2018-03-13 Nr. AB-5376-3-61-3-03221-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1225-624/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03221-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 14.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (12.7.-V)2V-1115 ,,Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje” (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Departamentą pritarti gyvenamojo namo, esančio Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas), kapitalinio remonto projektui, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senojo miesto architektai“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Namo stogo konstrukcija ir stogo danga nėra autentiškos. II Pasaulinio karo metu pastatas stipriai nukentėjo, pastato stogas atstatytas XX a. antroje pusėje. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2010 m. spalio 5 d. akte Nr. KPD-RM-1487, kurio pagrindu pastatas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros paveldo objektas, nustatyta stogo dangos konstrukcijos, dangos medžiagos ar jos tipo vertingoji savybė – čerpių dangos tipas. Savo ruožtu atsakovas Sprendime laikosi nuomonės, kad vertingąja savybe yra paskelbta esama stogo konstrukcija be antros eilės stoglangių. Atsakovo teiginys, kad dviejų eilių stoglangių įrengimas yra Vilniaus senamiesčiui nebūdingas ir ardo kultūrinio kraštovaizdžio visumą, pareiškėjo nuomone, nepagrįstas.

3. Nuotraukos įrodo, kad dviejų eilių stoglangiai yra įrengti tiek Vokiečių gatvėje, tiek kitose senamiesčio gatvėse. Departamento komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2013 m. kovo 26 d. posėdyje svarstė Namo kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus ir nutarė, kad projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Reglamentas), prašė Departamento Vilniaus padalinio paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujantis buvo įrengti dviejų eilių stoglangiai pastatuose Aušros vartų g. (duomenys neskelbtini), Didžioji g. (duomenys neskelbtini), Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Pylimo g. (duomenys neskelbtini), Šv. Mykolo g. (duomenys neskelbtini)ir kt. Atsakovas iki šiol neįvykdė nurodyto prašymo.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 754) stogas yra avarinės būklės, jis įrengtas po II Pasaulinio karo ir nėra minėtos kultūros vertybės vertingoji savybė.

5. Pareiškėjas nesutiko su Departamento pozicija, kad projektiniais pasiūlymais projektuojami sprendiniai tariamai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: <...> padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, <...> įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą <.. .>. Šiuo atveju projektinių pasiūlymų sprendiniuose nedidinamas pastato intensyvumas ir jie neprieštarauja Reglamentui, be to, pareiškėjui neaišku, apie kokią naują mansardą ir planinę struktūrą kalba atsakovas.

6. Atsakovo argumentas, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, III skirsnio – Regeneravimo koncepcija, 1 punktas, kuris numato Vilniaus senamiesčio išlikusiųjų vertybių išsaugojimą bei jo visumos atkūrimą, todėl antros eilės stoglangių įrengimas Name, visumos atkūrimo atžvilgiu turėtų atvirkštinį rezultatą – būtų išsiskiriantis iš aplinkos ir nebūdingas šiai kultūros paveldo vietovei apskritai, yra subjektyvus. Pareiškėjas pabrėžė, jog minėtas teritorijų planavimo dokumentas nėra viešai paskelbtas ir pats pareiškėjas nebuvo kitaip su planu supažindintas.

7. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialusis planas nenustato sprendinio, kuris ginčo objekte draustų stoglangių įrengimą. Priešingai, atsakovo cituojama nuostata dėl buvusios visumos kultūrinės vertės atkūrimo ir pritaikymo nūdienos poreikiams gali būti aiškinama kaip patvirtinanti pareiškėjo projektinių pasiūlymų įgyvendinimą. Iš Sprendimo neaišku, kaip pareiškėjo projektiniai pasiūlymai prieštarauja minėtiems tikslams, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo kitose bylose jau pateiktą informaciją apie gretimuose Vokiečių g. namuose įrengtus identiškus stoglangius. Iš Sprendimo turinio matyti, kad cituojami teritorijų planavimo dokumentai parengti ir patvirtinti 2002–2004 metais, o pareiškėjo pateiktose Vokiečių g., Vilniuje, pastatų nuotraukose yra užfiksuotas ne vienas ir ne du namai, kuriuose tokio paties tipo stoglangiai buvo įrengti po minėto teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. 8. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-545-756/2015 panaikintas administracinis aktas ir turi tuos pačius trūkumus (procedūra ir aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų). Neteisėtais atsakovo veiksmais pareiškėjui trukdoma įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausančią pastato dalį. Šis pareiškėjo ir Departamento ginčas tęsiasi jau keletą metų ir buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-3700-815/2014 ir I-4471-815/2016. Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas ignoruoja prejudicinę galią turinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo išvadas.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

10. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio, o pati Komisija vėliau panaikinta kaip neteisėta, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi jos sprendimu.

11. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad kituose Vilniaus senamiestyje esančiuose pastatuose yra įrengtos dvi eilės stoglangių, Sprendime buvo pabrėžta, kad būtent tokių netinkamų situacijų siekiama vengti, kad tokie sprendiniai nebūdingi Vilniaus senamiesčiui, ardo kultūrinio kraštovaizdžio visumą. Sprendime detaliai išanalizuotas Namo statusas ir jo saugojimo režimas. Tai yra pavienis archeologinio ir reto architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio regioninio reikšmingumo valstybės saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui kultūros paveldo objektas, patenkantis į išskirtinės kultūrinės vertės turinčią nacionalinio reikšmingumo paminklo kultūros paveldo vietovę – Vilniaus senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073). Pats pastatas yra saugomas kaip reto architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio kultūros paveldo objektas. Jis yra griežčiausiai saugomoje Vilniaus senamiesčio dalyje, senamiesčio centre, teritorijos, kurią juosė miesto siena, centrinėje dalyje, todėl Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusas šiuo atveju reikalauja taikyti griežčiausius paveldosaugos reikalavimus.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo S.

M. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. siekia atlikti jam priklausančio buto tvarkomuosius paveldotvarkos darbus – pakeisti susidėvėjusią stogo dangą ir esamo stogo plokštumoje įrengti 4 papildomus plokštuminius stoglangius su maskuojančiomis žaliuzėmis. Tokie statybos darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams.

14. Pastatas Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu, objektui yra nustatytos vertingosios savybės Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos 2010 m. spalio 5 d. vertinimo aktu Nr. KPD-RM-1487. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas suderinti Namo kapitalinio remonto projektą dėl gatvės fasado tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų, kurį parengė projektavimo įmonė UAB „Senojo miesto architektai“. Atsakovas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (12.7.-V) 2V-1737 nepritarė tokiems projektiniams pasiūlymams, motyvuodamas jų prieštaravimu Reglamentui.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-545-756/2015 panaikino Departamento 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7-V)2V-1737 ,,Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“.

16. Departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą, 2015 m. rugsėjo 16 d. administraciniu aktu Nr. (12.7.-V)2V-1137 dar kartą nepritarė pareiškėjo pateiktiems projektiniams pasiūlymams.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4471-815/2015 panaikino atsakovo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V)2V-1137 ir dar kartą įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą, 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (12.7.-V)2V-1115 nepritarė pareiškėjo pateiktiems kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams.

18. Teismas nurodė, kad skundžiamame Sprendime aiškiai išdėstyti teisės aktai, kuriuos pažeidžia pareiškėjo projektinių pasiūlymų sprendiniai, t. y. pareiškėjo siekis įrengti antrą eilę plokštuminių stoglangių Namo mansardoje. Tokiu atveju būtų pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuris nustato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje, draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Projektiniuose pasiūlymuose projektuojamų stoglangių įrengimas pažeistų Namo vertingąją savybę – 1.1.1. – „stogo dangos konstrukcija, dangos medžiaga ir jos tipas“, nustatytą Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. spalio 5 d. aktu Nr. KPD- RM-1487, bei pakeistų Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – 2.2.8. – „išklotinės – gatvės užstatymo išklotinės: Vokiečių gatvių PV pusių (išskyrus pastatus Vokiečių g. Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinę“, nustatytą tarybos 2013 m. rugsėjo

24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014/1.

19. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas grindžiamas netinkamais, viešai nepaskelbtais dokumentais – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 775V, ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764, teismas nurodė, kad Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų planą Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V „Dėl detalaus planavimo projektų, įtrauktų į duomenų registrą, tvirtinimo“ patvirtino kaip detalųjį planą. Vilniaus senamiesčio specialusis planas yra sudėtinė Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento dalis, o Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas viešai prieinamas adresu http://www.heritage.lt/vln_regl/index.htm. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigia, kad projektinių pasiūlymų turinys įrengiant antrą eilę plokštuminių stoglangių, neigiamai veikia Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes bei prieštarauja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslams.

20. Nors pareiškėjas teigė, kad stogas, kuriame siekiama įrengti papildomus stoglangius, yra avarinės būklės, kad dalis stoglangių jau yra įrengta ir papildomi stoglangiai neturės neigiamos įtakos pastato architektūrinei visumai, nebus pažeisti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslai, tačiau savo projektiniuose pasiūlymuose nepagrindė, kaip jie įtakos urbanistinę miesto struktūrą, architektūrinę pastato išraišką.

21. Sprendime pažymėta, kad plokštuminius stoglangius rekomenduojama leisti naudoti pastatuose, statytuose po 1940 m., blogai apžvelgiamose Vilniaus senamiesčio panoramų ir vidaus erdvių vietose, nevertinguose pastatuose už gynybinės sienos ribų ir, atskirais atvejais, stoguose, kur jau yra įrengti plokštuminiai stoglangiai (Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio

20 d. sprendimu Nr. 1-651, 38.4 p.). Teismo įsitikinimu, pastato, esančio Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statusas ir vieta mieste bei jo pastatymo laikas neatitinka rekomendacijų sąlygų, todėl tai yra vienas iš nepritarimo projektiniams pasiūlymams argumentų.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos priimto sprendimo, kaip turinčio aukštesnę sprendžiamąją galią, nes byloje nustatyta, kad Komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti Departamento direktorės 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. J-255 pripažinta netekusia galios, kaip neturinti teisinio pagrindo.

23. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą. Teismo vertinimu, atsakovas teisingai ištyrė faktines aplinkybes ir iš esmės tinkamai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą.

III.

24. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundžias grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 25. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje beveik pažodžiui perrašė skundžiamo individualaus administracinio akto argumentus, jų neanalizuodamas ir nevertindamas. 26. Teismas neatskleidė pagrindinių ginčo aspektų: kas laikoma stogo dangos konstrukcija, kokiame teisės akte nustatyta tokia sąvoka, kokias stogo dalis ji apima, ir atitinkamai kokie stogo dangos konstrukcijos reikalavimai nustatyti konkrečiam pastatui; kas yra dangos medžiaga, tipas, kokia dangos medžiaga ir tipas šiuo konkrečiu atveju yra saugoma kaip vertingoji savybė ir kaip stoglangių įrengimas ją pažeis; ar stoglangiai yra stogo dangos konstrukcijos rūšis, stogo dangos medžiaga ar tipas. 27. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571, ir paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.11.01:2010 „Čerpių, skalūno, metalo, medžio, nendrių, šiaudų ir bituminių dangų tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. ĮV-130, nėra nustatyta draudimų įrengti pareiškėjo projektiniuose pasiūlymuose numatytus dvigubus stoglangius. 28. Pareiškėjas pateikė į bylą nemažai gretimų ir kitų Vokiečių gatvėje esančių pastatų stogų nuotraukų (darytų iš Vokiečių gatvės), kuriuose matyti tiek vienos, tiek dviejų eilių stoglangiai. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, dvigubų stoglangių įrengimas būtų neišsiskiriantis iš aplinkos, atitiktų greta esančių pastatų visumą. 29. Pareiškėjo projektinių pasiūlymų sprendiniais pastato intensyvumas nėra didinamas ir nauja mansarda neįrengiama, todėl Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatos šiuo atveju neaktualios.

30. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 31. Atsakovas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino pareiškėjo skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32. Ginčas byloje kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. liepos 8 d.

sprendimo Nr. (12.7.-V)2V-1115 ,,Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje” teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo

reikalavimo įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių pritarti pareiškėjo gyvenamojo namo Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektui, kurį parengė UAB „Senojo miesto architektai“ pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą tinkamai, skundžiamas atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios

instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi atsakovas nei įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d.

sprendimą, nei pagrindė savo sprendimą.

34. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.

1 ir 2 d.), sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos

byloje pateiktais ar išreikalautais įrodymais: bylos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d.

sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4471-815/2015 panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 16 d.

sprendimą Nr. (12.7.-V)2V-1137 „Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d.

prašymą, laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

35. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 067 ,,Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje” ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4471-815/2015, 2016 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (12.7.-V)2V-1115 ,,Dėl projektinių pasiūlymų Vokiečių g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje” nutarė nepritarti pareiškėjo pateiktiems

daugiabučio gyvenamojo namo Vokiečių g. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto – gatvės fasado tvarkomųjų

paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektiniams pasiūlymams dėl

to, kad įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinį – pastate Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengti antrą eilę stoglangių, būtų pažeistos teisės

aktų nuostatos: 1) projektiniuose pasiūlymuose projektuojamų stoglangių įrengimas pažeistų namo Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertingąją savybę – 1.1.1. – „stogo dangos konstrukcija, dangos medžiaga ir jos tipas“, nustatytą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. spalio 5 d. aktu Nr. KPD-RM-1487, bei pakeistų Vilniaus senamiesčio vertingąją savybę – 2.2.8. – „išklotinės gatvės užstatymo išklotinės: <...> Vokiečių gatvių PV pusių (išskyrus pastatus Vokiečių g. Nr. (duomenys neskelbtini)) <...> išklotinę“, nustatytą Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD- RM-2014/1; 2) Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimu Nr.775V, III skirsnio Regeneravimo koncepcija 1 punktą, numatantį Vilniaus senamiesčio išlikusiųjų vertybių išsaugojimą bei jo visumos atkūrimą; 3) Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 ir Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002 m. kovo 17 d. parašu, riboto naudojimo režimo tikslą, kuris nustato, kad 2.2.1. – < ...> naudojimas nūdienos poreikiams sukeltų kuo mažesnį neigiamą poveikį arba būtų artimas autentiškai funkcijai ir apimčiai bei būtų sudarytos tinkamos eksponavimo sąlygos. Taip pat pažeidžiamas restauravimo-atkūrimo tvarkymo režimo tikslas 3.4.1. – <...> buvusios visumos kultūrinės vertės atkūrimas ir pritaikymas nūdienos poreikiams; 4) Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-651 (toliau – ir Rekomendacijos), 50.1 ir 128 punktai, kuriais nustatyta, kad nagrinėjant palėpių ir stoglangių įrengimo galimybes, įvertinti urbanistinę situaciją, o keitimai neturi daryti neigiamo poveikio erdvės, kuriai priklauso nekilnojamojo turto objektas (gatvės, kiemo, kaimyninių statinių grupių) ir kultūros paveldo statinio charakteriui ir autentiškumui.

36. Taigi tam, kad būtų išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, ar įgyvendinus pareiškėjo atsakovui pateiktų

daugiabučio gyvenamojo namo Vokiečių g. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto – gatvės fasado tvarkomųjų

paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų projektinių pasiūlymų sprendinį – pastate Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengus antrą eilę stoglangių, būtų pažeistos teisės aktų nuostatos, į bylą turėtų būti pateikti bent minėti projektiniai pasiūlymai ir kiti pareiškėjo atsakovui pateikti ir pastarojo vertinti duomenys. Į bylą tokie įrodymai, kaip ir absoliuti dauguma duomenų, kuriuos savo procesiniuose dokumentuose mini šalys bei jų atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, nėra pateikti, todėl be skundžiamo atsakovo sprendimo, viešai prieinamų teismo sprendimų, kurie, pažymėtina, priimti ne elektroninėse bylose, ir Kultūros vertybių registro duomenų (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) apie objektus – namą, adresu Vilniaus m., Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus senamiestį, unikalus objekto kodas 1607 (čia yra ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. spalio 5 d. aktas Nr. KPD-RM-1487 ir 2013 m. rugsėjo

24 d. aktas Nr. KPD- RM-2014/1) – ir negalėjo būti įvertinti, nors, apeliacinės instancijos teismo, tai padaryti yra būtina. Kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymo suderinti pateiktų projektinių pasiūlymų, iš esmės remiasi Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, draudžiančia viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Jokios teisės aktų nuostatos, kurios vienareikšmiškai draustų pareiškėjo projektinio pasiūlymo sprendinio (bent kiek galima spręsti iš ginčijamame atsakovo sprendime ir procesiniuose dokumentuose esančių jo apibūdinimų) realizavimą nėra minimos. Taigi tam, kad įvertinti ginčijamo sprendimo vertinamojo pobūdžio argumentų pagrįstumą (“<…> Dviejų eilių stoglangių įrengimas yra Vilniaus senamiesčiui nebūdingas ir ardantis kultūrinio kraštovaizdžio visumą. <…> antros eilės stoglangių įrengimas pastate Vokiečių g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visumos atkūrimo atžvilgiu turėtų atvirkštinį rezultatą – būtų išsiskiriantis iš aplinkos ir nebūdingas šiai kultūros paveldo vietovei apskritai. <…> Projektinių pasiūlymų sprendinys įrengti antrą eilę stoglangių sukeltų žymų neigiamą poveikį, kadangi toks išsiskiriantis aplinkoje ir disonuojantis su aplinkiniais stogais sprendimas būtų nei būdingas Vilniaus senamiesčiui, nei tinkamai sudarytų sąlygas jį eksponuoti, nei būtų elementas,

kuris apjungtų autentiškus elementus ir naujadarus į vieną visumą. <…> Projektuojami sprendiniai turės neigiamos įtakos ne

tik Namui, kaip pavieniam kultūros paveldo objektui, bet ir kultūros paveldo vietovei Vilniaus senamiesčiui, naujų elementų įrengimas disonuotų aplinkoje, žalotų gatvės išklotinės vaizdą, dvi eilės stoglangių nėra būdinga Vilniaus senamiesčiui. <…> Namas yra paskelbtas saugomu valstybės, patenka į pasaulio paveldo vietovės Vilniaus senamiesčio patį centrą, gerai apžvelgiamas iš Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų, nurodytų Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD- RM-2014/1, todėl Vilniaus senamiesčiui nebūdingas elementas – antra eilė plokštuminių stoglangių darytų žalą Namo ir Vilniaus senamiesčio vertei. <…>”), į bylą turi būti pateikti šiam ginčui reikšmingi duomenys, tarp jų ir apibūdinantys esamą pastato Vokiečių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būklę bei jį supančią aplinką (iš jų ir įrodymus, kad namas, kaip teigiama, gerai apžvelgiamas iš Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų). Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos fotonuotraukos į bylą nėra pateiktos.

37. Ginčijamame Sprendime atsakovas taip pat nurodė vertinąs, kad projektiniais pasiūlymais projektuojami sprendiniai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: <...> padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą. <...> įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą <...>. Kadangi dalis pastogės jau įrengta pagal 1995 metais parengtą projektą, t. y. jau suformuota mansarda, įrengiant antresolę, didinamas statinio naudojimo intensyvumas, planuojant vertingąsias savybes naikinančius statybos darbus. Antresolės įrengimui privalu siekti tokių sprendinių, kurie nesumenkintų Namo ir Vilniaus senamiesčio vertės bei darniai įsilietų į aplinką, t. y. atitiktų jos architektūrinį, urbanistinį, kultūrinį užstatymo charakterį, kuriam dviejų eilių stoglangiai necharakteringi. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad projektinių pasiūlymų sprendiniais pastato naudojimo intensyvumas nėra didinamas (nėra siekiama didinti), todėl tokie šalių argumentai galėtų būti įvertinti tik pateikus aptartus įrodymus.

38. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kadangi į nagrinėjamą bylą įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, turinčios bylai esminės reikšmės, nėra pateikti, skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 str. 2 d.).

39. Kadangi, atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, būtinų naujų įrodymų kiekį, ginčas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš naujo beveik visais aspektas, bendrųjų proceso principų, o ypač – teisės į apeliaciją įgyvendinimas tokioje procesinėje situacijoje, kokia susiklostė šioje administracinėje byloje, geriausiai atitinka procesinis sprendimas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p. ir 146 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas