d93fdd99-e2a9-4b88-8276-8d4af31731ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5211-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00061-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; 2.3; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio, Ernesto Spruogio ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas), Vilniaus pataisos namams (LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas V. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (I tomas, b. l. 1–3), kurį 2018 m. sausio 19 d. ir 2019 m. spalio 30 d. papildė (I tomas, b. l. 10–11, II tomas, b. l. 47–48), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimÄ Nr. 62-824;

2) panaikinti LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. spalio 13 d. nutarimÄ Nr. 62-871;

3) panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimÄ Nr. 2S-7104;

4) priteisti turtinės žalos atlyginimÄ už sugadintÄ kortelių skaitytuvÄ ;

5) įpareigoti grÄ Å¾inti dvi paÅ¡alpas;

6) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1402-244/2018 atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1737-1062-2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas, susijęs su piniginės iÅ¡mokos skyrimu ir jos dydžiu, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡ioje administracinėje byloje spręstinas klausimas dėl iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjui skyrimo ir jos dydžio, taip pat neturtinės žalos atlyginimo.

3. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. kratos metu pareigÅ«nai pas jį rado USB laikmenÄ , dėl to jam paskirta nuobauda, taip pat buvo sumažinta piniginė iÅ¡moka. PareiÅ¡kėjas nesutinka su jam sumažinta piniginė iÅ¡moka, kadangi ji paskirta neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Akcentuoja, jog jam nuolat buvo skiriama 11,40 Eur iÅ¡moka, jÄ sumažinus pareiÅ¡kėjas negali ginti savo teisių, kadangi nepajėgia įsigyti kanceliarinių prekių, kurių įstaigÄ neiÅ¡duoda. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis moka taip pat už sunaudotÄ elektros energijÄ .

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (I tomas, b. l. 68–75) bei papildomuose paaiÅ¡kinimuose (I tomas, b. l. 174–175) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Pažymi, jog Bausmių vykdomo kodekse (toliau – ir BVK), Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (toliau – ir ApraÅ¡as) ir Piniginių iÅ¡mokų areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės) panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines iÅ¡mokas iki tam tikro dydžio reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡mokos dydis gali bÅ«ti mažesnis, negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę iÅ¡mokÄ , o, atsižvelgdamas į Taisyklių 2 punkte ir ApraÅ¡o 7.1 punkte nustatytus kriterijus, gali skirti mažesnio dydžio piniginę iÅ¡mokÄ arba iÅ¡ viso jos neskirti, t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines iÅ¡mokas iÅ¡ pataisos įstaigos lėšų.

Be to, teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos, mokėtinos nuteistajam.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I tomas, b. l. 23–27). Kalėjimų departamentas nurodo, jog pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, o atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismas k o n s t a t u o j a :

6. Byloje ginčas kilo dėl iÅ¡mokų (paÅ¡alpų) pareiÅ¡kėjui sumažinimo, taip pat neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginimo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

8. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, Nr. A822-619/2009).

9. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam neteisėtai buvo sumažintas skiriamos iÅ¡mokos dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartÄ per mėnesį iÅ¡ areÅ¡tinės arba pataisos įstaigos lėšų gali bÅ«ti iÅ¡mokama iki 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka. Kriterijus, pagal kuriuos gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡mokos, iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Taisyklių 2 punkte numatyta, jog konkretų piniginės iÅ¡mokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areÅ¡tinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms iÅ¡mokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones bei darbinėje veikloje ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali bÅ«ti mokama ir paÅ¡alpa iÅ¡ Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta ApraÅ¡e. ApraÅ¡o 7 punktas numato paÅ¡alpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sÄ lygas.

ApraÅ¡o 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio paÅ¡alpas bÅ«tiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamÄ jį mėnesį asmeninėje sÄ skaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ . Konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , paÅ¡alpos nemokamos. IÅ¡ nurodytų materialiosios teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas iÅ¡mokÄ bei paÅ¡alpÄ nėra absoliuti, o yra sÄ lygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie BVK 173 straipsnio 7 dalyje paminėtÄ iki 0,3 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡mokÄ (nuteistiesiems) ir sÄ lygų, nustatytų ApraÅ¡o 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo.

Pažymėtina, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalÅ«s aptariamų iÅ¡mokos ir paÅ¡alpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti Å¡ias iÅ¡mokÄ ir paÅ¡alpÄ (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1136-525/2016, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-883-662/2019). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2019 m. sausio 1 d.) nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis – 38 Eur.

Taigi maksimali galima mokėti išmoka pagal BVK 173 straipsnio 7 dalį buvo 11,40 Eur. Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. N-170 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo“ (II tomas, b. l. 4–6) matyti, jog pareiškėjui buvo skirta 0,1 (3,8 Eur) bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu (nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda) Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. spalio 16 d.

įsakymu Nr. N-158 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo“ (II tomas, b. l. 1–3) pareiškėjui skirta 0,3 (11,40 Eur) bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu (arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudas). 2018 m. lapkričio 16 d.

įsakymu Nr. N-172 (II tomas, b. l. 7–9) pareiškėjui skirta 0,1 (3,8 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu. Iš 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. N-193 (II tomas, b. l. 10–12) matyti, jog pareiškėjui, vadovaujantis Taisyklių 2.3 punktu skirta 0,1 (3,8 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka. 0,3 (11,40 Eur) BSI dydžio piniginė išmoka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, pareiškėjui buvo skirta 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. N-48 (II tomas, b. l. 13–15). 2018 m. rugpjūčio 17 d.

LukiÅ¡kių TI-K direktorius pareiÅ¡kėjui nutarimu Nr. N-116 (II tomas, b. l. 16–17) skyrė 0,3 (11,40 Eur) BSI dydžio piniginę iÅ¡mokÄ , vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu. Tuo pačiu pagrindu, t. y. vadovaudamasis Taisyklių 2.1 punktu, LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. N-58 (II tomas, b. l. 18–20) pareiÅ¡kėjui skyrė 0,3 BSI dydžio piniginę iÅ¡mokÄ . 0,3 BSI dydžio piniginė iÅ¡moka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, pareiÅ¡kėjui buvo skirta taip pat 2017 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. N-80 (II tomas, b. l. 21–23).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. N-33 (II tomas, b. l. 24–26) matyti, jog pareiÅ¡kėjui skirta 0,3 BSI piniginė iÅ¡moka pagal Taisyklių 2.1 punktÄ . 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. N-7 (I tomas, b. l. 190–192) pareiÅ¡kėjui skirta 0,3 BSI piniginė iÅ¡moka, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu. 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. N-142 (I tomas, b. l. 193–195) pareiÅ¡kėjui, vadovaujantis Taisyklių 2.1 punktu, skirta 0,3 BSI dydžio piniginė iÅ¡moka.

Vadovaujantis minėtu Taisyklių 2.1 punktu 0,3 BSI dydžio piniginė iÅ¡moka pareiÅ¡kėjui skirta ir 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. N-155 (I tomas, b. l. 196–198). Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat pareiÅ¡kėjo ŽiniaraÅ¡tis sÄ skaitai pagal dimensijas (I tomas, b. l. 183–187). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. sausio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl piniginės iÅ¡mokos (paÅ¡alpos) skyrimo (II tomas, b. l. 42). PraÅ¡ymÄ skirti piginę iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kėjas pateikė taip pat 2017 m. kovo 3 d. (II tomas, b. l. 38), 2017 m. birželio 5 d. (II tomas, b. l. 40), 2017 m. liepos 3 d. (II tomas, b. l. 30), 2017 m. gruodžio 4 d. (II tomas, b. l. 34), 2018 m. liepos 5 d. (II tomas, b. l. 36), 2018 m. rugsėjo 4 d. (II tomas, b. l. 32), 2019 m. sausio 4 d. (II tomas, b. l.

28) ir 2019 m. vasario 5 d. (II tomas, b. l. 44). PareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K atsakė, atitinkamai: 2017 m. sausio 26 d. (II tomas, b. l. 41), 2017 m. kovo 17 d. (II tomas, b. l. 37), 2017 m. birželio 20 d. (II tomas, b. l. 38), 2017 m. liepos 21 d. (II tomas, b. l. 29), 2017 m. gruodžio 19 d. (II tomas, b. l. 33), 2018 m. liepos 18 d. (II tomas, b. l. 35), 2018 m. rugsėjo 26 d. (II tomas, b. l. 31), 2019 m. kovo 4 d. (II tomas, b. l. 43). LukiÅ¡kių TI-K atsakymuose nurodė, jog iÅ¡mokos neskiriamos, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sÄ skaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 BSI dydžio pinigų sumÄ , o dirbantis – 0,5 BSI.

PareiÅ¡kėjo sÄ skaitoje pinigų likutis einamųjų mėnesių pradžioje virÅ¡ydavo nurodytÄ sumÄ . Ä®staiga raÅ¡tuose taip pat paaiÅ¡kino, jog jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė iÅ¡moka, iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos iÅ¡leido daugiau kaip 0,5 BSI dydžio pinigų sumÄ , o dirbantis nuteistasis – daugiau kaip 0,6 BSI, iÅ¡moka neskiriama. PareiÅ¡kėjas atitinkamais mėnesiais iÅ¡leisdavo daugiau, nei nurodyta suma. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui skiriamos iÅ¡mokų sumos atitiko aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Iš patikslinto pareiškėjo skundo matyti, jog jis nesutinka, su jam paskirta 0,1 BSI dydžio išmoka. Taisyklių 2.3 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriama iki 0,l BSI dydžio pinigų suma. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. sprendimu konstatavo (o LVAT 2019 m. rugsėjo 18 d. patvirtino), jog nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos pagrįstai.

Atitinkamai, įstaiga galėjo ir turėjo teisę sumažinti pareiÅ¡kėjui skiriamÄ iÅ¡mokÄ . Be to, pabrėžtina, jog nuteistųjų ir suimtųjų teisė į nagrinėjamÄ iÅ¡mokÄ bei paÅ¡alpÄ nėra absoliuti, įstaiga turi teisę iÅ¡mokų visai neskirti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas, susijęs su piniginės iÅ¡mokos skyrimu ir jos dydžiu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

10. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi, jog privalėjo mokėti už elektros energijÄ . BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sÄ naudų apskaičiavimo ir iÅ¡laidų už sunaudotÄ elektros energijÄ apmokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-108, 1 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų daiktų, naudojančių elektros energijÄ , elektros energijos sÄ naudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galiÄ ir jų vidutinę veikimo trukmę per parÄ , naudojant Å¡iuose taisyklėse nustatytÄ formÄ . Teismas pažymi, kad Å¡ios taisyklės nenumato galimybės suimtuosius ar nuteistuosius atleisti nuo iÅ¡laidų už naudojamus elektros prietaisus, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotÄ elektros energijÄ , kurios vadovaujantis taisyklių 10 punktu, iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų neiÅ¡skaičiuojamos, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pareiškėjas skundėsi, jog jam nebuvo išduodamos rašymo priemonės, todėl jis negalėjo ginti savo teisių, susirašinėti su šeima. Vadovaujantis BVK 100 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.

Pagal to paties straipsnio 7 dalį, siunčiamų pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų paÅ¡to iÅ¡laidas apmoka patys nuteistieji. Be to, Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 mmm. Rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 3–4 punktai įtvirtina, jog oficialaus dokumento kopija rengiama tik pareiÅ¡kėjui iÅ¡ anksto atlyginus įstaigai iÅ¡laidas už jos parengimÄ , o įstaiga turi sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui sumokėti už kopijos parengimÄ pačioje įstaigoje arba nurodyti atsiskaitomosios sÄ skaitos numerį, kad pareiÅ¡kėjas galėtų sumokėti banke.

BVK 99 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiÅ¡kus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo ar įteikimo dienos (BVK 99 straipsnio 3 dalis). BVK 99 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad siunčiamų laiÅ¡kų paÅ¡to iÅ¡laidas apmoka patys nuteistieji. Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad siunčiamų skundų ir laiÅ¡kų iÅ¡laidas apmoka patys nuteistieji, todėl pataisos įstaiga neprivalo aprÅ«pinti nuteistųjų paÅ¡to ženklais bei kanceliarinėmis priemonėmis (popieriumi, raÅ¡ymo priemonėmis, vokais ir kt.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės netrukdo teikti jam procesinius dokumentus teismui. Pažymėtina, jog patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. pateikė 4 skundus (pradėtos 4 administracinės bylos) Vilniaus apygardos administraciniame teismui, nuo 2017 m. iki 2018 m – 6. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiems pareigūnams teikė prašymus dėl kanceliarinių reikmenų išdavimo (ir buvo atsisakyta), nekonkretizavo, kada jam buvo būtinos minėtos prekės, tačiau nebuvo išduotos.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl šis pareiškėjo neindividualizuotas ir nepagrįstas reikalavimas atmestinas.

12. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

13. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Tomas Blinstrubis Gediminas Užubalis Ernestas Spruogis