Legislator Case Law & Legislation
d93e44c1-d677-4e49-a299-15bca5f184d0 AI generated

d93e44c1-d677-4e49-a299-15bca5f184d0 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d93e44c1-d677-4e49-a299-15bca5f184d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A–459-106/2010            Procesinio sprendimo kategorija:            1.1.6.1, 1.1.6.6, 1.1.10.1, 1.1.8.1,      1.1.8.10, 1.2.9.9 (S) teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį

Legislator headnote

AI generated

d93e44c1-d677-4e49-a299-15bca5f184d0 · Klaipėdos apygardos teismas: neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja R

Pranešėja R. Valentinienė

Teisėjas R. Povilaitis

Baudžiamoji byla Nr. 1A–459-106/2010            Procesinio sprendimo kategorija:            1.1.6.1, 1.1.6.6, 1.1.10.1, 1.1.8.1,      1.1.8.10, 1.2.9.9 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Daliaus Jocio ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajam

A. B.,

gynėjui advokatui E. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį

skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., a. k. (duomenys

neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė subendrinta

dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė vienerių metų

vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A.

B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK

245 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija nustatė:

A. B.

nuteistas už tai, kad jis nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 m. gegužės 18 d., būdamas darbingas, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, o nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. vasario 27 d., dirbdamas ūkininko K. F. (K. F.) ūkyje ir gaudamas darbo užmokestį, nemokėjo Šilutės

rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu sūnums M. B., gim. 2001-09-27, ir D. B., gim. 2004-03-19, priteistų po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų,

kurių tvarkytoja paskirta A. B., pradedant nuo 2007 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės, neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikams ir tokiu

bÅ«du vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad jis Å¡io nusikaltimo nepadarė, nes  nevengė iÅ¡laikyti vaikus. Vaikams iÅ¡laikymo jis neteikė, kadangi nurodytu laikotarpiu neturėjo darbo. Tuo metu jis, turėdamas sveikatos problemų, vos galėjo prasimaitinti pats, nes versdamasis atsitiktiniais uždarbiais ir dirbdamas pas Å«kininkÄ K. F. uždirbdavo tik pavalgymui. Teigia, kad jis negalėjo atiduoti visų pinigų, nes tokiu atveju jis neturėtų už kÄ pavalgyti. Teisme jis pateikė visus Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tuo metu, kada jis pradėjo dirbti pas Å«kininkę V. M.. Pas jÄ jis uždirbdavo daugiau, kad galėtų padėti ir savo vaikams. Tokiu bÅ«du jo padaryta veika nebeteko pavojingumo ir byla galėjo bÅ«ti nutraukta pagal BK 36 str. arba teismas Å¡iuo pagrindu galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nurodo, kad vengimu iÅ¡laikyti vaikus negalima laikyti darbo neturėjimÄ ar neįsiregistravimÄ darbo biržoje, nes tai yra formalios prielaidos iÅ¡laikyti vaikus. Darbo jis nesusirado ir dėl 2007 metais prasidėjusios ekonominės krizės. Todėl jo veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip nusikaltimas. Skundžiamas nuosprendis, jeigu jis bus įvykdytas, pakenks jo vaikų interesams.

Dar nurodo, kad nepagrįstai jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nes ankstesniu nuosprendžiu jis tinkamai vykdė laisvės atėmimo bausmės atidėjimÄ , įsipareigojimÄ Ä¯sidarbinti jis įvykdė. Mano, kad yra visi pagrindai atleisti jį nuo paskirtos bausmės vykdymo, nes BK 164 str. yra tęstinis nusikaltimas. Kad bÅ«tų atleistas nuo

bausmės, už jį laiduoja jo darbdavė V. M.. Todėl prašo svarstyti galimybę neskirti realios laisvės

atėmimo bausmės.

Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės

Yra susiformavusi teisminė praktika, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ iÅ¡kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinę paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo iÅ¡laikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiÅ¡kumu ar tokio neveikimo sistemingumu. Å io nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sÄ moningai, bÅ«damas darbingas ar turėdamas kitokias

turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia iÅ¡laikyti vaikÄ . Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju,

kai pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ visiÅ¡kai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iÅ¡ dalies.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kurios iÅ¡ esmės atitinka du laikotarpius. Pirmu atveju jis nors ir bÅ«damas darbingas, tačiau niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, kitu laikotarpiu – jis dirbo, gavo darbo užmokestį, tačiau teismo sprendimu priteistų pinigų savo sÅ«nums nemokėjo. Apelianto esminis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad jis vienu laikotarpiu nedirbo, o kitu atveju – neuždirbo pakankamai, kad galėtų vykdyti teismo sprendimÄ . Teigia, kad uždirbtų pinigų buvo tokio dydžio, kad jis galėjo tik pats prasimaitinti. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nelaikytini  eliminuojančiais apelianto kaltę.

           Nuteistasis A. B. turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, mokėdamas teismo nustatyto dydžio mėnesio iÅ¡mokas. Å ios aplinkybės apeliantas neginčija. Teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytų dydžių ir galimybių jam mokėti priteistas sumas klausimo teismas baudžiamojoje byloje nesprendžia, tačiau tikrina, ar kaltininko nurodytos nemokėjimo priežastys buvo objektyviai pateisinamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. B., žinodamas apie tokiÄ pareigÄ , tyčia Å¡ios pareigos nevykdė. Tokia teismo iÅ¡vada padaryta remiantis BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais. Pirmu atveju, laikotarpiu, kada A. B. oficialiai nedirbo, jis bÅ«damas sveikas ir darbingo amžiaus neieÅ¡kojo jokio oficialaus pragyvenimo Å¡altinio, darbo biržoje nesiregistravo, gyveno iÅ¡ neoficialių atsitiktinių pajamų. Byloje yra darbo biržos pažyma, kad A. B. darbo biržoje užsiregistravo 2007-01-08 ir 2007-01-30 darbo paieÅ¡ka buvo nutraukta. Pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, kad tuo laikotarpiu girtavo, nenuvyko į darbo birÅ¾Ä nustatytu laiku ir buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ ieÅ¡kančių darbo asmenų sÄ raÅ¡o ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 121). Antruoju laikotarpiu (nuo 2008-05-19 iki 2009-02 27)  jis turėjo oficialų darbÄ , tačiau priteistų pinigų savo vaikams iÅ¡laikyti vis tiek nemokėjo (b. l. 26–27, 42, 43), nors, kaip ir jis pats pripažįsta,  apie tokiÄ pareigÄ Å¾inojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis kaltinime nurodytu laikotarpiu bÅ«tų stengęsis grÄ Å¾inti bent dalį alimentų įsiskolinimo, nors tokių galimybių ir turėjo.

Apeliantas klaidingai nurodo, kad jis neturėjo objektyvių galimybių mokėti priteistas pinigines sumas nukentėjusiajai. UAB „Apskaitos sėkmė“ pažymos patvirtina, kad

apeliantas dirbo pas Å«kininkÄ K. B. nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. spalio 12 d. (b. l. 80). IÅ¡ Å¡ių pažymų apie A. B. pajamas

matyti, kad vidutinis apelianto darbo užmokestis visu laikotarpiu buvo apie 400 Lt, ir Å¡is darbo užmokesčio dydis faktiÅ¡kai buvo pastovus, tiek iki iÅ¡skaičiuotų sumų pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tiek ir vėliau. Kadangi alimentai iÅ¡ darbo užmokesčio buvo pradėti iÅ¡skaičiuoti tik po to, kai antstolis kreipėsi į apelianto darbdavį, tokia aplinkybė paneigia apelianto versijÄ , kad jis uždirbdavo tik sau pačiam prasimaitint ir neturėjo objektyvių galimybių mokėti bent dalį priteistų piniginių sumų nukentėjusiajai.

 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. B. nebuvo kaltinamas pagal BK

164 str. už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėnesio, kai buvo pradėti iÅ¡skaičiuoti alimentai iÅ¡ A. B. darbo užmokesčio, nors ir nemokėjo visų priteistų periodinių mėnesinių sumų. Taip pat apeliantas  nurodo, kad pas kitÄ darbdavę uždirbo daugiau ir tai, pasak jo, leido jam mokėti alimentus. Ūkininkės V. M. pateiktos pažymos paneigia tokius apeliacinio skundo teiginius, nes jose fiksuojamas analogiÅ¡kas mėnesinis darbo uždarbis – 400 Lt (b. l. 53–54).

