d9312ea4-656b-431a-be71-2f98b8affd85 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-312-932/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53602-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. G. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G..

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 34 MGL dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis buvo pakeistas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios ir per 2 metus atlyginti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ Å¾alÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641straipsniu, sumažinta iki 30 parų arešto. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dvidešimčiai dienų.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios; per 6 mėnesius nuo minėto nuosprendžio paskelbimo dienos galutinai atlyginti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, priteistÄ 18 573,96 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat paskirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius), konfiskuotas S. G. vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams trims mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 1 d. kaip atlikta viena laisvės atėmimo diena.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (trejų metų vieno mėnesio penkių dienų) pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirtos bausmės (vienerių metų dvidešimties dienų) dalis bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerių metų) dalis ir S. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (viena diena).

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu pagal BK 246 straipsnį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. ir to paties teismo 2021 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir S. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė Å¡eÅ¡eriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę subendrintÄ bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje nurodyta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį (įskaitant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius).

9. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo buvo nutarta taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimÄ pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

10. Nuteistajam S. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. spalio 12 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 3 metai ir 12 dienų.

11. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroras Armandas Vainauskas pateikė skundÄ ir prašė teismo netvirtinti Komisijos nutarimo.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi prokuroro skundÄ tenkino ir nepatvirtino Komisijos nutarimo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas, tačiau lygtinai paleisti net ir kriterijus atitinkantį nuteistÄ jį yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis atlieka bausmę pagal nuosprendžius dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo, yra nepateisinęs anksčiau jam teismų parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymÄ .

Nutartyje teigiamai įvertina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuo paskutinio vertinimo mažėja. Tuo pačiu pažymėta, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, net ir intensyviai dirbdamas nuteistasis atlygino gana nedidelę dalį įsiskolinimų. Nuteistojo mÄ stymas rodo, kad jis linkęs koncentruotis į save ar artimuosius, jo turimos nuostatos kelia abejonių, ar nuteistasis iÅ¡ tiesų gailisi padaręs nukentėjusiesiems žalÄ , taip pat ar tinkamai supranta savo nusikalstamų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepadarė atitinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio, kurios leistų teigti, kad jam galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Priimdamas sprendimÄ teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimÄ nebuvo vienbalsis – vienas Komisijos narys pateikė atskirÄ jÄ nuomonę. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 13. AukÅ¡tesniajam teismui pateiktame skunde nuteistasis iÅ¡dėstė tokius praÅ¡ymus:

a) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ir taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra;

b) tuo atveju, jei skundas bÅ«tų atmestas, iÅ¡aiÅ¡kinti, kokius konkrečiai veiksmus nuteistasis turi atlikti, jog kitÄ kartÄ bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos;

c) tuo atveju, jei skundas bÅ«tų atmestas, iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip nuteistajam iÅ¡ vidutiniÅ¡kai 362,40 Eur atlyginimo per mėnesį oriai iÅ¡gyventi, patenkinti savo bazinius bÅ«tinuosius poreikius, prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo ir dar didesne dalimi nei Å¡iuo metu dengti žalÄ ;

d) pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties klaidingai, iš bendro vientiso socialinio tyrimo išvados konteksto išimtus ir interpretuotus argumentus apie S. G. psichologinę ir socialinę būklę, kurie prieštarauja medicinos psichologių išvadoms;

e) iÅ¡aiÅ¡kinti prokurorui apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ dėl pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio suraÅ¡ymo dokumentuose, kur pagal Å¡iuo metu galiojančias metodikas nėra raÅ¡omi konkretÅ«s pokyčiai (vertinimai) balais, o tik rizikos laipsnis ir jo mažėjimas arba didėjimas;

f) skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 13.1. Skunde nuteistasis pirmiausia kritikuoja patį bylos nagrinėjimo procesÄ pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad jis nebuvo supažindintas su įstatymais (ar nuorodomis į juos), kuriais remdamasis galėtų aktyviai dalyvauti procese. Pažymi, kad jam nebuvo įteiktas prokuroro skundas (įteiktas tik praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ ), tokiu bÅ«du apribojant jo procesines teises. 13.2. Toliau nuteistasis iÅ¡sako kritikÄ prokuroro skundo, kuris buvo nagrinėjamas žemesnės instancijos teisme, argumentams.

Nuteistasis nurodo, jog Komisijos, vengdamos informacijos dubliavimo ir kartais dėl to įvykstančių žmogiÅ¡kų klaidų, atskirai nebeapraÅ¡o iÅ¡samios nuteistojo charakteristikos, kadangi ji jau atsispindi teismui perduodamoje nuteistojo asmens byloje ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad OASys ir Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodikose aiÅ¡kiai nurodyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nėra raÅ¡omi į socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Be to, pagal įstatymus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba vidutinė, tačiau pastaruoju atveju turi bÅ«ti ženklus rizikos mažinimas.

Pabrėžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji nuolat mažinama. Dėl prokuroro teiginių, susijusių su bausmės individualizavimu, jos teisingumu, nuteistasis pažymi, kad jau skirdami bausmę teismai turėjo numatyti, kad po kurio laiko nuteistasis galės pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe, todėl jei teismai bÅ«tų laikęsi pozicijos, kad nuteistasis turi iÅ¡bÅ«ti pataisos įstaigoje ilgesnį laikÄ , jam bÅ«tų paskyrę gerokai griežtesnę bausmę.

Nuteistasis yra žymiai aktyvesnis už kitus nuteistuosius, imasi iniciatyvos, o tai rodo, kad bausmės paskirtis jau pasiekta. 13.3. Nesutikdamas su žemesniojo teismo nutartimi, nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas savo iÅ¡vadas grindė tik neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, neteisingomis socialinio tyrimo interpretacijomis, visiÅ¡kai neužsimindamas apie nuteistojo veiklas ir savanoriÅ¡kas iniciatyvas padaryti daugiau nei reikalauja įstatymas. Mano, kad taip teismas parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ , juolab, kad dėl konkretaus sprendimÄ priėmusio teisėjo nuteistasis anksčiau yra griežtai pasisakęs pateiktame apeliaciniame skunde. 13.4.

Nuteistasis kritiÅ¡kai atsiliepia į teismo teiginius, susijusius su ankstesniais jam priimtais nuosprendžiais. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad jo nusikalstamos veikos buvo tęstinės, jis neturėjo bÅ«ti teisiamas už kiekvienÄ atskirÄ veikÄ (tai turėjo įtakos galutinei paskirtai bausmei). Pažymi, kad turi bÅ«ti atsisakoma smerkti nuteistÄ jį dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, neskirstyti nuteistųjų į geresnius ir blogesnius pagal padarytus nusikaltimus, už kuriuos jie atlieka bausmes.

Å iuo atveju teismas kreipė dėmesį ne į pataisos procesÄ , nuteistojo progresÄ , dinamikÄ , pasiekimus, rezultatus, kaip jis stengiasi pasikeisti, o vertino tai, kÄ nuteistasis padarė praeityje. Teismo teiginys, kad jis atlieka bausmę už nusikaltimus žmogaus gyvybei ar sveikatai, apskritai neatitinka tikrovės. 13.5. Pasak nuteistojo, teismas nepažymėjo visos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo dinamikos. 2018 m. pradėjus atlikti bausmę Å¡i rizika buvo vidutinė, per bausmės atlikimo laikÄ niekada nekilo, atvirkščiai, per trumpÄ laikÄ sumažėjo iki žemos ir mažėja toliau.

Tai rodo akivaizdžiÄ pažangÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ . Nors nuteistasis buvo baustas du kartus, tačiau paskutinė nuobauda jam paskirta 2020 m. sausio 14 d., vėliau elgėsi tinkamai ir abi nuobaudos buvo panaikintos. Akcentuoja buvęs paskatintas netgi ir po atvykimo į pusiaukelės namus, nors Å¡ioje įstaigoje paskatinimai skiriami retai. Nuteistojo manymu, po jo nubaudimų sekę paskatinimai, perkėlimas į lengvÄ jÄ grupę, pusiaukelės namus taip pat vertintinas kaip reikÅ¡mingas teigiamas pokytis. 13.6.

Pasisakydamas dėl atlygintos žalos, nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo pradžioje iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ jo vykdė 20 antstolių, o dabar Å¡is skaičius yra sumažintas iki 16. Nuteistasis nurodo vien per buvimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpį pagal iÅ¡gales padengęs daugiau nei 1 200 Eur. Atvykęs į pusiaukelės namus, visÄ laikÄ dirbo, nuo jo atlyginimo buvo nuskaičiuojama kiek daugiau nei 106,01 Eur. Pusiaukelės namuose dirba jau 11 mėnesių, tad nuskaičiuota ne mažiau kaip 1 166,11 Eur.

Be to, savanoriÅ¡kai yra padengęs 225 Eur (tikslios sumokėtos sumos yra jo asmens byloje). Pažymi, kad iki bausmės atlikimo per trejus metus buvo atlyginęs iki 100 Eur žalos, o, pradėjęs atlikti bausmę, jau padengė ne mažiau nei 2 591 Eur. Žemesnysis teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis atlygino tik maÅ¾Ä dalį padarytos žalos. Čia skundÄ padavęs asmuo pažymi, kad jis uždirba minimaliÄ algÄ (468,41 Eur po mokesčių), iÅ¡ kurios dar iÅ¡skaitoma dalis (106,01 Eur).

IÅ¡ likusios sumos jis turi apsirÅ«pinti maitinimu, rÅ«bais, higienos priemonėmis (to jis negauna bÅ«damas pusiaukelės namuose). Be to, turi du sÅ«nus, prie kurių iÅ¡laikymo prisideda pagal galimybes. Nuteistasis akcentuoja, kad savo darbu jis atlygina ne tik turtinę žalÄ , bet ir visuomenei padarytÄ moralinę žalÄ , kadangi dirba socialiniame versle, padeda integruotis, resocializuotis socialinę atskirtį ir socialinę rizikÄ patiriantiems asmenims, padeda kurti naujus projektus, grįžti žmonėms į gyvenimÄ .

Galiausiai, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad gyvendamas pusiaukelės namuose dėl galiojančių apribojimų turi ribotÄ galimybę dirbti darbÄ pagal jo patirtį, iÅ¡silavinimÄ ir įgÅ«džius. Jei bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis galėtų dirbti darbus, už kuriuos jam bÅ«tų mokamas kur kas didesnis atlyginimas. 13.7. Nuteistasis mano, kad teismas netinkamai interpretuoja socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , iÅ¡ konteksto paimdamas atskirus sakinius vertina jį nepagrįstai neigiamai.

Nuteistasis kaip pavyzdį pamini frazę „gali atrodyti bendraujantis agresyviai“, kuri iÅ¡imta iÅ¡ konteksto gali sudaryti klaidinantį įspÅ«dį. Pabrėžia nesantis nei agresyvus, nei agresyviai nusiteikęs, toje pačioje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje minima, kad jis mandagus, kultÅ«ringas, paslaugus, iniciatyvus ir visiÅ¡kai neagresyvus. Nepagrįsti ir teiginiai, kad nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems, nepakankamai kritiÅ¡kai vertina savo elgesį. Po teismo nutarties priėmimo jis kreipėsi į socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ parengusį pareigÅ«nÄ , kad Å¡is paaiÅ¡kintų, po ko pareigÅ«nas nurodė, kad tai siejama tik su piniginės žalos atlyginimu, tai nėra psichologinė iÅ¡vada apie nuteistÄ jį.

Anot nuteistojo, teismas apskritai negali vertinti asmens psichologinės bÅ«klės, nes tai gali daryti tik specialistas. Tuo tarpu Å¡iuo atveju žemesnysis teismas dėl nuteistojo asmenybės, psichologinės bÅ«klės pateikė prieÅ¡ingÄ nuomonę nei dvi kvalifikuotos, ilgametę patirtį turinčios psichologės (I. B., O. L.). 13.8. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumÄ . Nurodo baigęs reabilitacijos programÄ , skirtÄ gydyti priklausomybes.

Savanoriškai dirbo, užsiėmė individualia kūrybine muzikine veikla, mokėsi ispanų kalbos, aktyviai dalyvavo renginiuose, užsiėmė žemės ūkiu „Žaliojoje oazėje“, dalyvavo renginiuose, konkursuose, pats organizavo užsiėmimus įvairiomis temomis, vaikščiojo pas psichologę, dalyvavo VA „Caritas“ konsultacijose, Vyrų krizių centro grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose ir t. t. Jis vykdo visas socialinės reabilitacijos priemones, savo iniciatyva daro daugiau nei reikalauja įstatymas. 13.9.

Pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties teiginio, kad Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato reikalavimo, kad už lygtinio paleidimo taikymÄ privalo balsuoti visi Komisijos nariai. III. AukÅ¡tesniojo teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo skundas tenkinamas.

14. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, teikimo byloje ir asmens byloje esančia medžiaga, patikrino žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam S. G. lygtinį paleidimÄ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, jog apygardos teismui tenkanti pareiga motyvuoti dėl skundo priimamÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skunde iÅ¡dėstytÄ argumentÄ . AukÅ¡tesnysis teismas, tikrindamas žemesniojo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , turi pasisakyti dėl esminių skundo argumentų, kurie atskleidžia nagrinėjamo klausimo esmę ir yra reikÅ¡mingi bylos teisiniam rezultatui, t. y. ar pagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .

15. Pirmiausia pasisakytina dėl nuteistojo praÅ¡ymo aukÅ¡tesniajam teismui paduotÄ skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad skundai dėl teismo nutarčių patvirtinti/netvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo, yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje inter alia įtvirtinta, kad skundas, paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o kitais atvejais gali bÅ«ti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundÄ padavęs asmuo.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos seka, kad aukÅ¡tesniajam teismui, nagrinėjančiam skundÄ dėl žemesniojo teismo nutarties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį ir kviesti proceso dalyvius, ir skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju skundas nėra nagrinėjamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančias pagrindais. Baudžiamasis įstatymas jokių sÄ lygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ , nenumato, todėl tai iÅ¡skirtinė aukÅ¡tesniosios instancijos teismo kompetencija.

Ä®vertinus aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo skundu, jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurioms esant skundas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant proceso dalyvius, neįžvelgtina. Be kita ko, pažymėtina, kad paties nuteistojo pozicija nagrinėjamu klausimu yra aiÅ¡ki (žemesnio teismo nutartį laiko nepagrįsta, reikalauja jÄ panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimÄ ), jos tikslinti nėra pagrindo.

Tinkamam socialinio tyrimo iÅ¡vados įvertinimui nėra bÅ«tinumo apklausti jÄ parengusį pataisos įstaigos darbuotojÄ . Taigi teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį posėdį, todėl, vadovaujantis BPK 364 straipsnio 3 ir 6 dalių nuostatomis, nuteistojo S. G. skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

16. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad nuteistasis mano, jog procesas žemesniajame teisme buvo organizuotas ydingai, jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su prokuroro skundu, ginti savo teises. Su lygtiniu paleidimu susijusių klausimų nagrinėjimas yra reglamentuojamas BPK 360 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tuo atveju, kai nagrinėjamas skundas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautÄ skundÄ ir teisę per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo pateikti atsiliepimÄ , taip pat apie paskirtÄ Å¡io klausimo nagrinėjimo datÄ praneÅ¡a nuteistajam ir prokurorui.

IÅ¡ teikimo medžiagos matyti, kad apylinkės teismas tiek nuteistajam, tiek prokurorui iÅ¡siuntė praneÅ¡imus apie skundo nagrinėjimo datÄ , teisę pateikti atsiliepimÄ , pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ir kitus praÅ¡ymus. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato teismui pareigos Å¡iuos praneÅ¡imus detalizuoti taip, kaip to norėtų nuteistasis. Å iuo atveju nuteistajam iÅ¡siųstas praneÅ¡imas atitiko jam keliamus reikalavimus. Å is praneÅ¡imas buvo įteiktas nuteistajam pasiraÅ¡ytinai. Ar nuteistajam buvo įteikta ir ar jis buvo supažindintas su prokuroro skundo kopija, iÅ¡ pateiktų duomenų nėra aiÅ¡ku.

IÅ¡ teikimo medžiagos matyti tik tai, kad prokuroro skundo kopija buvo siunčiama el. paÅ¡tu pataisos įstaigos administracijai, tačiau nėra aiÅ¡ku, ar pataisos įstaigos administracija su skundo kopija iÅ¡ tiesų supažindino nuteistÄ jį. Dėl to nėra pilnai aiÅ¡ku, ar nuteistajam buvo sudaryta galimybė susipažinti su prokuroro skundu ir atitinkamai vėliau teikti atsiliepimÄ Ä¯ jį (kita vertus, nuteistasis, neabejotinai žinodamas apie tai, kad apylinkės teisme bus nagrinėjamas prokuroro skundas, iÅ¡ praneÅ¡imo, matydamas, kad jam buvo siunčiama skundo kopija, nesikreipė į žemesnės instancijos teismÄ ir neinformavo negalintis teikti atsiliepimo dėl negautos skundo kopijos).

Vis tik vertinant ir tai, kad nuteistasis vėliau pasinaudojo teise pateikti skundÄ aukÅ¡tesniajam teismui, o aukÅ¡tesnysis teismas Å¡ioje nutartyje atsako į visus esminius nuteistojo keliamus klausimus, laikytina, jog nuteistojo teisė ginti savo interesus iÅ¡ esmės yra užtikrinta.

17. Skunde nuteistasis įžvelgia prokuroro skundÄ nagrinėjusio žemesniojo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Visgi iÅ¡ skundo turinio matyti, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas iÅ¡ esmės yra siejamas su, nuteistojo įsitikinimu, netinkamu, neteisingu bylos aplinkybių vertinimu. Vien tik tai, kad teismo padarytos iÅ¡vados neatitiko nuteistojo lÅ«kesčių, buvo kitokios nei jis to tikėjosi, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo nei subjektyviÄ ja, nei objektyviÄ ja prasme. AukÅ¡tesnysis teismas nenustatė BPK 58 straipsnyje numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų ir konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog skundÄ iÅ¡nagrinėjęs žemesnysis teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

18. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali bÅ«ti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju S. G. atitinka formalias sÄ lygas, todėl yra pagrindas svarstyti dėl jo lygtinio paleidimo.

19. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020).

20. Susipažinus su nuteistojo asmens byla matyti, kad atliekant bausmę buvo ne kartÄ vertinama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde nuteistasis teisingai ir pagrįstai pažymi, jog bausmės atlikimo metu iÅ¡ tiesų stebima teigiama Å¡ios rizikos dinamika (rizika mažėja). Antai, pirminio vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė (41 balas). 2020 m. rugpjūčio 21 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jau nurodoma kaip esanti žema (sumažėjusi iki 38 balų).

Pastarojoje, 2021 m. rugsėjo 22 d., socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nusikalstamo elgesio rizika vertinama taip pat kaip žema, nuo paskutinio vertinimo mažėjanti (atsižvelgiant į nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų pataisas rizikos balų skaičius Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra nurodomas). Taigi matyti, kad įstatymo įtvirtintas kriterijus nusikalstamo elgesio rizikai apibrėžti yra pilnai įgyvendintas, t. y. nuteistojo S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo, Å¡iuo metu laikytina žema, kas atitinkamai sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo daromÄ pažangÄ .

21. Nuteistojo S. G. lygtinio paleidimo klausimas jau yra spręstas ir anksčiau. Dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ yra sprendusi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje, 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 95-485 nutarta lygtinio paleidimo S. G. netaikyti. Komisija anuomet nuteistajam pateikė tokias rekomendacijas:

a) nedaryti teisės aktų pažeidimų;

b) tęsti darbinę veiklÄ ;

c) dengti vykdomuosius dokumentus;

d) dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. IÅ¡ asmens bylos duomenų matyti, kad visas Å¡ias rekomendacijas S. G. įvykdė, t. y. po minėto komisijos nutarimo priėmimo pastarasis dirbo, nepadarė jokių teisės pažeidimų, pagal iÅ¡gales dengė vykdomuosius dokumentus (dėl Å¡ios aplinkybės bus pasisakytina vėlesnėje nutarties dalyje), aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Tai buvo pažymėta ir pastarajame Komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimÄ , vis dėlto, nepaisydamas nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei Komisija.

22. Viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių žemesniojo teismo sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, buvo ta, kad nuteistasis yra atlyginęs gana nedidelę dalį žalos. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad visa skolų suma (su vykdymo iÅ¡laidomis) sudaro 59 303 Eur, atlyginta dalis (skunde nuteistasis nurodo atlyginęs kiek didesnę sumÄ ) – 1 179,15 Eur (iÅ¡ jų 225 Eur – savarankiÅ¡kai paties nuteistojo), bendra dar neatlyginta suma (su vykdymo iÅ¡laidomis) siekia 58 348 Eur.

Taigi iÅ¡ties sutiktina, jog nuteistasis tebeturi labai didelį įsiskolinimÄ pagal vykdomuosius dokumentus. Vis tik bÅ«tina atsižvelgti ir į realias nuteistojo galimybes padengti įsiskolinimus. Dėl pataisos įstaigų specifikos, jose galiojančio režimo nuteistieji turi ribotas galimybes dirbti pataisos įstaigose ir už jų ribų. Gyvenant laisvėje yra neabejotinai palankesnės sÄ lygos gauti gerÄ atlyginimÄ ir iÅ¡ jo nukreipti daugiau lėšų turimų įsiskolinimų dengimui. Be to, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ reikÅ¡mingas ne tik turimų įsiskolinimų dydis, itin svarbu tinkamai įvertinti tai, kokias pastangas nuteistasis deda siekdamas padengti turimas skolas.

Nuteistasis S. G. bausmę pradėjo atlikti 2018 m. spalio 12 d. Iš asmens bylos matyti, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pastarasis dirbo laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 13 d. (vadinasi, ėmė dirbti vos tik pradėjęs atlikti bausmę) iki 2019 m. vasario 22 d. ir nuo 2020 m. liepos 7 d. Nuo 2020 m. lapkričio 18 d. S. G. atvyko į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, dirbo laikotarpiais nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. ir nuo 2021 m. gegužės 21 d.

Nenustatytas nė vienas atvejis, kai bausmės atlikimo metu S. G. pataisos įstaigos administracija bÅ«tų siÅ«liusi darbÄ , tačiau Å¡is jo bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs, nuteistasis dalį gaunamo darbo užmokesčio skiria įsiskolinimams, dalį yra padengęs savarankiÅ¡kai iÅ¡ sutaupytų lėšų. Taigi bylos medžiagoje esantys duomenys rodo nuteistojo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , tai, kad pastarasis aktyviais veiksmais mėgino atlyginti bent dalį žalos ir teismas turi pagrindÄ manyti, kad jis tai darys ir ateityje.

Nors neatlyginta žalos dalis yra didelė, vis tik Å¡iuo atveju tai nesudaro kliÅ«ties taikyti lygtinį paleidimÄ .

23. SprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo apylinkės teismas grindė ir netinkamu nuteistojo elgesiu praeityje, t. y., kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistajam bÅ«dingas polinkis nesilaikyti taisyklių, kuris pasireiÅ¡kė nusikalstamų veikų, už kurias yra atliekama bausmė, padarymu, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu, gautomis nuobaudomis atliekant Å¡iÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, žemesnysis teismas atkreipė dėmesį ir į tam tikrus nuteistojo mÄ stysenos ir elgesio prieÅ¡taringumus – buvo pažymėta, kad pastarasis gali atrodyti bendraujantis agresyviai, ignoruoja savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems, linkęs koncentruotis į save ir artimuosius.

Dėl Å¡ių aplinkybių pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikÅ¡mės (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-209-935/2020). Nusikaltimų skaičius, sunkumas, pobÅ«dis yra vertinami skiriant nuteistajam bausmę, taip pat ir ankstesni teismų sprendimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra veiksnys, į kurį atsižvelgiama pakartotinai sprendžiant bausmės parinkimo ar galimybės atidėti jos vykdymÄ klausimus.

Bausmių vykdymo kodeksas sÄ lygas, kuriomis esant gali bÅ«ti taikomos lygtinis paleidimas, sieja tik su atliktos bausmės dalimi, nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , asmens elgesiu bausmės vykdymo metu, jo integravimu į visuomenę. Tokiu bÅ«du apylinkės teismo minėtos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡ esmės reikÅ¡mingomis ir jomis remiantis netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nėra pagrindo.

24. Be kita ko, bausmės atlikimo metu gautos dvi drausminės nuobaudos, suprantama, nėra teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys. Kita vertus, Å¡ios ankstesnį elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės, kurių nuteistasis nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , savaime užgožti bet kokį pozityvų nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Juolab, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu savo elgesiu patvirtino galįs laikytis režimo reikalavimų – pastarasis buvo perkeltas į pusiaukelės namus, kur režimas yra laisvesnis, nėra nustatyta, jog bÅ«tų pavėlavęs laiku grįžti iÅ¡ darbo ar po trumpalaikių iÅ¡vykų į namus. Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiėmė socialiai naudinga veikla, nuolat dirbo, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose ir programose, vykdė visas socialinės reabilitacijos priemones. Taigi jo elgesys bausmės atlikimo metu visumoje buvo teigiamas ir skatintinas.

25. Atsižvelgdamas į visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo S. G. asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir pastangos tinkamai atlikti paskirtÄ bausmę bei mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ rodo motyvacijÄ keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti, todėl nuteistojo elgesys toliau gali bÅ«ti keičiamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismo vertinimu, pritaikius S. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra besÄ lyginis atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – lygtinai paleistas asmuo yra prižiÅ«rimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimÄ ir asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ bausmę. Tokiu bÅ«du aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad lygtinis paleidimas nuteistajam S. G., suteikiant pastarajam planuojamÄ , remiamÄ bei prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, Å¡iuo atveju bÅ«tų viena iÅ¡ veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

26. Visų anksčiau aplinkybių kontekste, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ esant tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 59-171 ir nuteistajam S. G. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas. Tokiu bÅ«du Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti anksčiau nurodytÄ Komisijos nutarimÄ , naikintina kaip nepagrįsta ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Atsižvelgiant į aukÅ¡tesniojo teismo sprendimÄ taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , dėl tolesnių skundo argumentų nepasisakytina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo S. G. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, ir 10 punktais, nustatyti S. G. pareigas, kurios, iÅ¡skyrus dalyvavimÄ elgesio pataisos programoje, turi bÅ«ti vykdomos visÄ lygtinio paleidimo laikÄ : - tęsti darbÄ , o jo netekus per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - Å¡eÅ¡is mėnesius nuo mėnesius nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; - neiÅ¡eiti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos (adresu Vilniuje, Å v.

Stepono g. 13-54) nuo 22.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų; - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos (miesto) rajono ribų bei nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė