2016-01-27 Nr. AB-2083-3-61-3-03022-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2439-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03022-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 21; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) jos patirtą 242,67 Eur dydžio turtinę žalą, atsiradusią dėl laiku nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių už: 2 žiemines kepures, 2 vasarines kepures, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 5 kelnes, 1 pusvilnonį megztinį, 11 marškinių ilgomis rankovėmis, 4 marškinius trumpomis rankovėmis, 3 kaklaraiščius, 1 šaliką, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 5 poras megztų pirštinių.

Atsakovas Vilniaus PN prašė taikyti trejų metų senaties terminą ir teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui, paaiškindamas, kad tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2015 m. yra finansinių lėšų trūkumas (b. l. 18–20).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 35–37) pareiškėjos A. U. skundą tenkino ir priteisė pareiškėjai A. U. iš Vilniaus pataisos namų 242,67 Eur turtinės žalos. Teismo sprendimo įvykdymą atidėjo 1 mėnesio laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai jos nurodytu laikotarpiu (nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) nebuvo išduotos visos tarnybinės uniformos dalys. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 dalimi (nuo 2015 m. kovo 1 d. 24 str.) konstatuojama, kad nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis yra institucijos pareiga. Teisės aktai neįtvirtina atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis.

Dėl to, pasibaigus tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė priteisti jai 242,67 Eur turtinės žalos dėl uniformos neišdavimo laiku, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, laikė, kad yra pagrindas taikyti žalos atlyginimo institutą. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) neišduodant pareiškėjai tarnybinės uniformos dalių sprendime jau konstatuoti, todėl įvertinus laikotarpį, kurio metu pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, pareiškėjos dėvėjimas susidėvėjusios uniformos, tam tikrų uniformos dalių pirkimas asmeniškai, vidinės savijautos atliekant tarnybą valstybei dėvint netinkamą uniformą, atsakovo atsisakymas atlikti savo pareigą ir išduoti tinkamą uniformą, konstatuojamas pareiškėjos akivaizdus turtinės žalos patyrimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos prašomą priteisti turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku, teismas laikė, jog 30 proc. nuo tarnybinės uniformos komplekto sumos, tai yra 242,67 Eur, yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos suma, kuri pareiškėjai priteistina iš darbdavio – Vilniaus PN.

Dėl atsakovo prašymo taikyti trejų metų senaties terminą, pažymėta, kad pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, nes atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti (CK 1.127 str. 5 d.), todėl laikyta, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto senaties termino.

Atsakovo pateikta 2015 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 14-1668 patvirtino, jog pareiškėjai ginčijamu laikotarpiu neišduota tarnybinės uniformos dalių už 2 793 Lt, o 30 proc. nuo šios sumos yra 837,90 Lt (242,67 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjai priteistinas iš atsakovo 242,67 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Atsakovo prašomas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui yra per ilgas, neatitinka interesų pusiausvyros principo. Teismas laikė, kad pareiškėjos teisės bus tinkamai apgintos teismo sprendimo įvykdymą atidėjus 1 mėnesio laikotarpiui.

III. Pareiškėja A. U. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad Vilniaus pataisos namai 2015 m. lapkričio 2 d. parengė bei pateikė pareiškėjai ir pirmosios instancijos teismui naują pažymą apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį Nr. 14-3769. Atsakovas prašė laikyti negaliojančia pirminę pažymą, o priimant sprendimą vadovautis patikslinta pažyma. Tačiau dėl neaiškių aplinkybių teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į naujai pateiktus dokumentus ir jų tinkamai nevertino.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47–49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą pilna apimtimi, tačiau vadovavosi pateikta pirmine Vilniaus PN pažyma, nors Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 10 d. raštu prašė nagrinėjant administracinę bylą vadovautis 2015 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. 14-3769, o 2015 m. balandžio 21 d. pažymą Nr. 14-1668 laikyti negaliojančia.

2016 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos A. U. prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo (b. l. 53). Prašyme nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus pataisos namai su pareiškėja sudarė taikos sutartį Nr. 24-163 bei išmokėjo visą žalą, kuri susidarė dėl laiku neišduotos tarnybinės uniformos ir jos dalių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundo (prašymo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnis expressis verbis įtvirtina, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

2016 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame prašyme pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą Nr. I-9330-208/2015.

Atsižvelgdama į tai ir patikrinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjai yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir nutraukti administracinę bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. U. atsisakymą nuo skundo priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan