d9367173-5f02-4591-b4f6-9da89eda0678 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-337/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12903-2015-6                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.2.1             (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Ridiko, Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam E. A.,gynėjui advokatui Gintarui Ruseckui,nukentėjusiajam R.

F.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo R. F. bei nuteistojo E. A. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 p. jis įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R.

F. 1027,31 Eur turtinę žalÄ . N. R. F. ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, priteista jam iÅ¡ E. A. 1027,31 Eur turtinei ir 2895,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.             IÅ¡ E. A. priteista 236,15 Eur Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos R. F. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.             Taip pat R. F. iÅ¡ E. A. priteista 1335,94 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. apie 02 val. 22 min. (duomenys neskelbtini), konflikto metu atstÅ«mė R.

F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atbulas krito ant grindų, po to padavė nukentėjusiajam kairę rankÄ ir Å¡iam keliantis, abu virto ant suolo, po to grumtynių metu stÅ«mė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis krito aukÅ¡tielninkas ant žemės, taip bendrais veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, t. y. R. F. padarė poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik iÅ¡orinė plokÅ¡telė, bei lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , tai yra nesunkiai sutrikdė R.

F. sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. F. praÅ¡o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendį pakeisti ir E. A. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d., taip pat visiÅ¡kai tenkinti jo ieÅ¡kinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis mano, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Nukentėjusysis cituoja 2013-10-15 ekspertizės akto Nr(duomenys neskelbtini) kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas spręsdamas E. A. atsakomybės klausimÄ , iÅ¡vadas (jų 4 punktÄ ) dėl nukentėjusiajam 2012-07-05 nustatyto organinis emocinio labilumo (asteninio) sutrikimo bei jo ryÅ¡io su patirta galvos trauma.

Tvirtina, jog Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadas pateikę teismo ekspertai ir specialistai, pasisakydami ir dėl nukentėjusiojo psichinės sveikatos bÅ«senos, esamų sutrikimų atsiradimo priežasties ir laiko, virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Apeliantas skunde teigia, jog gydytoja J. D., prieÅ¡ingai nei buvo konstatuota ekspertizės akte, teigė, jog nukentėjusiajam diagnozuotas sutrikimas yra susijęs su patirta galvos trauma. Skunde nurodoma, kad ir kiti ekspertai bei specialistai patvirtina J. D. iÅ¡vadÄ . Be to, skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ prie baudžiamosios bylos prijungti VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydymo stacionare istorijÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog bÅ«tent dėl 2011-12-28 patirtos traumos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos siuntimu R.

F. buvo tirtas ir atlikus tyrimÄ buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius minėtÄ diagnozę. Taip pat skunde pažymima, jog po patirtos galvos smegenų traumos apeliantas nebegalėjo dirbti policijos struktÅ«rose – neteko darbo, kuris buvo vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis, jam nustatytas tik 45 proc. darbingumo lygis. Be visa to, skunde tvirtinama, kad dėl visų iÅ¡vardintų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 str. 3-5 dalių nuostatas.

Nukentėjusysis taip pat nesutinka ir su jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. Teigia, jog teismas turėjo įvertinti individualias Å¡ios bylos aplinkybes, tai yra, kad dėl patirtų sužalojimų jis neteko galimybės dirbti ir pabaigti karjerÄ tarnyboje policijos įstaigose.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. praÅ¡o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 str. 5 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, buvo Å¡aliÅ¡kas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.Visų pirma skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d. nesant Å¡io nusikaltimo sudėties požymių.

Teigia, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė jo kaltės formÄ â€“ kad jis veikė netiesiogine tyčia. Be to, skunde akcentuojama, jog iÅ¡ paties kaltinimo matyti, kad nukentėjusiajam R. F. nesunkiai sužalota sveikata buvo bÅ«tent ne tik dėl apelianto, bet ir dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Skunde teigiama, jog teismas nenustatė ir kitų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – motyvo ir tikslo. Nuteistasis mano, jog pagal byloje esančius ir iÅ¡tirtus įrodymus, vertinant nukentėjusiojo R.

F. sveikatos sužalojimo padarymo aplinkybes, jo veika atitiktų BK 139 str. 1 d. dispozicijÄ . Be Å¡ių aplinkybių, apelianto manymu, teismas taip pat padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti jį (nuteistÄ jį) veikus bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nuteistasis taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį iÅ¡ esmės grindė tik nukentėjusiajam R. F. palankia įrodymų dalimi, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos.

Taip pat skunde akcentuojama, jog teismas visiÅ¡kai nevertino, kad tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo buvo konfliktiÅ¡ki santykiai dar iki įvykio, todėl R. F. turi pagrindÄ jį apkalbėti ir neteisingai nurodyti faktines įvykio aplinkybes. Taip pat apeliantas tvirtina, jog jo, kaip kaltinamojo, teisė į tinkamÄ procesÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo įgyvendinta dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Galiausiai apeliantas nesutinka ir priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu bei teigia, jog nepaisant to, kad teismas konstatavo, jog nukentėjusiojo pateikti duomenys apie neįgalumÄ nepatvirtina jo atleidimo iÅ¡ tarnybos dėl patirtos traumos fakto bei kad negautos pajamos nėra susijusios su 2011-12-28 patirta trauma, visgi nepagrįstai priteisė 1027,31 Eur turtinės žalos atlyginimÄ R.

F.. Teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinius skundus nukentėjusysis ir jo gynėjas praÅ¡o nukentėjusiojo skundÄ tenkinti, o nuteistojo atmesti, tuo tarpu nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo tenkinti iÅ¡ dalies. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ ir priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas pažeidė vienÄ iÅ¡ esminių baudžiamojo proceso principų – buvo Å¡aliÅ¡kas, dėl ko skundžiamas Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendis naikinamas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių 2013-03-25 bei 2015-10-02 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžių, abu jie buvo priimti tos pačios teismo sudėties – teisėjos Z.

G., abiem atvejais bylos nagrinėjamos tų pačių asmenų, t. y. R. F. ir E. A., atžvilgiu dėl jų to paties konflikto, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje atliktų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant 2013-03-25 nuosprendį E. A. baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nukentėjusysis, o R. F. kaltinamasis, kuris minimu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamu 2015-10-02 nuosprendžiu R.

F. baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o E. A. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, metu buvo keliamas teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas. 2015-04-09 nutartimi teisėja Z. G., iÅ¡nagrinėjusi E. A. praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, jo netenkino ir nenusiÅ¡alino. Å is sprendimas buvo argumentuojamas tuo, kad praÅ¡yme nurodomas BPK 58 str. 1 d. 4 p. numatytas nuÅ¡alinimo pagrindas nebuvo pagrįstas, iÅ¡nagrinėjusi kitÄ bylÄ teisėja prieÅ¡ kaltinamÄ jį (E. A.) nepasisakė, o ir byloje atlikta daug procesinių veiksmų ir dėl to nuÅ¡alinimas laikytinas dirbtinu ir nemotyvuotu.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, jog Å¡aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str., reglamentuojančiame nuÅ¡alinimo pagrindus, nurodytų aplinkybių. BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad nuÅ¡alinimo pagrindu gali bÅ«ti ir proceso dalyvių nurodomos kitokios, tai yra Å¡io straipsnio pirmosios dalies 1 – 3 punktuose ar antrojoje dalyje nurodytos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių BPK 57 str. 2 d. nurodyto asmens, taigi ir teisėjo, neÅ¡aliÅ¡kumu.

BK 58 str. 1 d. 4 p. redakcija reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nuÅ¡alinimÄ pagrindžiančių aplinkybių sÄ raÅ¡o. Atkreiptinas dėmesys, jog neÅ¡aliÅ¡ko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, o bÅ«tent pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su jo neÅ¡aliÅ¡kumu susijusiÄ abejonę. Pažymėtina, jog Anykščių rajono apylinkės teismas, priimdamas E. A. atžvilgiu 2015-10-02 apkaltinamÄ jį nuosprendį, jau 2013-03-25 nuosprendyje buvo iÅ¡dėstęs savo vertinimÄ dėl nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių ir pakankamai iÅ¡samiai pasisakė byloje esančių įrodymų vertinimo klausimu.

IÅ¡dėstydamas teismo motyvus nuosprendyje teismas nurodė, kad ,,<...> teismas mano, jog tokia nukentėjusiojo E. A. pozicija ir jo veiksmai kaltinant R. F. jo atžvilgiu atlikus chuliganiÅ¡kus veiksmus, yra jo gynybinė pozicija, nes jis yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje padarius R. F. tÄ patį vakarÄ kavinėje sunkų kÅ«no sužalojimÄ .“ Be to, teismas minimame nuosprendyje nurodė, jog „tokios iÅ¡vados teismas prieina iÅ¡tyręs visus byloje surinktus įrodymus dėl Å¡io įvykio“.

Ä®vertinusi minimas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja jog, tas pats teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai nagrinėti bei vertinti jo jau vienÄ kartÄ aptartų ir įvertintų to paties įvykio aplinkybių bei spręsti dėl tų pačių proceso dalyvių, Å¡iuo atveju – E. A. bei R. F., veiksmų vertinimo. Ta aplinkybė, kad abiejų teisminių procesų metu nurodomų asmenų procesinė padėtis keitėsi, daromos iÅ¡vados nekeičia, kadangi Å¡ioje situacijoje reikÅ¡minga yra ne jų procesinė padėtis, o tai, kad teismas jau buvo padaręs savo iÅ¡vadas dėl visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių, taip pat ir įvertinęs tiek R.

F., tiek E. A. parodymus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, jog 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (BPK 58 str. 1 d. 4 p.). Skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir dėl to naikintinas, o byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų teisėjų kolegija nepasisako, o dėl jų bus sprendžiama bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a :

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                   Evaldas Vanagas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   ArtÅ«ras Ridikas                                                                                                                                                                                                                        Valdas CiesiÅ«nas