Liudytoja V. M. parodė, kad A. B. dirba tik 4 valandas per dienÄ , ir už tai gauna atitinkamÄ atlygį, jei jis dirbtų daugiau, darbo Å«kyje visada atsirastų ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 121).  Ši aplinkybė patvirtina, kad A. B. nesistengia tinkamai vykdyti teismo sprendimo iÅ¡laikyti savo vaikus.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B., nors ir nuteistas 2008-03-05 Å ilutės rajono apylinkės teismo laisvės atėmimo bausme, ir jam buvo atidėjus bausmės vykdymÄ Ä¯pareigojant neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos

ilgiau kaip 7 paroms bei pradėti dirbti, šiuos įpareigojimus vykdė. Su tokiu A. B. teiginiu sutikti negalima. Byloje yra Šilutės PK pažyma,

iš kurios matosi, kad po šio nuosprendžio priėmimo A. B. padarė

4 administracinės teisės pažeidimus, jam skirtos didelės administracinės baudos (b. l. 76–79).

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai, vadovaudamasis BPK 20 str.,  įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai A. B. pripažino kaltu pagal BK 164 str. Šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios aplinkybės šioje byloje yra nustatytos tinkamai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog yra  galimybė A. B. taikyti BK 36 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jam pradėjus mokėti alimentus jo padaryta veika prarado pavojingumÄ .

Pagal BK 36 str. asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia klausimÄ dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumÄ . Å iame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio bei laipsnio pasikeitimu.

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. yra nuteistas už trunkamojo pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . Konkrečiu atveju padaryti piniginiai iÅ¡skaičiavimai iÅ¡ nuteistojo A. B. darbo užmokesčio ir pinigų pervedimas nukentėjusiajai yra trunkamojo nusikaltimo pabaiga, o ne pačios nusikalstamos veikos pavojingumo praradimas ar pavojingumo pasikeitimas. Todėl tokia aplinkybė tik nutraukia nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nepanaikina Å¡io nusikaltimo

pavojingumo. Tai reiškia, kad tam tikru laikotarpiu konstatuota nuteistojo A. B. padaryta veika dėl veikos baigtumo

netapo nepavojinga. Atitinkamai susiklosčius analogiÅ¡koms aplinkybėms, kaltininkas gali ir vėl nusikalsti. Teismų praktikoje iÅ¡ esmės laikomasi pozicijos, kad nutraukus trunkamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimÄ , tad asmuo nauju laikotarpiu gali daryti naujÄ analogiÅ¡kÄ Â nusikalstamÄ veikÄ .  Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad konstatuotas A. B. vengimas iÅ¡laikyti vaikus nustatytu laikotarpiu tapo nepavojingas ir yra pagrindas taikyti BK 36 str. nuostatas.

Apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam A. B. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK

59 str. 1 d. 1 p.).

A. B. padarė tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo baustas administracine tvarka už įvairius tyčinius administracinius teisės pažeidimus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (b. l. 76–79). NusikalstamÄ veikÄ tęsė ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ios nurodytos aplinkybės rodo, kad jis nenori laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, o taikomos poveikio priemonės nedaro jam jokios teigiamos įtakos.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 164 str. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dvejų metų, todėl paskirta apeliantui vienerių metų laisvės atėmimo bausmė artima šios bausmės vidurkiui, todėl nelaikytina, kad paskirta bausmė per griežta.

Kadangi A. B. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2008-03-05) nevykdė pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir, kaip nurodyta BK 75 str. 4 d. 4 p., teismas teisingai jam skyrė bausmę pagal BK 64 str. numatytas taisykles.

Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma atleisti nuo paskirtos bausmės vykdymo pagal laidavimÄ . Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ numatytas BK 40 str. 40 straipsnio 2 dalis nurodo sÄ lygas, kurias nustačius galimas  laidavimas. Viena iÅ¡  bÅ«tinų

sÄ lygų yra, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ .  Šiuo atveju A. B. yra teisiamas antrÄ kartÄ , todėl

taikyti šias Baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra pagrindo.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                          Rasa

Valentinienė

Kolegijos teisėjai                                                                                  Dalius

Jocys

                                                                                                             Â

Eduardas Maškevičius

                                                     Â

                                                                                                                                                                          Â