d9315ed7-24a6-4bfd-bc44-11bc3a1c599e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-768/2011Teisėjas Giedrius Avinas                                               Teisminio proceso Nr. 1-11-3-00012-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.4.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Pavelo Frolovo, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, dalyvaujant nuteistajai L.

J., gynėjai adv. Indrei Panavaitei,nukentėjusiajam V. J. ir jo atstovui adv. Viktorui OÅ¡urkovui,vertėjai Irinai Pilžis,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. J. ir jos gynėjos adv. Indrės Panavaitės apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. IÅ¡ L. J. nukentėjusiojo V. J. naudai priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. J. nuteista už tai, kad ji tyčia, siekdama sumenkinti, pakirsti pasitikėjimÄ Â V. J. asmenybe, Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus akivaizdoje tam, kad jis nebÅ«tų paskirtas nepilnamečio vaiko globėju 2009-08-26 suraÅ¡ytame pareiÅ¡kime, tarnyboje gautame 2009-08-30, Å¡iurkščiai pažeidė V. J. garbę ir orumÄ jį apÅ¡meiždama, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis yra „...paveldėtinas alkoholikas“.             Nuteistoji ir jos gynėja apeliaciniu skundu praÅ¡o Visagino miesto apylinkės teismo 2011-04-27 nuosprendį panaikinti ir L.

J. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliančių nuomone, teismas netinkamai nustatė bei vertino faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ir todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas apie L. J. neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ - Å¡meižimÄ , kai tuo tarpu ji savo veiksmais jokios nusikalstamos veikos nepadarė.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. J. pavartota frazė yra neteisingai iÅ¡versta iÅ¡ rusų kalbos į lietuvių kalbÄ , todėl jau pats kaltinimas jai vertintinas, kaip nekonkretus ir neaiÅ¡kus.Be to, apeliančių įsitikinimu, teismas neteisingai interpretavo L.

J. pavartotÄ ir neva V. J. garbę ir orumÄ pažeminusiÄ frazę, sietinÄ su nukentėjusiojo priklausomybe alkoholiui, nekreipė dėmesio į kontekstÄ , kuriame ji buvo pavartota, o padarytas iÅ¡vadas grindė prieÅ¡taringais argumentais. IÅ¡ teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų sunku suprasti, kaip pats teismas vertino „alkoholizmo” ir asmens - turinčio priklausomybę alkoholiui - „alkoholiko” sÄ vokas. Teismas, teigdamas, jog L. J. neturėjo specialių žinių, reikalingų suvokti bei nustatyti jos sutuoktinio priklausomybę alkoholiui, neatsakė į klausimÄ , kas gi yra „alkoholizmas” ir kaip galėtų bÅ«ti įvardijamas asmuo, turintis Å¡iÄ priklausomybę, kas ir kokiu bÅ«du, kokioms aplinkybėms susiklosčius tai turėtų nustatyti.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė, jog V. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas nuosprendyje nurodė ir tai, jog pats nukentėjusysis Å¡ios aplinkybės nepaneigė, jai neprieÅ¡taravo, o aplinkybės, sietinos su V. J. polinkiu vartoti alkoholinius gėrimus, yra patvirtintos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Nepaisydamas to, teismas teigia, jog nepasitvirtino faktas, jog V. J. buvo priklausomas nuo alkoholio, nes apie tai parodė tik pati kaltinamoji, o tuo tarpu V.

J. pateikė duomenis iÅ¡ VÅ¡Ä® Visagino pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro, Vilniaus priklausomybės ligų centro, VÅ Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, Respublikinės psichiatrijos ligoninės apie tai, jog jis Å¡iose medicinos įstaigose nesigydė. Apeliantės skunde pažymi, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato pareigos asmeniui kreiptis į medicinos įstaigÄ tikslu gydytis nuo alkoholizmo ar kitų priklausomybių, taip pat nėra numatytas ir joks priverstinis gydymas nuo tokio pobÅ«džio lėtinių susirgimų.

Todėl situacija, kuomet asmuo, turintis priklausomybę alkoholiui, nesikreipia dėl medicininės pagalbos teikimo arba praÅ¡o tokiÄ pagalbÄ suteikti privačiai, taikyti anoniminį gydymÄ yra labai dažnai sutinkama. Tokiu bÅ«du teigti, jog jei V. J. oficialiai dėl priklausomybės alkoholiui nesigydė keliose iÅ¡ daugelio Lietuvos Respublikoje egzistuojančių medicinos įstaigų, vadinasi neturi Å¡ios problemos, nėra pagrindo.L. J., Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , taip pat paminėjo, jog V.

J. du kartus kodavosi nuo priklausomybės alkoholiui. Nukentėjusysis, raÅ¡ydamas teismui skundÄ privataus kaltinimo tvarka, Å¡ios aplinkybės nepaneigė, nenurodė, jog Å¡ie teiginiai yra neteisingi ir nuteistosios iÅ¡galvoti. Ir tik gavus pažymÄ iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, jog Å¡ioje įstaigoje yra taikomas anoniminis gydymas nuo narkologinių ligų, vadinasi, duomenys apie V. J. Å¡ioje įstaigoje taikytas medicinines priemones nebus pavieÅ¡inti, nukentėjusysis pareiÅ¡kė, jog jis nėra gydęsis nuo alkoholizmo Å¡iuo bÅ«du, t.y. jam nebuvo taikytas kodavimas nuo Å¡ios priklausomybės. Kita vertus, visai neaiÅ¡ku, kam L.

J. bÅ«tų reikėję nurodyti Å¡iuos faktus, jei jie nebÅ«tų realÅ«s ir teisingi. Apeliančių teigimu, akivaizdu, jog Å¡ie pakankamai jautrÅ«s nukentėjusįjį bei jo Å¡eimÄ liečiantys faktai - jo priklausomybė alkoholiui, gydymasis nuo alkoholizmo, pagalbos kreipiantis į specialistus - UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo plačiai vieÅ¡inami, todėl apie tai geriausiai žinojo bÅ«tent V. J. Å¡eimos nariai - sutuoktinė L. J., vaikai, tame tarpe - podukra L. V..Apie V. J. polinkį vartoti alkoholinius gėrimus patvirtino ne tik L.

J., L. V., bet ir liudytojai T. K., T. B., apie V. J. polinkį vartoti alkoholinius gėrimus ir net jo paties prisipažinimÄ , turint Å¡iÄ priklausomybę, patvirtino liudytojas V. S.. L. J. bei aukščiau paminėtų liudytojų parodymų pagrindu, apeliančių nuomone, galima teigti, jog V. J. ilgÄ laikÄ - daugelį metų alkoholinius gėrimus vartojo nesaikingai, iki sÄ monės netekimo, o tokie „užgėrimai” tęsdavosi po keletÄ dienų ir periodiÅ¡kai pasikartodavo, t.y. V. J. turi priklausomybę alkoholiui.

Iš L. J. bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog V. J. alkoholinių gėrimų vartojimo būdas, intensyvumas, po to sekdavęs elgesys, neabejotinai leido L. J. pagrįstai manyti, jog V. J. turi priklausomybę alkoholiui, t.y. serga šia lėtine liga. L. J., jos šeimos nariai, pažįstami labai aiškiai suprato ir galėjo įvertinti, jog V. J. serga alkoholizmu. Dėl šios priežasties L. J. teiginys, jog V. J. yra alkoholikas, vertintinas kaip jos nuomonė apie šį asmenį, pagrįsta teisinga, o ne išgalvota informacija.

Tokiu bÅ«du, yra pagrindas teigti, jog L. J., aukščiau nurodytame pareiÅ¡kime V. J. apibÅ«dindama kaip alkoholikÄ iÅ¡ prigimties, pateikė galimai V. J. nemaloniÄ , tačiau - teisingÄ nuomonę apie jį. SÄ voka „alkoholikas iÅ¡ prigimties” nesietina su nukentėjusiojo tėvais ir apie jokį paveldėjimÄ Å¡iuo atveju nuteistosios neturėta omeny, todėl pagrindo teigti, jog ji paskleidė neteisingÄ informacijÄ ir apie nukentėjusiojo tėvus - nėra. Å iuo atveju sÄ voka „iÅ¡ prigimties” vertintina, kaip tam tikras faktų (nuomonės apie faktus) perdėjimas - hiperbolizavimas, kas teisės požiÅ«riu yra leidžiama.Alkoholizmas moksliniu požiÅ«riu yra vertinamas bei suprantamas kaip lėtinė liga, taip pat medicininėje literatÅ«roje nurodoma, jog Å¡iÄ priklausomybę gali turėti bei Å¡ia liga serga daugelis žmonių.

Ne visi žmonės, turintys Å¡iÄ â€žbėdÄ â€ yra žlugę, silpnavaliai, asocialÅ«s. Teismas, nuosprendyje cituodamas autoriaus Reinhold Asfalg straipsnio „Alkoholizmas: iÅ¡ankstinės nuostatos ir faktai”, skelbto internetiniame žurnale „Prizmė”, kai kuriuos teiginius, juos iÅ¡kraipė. Straipsnio autorius kaip tik pažymėjo, kad visuomenėje nuostatos dėl alkoholizmo, kaip ligos, ir ja sergančio žmogaus keičiasi, t.y. į Å¡iÄ problemÄ Å¾iÅ«rima palankiau ir su didesniu dėmesiu, o nuostatos, jog alkoholikas yra bevalis ir asocialus asmuo, neatitinka tiesai, nes dauguma Å¡iÄ problemÄ turinčių asmenų yra atėję iÅ¡ gana tvarkingos aplinkos, jų tolimesnė ligos eiga, gydymo perspektyvos dažniausiai priklauso nuo požiÅ«rio į Å¡iÄ ligÄ ir tikslo jÄ nugalėti.

Tokiu bÅ«du, apeliančių įsitikinimu, sÄ voka „alkoholikas” negali bÅ«ti vertinama vienareikÅ¡miÅ¡kai, kaip įžeidi. Didelė visuomenės dalis į jÄ Å¾iÅ«ri, kaip į ligÄ , kuri turi bÅ«ti gydoma ir kuriÄ galima iÅ¡gydyti. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus taip pat negalima teigti, jog V. J. pavadinimas alkoholiku besÄ lygiÅ¡kai reiÅ¡kia galimÄ jo garbės ir orumo pažeidimÄ , jei subjektyviai nukentėjusysis šį apibÅ«dinimÄ ir galėjo suvokti, kaip nepalankų jam, pakertantį pasitikėjimÄ juo, nes teismas Å¡ioje situacijoje turėjo atsižvelgti į visos visuomenės ar jos dalies nuomonę Å¡iuo klausimu, o ne spręsti pagal subjektyvų V.

J. suvokimÄ .IÅ¡ L. J. Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai raÅ¡yto pareiÅ¡kimo matyti, jog ji ne kokiu nors kitu tikslu, o rÅ«pindamasi savo anÅ«ko T. K. padėtimi, gerove, tinkama priežiÅ«ra, ilgÄ laikÄ neturėdama apie jį žinių, iÅ¡sakė savo nuomonę apie vaiko senelį V. J.. Apie tai, jog L. J. žodžiai „alkoholikas iÅ¡ prigimties” yra vertintini ne kaip informacija, o kaip jos nuomonė apie šį asmenį, galima spręsti įvertinus kontekstÄ , kuriame jie buvo pavartoti.

L. J., kritikuodama savo dukros D. K. (R.) elgesį nurodo, jog ji panaÅ¡i į savo tėvÄ V. J., kuris be kitų savybių yra neatsakingas, konfliktiÅ¡kas žmogus. Tokiu bÅ«du, L. J., iÅ¡sakiusi savo nuomonę apie nukentėjusįjį, net jei Å¡i ir nebÅ«tų visai pagrįsta, nepaskleidė informacijos, todėl nepadarė veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 1 dalyje.Apeliantės skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats V. J. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis Å¡iÄ privataus kaltinimo bylÄ sieja su kita byla, nagrinėjama Visagino miesto apylinkės teisme, kurioje sprendžiamas V.

J. ir L. J. santuokos nutraukimo klausimas. Teismui baudžiamojoje byloje pasiÅ«lius Å¡alims susitaikyti, vienintelė sÄ lyga, kuriÄ Ä¯vykdžius V. J. bÅ«tų sutikęs taikytis su L. J. Å¡ioje byloje, buvo santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas V. J. pageidaujamu bÅ«du, be to, jis pats ne kartÄ pareiÅ¡kė, jog jam L. J. atsipraÅ¡ymas nereikalingas. Å ios aplinkybės, apeliančių nuomone, parodo, jog skundÄ privataus kaltinimo tvarka V. J. teismui pateikė ne ketindamas apginti jo tikrai ar tariamai pažeistÄ garbę ir orumÄ , o siekdamas kitų tikslų - padaryti spaudimÄ sutuoktinei, kad Å¡i atsisakytų dalies savo reikalavimų dėl turto padalijimo civilinėje byloje.Kadangi L.

J. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tai neprivalo V. J. atlyginti neturtinės žalos. Teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ L. J. V. J. naudai neturtinės žalos atlyginimui priteistini 5000 Lt, ji neginčijo žalos dydžio yra visai nepagrįsta. L. J. nepripažino padariusi žalÄ V. J., todėl svarstymai apie žalos dydį bet kuriuo atveju bÅ«tų buvę pertekliniai. Be to, skunde pažymima, jog V. J. bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jam padarytos žalos dydį, net jei ir bÅ«tų pagrindas kalbėti apie L.

J. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas taip pat neatsižvelgė ir todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas.Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundÄ atmesti.Nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas. Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas L. J. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ dėl L. J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.V.

J. privataus kaltinimo skunde nurodo, jog savo veiksmais L. J. Å¡iurkščiai pažeidė jo garbę ir orumÄ . L. J. teiginį nurodytÄ jos 2009-08-26 pareiÅ¡kime Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad jis yra paveldėtinas alkoholikas, jis vertina kaip Å¡meižtÄ . Å is L. J. teiginys visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, nepagrįstas ir neįrodytas. Jis ne alkoholikas ir alkoholinių gėrimų nevartoja, nėra įraÅ¡ytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitÄ .

Nurodžiusi savo pareiÅ¡kime, kad jis yra paveldėtinas alkoholikas, L. J. taip pat įžeidė ir jo tėvus, senelius ir prosenelius. L. J. neatitinkantis tikrovės teiginys nurodytas jos 2009-08-26 pareiÅ¡kime ir pateiktas Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui gali turėti įtakos, sprendžiant jo kaip anÅ«ko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), globėjo klausimÄ . L. J. jį apÅ¡meižė tiesiogia tyčia. Ji suvokė, kad savo 2009-08-26 pareiÅ¡kime skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie jį, suprato, kad žemina jo garbę bei orumÄ ir to norėjo.

V. J. nuomone, L. J. tikslas buvo jį apÅ¡meižti ir pažeminti Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų, jų dukros D. R., nepilnamečio anÅ«ko T. K. akivaizdoje bei užkirsti jam keliÄ tapti anÅ«ko globėju (b.t. 1, b.l. 1-3).V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir privataus kaltinimo skunde bei papildomai nurodė, jog L. J. 2009-08-26 pareiÅ¡kime Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui paskleidė melagingÄ informacijÄ ir sugadino jo reputacijÄ .

VTAT jam leido globoti anÅ«kÄ , tačiau dukra jo jau nepaliko, nes nenorėjo į jų su žmona „karÄ â€ įtraukti vaiko. Jis niekada nuo alkoholizmo nesikodavo. Jo motina niekada jam nesakė, kad jo tėvas gydėsi nuo alkoholizmo. Jo motina į narkologo įskaitÄ neįraÅ¡yta. 2009-08- 31 jis alkoholio nevartojo. 1995 m. turėjo problemų su sveikata, dirbo (duomenys neskelbtini), tuo pačiu dirbo ir kituose darbuose. Nuo 1996 m. rimtai gydėsi pagal Malachovo sistemÄ , 2001 gydėsi Maskvoje pas akademikÄ (duomenys neskelbtini).

Alkoholio visiÅ¡kai nevartoja jau Å¡eÅ¡erius metus. 1991/1992 metais vartojo kaip ir visi kiti. Dėl alkoholio vartojimo administracine tvarka baustas nebuvo. V. J. mano, kad paveldėtinas alkoholikas yra psichinė, paveldima liga. Žmona savo pareiÅ¡kimu norėjo tik apÅ¡meižti, tÄ siekė padaryti ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu byloje dėl santuokos nutraukimo, kur nurodė, kad jis nedirba, gėrė visÄ gyvenimÄ , terorizavo Å¡eimÄ , o ji visÄ Å¡eimÄ iki 2000 m. iÅ¡laikė viena. Jis niekada negėrė po kelias dienas iÅ¡ eilės, užgėrimų nebuvo, apie istorijÄ su ginklu nieko nežino.

Alkoholikas, V. J. nuomone, tai asmuo, kuris turi problemų su alkoholiu ir kreipiasi pagalbos į medicinines įstaigas, tai žmogus, kuris negali negerti (b.t. 2, b.l. 26). L. J. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, jog alkoholizmas yra medicininis terminas, todėl nesuprantama, kaip jo panaudojimu galima įžeisti žmogaus garbę ir orumÄ . L. J. nurodė, jog ji su savo vyru V. J. susituokė 1981 metais, todėl ji galėjo stebėti kaip vystėsi jos vyro liga.

Apeliantės teigimu, bÅ«tent Å¡i liga ir tapo jų santuokos žlugimo priežastimi. Truputį iÅ¡gėręs, vyras gėrė iki pabaigos, saiko nebuvo. BÅ«damas girtas, jis nesuprasdavo savo veiksmų, Å¡lapindavosi. KitÄ dienÄ po iÅ¡gėrimo negalėdavo eiti į darbÄ , imdavo nedarbingumo pažymėjimus, dėl Å¡ios priežasties 1995 buvo atleistas iÅ¡ darbo, nes sirgo 120 dienų per metus. Vyras gerdavo vienas, kalbėdavo pats su savimi, o kitÄ dienÄ nieko neprisimindavo. Po užgėrimo 2 – 3 mėnesius negerdavo, o po to viskas pasikartodavo.

L. J. nurodė, jog bandydama surasti iÅ¡eitį, ji siÅ«lė vyrui koduotis. IÅ¡ karto vyras nesutiko to daryti, tačiau 1996 m. po dukros iÅ¡leistuvių vakaro sutiko, nes į iÅ¡leistuves atėjo su dujiniu pistoletu. Jis užsikodavo, 4 metus negėrė visiÅ¡kai, po to vėl pradėjo ir apie 2 metus gėrė. Girtas vyras buvo agresyvus, nuolat jÄ dėl ko nors įtarinėjo. Prasidėjusios problemos su sveikata, grėsė insultas arba infarktas, vyrÄ sustabdė nuo tolimesnio gėrimo ir jis vėl tris metus negėrė. 2008 m. dukra D. iÅ¡tekėjo antrÄ kartÄ ir planavo pasiimti savo mažametį sÅ«nų į LondonÄ .

Visos bėdos ir atsirado dėl anÅ«ko. Ji nežinojo kur jis, todėl kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ (toliau – VTAT), kur sužinojo, kad dukra D. ruoÅ¡iasi iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ , o anÅ«kÄ palikti tėvui V. J.. Apliantė teismui paaiÅ¡kino, jog raÅ¡tÄ VTAT parašė ir iÅ¡aiÅ¡kino situacijÄ , siekdama užtikrinti vaiko gerovę. Å iuo raÅ¡tu ji visai nenorėjo apÅ¡meižti savo vyro. Ji norėjo gauti informacijÄ apie savo anÅ«kÄ , prašė susisiekti su tarnybomis Londone, nes nieko apie jį nežinojo.

L. J. pripažino, jog nenorėjo, kad anÅ«kas gyventų su V. J., kuris nedirba, jo liga laikinai sustabdyta ir bet kada gali atsinaujinti. L. J. teigimu, V. J. kodavosi anoniminėje privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini). Jie savo Å¡eimos bėdos į vieÅ¡umÄ nekėlė, bet tai nebuvo paslaptis. V. J. motina nuolat iÅ¡gyveno dėl savo sÅ«naus ligos, tačiau sakydavo, kad jis dėl jos nekaltas, nes paveldėjo jÄ iÅ¡ savo tėvo, todėl ji ir panaudojo terminÄ paveldėtinas alkoholikas (b.t. 2, b.l. 25-26).Liudytoja T.

K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji pažįsta V. ir L. J., ji yra jų anūko T. krikšto motina. L. J. yra gera jos draugė jau apie 30 metų, V. J. ji taip pat pažinojo dar iki jų su L. vedybų. Jaunystėje V. mėgo išgerti, tapdavo nesuvaldomas, ilgai negalėdavo nurimti, deklamavo eiles, tačiau negriuvinėdavo, nebūdavo agresyvus. Jai gyvenant (duomenys neskelbtini), V. J. jau buvo alkoholio mėgėjas. Draugė nepasakojo apie šeimos problemas. Pora kartų su dukromis ji buvo atėjusi pas juos nakvoti, sakė, kad V. išgėrė ir elgiasi neadekvačiai. 1996 m. jis visiškai metė gerti, tais pačiais metais jis išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini), vėliau vėl pradėjo gerti.

Nuo 2008 metų vėl negeria. Liudytoja parodė, jog ji negali pasakyti, kad V. J. alkoholikas, ji tik nesenai sužinojo, jog jis kodavosi nuo alkoholio ir L. važiavo kartu su juo. 1989 metais jie kartu sutikinėjo Naujuosius metus, V. prisigėrė jau iki Naujųjų, L. jį vos išsivedė. Apie tai, kad V. J. gerdavo po tris dienas iš eilės, liudytoja sužinojo iš L. J. žodžių. Liudytoja nurodė ir tai, kad ji V. J. tėvo nepažinojo, tačiau apie tai, kad pastarasis taip pat gėrė žinojo.

Ji į svečius pas J. ateidavo gal du kartus per savaitę ir matė, kad V. J. išgėrinėja (b.t. 2, b.l. 27).Liudytoja L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. J. yra jos motina, o V. J. – patėvis. Ar patėvis gėrė kai ji buvo visai maža, liudytoja neprisimena, tačiau kai jie gyveno Visagine patėvis gėrė. V. J. gerdavo gal du kartus per mėnesį, gėrimas tęsėsi kelias dienas, saikingai vartoti alkoholio jis negalėjo. Liudytojos nuomone, saikingai – tai tada, kai išgeri, bet gali sustoti ir daugiau negerti, jis sustoti negalėjo.

Eidavo į parduotuvę, kavinę, gaudavo alkoholio bet kokiu bÅ«du. KitÄ dienÄ po iÅ¡gertuvių, negalėdavo eiti į darbÄ , „organizuodavo” nedarbingumÄ . 1996 m. ji baigė mokyklÄ ir iÅ¡važiavo iÅ¡ Visagino mokytis, namo atvažiuodavo tik per iÅ¡eigines. 1996 m. žiemÄ patėvis buvo labai stipriai sumuÅ¡tas per gėrimÄ , todėl užsikodavo ir negėrė. Iki jos iÅ¡važiavimo 1996 m. jis gėrė pastoviai. 2003/2004 metais V. J. girtÄ liudytoja matė pora kartų. Liudytoja prisimena, jog kai ji gyveno su Å¡eima ir grįždavo į VisaginÄ traukiniu, jiems tekdavo apsimesti, kad V.

J. nepažįsta, jis bÅ«damas girtas kabinėdavosi prie keleivių, galėjo bet kur nusiÅ¡lapinti. IÅ¡gėręs 100 g, jis norėdavo daugiau ir daugiau, po 2-3 dozių savo elgesio jau nekontroliavo, gėrė kol galėjo paeiti. Girtas nesÄ moningai kalbėjo, neadekvačiai elgėsi, susikalbėti buvo neįmanoma. KitÄ dienÄ pirkdavo „pachmelo” ir iÅ¡gertuvės užsitęsdavo 2-3 dienas. Per jos iÅ¡leistuves patėvis atėjo į restoranÄ su ginklu, mamai vos pavyko jį įkalbėti iÅ¡eiti.

Liudytojos teigimu, buvo pora kartų kai teko nakvoti pas T. K. arba tiesiog reikėjo iÅ¡eiti į laukÄ . Liudytojos nuomone, patėvis bÅ«damas girtas nesuprasdavo savo veiksmų. Kartais iÅ¡ jos draugai Å¡aipydavosi, kai matė patėvį girtÄ , jai dėl to bÅ«davo gėda. V. J. mama iÅ¡gerdavo su draugėmis vyno, bet tai nebuvo alkoholizmas (b.t. 2, b.l. 27).Liudytoja T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. J. pažįsta nuo 2002 m. V. J. vienÄ kartÄ buvo pas juos svečiuose. Tai buvo Naujametinės Å¡ventės, buvo abu J. ir dukra, Å¡ventes sutiko gražiai, pasėdėjo prie stalo.

Vėliau, kai svečiai iÅ¡važiavo, V. J. kilo, nes jo neįmanoma buvo iÅ¡sivežti. Liudytojos vyras visÄ naktį su juo kankinosi, teko su juo gerti, V. J. nuolat Å¡okinėdavo, norėjo kažkur bėgti. KitÄ dienÄ viskas pasikartojo iÅ¡ naujo, apie pietus ji paskambino L. J. ir paprašė, kad Å¡i iÅ¡sivežtų savo vyrÄ . Viskas vyko dėl labai didelės alkoholio dozės, V. J. sugadino baldus, teko iÅ¡mesti sofÄ . Ä® policijÄ dėl V. J. elgesio liudytoja nesikreipė, alkoholį vartojo visi, bet taip nieks nesielgė.

L. atsipraÅ¡inėjo dėl vyro elgesio, bandė jį pateisinti, sakė, kad viskas įvyko dėl to, kad jos vyras kodavosi nuo alkoholizmo (b.t. 2, b.l. 27).Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. ir V. J. pažįsta nuo 1985 m. ir bendravo iki 1995 m. Dažnai jis pas J. nesilankė, ateidavo per Å¡ventes. Liudytojas prisimena, kad 1990 m. pradžioje, kai dar bendravo su V. J., jis ateidavo ir sakydavo, kad yra „potomstvenyj alkogolik”. V. tada gėrė, jam esant girtam, jo elgesys buvo neadekvatus, jis kalbėjo nesÄ mones.

Iki kokio girtumo laipsnio V. J. galėjo gerti bÅ«damas vienas, liudytojas nežino (b.t. 2, b.l. 27-28).Liudytoja apklausta Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2009-08-31 paÅ¡tu Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas ir užregistruotas L. J. pareiÅ¡kimas rusų kalba, kuriame ji nerimavo dėl savo anÅ«ko, nurodė, kad informacijÄ apie jį gali suteikti V. J., kad jai yra trukdoma, ribojamos jos galimybės bendrauti su anÅ«ku.

Liudytoja parodė, kad tarnyboje anksčiau buvo gauta informacija iÅ¡ mokyklos, kad T. rÅ«pinasi senelis. T. motina tarnybai paaiÅ¡kino, kad ji laikinai gyvena Vilniuje, planuoja iÅ¡vykti į AnglijÄ ir prašė nustatyti sÅ«nui globÄ , globėju paskirti tik jos tėvÄ V. J.. Vaikas pasakė, kad nori gyventi tik su seneliu. L. J. praÅ¡ymo dėl globos neteikė, tik prašė neskirti globėju senelio. Tarnyboje buvo žinoma, kad Å¡eima skiriasi ir konfliktuoja, jeigu bÅ«tų priimamas sprendimas dėl globos, Å¡is pareiÅ¡kimas įtakos neturėtų, ji jį vertintų kaip nekorektiÅ¡ka.

V. J., kreipdamasis ir bendraudamas su tarnybos darbuotojais, niekada nebuvo iÅ¡gėręs, visada kuklus, dalykiÅ¡kas. L. J. pareiÅ¡kime iÅ¡keltÄ klausimÄ tarnyba iÅ¡sprendė, vaikÄ surado. Liudytoja nurodė ir tai, kad minėtu pareiÅ¡kimu jos akyse buvo sumenkintas ne V. J., o L. J. autoritetas, jÄ nustebino, kaip galima taip kalbėti apie savo vyrÄ ir vaikÄ (b.t. 2, b.l. 26-27).IÅ¡ L. J. pareiÅ¡kimo, adresuoto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai A. G., turinio matyti, jog L. J. tarnybai iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ dėl savo anÅ«ko T.

K. buvimo vietos, jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygų. Tarnybai apeliantė nurodė, jog ji gavo informacijÄ apie tai, kad jos dukra D. K. laikotarpiu nuo 2009-08-22 iki 2009-08-25 (tiksli data jai nežinoma) iÅ¡vežė savo sÅ«nų T. K., gim. 2000-11-29, iÅ¡ Lietuvos į AnglijÄ . PareiÅ¡kė tai, jog jos dukra – neatsakinga, nerimtas žmogus, paskutiniu metu turi potraukį alkoholiniams gėrimams. PareiÅ¡kime nurodė, jog „AÅ¡ niekuo nekaltinu savo dukters, kadangi manau, jog ji nekalta dėl blogo paveldimumo, ji paprasčiausiai yra tipinė savo tėvo genotipas, kuris yra neatsakingas žmogus, paveldėtinas alkoholikas, du kartus koduotas nuo priklausomybės alkoholiui, nuo 1995 metų niekur nedirba, atleistas iÅ¡ darbo pagal straipsnį, konfliktiÅ¡kas, neadekvataus elgesio.” (b.t. 1, b.l. 53-60).IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ L.

J. 2009-08-26 pareiÅ¡kimo Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta - „AÅ¡ niekuo nekaltinu savo dukros, nes manau, kad ji tiesiog yra savo tėvo genotipas, visas blogiausias savybes ji paveldėjo iÅ¡ savo tėvo – neatsakingo žmogaus, alkoholiko iÅ¡ prigimties, dukart koduoto nuo priklausomybės alkoholiui, nuo 1995 metų niekur nedirba, atleistas pagal straipsnį, konfliktiÅ¡kas ir neadekvataus elgesio žmogus.” (tikro, oficialaus dokumento Nr. 39-147, iÅ¡duoto 2009-08-31, vertimas į lietuvių kalbÄ ) (b.t. 2, b.l. 60-64).VÅ¡Ä® Visagino pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2010-03-16 pažymoje nurodyta, jog V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nėra iki 2003 m. įraÅ¡ytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas (b.t. 1, b.l. 61).Vilniaus priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus pažymoje nurodyta, jog pil. J. V., a/k (duomenys neskelbtini) nurodęs adresÄ (duomenys neskelbtini), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas (b.t. 1, b.l. 123).VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2011-01-31 raÅ¡te nurodyta, jog V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), stacionare negydytas, konsultaciniame centre neregistruotas (b.t. 1, b.l. 128).VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2011-01-13 pažymoje apie asmens gydymÄ nurodyta, jog pil.

V. J., gim. (duomenys neskelbtini), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.t. 1, b.l. 130).UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-24 raÅ¡tuose nurodyta, jog siekiant sumažinti narkologinių ligų (priklausomybių) keliamÄ Å¾alÄ visuomenei, civilizuotose pasaulio Å¡alyse (taip pat ir Lietuvoje) plačiai taikomas anoniminis tokių pacientų gydymas. Tai apsaugo juos nuo traumavimo, pasklidus informacijai. Jų gydymo įstaigoje vadovaujamasi anonimiÅ¡kumo principu (jie nereikalauja jokių asmenybės tapatumÄ patvirtinančių dokumentų), todėl dėl konkretaus žmogaus atsakyti negali.

Medicininė dokumentacija tvarkoma prisilaikant SAM direktyvinių dokumentų (b.t. 1, b.l. 113, 126).Vilniaus priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus pažymoje nurodyta, jog pil. J. D., a/k (duomenys neskelbtini) nurodžiusi adresÄ (duomenys neskelbtini), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiÅ«ros grupę neįraÅ¡ytas (b.t. 1, b.l. 143).VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2011-03-08 raÅ¡te nurodyta, jog J. N. Stepanovič, gim. (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.t. 2, b.l. 4).LR Visagino miesto savivaldybės VÅ¡Ä® Visagino ligoninės 2011-08-01 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog VÅ¡Ä® Visagino ligoninė neturi duomenų apie tai, kad V.

J. 1996 m. bÅ«tų kreipęsis ar buvo gydomas ligoninėje.VÅ¡Ä® Visagino pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2011-08-02 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog turimoje VÅ¡Ä® Visagino pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro asmens sveikatos priežiÅ«ros istorijoje duomenų, kad 1996 metais V. J. kreipėsi girtas ir su sumuÅ¡imų požymiais, nėra.Utenos apskrities VPK Visagino PK VieÅ¡osios policijos skyriaus 2011-08-03 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apie V. J. kreipimÄ si 1996 metais į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatÄ Â duomenų neturi.

Taip pat neturi duomenų ir apie tai, kad V. J. bÅ«tų padaręs kokį nors administracinį teisės pažeidimÄ iki 2009 m. spalio 21 d., susijusį su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu.Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato 2011-08-18 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatas duomenų apie tai, kad V. J., bÅ«damas neblaivus, kabinėdavosi prie traukinių keleivių, Å¡lapinosi traukiniuose ar kitose vieÅ¡osiose vietose arba kitaip pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neturi.

Komisariatas nėra gavęs jokių skundų iš kitų asmenų dėl minėtų V. J. veiksmų. Iki 2009 m. gruodžio 1 d. visus pažeidimus, padarytus traukiniuose, tyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariatas, po kurio reorganizacijos visi duomenys turėtų būti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate.Vilniaus apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus 2011-08-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jokios informacijos apie V. J. viešosios tvarkos pažeidimus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate neužregistruota.

Pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡meižimas – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Taigi, baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.

Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005).Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma, nagrinėjamu atveju patvirtina faktÄ , jog V. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Beje tokiÄ iÅ¡vadÄ skundžiamame nuosprendyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina tai, jog netikėti aukščiau iÅ¡dėstytais L.

J. parodymais apie V. J. polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina byloje liudytojais apklausti T. B., T. K., L. V., V. S.. Beje, aplinkybės, jog vartojo alkoholinius gėrimus nepaneigė ir pats V. J.. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio apeliantės teiginį, jog V. J. yra priklausomas nuo alkoholio. Byloje esančios įvairių gydymo įstaigų pažymos, raštai apie tai, kad V. J. nėra gydytas nuo priklausomybės alkoholiui, nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nei patvirtina, nei paneigia L.

J. teiginius. Tas pats pasakytina ir apie UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-24 raÅ¡tuose nurodytÄ informacijÄ , jog jų gydymo įstaigoje vadovaujamasi anonimiÅ¡kumo principu (jie nereikalauja jokių asmenybės tapatumÄ patvirtinančių dokumentų), todėl dėl konkretaus žmogaus atsakyti negali. Tokiu bÅ«du, apeliantės teiginiai apie tai, kad V. J. du kartus kodavosi nuo priklausomybės alkoholiui UAB (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepaneigti. Dar daugiau, apie L. J. aukščiau paminėtÄ aplinkybę savo parodymuose nurodė ir liudytojos T.

K., L. V.. Žinoma, kÄ beje patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) 2011-01-24 raÅ¡tuose esanti informacija, jog pasaulyje, ne iÅ¡imtis yra ir Lietuva, plačiai yra taikomas anoniminis priklausomybės ligomis sergančių asmenų gydymas, todėl informacija apie tokius asmenis nėra fiksuojama, o jeigu ir fiksuojama, ji nėra teikiama tretiesiems asmenims. Be to, asmenys sergantys aptariama priklausomybės liga, patys gali ir nepripažinti esantys priklausomi nuo alkoholio, kas neatmestina ir V. J. atveju, juolab, kad besaikį V.

J. alkoholio vartojimÄ nagrinėjamoje byloje patvirtino ne tik apeliantė, bet ir ne viena byloje apklausta liudytoja.Dėl paveldimumo vartoti alkoholinius gėrimus pastebėtina tai, jog iÅ¡ L. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog terminÄ â€žpaveldėtinas” nurodė tik dėl to, kad V. J. motina nuolat iÅ¡gyveno dėl savo sÅ«naus ligos, tačiau sakydavo, kad jis dėl jos nekaltas, nes paveldėjo jÄ iÅ¡ savo tėvo. Apeliantė skunde nurodė, jog sÄ vokos „alkoholikas iÅ¡ prigimties” nesieja su nukentėjusiojo tėvais ir apie jokį paveldėjimÄ Å¡iuo atveju ji neturėjo omenyje.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pavartodama sÄ vokÄ â€žpaveldėtinas alkoholikas” hiperbolizavo savo nuomonę apie V. J. polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, kas teisės požiÅ«riu yra leidžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų Å¡ios teisės ribų.

Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ )“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad L. J. paskleidė informacijÄ piktnaudžiaudama Å¡ia teise.Be to, pažymėtina tai, jog tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės apie V. J. elgesį, pastovų alkoholinių gėrimų vartojimÄ , kodavimÄ si nuo priklausomybės alkoholiui, jo elgesį pavartojus alkoholinius gėrimus, suteikė apeliantei pagrindÄ manyti, jog jis yra priklausomas nuo alkoholio. Tokiu bÅ«du, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L.

J. pareiÅ¡kime, raÅ¡ytame Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, pateikta informacija, kad V. J. yra „paveldėtinas alkoholikas” yra melaginga, neatitinkanti tikrovės, ir nepagrįstai L. J. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Apeliantės faktais pagrįsta nuomonė apie savo vyrÄ V. J., iÅ¡reikÅ¡ta Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2009-08-26 suraÅ¡ytame pareiÅ¡kime, nurodant, kad jis yra „paveldėtinas alkoholikas“, nelaikytina melaginga bei tikrovės neatitinkančia informacija ir tuo pačiu vienu iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo V.

J. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a :                          nuteistosios L. J. ir jos gynėjos adv. Indrės Panavaitės apeliacinį skundÄ patenkinti.Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendį, kuriuo L. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ir priimti naujÄ nuosprendį:

L. J. iÅ¡teisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).                          Nukentėjusiojo V. J. (V. J.) civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Daiva Pranytė - Zalieckienė Teisėjai                                                                                        Pavelas Frolovas                                                            ArÅ«nas Kisielius