2024-02-07 Nr. AB-2369-3-63-3-00069-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-22-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00069-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 21R2-241 (AG2-17/15-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. BRK-13085 (10.6.1.) „Dėl paramos neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paramos paraišką, registracijos numeris Nr. 17VM-KL-21-1-05197-PR001 (toliau – ir Paraiška).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovas Sprendimu nusprendė neskirti paramos pagal projektą „M. M. daržininkystės ūkio plėtra“, pateiktą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Sprendimas argumentuojamas aplinkybe, kad projektas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 19.25 papunktyje numatytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Minėta nuostata numato, kad asmuo laikomas tinkamu gauti investicinę paramą ir lengvatinę paskolą, jei pateiktame verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių (toliau – ir Gyvybingumo taisyklės) 6.1 papunktyje numatyta, jog veiklą vykdantis ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipėsi su skundu į Komisiją, kuriame prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NMA iš naujo nagrinėti Paraišką. Komisija 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti. Komisija priimtame sprendime aptarė paraiškų vertinimo procedūras ir nustatytus kriterijus, kuriais privalo vadovautis atsakovas vertindamas paraiškas. Komisija apsiribojo išvada, jog pareiškėjas ataskaitiniais metais ir praėjusiais ataskaitiniais metais neatitiko minimalaus Gyvybingumo taisyklių III skyriaus lentelėje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio. Komisija taip pat akcentavo, kad ginčui aktualiuose teisės aktuose nenumatyta jokių išimčių, dėl kurių grynojo pelningumo rodiklis neturėtu būti taikomas vertinant Paraišką ar, kad atsakovas neturėjo remtis šiuo rodikliu, vertinant ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą.

5. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog paraiškos vertinimo procedūra buvo atlikta formaliai ir neteisingai, nebuvo analizuotas pateiktų duomenų turinys, nevertinti pateikti argumentai dėl Įgyvendinimo taisyklių ir Gyvybingumo taisyklių taikymo valstybėje susidariusios ekstremalios padėties kontekste.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad aktualiuose teisės aktuose nėra nustatytų finansinių rodiklių, kuriuos privaloma atitikti ūkio subjektams, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, karantinui. Nėra numatyta, kaip tokia situacija turi būti traktuojama ir kokią įtaką turi vertinimui. Aplinkybė, jog Įgyvendinimo taisyklėse ir Gyvybingumo taisyklėse nenumatyta išimčių, dėl kurių pelningumo rodiklis neturėtu būti taikomas, neturėtų būti laikytinas pakankamu pagrindu atmesti skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendžiant dėl pareiškėjo tinkamumo finansinei paramai gauti, ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo kriterijai turi būti taikomi ne formaliai, o įvertinus visus objektyvius bei teisiškai reikšmingus duomenis.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjo argumentai yra atmesti išimtinai formaliai ir neteisingai taikant bei aiškinant teisės aktus. Tokiu būdu susidarė ydinga situacija, kai valstybė pripažįsta, jog 2019 metais ir 2020 metais ūkininkai patyrė nuostolius dėl objektyvių priežasčių (stichinė sausra, ekstremali padėtis dėl pandemijos), į tai atsižvelgia, kiek tai liečia galiojančių įsipareigojimų vykdymą, tačiau tos pačios aplinkybės pripažįstamos kliūtimi, siekiant pasinaudoti paramą naujiems projektams.

8. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra nurodyta išimčių dėl pateiktų paraiškų vertinimo ar pelningumo rodiklių skaičiavimo esant ekstremalios situacijos aplinkybėms. Komisija pagrįstai nurodė, kad nenugalima jėga (force majeure) galima remtis tik esant galiojančioms sutartims ar prisiimtiems įsipareigojimams, o ne tais atvejais, kai dar nėra prisiimti įsipareigojimai pagal atitinkamas priemones. Akivaizdu, jog Komisija pripažino, kad NMA, vertindama pareiškėjo paraišką ir taikydama teisės aktų nuostatas, pagrįstai netaikė išimčių ir neatsižvelgė į galimas force majeure aplinkybes.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nenurodė numatytų išimčių, o atsakovas vertindamas Paraišką privalėjo vadovautis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pareiškėjas pateikdamas Paraišką ir žinodamas, kad jo grynojo pelningumo rodiklis neatitiks Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodytos reikšmės nei ataskaitiniais metais, nei praėjusiais ataskaitiniais metais, turėjo suprasti, kad jo pateikta Paraiška gali neatitikti paramos teikimo reikalavimų. Skunde nurodyta NMA viešosios komunikacijos informacija yra aktuali esamiems pareiškėjams, kurie dėl COVID-19 pandemijos negali tinkamai vykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ne būsimiems pareiškėjams, kurie nėra prisiėmę įsipareigojimų pagal atitinkamas priemones.

11. Atsakovas teigė, kad NMA savo veikloje remiasi išimtinai teisės aktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, skaidriai ir sąžiningai administruoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei. Atsakovas ne savavališkai vertina pateiktas paraiškas, o remiasi ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad vertindamas Paraišką tinkamai kvalifikavo faktines ir teisines aplinkybes, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus dėl jo teisėtumo, pagrįstumo ir išsamumo.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.

13. Teismas iš pateiktų rašytinių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 20 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų. Paraiškoje teigiama, kad projekto pavadinimas „M. M. daržininkystės ūkio plėtra“, bendra investicinės paramos projekto vertė su PVM – 302 742,00 Eur. Kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Paraiška NMA buvo užregistruota 2021 m. birželio 28 d., jai suteiktas registracijos Nr. 17VM-KL-21-1-05197-PR001. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, jog trūksta dokumentų, kad būtu galima tinkamai įvertinti Paraišką. Be kita ko, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovui pateikė trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas atsakyme atkreipė NMA dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 3 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. 2019 m. sausra ypač turėjo įtakos daržovių derliui, tai atsispindi ir finansinės atsakomybės dokumentuose.

Pažymėjo ir tai, kad 2020 m. pasaulyje buvo paskelbta pandemija, kuri apribojo prekybą užauginta produkcija, kas nulėmė nepasiektus rodiklius. Pareiškėjas prognozavo, kad 2021 m. išaugusios pajamos ir atsigavusi prekyba leis pasiekti aukštus rodiklius. Atsakovas, baigęs Paraiškos vertinimo procedūrą, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjui parama nebus skiriama. Sprendime teigiama, jog Paraiškos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 16, 46, 47 ir 59 punktų nuostatomis. Atlikus Paraiškos vertinimo procedūrą nustatyta, jog ji neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunkčio nuostatų, kurios reglamentuoja, jog pareiškėjas laikomas tinkamu gauti investicinę paramą, jei pateiktame verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes.

Konstatuojama, jog įvertinus 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad nors skolos rodiklis atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir ataskaitiniais metais, ir praėjusiais ataskaitiniais metais, tačiau grynojo pelno rodiklis neatitinka Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodytos reikšmės nei ataskaitiniais metais, nei praėjusiais ataskaitiniais metais. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendime padarytomis išvadomis, 2021 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Paraišką.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21R2-241 (AG2-17/15-2020), kuriame konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir paliko Sprendimą galioti. Komisija nurodė, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ataskaitiniais metais (2020 m.) ir praėjusiais ataskaitiniais metais (2019 m.) neatitiko minimalaus Gyvybingumo taisyklių III skyriaus lentelėje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio. Atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas vertindamas Paraišką privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su ekstremaliomis situacijomis, kadangi Gyvybingumo taisyklėse nėra nustatytų finansinių rodiklių, kuriuos privalo atitikti ūkio subjektas, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai.

Taip pat padaryta išvada, kad nenugalima jėga galima remtis tik esant galiojančioms sutartims ar prisiimtiems įsipareigojimams, o ne tais atvejais, kai dar nėra prisiimti įsipareigojimai.

14. Teismas, vertindamas ginčo dalyku esančio NMA Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apžvelgė Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. liepos 9 d.) 1, 46, 47 punktuose, 16.5 papunktyje, Administravimo taisyklių 59 punkte, Įgyvendinimo taisyklių 2, 18, 19 punktuose, Gyvybingumo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei pažymėjo, kad iš Sprendime ir Komisijos sprendime pateiktų aritmetinių skaičiavimų matyti, kad ataskaitiniais metais (2020 m.) pareiškėjo grynojo pelningumo rodiklis siekė (-49,48 proc.), o praėjusiais ataskaitiniais metais (2019 m.) pareiškėjo grynojo pelningumo rodiklis siekė (-26,84 proc.). Pareiškėjas nei Komisijai pateiktame skunde, nei teismui pateiktame skunde neginčijo, kad atsakovas ar Komisija netinkamai taikė Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyta grynojo pelningumo rodiklio apskaičiavimo formulę ir gavo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl nėra pagrindo netikėti šia informacija.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyta, kad ūkio subjektų, kurie siekia gauti finansinę paramą pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ grynojo pelningumo rodiklis negali būti mažesnis nei 2 proc. Akivaizdu, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ataskaitinių metų ir praėjusių ataskaitinių metų finansiniais rodikliais, pareiškėjo Paraiška neatitinka Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio normų. Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunktyje yra aiškiai nurodyta, jog ūkio subjektas privalo atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, priešingu atveju tokia paramos paraiška privalo būti atmetama.

16. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, kad 2019 m. ir 2020 m. finansiniai rodikliai neatspindi realios situacijos ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ataskaitiniais metais bei praėjusiais ataskaitiniais metais nebuvo pasiekti visi Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nustatyti kriterijai. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje visoje šalyje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Taip pat dėl 2020 m. pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos ir dėl to paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo smarkiai apribota pareiškėjo galimybė prekiauti savo produkcija.

17. Teismas pažymėjo, kad nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra numatyta išimčių, leidžiančių atsakovui netaikyti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius, jeigu atitinkamais metais valstybėje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis ar karantinas.

18. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nepaisant to, jog teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl paskelbtos ekstremaliosios padėties, NMA privalėjo įvertinti, jog priimtas Sprendimas yra formaliai teisėtas, tačiau neteisingas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jis vykdydamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus privalėjo vadovautis VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, kuris tiesiogiai įpareigoja NMA vykdyti savo veiklą tik taip, kaip numatyta teisės aktuose t. y. Įgyvendinimo taisyklėse ir Gyvybingumo taisyklėse.

19. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad NMA turėjo jo atžvilgiu taikyti naujesnės redakcijos Gyvybingumo taisyklių 6.1 papunkčio nuostatas, nes nauja Gyvybingumo taisyklių redakcija įsigaliojo 2021 m. lapkričio 19 d., o Sprendimas buvo priimtas 2021 m. spalio 27 d., t. y. dar iki naujos Gyvybingumo redakcijos įsigaliojimo.

20. Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl NMA įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Paraišką bei pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir skundą tenkinti – NMA Sprendimą panaikinti ir įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką.

22. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir teismo išvada, kad nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra numatyta išimčių, leidžiančių atsakovui netaikyti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius, jeigu atitinkamais metais valstybėje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis ar karantinas. Nurodo, kad ginčui aktualios Įgyvendinimo taisyklių, Gyvybingumo taisyklių, kitos paramos administravimo taisyklių nuostatos negali būti taikomos ir aiškinamos atsietai nuo Lietuvos Respublikoje susiklosčiusios ekstremaliosios padėties realijų, su tuo susijusių valstybės veiksmų bei susidariusios teisinės padėties specifiškumo. Pareiškėjo nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, ieškovo argumentų ginčo aplinkybių kontekste nevertino ar vertino nepakankamai.

23. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra apibrėžtų ir / ar nustatytų finansinių rodiklių, kuriuos privaloma atitikti ūkio subjektams, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, karantinui, nenugalimai jėgai (force majeure). Nėra numatyta, kaip tokia situacija turi būti traktuojama ir kokią įtaką turi vertinimui. Teismas nepateikė jokio aiškinimo dėl argumentų, kad Gyvybingumo taisyklėse administratoriui paliekama teisė taikyti vertinamąjį kriterijų, pvz. 13.3 papunktyje numatyta teisė vertinti ūkio subjekto pateiktų finansinių prognozių sudarymo prielaidas, vertinti ar jos žymiai skiriasi nuo kitų statistinių duomenų ir pan. Pareiškėjo nuomone, analogiškai ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl jo tinkamumo finansinei paramai gauti, ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo kriterijai turi būti taikomi ne formaliai, o vertinant objektyvius ir teisiškai reikšmingus duomenis. Tokius duomenis sudaro NMA pateikti išsamūs duomenys apie pareiškėjo finansinę padėtį.

24. Pareiškėjas nurodo, kad NMA pateikė dokumentus, įrodančius, jog 2019 metų finansinius rodiklius (tame tarpe ir pelningumą) lėmė 2019 m. liepos 3 d. dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, kuri atšaukta tik 2020 m. vasario 26 d. Dėl stichinės sausros pareiškėjas prarado apie 30 proc. bulvių derliaus. Dėl stichinės sausros nukentėjusiems ūkininkams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros programose, kurie nepasiekė suplanuotų rodiklių, buvo taikomos išimtys, t. y., pvz., netaikomos teisės aktuose numatytos sankcijos, tęsiama parama ir pan. Pareiškėjas šiuo mechanizmu taip pat yra pasinaudojęs. Taip pat pareiškėjas teikė NMA duomenis apie tai, jog 2020 metų finansinius rodiklius (tame tarpe ir pelningumą) lėmė 2020 m. vasario 26 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Šiuo aspektu aktualu tai, kad pareiškėjo 2021 m. gegužės 6 d. pateikta paraiška pagal programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė (39b straipsnis)“ atitiko NMA tinkamumo gauti paramą kriterijus ir pareiškėjas yra gavęs paramą.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Paraiškos teikimo metu rėmėsi ir NMA viešosios komunikacijos informacija, esant susidariusiai ekstremaliajai situacijai, dėl pagalbos priemonių ūkininkams, karantiną ir jo pasekmes prilyginant nenugalimos jėgos (force majeure) atvejams bei akcentuojant kiekvienos situacijos individualumą. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju susiklostė teisiškai ydinga situacija, kad tos pačios objektyvios aplinkybės (stichinė sausra, ekstremali padėtis dėl pandemijos) pripažįstamos kliūtimis, siekiant pasinaudoti parama naujiems projektams.

26. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino skundo argumentų, jog nebelikus 2019 m. stichinės sausros poveikio, pasibaigus (sušvelnėjus) 2020 m. taikytiems ribojimams dėl pandemijos, pareiškėjo finansiniai rodikliai yra iš esmės pagerėję, ką patvirtina su skundu pateiktos finansinės ataskaitos.

27. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2021 m. lapkričio 19 d. įsigaliojusioje Gyvybingumo taisyklių redakcijoje, bylai aktuali nuostata, t. y. 6.1 papunktis, yra pakeista, išplečiant vertinimo laikotarpį, t. y. įtvirtinant, jog ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes ataskaitiniais arba vienais metais iš dviejų eilės tvarka einančių praėjusių ataskaitinių metų pasirinktinai. Tai yra subjektui neatitinkant formalių kriterijų einamaisiais ir prieš juos buvusiais ataskaitiniais metais, gali būti vertinama padėtis dar ankstesniais ataskaitiniais metais.

28. Pareiškėjas teismų praktikos kontekste akcentuoja, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Pareiškėjo nuomone, jo argumentai yra atmesti išimtinai formaliai ir neteisingai taikant ir aiškinant teisės aktus.

29. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra nurodyta išimčių dėl pateiktų paraiškų vertinimo ar pelningumo rodiklių skaičiavimo esant ekstremalios situacijos aplinkybėms. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad nenugalima jėga (force majeure) galima remtis tik esant galiojančioms sutartims ar esant prisiimtiems įsipareigojimams, o ne tais atvejais, kai dar nėra prisiimti įsipareigojimai pagal atitinkamas priemones. Įstatymo viršenybės principas tiesiogiai įpareigoja NMA vykdyti savo veiklą tik taip, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas teisės aktuose numatytų išimčių nenurodė.

31. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, pateikdamas Paraišką ir žinodamas, kad jo grynojo pelningumo rodiklis neatitiks Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodytos reikšmės nei ataskaitiniais metais, nei praėjusiais ataskaitiniais metais, suprato, kad jo pateikta Paraiška gali neatitikti paramos teikimo reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė, kad atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes.

32. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodyta NMA viešosios komunikacijos informacija yra aktuali esamiems pareiškėjams (paramos gavėjams), kurie dėl COVID-19 pandemijos negali tinkamai vykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ne būsimiems pareiškėjams, kurie nėra prisiėmę įsipareigojimų pagal atitinkamas priemones.

33. Atsakovas teigia, kad NMA ne savavališkai vertina pateiktas paraiškas, o remiasi ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Būtent taip, vertinant pareiškėjo Paraišką ir buvo padaryta. NMA tinkamai kvalifikavo faktines ir teisines aplinkybes, todėl Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas turėjo įsitikinti, ar jo teikiama Paraiška atitiks Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo atmesta pareiškėjo paramos Paraiška, teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Paraišką, pagrįstumo.

35. NMA 2021 m. spalio 27 d. priėmė byloje ginčijamą Sprendimą, kad pareiškėjo M. M. projektas „M. M. daržininkystės ūkio plėtra“, pateiktas 2021 m. birželio 28 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, paramos paraiškos registracijos Nr. 17VM-KL-21-1-05197-PR001, yra netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunkčio nuostatų.

36. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad NMA Sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ataskaitinių metų ir praėjusių ataskaitinių metų finansiniais rodikliais, pareiškėjo Paraiška neatitinka Gyvybingumo taisyklių III skyriuje nurodyto grynojo pelningumo rodiklio normų, kas yra būtina sąlyga pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunktį. Nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Gyvybingumo taisyklėse nėra numatyta išimčių, leidžiančių atsakovui netaikyti ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius, jeigu atitinkamais metais valstybėje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis ar karantinas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad ginčui aktualios nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo ekstremaliosios padėties, su tuo susijusių valstybės veiksmų bei susidariusios teisinės padėties specifiškumo. Ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo kriterijai turi būti taikomi ne formaliai, o vertinant reikšmingus duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisiškai ydinga situacija, kad tos pačios objektyvios aplinkybės (stichinė sausra, ekstremali padėties dėl pandemijos) pripažįstamos kliūtimis, siekiant pasinaudoti parama naujiems projektams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po ekstremalių situacijų pareiškėjo finansiniai rodikliai yra iš esmės pagerėję. Pareiškėjas akcentuoja nuo 2021 m. lapkričio 19 d. įsigaliojusioje Gyvybingumo taisyklių redakcijoje 6.1 papunktyje išplėstą teisinį reglamentavimą, pabrėždamas, kad pirmenybė sprendžiant ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, įvertintais laikantis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, motyvavo savo išvadas dėl šalių procesiniuose skunde nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjo Paraiškos pateikimo tinkamo vertinimu Įgyvendinimo taisyklių 19.25 papunkčio nuostatų kontekste.

40. Pagal ginčui aktualios redakcijos, t. y. ginčijamo NMA sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos (nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. kovo 28 d.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, 19.25 papunktį pareiškėjas laikomas tinkamu gauti investicinę paramą pagal šių Taisyklių 9.1–9.2 papunkčius ir lengvatinę paskolą pagal šių Taisyklių 9.2–9.3 papunkčius, jei atitinka šias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus: pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius ir jų kritines reikšmes, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

41. Ginčui aktualios redakcijos (nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 patvirtintų Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 6.1 papunktis nustatė, kad veiklą vykdantys ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka III skyriuje nurodytas reikšmes: ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais pasirinktinai: grynasis pelningumas ir skolos rodiklis (abu rodiklius būtina skaičiuoti iš tų pačių finansinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitų, t. y. ataskaitinių arba praėjusių ataskaitinių metų). III skyriuje „Ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmės ir ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka“ nurodyta, kad priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ grynojo pelningumo rodiklis turi būti lygus arba didesnis kaip 2 proc.

42. Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad pagal jo NMA pateiktus dokumentus už ataskaitinius 2020 metus ir praėjusių 2019 metų ataskaitinį laikotarpį jo grynasis pelningumas neatitiko 2 procentų grynojo pelningumo rodiklio, tačiau laikosi pozicijos, kad taisyklės turėjo būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su ekstremaliomis situacijomis (sausra ir COVID-19). Tačiau šiuo aspektu nėra pagrindo nesutikti su NMA ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Įgyvendinimo taisyklėse bei Gyvybingumo taisyklėse nenumatyta jokių išimčių, dėl kurių grynojo pelningumo rodiklis neturėtų būti taikomas. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo pateiktą Paraišką, turėjo ją vertinti kitaip nei kad nustatyta teisės aktuose, atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo finansiniai rodikliai praėjus ekstremalioms situacijoms yra pagėrėję, akcentuoja, kad teismas yra kompetentingas vertinti tik skundžiamo NMA Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Būtent NMA yra priskirta atlikti pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrinti, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus pagal pateiktus NMA dokumentus. Vadinasi, jei dėl paramos besikreipęs pareiškėjas gavo NMA neigiamą atsakymą dėl priemonės kompensavimo, jis, kreipdamasis su kitu prašymu, gali, pridėjęs atitinkamus dokumentus, prašyti kompensacijos pagal atitinkamą programą. Tai suponuoja NMA pareigą tokį prašymą išnagrinėti ir priimti sprendimą, sukeliantį besikreipusiam asmeniui teisines pasekmes.

44. NMA yra biudžetinė institucija, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savo veikloje privalo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Pagal ginčui aktualios redakcijos (nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių 46 punktą visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal Priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 59 punktu, tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Taigi NMA, vertindama pareiškėjo Paraišką neturėjo galimybės nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo. Be to, byloje netaikytina po NMA Sprendimo priėmimo įsigaliojusios Gyvybingumo taisyklių 6.1 papunkčio nuostata, nes ji galiojimo laike aspektu nėra aktuali ginčui.

45. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė