broliui kojÄ ir Å¡is griuvo, o kitas spyrė. Taip pat matė, kad brolį buvo apstoję du vaikinai, bet kuris kÄ darė, gerai nematė. Nežino, ar tas pats brolį pargriovęs vaikinas dar ir smÅ«giavo jam į galvÄ , nes jis žiÅ«rėjo ir į brolį, ir kur tuo metu buvo V. S.. Tačiau matė, kad broliui buvo suduota į galvÄ . Liudytojas V. S. teisme parodė, kad išėjus iÅ¡ E. S. namų, jis su L. M. ėjo priekyje, kai pamatė atbėgančius besikeikiančius vaikinus.

Pribėgę apie 15 m. amžiaus jaunuoliai pradėjo jį ir L. M. vytis. Matė, kaip Lukas stengėsi bėgti, bet vienas jaunuolis pakiÅ¡o Lukui kojÄ ir tas nukrito ant žemės. Taip pat matė, kaip L. M. spardė visi trys, t. y. E. Å ., T. K. ir M. G.. Kažkuris iÅ¡ vaikinų L. M. spyrė į galvÄ . Jį taip pat gaudė vienas jaunuolis (M. G.) ir kažkokiu kietu daiktu sudavė jam smÅ«gį į žandikaulį. Pabėgęs nuo to jaunuolio jis kartu su M. J. puolė padėti L. M., o tie jaunuoliai iÅ¡siskirstė ir nubėgo link parkelio pusės. Jis nesuprato, dėl ko viskas įvyko, juos tiesiog tie vaikinai užpuolė.

L. M. su niekuo nesikumščiavo, kurį laikÄ L. M. jis nematė, o kai bėgo per gatvę atgal, pamatė, kaip gulintį L. M. spardo, jį spardė ir E. Å .. Jie visi buvo iÅ¡sigandę, panelės verkė. Liudytoja E. S. teisme parodė, kad T. K. simpatizavo G. B. ir gavosi nesusipratimas, kai draugės telefonu atsiliepė L. M.. Baigus Å¡vęsti savo ir draugės gimtadienį, visi išėjo pasivaikščioti į Å ilainių parkÄ ir einant Žiemgalių gatve buvo užpulti E. Å ., T. K. bei M. G..

M. G. nusivijo V. S., T. K. su E. Å . nusiviję sumušė L. M.. Matė, kaip E. Å . pakiÅ¡o kojÄ L. M., bet kaip L. M. krito, neprisimena. Kai L. M. jau gulėjo ant žemės, vienas jam spyrė į Å¡onkaulius, kitas į galvÄ , kuris kur smÅ«giavo, neprisimena. Liudytoja G. B. parodė, kad einant gatve prie jų priÅ¡oko vaikinai, kurių tuo metu nepažino, jie kabinėjosi, bet kÄ sakė, neprisimena. Dėl ko jie mušėsi, ji nežino. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 129-130, 131-132, 133-134, 135, 136-137 b. l.) liudytoja G.

B. buvo parodžiusi, kad prie jų bėgdami trys vaikinai keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir puolė vytis V. S. bei L. M.. Matė, kaip E. Å . pakiÅ¡o L. M. kojÄ , po ko L. M. krito ant grindinio prie kioskelio ir E. Å . dar 2-3 kartus spyrė jam į Å¡onkaulius, o L. M. bandant pakelti galvÄ , T. K. spyrė į galvÄ ir L. M. dar kartÄ trenkėsi galva į grindinį. Å iuos liudytojos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, ji juos patvirtino. Liudytojas M. G. teisme parodė, kad T. K. ir E. Å . yra jo draugai.

Jis pripažino, kad skambino L. M. ir kalbėdami telefonu jiedu susipyko, pasiÅ«lė susitikti, o susitikę susimušė. Kažkuris iÅ¡ L. M. draugų sudavė E. Å . į veidÄ , kažkÄ gaudė bėgdamas per gatvę, sudavė į veidÄ , pats nebuvo sumuÅ¡tas. Kas spyrė L. M. į galvÄ , nematė. MuÅ¡tis nenorėjo, bet taip išėjo, kad susitikę susimušė. Viskas įvyko labai greitai, tarp nukentėjusiojo L. M., T. K. ir E. Å . įvyko susistumdymas. Matė, kaip L. M. krito, kaip T. K. sudavė L.

M.. Kodėl nukrito L. M. nematė, nes tuo metu jis gaudė V. S.. Liudytojas M. J. parodė, kad iÅ¡ pradžių prie kioskelio buvo kažkokia kalba, konfliktas, po to prasidėjo gaudynės. L. M. bėgo, o jam E. Å . pakiÅ¡o kojÄ ir L. M. nugriuvo, o tada jam spyrė ir į Å¡onÄ , ir į galvÄ . Matė kaip prie L. M. ir E. Å . pribėgo vienas vaikinas, kuris buvo ant galvos užsitraukęs kapiÅ¡onÄ , tie vaikinai bandė suduoti smÅ«gius L. M., o Å¡is nuo jų gynėsi. Ar kuris nors iÅ¡ jų sudavė kumščiu į veidÄ , nematė, kadangi tuo pačiu metu bandė užstoti vaizdÄ mergaitėms.

Matė, kad prie nukritusio L. M. buvo E. Å . ir dar vienas vaikinas su kapiÅ¡onu. Tuo metu prie jų pribėgo dar vienas vaikinas. Jis matė, kaip L. M. bandė keltis nuo žemės, tuomet vienas iÅ¡ su kapiÅ¡onu buvusių vaikinų spyrė jam į galvÄ ir L. M. vėl galva trenkėsi į grindinį. Pribėgęs trečiasis vaikinas, kuris buvo su kapiÅ¡onu, tačiau tai buvo ne tas vaikinas, kuris Lukui įspyrė į galvÄ , bandė paėmęs už pečių tempti su savimi E. Å ., norėdamas pabėgti, o E. Å . tuo metu dar bandė spirti Lukui į krÅ«tinę.

Trečiajam vaikinui nubėgant nuo Luko, jis matė, kaip jiems iÅ¡ paskos nubėgo ir tas vaikinas, kuris įspyrė gulinčiam ant žemės Lukui į galvÄ . Pats nukentėjusysis L. M. įvykio aplinkybių, kaip jis buvo sužalotas, teisme paaiÅ¡kinti negalėjo, kadangi po patirtos galvos traumos jis visiÅ¡kai nieko neprisimena, apie tai, kas įvyko, jis tik vėliau sužinojo iÅ¡ draugų pasakojimų.Nors iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų sunku tiksliai nustatyti, kas kokius smÅ«gius sudavė L.

M., jų parodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis E. Å . su L. M. stumdėsi, mušėsi ir pakiÅ¡o jam kojÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, o po to jis dar buvo spardomas. To, kad mušė L. M., neneigia ir pats nuteistasis E. Å ., o jo ir kito nuteistojo T. K. parodymai leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ ir apie konkrečius kiekvieno nuteistojo nukentėjusiajam suduotus smÅ«gius.Nuteistasis E. Å . teisme parodė, kad susitikę su L. M. kažko susiginčijo ir pradėjo muÅ¡tis. Kai T.

K. su M. G. nusivijo V. S., jis pasiliko su L. M. ir jie apsistumdė. Kai jis pastÅ«mė L. M., nukentėjusysis jam sudavė į veidÄ , tuomet ir jis L. M. sudavė vienÄ smÅ«gį ir tikrai pataikė į veidÄ . Nuo to smÅ«gio L. M. susimėtė ir tuomet jis L. M. pakiÅ¡o kojÄ bei jį pargriovė. L. M. krito ant Å¡ono ir nugaros, bandė keltis, bet pribėgęs T. K. Å¡iam įspyrė į galvÄ . Jis pats dar spyrė L. M. į kojas, bet pribėgęs M. G. jį už pečių traukė sakydamas „bėgam“ ir jie pabėgo.

Nuteistasis T. K. teisme parodė, kad jis paskambino klasės draugei G. B. ir kalbėtis su ja telefonÄ perdavė M. G., o G. B. telefonu atsiliepęs L. M. su M. G. susikivirčijo, dėl ko paskui jie ėjo aiÅ¡kintis ir mieste prie kiosko įvyko konfliktas bei muÅ¡tynės. Gerai visko nematė, bet kažkas kažkam trenkė, jie su M. G. per gatvę vijosi V. S., bet tas pabėgo. E. Å . su L. M. buvo kitoje gatvės pusėje, matė, kaip E. Å . mosikavo kumščiais. Eidamas link E. Å . ir L. M. jis matė, kaip E. Å . sudavė L.

M. į veidÄ , L. M. nukrito ant užpakalio, o po to ant nugaros. Tada jis pribėgęs L. M. įspyrė į galvÄ , kai Å¡is bandė keltis. IÅ¡dėstyti liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad E. Å . vieÅ¡oje vietoje ir dėl menkavertės priežasties panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį L. M. fizinį smurtÄ , taip pat tai, kad L. M. mušė abu nuteistieji E. Å . ir T. K.. Pačių nuteistųjų parodymais nustatyta, kad E. Å . L. M. į galvÄ sudavė du smÅ«gius ranka, o nuteistasis T.

K. vienÄ smÅ«gį koja. Taigi, kad L. M. smÅ«gius į galvÄ sudavė abu nuteistieji, abejonių nekyla. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. Å . gynėjas fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ L. M. ir neginčija, sutinka ir su tuo, kad tokiais veiksmais, t. y. smÅ«gių sudavimu vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, E. Å . pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tačiau, apelianto manymu, E. Å . L. M. suduoti smÅ«giai negalėjo sukelti nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokius apelianto argumentus paneigia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimai teisme.Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2637/10 (02) (1 t., 36 b. l.) nurodyta, kad L.

M. padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos-kairio smilkinio srityje ir kairėje plaštakoje, kraujo išsiliejimas kairiajame galvos smegenų požievyje. Sužalojimai L. M. padaryti užduotyje nurodytu laiku ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai L. M. galėjo būti padaryti beveik vienu metu, nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai galvoje ir kairėje plaštakoje kvalifikuojant tiek kartu, tiek atskirai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenų požievį bÅ«tų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisme apklaustas ekspertas savo iÅ¡vadÄ patvirtino ir parodė, kad nėra galimybės atskirti, nuo kurio smÅ«gio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas į smegenų požievį. Tai galėjo atsitikti tiek nuo kiekvieno smÅ«gio atskirai, tiek nuo abiejų smÅ«gių į galvÄ , o galvos srityje padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kraujo iÅ¡siliejimu į smegenis. Specialisto iÅ¡vada ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme patvirtina, kad L.

M. nustatyti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent kaltinime nurodytu laiku, kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenyse yra susietas priežastiniu ryÅ¡iu su galvoje padarytais sužalojimais. Remiantis specialisto iÅ¡vada, eksperto paaiÅ¡kinimu ir pačių nuteistųjų parodymais apie tai, kad jie abu sudavė smÅ«gius L. M. į galvÄ , teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ L. M. padarė abu nuteistieji. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ nuteistojo E. Å . gynėjas ginčija ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal liudytojų parodymus, E. Å . pakiÅ¡us kojÄ , nukentėjusysis krito kairiu Å¡onu veidu į grindinį ir po to dar bandė keltis, bet T.

K. jam dar spyrė koja į galvÄ . Apelianto nuomone, tai reiÅ¡kia, kad kairės plaÅ¡takos ir kaktos-kairio smilkinio srityje susidariusios kraujosruvos yra kritimo – pirmojo trauminio poveikio pasekmė, o kraujo iÅ¡siliejimas kairiajame galvos smegenų požievyje įvyko dėl stipraus T. K. smÅ«gio koja į galvÄ . Apelianto teigimu, eksperto paaiÅ¡kinimas teisme taip pat patvirtina, kad kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenų požievyje greičiausiai galėjo gautis nuo koja suduoto smÅ«gio. Skunde yra akcentuojamas L.

M. atsitrenkimas galva į grindinį tiek griūnant po E. Š. jam pakištos kojos, tiek po T. K. koja suduoto smūgio ir keliama versija, kad kraujo išsiliejimas į smegenis galėjo gautis nuo galvos sužalojimo nukentėjusiajam atsitrenkiant į grindinį. Visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad nė vienas liudytojas ir netgi pats nuteistasis E. Š. neparodė, kad L. M. krito ir į grindinį atsitrenkė veidu ar kairiu smilkiniu. Nors nuteistasis T.

K. pripažino spyręs koja nukentėjusiajam į galvÄ , tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bÅ«tent T. K. spyrus koja į nukentėjusiojo galvÄ . Tokios iÅ¡vados neleidžia daryti jau iÅ¡dėstyti eksperto paaiÅ¡kinimai teisme. Teisme ekspertas paaiÅ¡kino, kad nustatyti, nuo kurio smÅ«gio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas į smegenų požievį, nėra galimybės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ekspertas teisme neparodė, jog kraujo iÅ¡siliejimas greičiausiai įvyko nuo koja suduoto smÅ«gio į galvÄ .

Nei Å¡io, nei kito apeliacinio skundo argumento apie tariamai kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ smegenis sukėlusio sužalojimo atsiradimÄ L. M. galva atsitrenkiant į grindinį nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausto eksperto L. Gogelio paaiÅ¡kinimai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡is ekspertas savo iÅ¡vadÄ patvirtino ir papildomai paaiÅ¡kino, kad jÄ surašė remdamasis tik medicininiais dokumentais, paties nukentėjusiojo nepažiÅ«rėjęs, o ligos istorija dažnai neatspindi to, kas nustatoma apžiÅ«rint tiriamÄ jį.

Tik apžiÅ«rėjus sužalotÄ asmenį galima bÅ«tų nustatyti sužalojimų padarymo schemÄ . Pagal jo turėtus duomenis nustatyti, ar sumuÅ¡imus padarė vienas ar du asmenys, jis neturėjo galimybės. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ smegenų požievį galėjo sukelti ir vienas, ir daugiau smÅ«gių, galėjo bÅ«ti ir taip, kaip nurodyta nuosprendyje, kad nukentėjusiajam buvo suduoti du smÅ«giai ranka ir vienas spyris į galvÄ , tačiau tiksliau atsakyti į šį klausimÄ jis neturi galimybės. Atsakydamas į gynėjo klausimus ekspertas paaiÅ¡kino ir tai, kad kraujo iÅ¡siliejimas į smegenų požievį nėra bÅ«dingas griuvimui, kadangi žmogus griÅ«damas dažniausiai atsitrenkia į pakaušį.

Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad negalima atsakyti į klausimÄ , ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlęs sužalojimas galėjo gautis bÅ«tent nuo spyrio koja į galvÄ . Nors spyris koja yra stipresnis už smÅ«gį kumščiu, tačiau kaip buvo Å¡ioje situacijoje, nustatyti negalima. Treniruota ranka suduotas smÅ«gis gali bÅ«ti stipresnis už netreniruota koja suduotÄ smÅ«gį. Jo galimybes tiksliau atsakyti į Å¡iuos klausimus riboja tai, kad jis pats neapžiÅ«rėjo nukentėjusiojo. Jeigu jis bÅ«tų tiriamÄ jį apžiÅ«rėjęs ir suradęs daugiau sužalojimų, galėtų lengviau nustatyti sužalojimų mechanizmÄ .

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad neatmetama tikimybė, jog kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis galėjo įvykti nuo suduotų smÅ«gių visumos. Å ie eksperto paaiÅ¡kinimai galutinai paneigia gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ L. M. padarė tik vienas T. K., koja suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ , arba kad toks sužalojimas galėjo gautis nukentėjusiajam griÅ«nant ir galva atsitrenkiant į grindinį. Skundo argumentas, kad nuteistųjų gatvėje užpultas L.

M. pirmas sudavė E. Å . į veidÄ , o E. Å . po to sudavė L. M., įvertinus jau aptartas nustatytas bylos aplinkybes veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės irgi neturi. Pats apeliantas skunde dėsto E. Å . parodymus apie tai, kaip E. Å ., pasivijęs L. M., dar vienÄ kartÄ sudavė L. M. į apatinę veido sritį, t.y. į kairįjį žandikaulį, ir galiausiai nestipriai spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į kojÄ , o tai visiÅ¡kai atitinka nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytus E. Å . veiksmus.

Jau iÅ¡dėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam L. M. smÅ«gius į galvÄ sudavė abu nuteistieji E. Å . ir T. K., kad tarp nukentėjusiajam į galvÄ suduotų smÅ«gių ir kilusių pasekmių, t. y. L. M. iÅ¡sivysčiusio kraujo iÅ¡siliejimo į galvos smegenų požievį, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad už sunkų sveikatos sutrikdymÄ yra atsakingi abu nuteistieji. Nors specialisto iÅ¡vada ir tÄ iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto L.

Gogelio paaiÅ¡kinimai nėra kategoriÅ¡ki, tačiau Å¡i iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimai nepaneigia galimybės, kad kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenų požievyje L. M. iÅ¡sivystė nuo jam į galvÄ suduotų smÅ«gių visumos. Tokiu atveju tarp abiejų smÅ«gius į galvÄ sudavusių nuteistųjų, taip pat ir E. Å ., veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kita vertus, net ir darant prielaidÄ , kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė tik kuris nors vienas nukentėjusiajam suduotas smÅ«gis ir kad tÄ smÅ«gį sudavė kitas nuteistasis T.

K., tai vis tiek neturėtų reikÅ¡mės kvalifikuojant nuteistojo E. Å . veikÄ . Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ tais atvejais, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir patys tiesiogiai dalyvauja sužalojant nukentėjusįjį, jie visi yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, bet ir fizinio smurto panaudojimu ar net atėmimu nukentėjusiajam galimybės prieÅ¡intis. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 str.Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad tarp nuteistųjų nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo sumuÅ¡ti L. M. ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta ir apie tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe.

Tarp Å¡ių teismo iÅ¡vadų, kolegijos nuomone, prieÅ¡taravimų nėra. Byloje tikrai nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji E. Å . ir T. K. iÅ¡ anksto bÅ«tų taręsi L. M. padaryti konkrečius kÅ«no sužalojimus arba kad iÅ¡ anksto susitarė kuris kokius suduos smÅ«gius. Tačiau pagal BK 25 str. 2 d. nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , taip pat ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ , gali įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, be to, toks susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais.Å ioje byloje buvo nustatyta (tai jau buvo aptarta ir Å¡ioje nutartyje), kad nuteistieji E. Å . ir T. K. užpuolė nukentėjusįjį L. M. gatvėje ir abu jį sumušė. Kartu vartodami prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , matydami vienas kito suduodamus L.

M. smÅ«gius, nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams ir tai patvirtina jų susitarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ ir jų tyčiÄ bendrais veiksmais L. M. sužaloti. Todėl teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, yra pagrįsta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad abu nuteistuosius pripažinęs nusikalstamos veikos bendravykdytojais, teismas aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė nuteistųjų tyčios rÅ«Å¡ies. Tačiau nuosprendyje nurodyta, kad nors ir nebuvo nuteistųjų E. Å . bei T.

K. iÅ¡ankstinio susitarimo sumuÅ¡ti L. M., tačiau nukentėjusiajam pasekmės atsirado dėl jų abiejų veiksmų, jie abu suvokė, jog savo veiksmais gali sunkiai sužaloti žmogų, to siekė ir suvokė galimus padarinius. IÅ¡ tikrųjų suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ ir matydamas bendrininko T. K. veiksmus, E. Å . numatė, kad bendrais veiksmais gali sukelti rimtÄ pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir net gyvybei, kilusių pasekmių siekė, tačiau galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) jis numatė bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Tokiu bÅ«du L. M. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bendrais veiksmais kartu su T. K. veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl abu bendravykdytojai turi atsakyti pagal atsiradusius padarinius. Kadangi E. Å . veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Šį nusikaltimÄ kvalifikuojantį požymį teismas irgi nustatė pagrįstai, o nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius tokio sprendimo motyvus. IÅ¡dėstyti ir jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis E. Å . bendrais veiksmais su T.

K. nukentėjusįjį L. M. sunkiai sužalojo vieÅ¡oje vietoje. Jų tarpusavio santykių aiÅ¡kinimasis įvyko nuteistiesiems dėl menkavertės priežasties užpuolant nukentėjusįjį ir sukeliant muÅ¡tynes bei demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams. Visa tai rodo, kad nuteistasis E. Å . ne tik nesilaikė elementarių moralės bei elgesio normų, bet ir jas niekino, o jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei pažeista vieÅ¡oji tvarka. Å ios aplinkybės patvirtina, kad E. Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ L.

M. padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų tenkinti gynėjo praÅ¡ymÄ nuteistojo E. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. arba į BK 284 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. pagrindo nėra.Nuteistojo E. Å . gynėjo praÅ¡ymas suÅ¡velninti E. Å . paskirtÄ bausmę taip pat atmetamas. IÅ¡ skundo matosi, kad toks apelianto praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra susijęs su kitu jo praÅ¡ymu perkvalifikuoti nuteistojo E. Å . nusikalstamÄ veikÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta, kad nuteistojo E. Å . nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę E. Å . teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 80 str. 1 d. 1–4 punktuose iÅ¡vardintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir jokių Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ nepilnamečiui, reikalavimų nepažeidė.

Teismas pripažino nuteistojo E. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau taip pat teismas pagrįstai nustatė ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Buvo įvertintos ir kitos BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintos aplinkybės: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, nusikalstamos veikos stadija.

E. Å . padarė labai sunkų nusikaltimÄ , nukentėjusiajam L. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes jis jaučia iki Å¡iol. Skirdamas bausmę teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad E. Å . padarė BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai. IÅ¡ tikrųjų E. Å . padarė kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡i nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau Å¡i teismo klaida laikytina apsirikimo klaida, nes teismas, tiek aptardamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimÄ , tiek ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagal kurį E. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas, nurodė teisingai.

Å i teismo klaida nelaikoma esmine ir dėl to nuosprendžio keisti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę E. Å . teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. Nors E. Å . nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis ir pirmÄ kartÄ , nėra baustas ir administracinėmis nuobaudomis, tačiau jo elgesys mokykloje vertinamas neigiamai. Jis neturi motyvacijos mokytis, be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, linkęs viskÄ menkinti, konfliktuoja su mokytojais, yra grubus. Tiesa, jau nagrinėjant bylÄ teisme, pateiktoje vėlesnėje mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad E. Å . elgesys yra pagerėjęs. Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, teismas E. Å . už labai sunkų BK 135 str. 2 d. 8 p. numatytÄ nusikaltimÄ , kurio sankcija nepilnamečiui yra laisvės atėmimas nuo vienerių iki 10 metų, paskyrė artimÄ minimaliai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o vadovaujantis BK 92 str. nuostatomis, Å¡ios bausmės vykdymÄ atidėjo 2 metams.

Å iÄ bausmę laikyti per griežta ir jÄ dar labiau Å¡velninti pagrindo nėra. Apelianto praÅ¡ymo taikyti BK 93 str. nuostatas ir E. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tenkinti nėra įstatyminio pagrindo. PirmÄ kartÄ teisiamas nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatytu pagrindu gali bÅ«ti atleistas tik tuo atveju, jei jis padaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Tuo tarpu E. Å . padarė labai sunkų nusikaltimÄ .

Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų ir paskirti E. Å . bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, taip pat nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų vienai iÅ¡ bausmės paskirčių teisingumo principui. Nuteistajam E. Å . įstatymo sankcijos ribose paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju kaip tik atitinka nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirčiai, numatytai BK 80 str. 2 p., 4 p.Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 str.).

Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad iÅ¡ nuteistųjų E. Å . ir T. K. (jiems neiÅ¡galint – iÅ¡ jų tėvų) tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ teismas nusprendė priteisti ne solidariai, o atskirai ir lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Keisti Å¡iÄ nuosprendžio dalį ir žalos atlyginimÄ priteisti solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Pirmiausia pažymėtina, kad apie Å¡ias aplinkybes apeliaciniame skunde iÅ¡ viso nieko nenurodyta ir Å¡ioje dalyje apeliantas nuosprendžio keisti nepraÅ¡o.

Be to, keičiant nuosprendį Å¡ioje dalyje ir taikant nuteistiesiems solidarios atsakomybės principÄ , tai galėtų ne palengvinti, o kaip tik pabloginti nuteistojo E. Å . padėtį. Todėl Å¡iuo atveju kolegija vadovaujasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis ir bylÄ bei nuosprendžio pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Tuo tarpu gynėjo praÅ¡ymas sumažinti priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat yra nepagrįstas ir atmetamas. IÅ¡ skundo turinio matosi, kad Å¡is praÅ¡ymas taip pat yra grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad apelianto nuomone, nuteistojo E. Å . veiksmai turėtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Tačiau nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje po eksperto apklausos baigiamųjų kalbų metu Å¡ioje dalyje savo skundo nepalaikė ir prašė tik E. Å . nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. Dėl nuteistojo E. Å . nusikalstamos veikos kvalifikavimo Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta, tuo tarpu kiti apelianto argumentai mažinti iÅ¡ E. Å . priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrindo nesuteikia.              Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 bei 6.283 straipsniuose nurodytais kriterijais.

Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .Kaip matosi iÅ¡ nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ I.

M. civilinio ieÅ¡kinio dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgė į visas paminėtų įstatymų nuostatas. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo L. M. patyrė ne tik dvasinį sukrėtimÄ , bet ir turėjo daug kitų neigiamų padarinių. Dėl patirto sužalojimo jį kamuoja galvos skausmai, neleidžiantys gyventi normalų gyvenimÄ , dėl ligos jam teko praleisti daug pamokų, pablogėjo jo mokymosi rezultatai, jį kamuoja baimė susitikti su jį užpuolusiais vaikinais, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkÅ«rimÄ , taip pat socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino nusikaltimo padarinius, tiek nukentėjusiojo L. M., tiek ir jo motinos patirtus iÅ¡gyvenimus, atsižvelgė ir į žalÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ kiekvieno nuteistojo po 10000 Lt negali bÅ«ti laikomas per dideliu, jis atitinka ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl dar labiau mažinti priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ pagrindo nėra.Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Nuteistojo E. Å . gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                           Violeta Ražinskaitė                                                                                                         Jonas Algimantas Venckus