d930e1b9-a2e1-4280-bf4e-52264bf56cde · Å iaulių apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-428-357/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03703-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: : 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 2.4.4.1; 3.1.7.6.;

3.2.4.11.; 3.3.1.14.;3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

Â

šiaulių apygardos teismas

Â

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2023 m. spalio 23 d.

Å iauliai

Â

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-145-1119/2023 pagal ieÅ¡kovės A. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. D. ir D. D. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Â

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė A. Ž. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezijos linija“ parengtÄ (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , prasidedantį nuo 28 cm, posÅ«kyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies; paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų; paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype pastatytÄ statybinį vagonėlį; paÅ¡alinti neteisėtai suformuotÄ Ä¯važiavimÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 1 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 6 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); paÅ¡alinti neteisėtai suformuotÄ Ä¯važiavimÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 7 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 9 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 10 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 11 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

Nr. 12 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 14 (x = (duomenys neskelbtini); y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 15 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtÄ betoninių trinkelių dangÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 3 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 4 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtÄ asfalto dangÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 16 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 17 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 18 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 19 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 20 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 21 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); iÅ¡montuoti neteisėtai įrengtÄ nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos taÅ¡ku Nr. 26 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) (reikalavimo teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iÅ¡kėlimo atsakovai šį reikalavimÄ Ä¯vykdė); iÅ¡montuoti neteisėtai įrengtÄ lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taÅ¡kais Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) (reikalavimo teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas nebepalaikė, nes po bylos iÅ¡kėlimo atsakovai šį reikalavimÄ Ä¯vykdė).

Ä®pareigoti atsakovus V. D. ir D. D., neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ sumokėti po 100,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atlikus ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo matavimo darbus buvo pastebėta, kad jos žemės sklype atsakovai atliko statybos ir kitus darbus, kuriems ieÅ¡kovė nedavė sutikimo - neteisėtai pastatė statybinį vagonėlį, neteisėtai suformavo įvažiavimus į sau priklausantį žemės sklypÄ , neteisėtai įrengė betoninių trinkelių ir asfalto dangas, nuotekų valymo įrenginį, lauko kanalizacijos vamzdį, pasodino želdinius. Pažymėjo, kad minėti atsakovų veiksmai apribojo ieÅ¡kovės galimybes naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, o atsakovams įrengus nuotekų valymo įrenginį ieÅ¡kovės valdomame žemės sklype, aplink nuotekų valymo įrenginį taikytinas specialus žemės naudojimo rėžimas, nes esant apsaugos zonai, ieÅ¡kovė privalėtų laikytis tam tikrų įstatymuose įtvirtintų apribojimų ir tai atitinkamai sumažina žemės sklypo rinkos vertę. PaaiÅ¡kino, kad nors ieÅ¡kovės žemės sklypui yra nustatytas servitutas, jis yra tarnaujantis žemės sklypas, suteikiantis teisę naudotis keliu, taip pat tiesti infrastruktÅ«rÄ (vieÅ¡Ä jÄ infrastruktÅ«rÄ , o ne privačiÄ ), tačiau servitutas nesuteikia teisės atsakovams, be ieÅ¡kovės sutikimo, statyti statinius. Teigė, kad atsakovai ieÅ¡kovės žemės sklypo sÄ skaita kuriasi sau gerbÅ«vį – įsirengė nuotekų sistemÄ , įvažiavimus, praplėtė savo žemės sklypų ribas, pakeisdami altitudes. Pažymėjo, kad tiesiant keliÄ , nepaÅ¡alinus suformuotų įvažiavimų ir jų dangų, Å¡ie įvažiavimai neiÅ¡vengimai bus apgadinti, o ir įvažiavimus atsakovai turi teisę įrengti savo žemės sklypuose, o ne ieÅ¡kovės žemės sklype. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įvykdymas visiÅ¡kai priklauso nuo atsakovų valios, atsižvelgiant į tai, prašė teismo įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti minėtus nuosavybės teisės pažeidimus, o jų nepaÅ¡alinus skirti atsakovams baudÄ .

3. Atsakovai V. D. ir D. D. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas iÅ¡ esmės yra tarnaujantis daiktas, kurį sÄ lygoja vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų įgyvendinti savo poreikius – patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Valymo įrenginys įrengtas 2011 m. birželio mėn., puÅ¡ys pasodintos, daugiau kaip prieÅ¡ 14 metų , ieÅ¡kovė per visÄ laikotarpį jokių pretenzijų dėl žemės sklypo nereiÅ¡kė. PaaiÅ¡kino, kad visas reljefas yra nelygus, žemės sklypai iÅ¡sidėstę ant kalno, todėl atsakovai buvo priversti sukelti žemės sklypus, kad suvienodinti aukÅ¡tį. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų neįmanoma įrengti melioracijos sistemos ar sutvarkyti kelio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovus V. D. ir D. D. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal UAB „Geodezijos linija“ parengtÄ (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini): paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype neteisėtai pasodintus želdinius - 9 vnt. kalnų pušų; nugriauti neteisėtai įrengtÄ betoninių trinkelių dangÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

Nr. 3 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 4 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); nugriauti neteisėtai įrengtÄ asfalto dangÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 16 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 17 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 18 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 19 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 20 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

Nr. 21 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); neįvykdžius teismo įpareigojimo per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ sumokėti po 100,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki faktinio teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nutraukė civilinę bylÄ dalyje dėl reikalavimų paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , esantį nuo 14 cm iki 37 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype pastatytÄ statybinį vagonėlį, iÅ¡montuoti neteisėtai įrengtÄ nuotekų valymo įrenginį, ties koordinačių sistemos taÅ¡ku Nr. 26 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)), iÅ¡montuoti neteisėtai įrengtÄ lauko kanalizacijos vamzdį (PVC d200), ties koordinačių sistemos taÅ¡kais Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo V. D. ieÅ¡kovei 1349,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 7,82 Eur valstybei, iÅ¡ atsakovės D. D. priteisė ieÅ¡kovei 1349,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 7,81 Eur valstybei, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei 8,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , nustatė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovai ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype atliko tam tikrus statybos darbus, o bÅ«tent – sukėlė žemės sklypus, suformavo įvažiavimus, vienÄ Ä¯važiavimÄ padengė asfalto danga, įrengė betoninių trinkelių aikÅ¡telę, pasodino puÅ¡is, taip pat, kad atsakovai Å¡ių darbų atlikimui neturėjo ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo. Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos paÅ¡alino dalį pažeidimų - perkėlė statybinį vagonėlį ir paÅ¡alino gruntÄ Å¾emės sklype (duomenys neskelbtini), iÅ¡montavo nuotekų įrenginį ir lauko kanalizacijos vamzdį (alsuoklį) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Todėl ieÅ¡kovei atsisakius Å¡ių reikalavimų, teismas byla nurodytose dalyse nutraukė.

6. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kada atsakovai adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė apie 252,72 m2 betoninių trinkelių aikÅ¡telę, kurios dalis - apie 45,01 m2 buvo įrengta ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad atsakovai įrengti minėtÄ aikÅ¡telę ieÅ¡kovės sutikimo neturėjo, kitu pagrindu žemės sklypo dalies, kurioje įrengta dalis aikÅ¡telės, nevaldė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 45,01 m2 dalis betoninių trinkelių aikÅ¡telės pastatyta neturint statytojo teisės, neteisėtai.

7. Teismas nustatė, kad atsakovų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sukelti, ieÅ¡kovės žemės sklype suformuoti Å¡laitai. IeÅ¡kovės sklype nuo 2020-01-02 buvo nustatytos 0.0158 ha ploto kelio apsaugos zonos. Ä®vertinęs tai, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) betoninių trinkelių aikÅ¡telę įrengė 2015 m., teismas laikė, kad žemės darbai buvo atlikti dar anksčiau. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad žemės darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovai atliko iki kelio apsaugos zonų nustatymo ir neprivalėjo gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio sutikimo. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo paÅ¡alinti grunto pylimus, teismas pripažino, kad pagal bylos duomenis neįmanoma nustatyti, kokios buvo altitudės Å¡alia žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki žemės darbų atlikimo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ paÅ¡alinti gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio laikė nepagrįstu. Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio iÅ¡ esmės reikÅ¡tų nepagrįstÄ Ä¯pareigojimÄ atsakovams ieÅ¡kovės žemės sklype ne tik paÅ¡alinti atsakovų supilto grunto dalis, bet iÅ¡ esmės atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo gerinimo darbus, t. y., paÅ¡alinti visÄ gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip iÅ¡lyginant žemės sklypo pavirÅ¡ių.

8. Dėl ieškovės sklype pasodintų želdinių (pušų) teismas vertino, kad pušys pasodintos ieškovės žemės sklype, kuriame nuo 2020-01-02 nustatytos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (po 0.2691 ha ploto), taigi šiose zonose draudžiama sodinti ir auginti želdinius (taip pat ir pušis). Ir nors atsakovų teigimu, pušys buvo pasodintos 2012 m., tuo metu negaliojant minėtiems ribojimams, teismas pripažino, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė leido atsakovams minėtus želdinius sodinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš jos žemės sklypo pašalinti minėtus želdinius.

9. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovai ieÅ¡kovės žemės sklype, ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savo lėšomis suformavo įvažiavimus į jiems priklausančius žemės sklypus, duomenų, jog ieÅ¡kovė, kaip žemės sklypo savininkė, bÅ«tų prisidėjusi prie įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, ieÅ¡kovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovai savo lėšomis pagerino ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti įvažiavimus iÅ¡ esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju įrengdami įvažiavimus atsakovai gerino ieÅ¡kovės žemės sklypÄ savo lėšomis, ir tokiu bÅ«du kompensavo ieÅ¡kovei kaip žemės sklypo savininkei padarytÄ pažeidimÄ (įvažiavimo įrengimÄ neturint ieÅ¡kovės sutikimo). Todėl pareigos paÅ¡alinti įvažiavimus nustatymÄ , atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 str.), bei į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nenustatė norminių statybos aktų pažeidimų įrengiant įvažiavimus (nuovažas), teismas įvertino kaip neproporcingÄ siekiamam tikslui, todėl Å¡ioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė (CPK 270 str.).

10. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei priklausančiam žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, žemės sklypas yra tarnaujantis. 2003-06-03 apskrities virÅ¡ininko įsakymu žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nebuvo suteikta teisė naudotis kelio servitutu, nes ieÅ¡kovė be apribojimų per savo žemės sklypÄ galėjo patekti į jai tuo metu priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tačiau perleidus minėtus žemės sklypus atsakovams, atsakovai naudojosi ieÅ¡kovei priklausančiam žemės sklypui nustatytu kelio servitutu, kad patektų į jiems priklausančius žemės sklypus.

11. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovai žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) apie 2012 m. įsirengė apie 30 kv. m. asfalto dangos aikÅ¡telę. Tačiau atsakovai minėtÄ aikÅ¡telę ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengė neturėdami jos sutikimo, kitu pagrindu žemės sklypo dalies, kurioje įrengta aikÅ¡telė, nevaldė, taigi asfalto dangos aikÅ¡telę pastatė neturint statytojo teisės, neteisėtai.

12. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimų paÅ¡alinti pažeidimus, teismas paminėjo, kad iki sprendimo priėmimo nebuvo suformuotas statinys – kelias, duomenų, kad ieÅ¡kovė gerintų žemės sklypÄ , tvarkydama keliÄ , įrengdama įvažiavimus, įrengdama kelio dangÄ , byloje nebuvo. Teismas nurodė, kad žemės sklypo savininkai turi teisę statyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statinius (LR Statybos įstatymo 3 str. 1 d.), jei tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl teismas vertino, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama žemės sklypo savininke, gali bet kuriuo metu pradėti kelio kaip statinio projektavimo, statybos ir registravimo darbus.

13. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ 2022-12-29 UAB „Geodezijos linija“ parengtÄ melioracijos rekonstrukcijos darbų schemÄ , liudytojo L. D. parodymus, teismas sprendė, kad nors sprendimo priėmimo metu nustatyti byloje pažeidimai faktiÅ¡kai netrukdo ieÅ¡kovei valdyti ar naudoti žemės sklypo, tačiau tuo atveju, jei ieÅ¡kovė imtųsi veiksmų tiek įrengti keliÄ , tiek ir įrengti melioracijos sistemÄ , tokiu atveju atsakovų įrengti statiniai – betoninių trinkelių aikÅ¡telė, asfalto aikÅ¡telė, pasodinti želdiniai trukdytų atlikti reikiamus statybos darbus. Atsakovams nepateikus įrodymų ir neteigiant, kad minėtų pažeidimų paÅ¡alinimas jiems sukeltų nepagrįstai dideles iÅ¡laidas, ar kad Å¡ių pažeidimų paÅ¡alinimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra neįmanomas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iose dalyse patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra visiÅ¡kai pagrįsti, o reikalavimas juos paÅ¡alinti yra proporcingas siekiamam tikslui bei atitinka ginčo Å¡alių interesų derinimo principÄ , todėl juos tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimÄ toje dalyje, kuria patikslintas ieÅ¡kinys atmestas ir įpareigoti atsakovus V. D. ir D. D. savo sÄ skaita ir jėgomis per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. ir vietovės pavadinimu – (duomenys neskelbtini):

14.1. paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , esantį nuo 13 cm iki 1 m 30 cm aukščio, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;

14.2. paÅ¡alinti ties žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės žemės sklype supiltÄ grunto pylimÄ , prasidedantį nuo 28 cm, posÅ«kyje siekiantį 54 cm ir besibaigiantį 15 cm aukščiu, matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies;

14.3. paÅ¡alinti neteisėtai suformuotÄ Ä¯važiavimÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 1 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 2 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 5 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 6 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

14.4. paÅ¡alinti neteisėtai suformuotÄ Ä¯važiavimÄ , koordinačių sistemos taÅ¡kuose Nr. 7 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 8 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 9 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 10 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 11 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 12 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 13 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 14 (x = (duomenys neskelbtini); y = (duomenys neskelbtini)); Nr. 15 (x = (duomenys neskelbtini), y = (duomenys neskelbtini));

14.5. priteisti iš atsakovų V. D. ir D. D. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Apeliantė pareikÅ¡dama negatorinius reikalavimus, byloje turėjo įrodyti tai, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsikertant į Å¡iuos reikalavimus, atsakovai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog jie elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja ieÅ¡kovei priklausančia žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtÄ pagrindÄ užimti ir naudoti žemę. Apeliantės įsitikinimu, ji nagrinėjamu atveju įrodė bÅ«tinas nustatyti aplinkybes – 1) kad ji yra žemės sklypo savininkė, 2) kad atsakovai pažeidė jos nuosavybės teises į žemės sklypÄ , t. y. neturėdami jos sutikimo ar kito teisėto pagrindo, koregavo jos žemės sklypo aukščius, pildami gruntÄ , savo poreikiams, ieÅ¡kovės sklypo ribose susiformavo įvažiavimus. Tuo tarpu, atsakovai neįrodė, kad jų elgesys (pasireiÅ¡kiantis statybos darbais, sklypų aukščių pakėlimu panaudojant gruntÄ , savavaliÅ¡ku įvažiavimų suformavimu) neturint ieÅ¡kovės – žemės sklypo savininkės sutikimo (leidimo)) atitinka teisės aktų reikalavimus.

15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovų suformuotų pylimų paÅ¡alinimo yra nepagrįstas, nes nėra žinomos iki žemės darbų atlikimo buvusios altitudės, o taip pat Å¡is reikalavimas reikÅ¡tų nepagrįstÄ Ä¯pareigojimÄ ne tik paÅ¡alinti supilto grunto dalis, bet iÅ¡ esmės atlikti žemės sklypo gerinimo darbus, t. y. paÅ¡alinti visÄ gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip iÅ¡lyginant Žemės sklypo Nr. 1 pavirÅ¡ių. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai (Nužymėjimo schema, 2022 m. liepos 20 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-64, UAB „Projektuotojų studija“ parengtas gyvenamųjų namų statybos kvartalo detalusis planas, užsakymo Nr. 77, iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotos nuotraukos) vieningai patvirtina tai, kad atsakovai sÄ moningai pakeitė natÅ«ralų žemės sklypo natÅ«ralų reljefÄ , supildami gruntÄ , tokiu bÅ«du pakeldami apeliantei priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantės vertinimu, neteisėto veikimo rezultato paÅ¡alinimas niekaip negali bÅ«ti laikytinas žemės sklypo gerinimo darbais, kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Altitudžių pokytis byloje buvo nustatytas, kad patvirtinti neteisėtÄ atsakovų veikimÄ ieÅ¡kovės nuosavybėje – grunto supylimÄ , o ne tam, kad pareikalauti grÄ Å¾inti žemės sklypÄ Ä¯ identiÅ¡kÄ bÅ«klę, buvusiÄ prieÅ¡ daugiau nei 10 m.

15.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovų įrengtais įvažiavimais nebuvo pažeistos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės, atvirkščiai – atsakovai tokiu bÅ«du savo piniginėmis lėšomis pagerino ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nesuteikia kitiems asmenims teisės, neturint reikiamų sutikimų ir/ar leidimų, savavaliÅ¡kai ir savo nuožiÅ«ra pasirinktomis medžiagomis ir bÅ«dais (juolab patiems, neturint reikiamų žinių) įsirengti įvažiavimus svetimo sklypo ribose.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra pateikusi į bylÄ dokumentus, kurių pagrindu ieÅ¡kovės žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, servitutas suteikiantis teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas, taip pat servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, numatant, kad žemės sklypas yra tarnaujantis. Aplinkybė, kad apeliantė iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo uždrausti atsakovams naudotis per ieÅ¡kovės žemės sklypÄ einančiu keliu nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu bÅ«du ji suteikė atsakovams teisę iÅ¡plėsti jiems priklausančių žemės sklypų ribas ir įsirengti iÅ¡važiavimus apeliantei priklausančiame sklype.

Pabrėžtina, kad nei vienas iš atsakovams priklausančių žemės sklypų nėra viešpataujantis ieškovės žemės sklypo atžvilgiu. Servitutai yra nustatyti bendrai vietos infrastruktūrai, o ne išimtinai atsakovų patekimui į jų nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Atsakovams, kaip ir kitiems asmenims (nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos), yra suteikiama teisė naudotis žemės sklypu tik tam tikslui, kurio jie negalėtų pasiekti, jeigu kelio servitutas nebūtų nustatytas, t. y. naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.

CK 4.117 straipsnis nesuteikia teisės, nei viešpataujančio daikto savininkui, nei kitam asmeniui keisti tarnaujančio daikto savybes ar išplėsti nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas, o daikto išlaikymu nelaikytini tokie veiksmai, kuriais atsakovai kuriasi gerbūvį asmeniniams tikslams, taip pažeisdami tarnaujančio daikto savininko (ieškovės) teises.

15.4. Pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-240/2009 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje byloje yra sprendžiama šiltnamio ir atraminės sienelės pastatymo nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2022 „Nesudėtingi (laikini) statiniai“ I priede nurodytų atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribos teisėtumo klausimas, o ne pačio kaimyninio sklypo apstatymas asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingais statiniais, neturint savininko sutikimo. Dėl to, kad nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, apeliantės nuomone, minėta kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės reikalavimai paÅ¡alinti atsakovų suformuotus grunto pylimus bei įrengtus įvažiavimus nėra proporcingi siekiamam tikslui bei atitinka ginčo Å¡alių interesų derinimo principÄ . Atsakovai suformuodami tik jiems naudingus įvažiavimus ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype, iÅ¡plėtė savo žemės sklypų ribas/plotÄ , taip nepagrįstai ir neatlygintinai pagerindami savo gerbÅ«vį bei sumažindami ieÅ¡kovės nuosavybės teises valdomo žemės sklypo plotÄ .

Ä®važiavimai bei reikalingi pylimai turėjo bÅ«ti suformuoti atsakovų žemės sklypų ribose, neužvaldant ieÅ¡kovės nuosavybės. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklype yra suplanuotas kelias, kuris turi užtikrinti tinkamÄ ir saugų pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimÄ , t. y. jame turi bÅ«ti nutiesti pėsčiųjų takai, esamo kelio plotis privalo užtikrinti normalų transporto priemonių (bent jau lengvųjų automobilių) prasilenkimÄ , taip pat Å¡alikelėse (grioviuose) privalo bÅ«ti įrengta pilnavertė melioracijos sistema, užtikrinanti nuotekų surinkimÄ .

Nagrinėjamu atveju, atsakovai ne tik, kad savavaliÅ¡kai užėmė ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , tačiau taip pat susiaurino servitutinį keliÄ , sudarydami nepatogumus ieÅ¡kovei, gretimai gyvenantiems kaimynams ir kitiems asmenims. Susiaurėjus keliui, transporto priemonėms netgi tapo sunku prasilenkti, dėl ko ieÅ¡kovei yra reiÅ¡kiamos pretenzijos. Be to, pasikeitus žemės sklypo plotui ir aukščiams nėra galimybės pilnutinai ir tinkamai (atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus) įrengti kelio, nuotekų tvarkymo sistemos.

Norint tinkamai įrengti melioracijos sistemÄ , pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo sistemÄ yra reikalingi atitinkami nuolydžiai, grioviai sklypo pakraščiuose. Apeliantė turi lÅ«kesčių sutvarkyti žemės sklypÄ tokiu bÅ«du, kad jame esantis kelias atitiktų visus važiuojamajai kelio daliai keliamus reikalavimus, tačiau atsakovų neteisėto veikimo padariniai – supilti grunto pylimai ir suformuoti įvažiavimai – visiÅ¡kai apriboja jai Å¡iÄ galimybę. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad grunto pylimų ir įvažiavimų paÅ¡alinimas jiems sukeltų nepagrįstai dideles iÅ¡laidas, ar, kad Å¡ių apeliantės nuosavybės teisių pažeidimų paÅ¡alinimas yra neįmanomas, todėl apeliantės vertinimu, reikalavimai juos paÅ¡alinti yra proporcingi siekiamam tikslui bei atitinka ginčo Å¡alių interesų derinimo principÄ .

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. D. ir D. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

16.1. Atsakovams 2006 m. spalio 17 d. ir 2007 m. gegužės 29 d. įsigijus žemės sklypus, ir 2008 m. spalio, gruodžio mėn., juos padalijus ir suformavus ieÅ¡kinyje nurodytus žemės sklypus, ieÅ¡kovei dar 2003 m. birželio 3 d. priklausančiame žemės sklype nustatyti: kelio servitutas (tarnaujantis); teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Å iuo atveju ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas iÅ¡ esmės yra tarnaujantis daiktas, kurį sÄ lygoja vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Nurodytas ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų įgyvendinti savo poreikius – patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Atsakovai, kaip servituto turėtojai vadovaujantis CK 4.114 straipsniu, prižiÅ«riu ir remontuoja žemės sklypÄ . Kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti įvažiavimus iÅ¡ esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Tokiu reikalavimu, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia apriboti galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

16.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovai supylė gruntÄ , esantį nuo 13 cm iki 1 m. 30 cm matuojant nuo važiuojamosios kelio dalies, taip pakeliant ieÅ¡kovės žemės sklypo altitudę bei pakeičiant natÅ«ralų reljefÄ . Tačiau ieÅ¡kovė nenurodo, kokiu pagrindu grunto matavimus atlieka nuo žemės sklypo, kuris naudojamas, kaip kelias. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs detalųjį planÄ pagrįstai sprendė, jog detaliojo plano rengimo metu kelio važiuojamosios dalies ir aplinkinių žemės sklypų altitudės skyrėsi, kvartalo reljefas nebuvo lygus. Detaliajame plane nėra fiksuotos altitudės Å¡alia atsakovų žemės sklypų, jos nurodytos pačiuose žemės sklypuose ir nurodytos kelio važiuojamosios dalies altitudės. Kaip ir nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovės pateiktoje schemoje yra užfiksuota Å¡iuo metu esanti situacija, altitudės fiksuotos tiek prie atsakovų žemės sklypų, tiek ir kelio važiuojamojoje dalyje. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu turėjo galimybę apžiÅ«rėti ir faktiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovės žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų reljefo ypatumus. Byloje pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Å¡alia ieÅ¡kovės žemės sklypo esančių žemės sklypų aukščiai skiriasi. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nenurodė, kaip žemės sklypo grunto suformavimas pažeidžia jos interesus ir apsunkina naudojimÄ si žemės sklypu, kuris naudojamas, kaip servitutinis kelias. Pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog nėra žinomos iki žemės darbų atlikimo buvusios altitudės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl papildomų rašytiniu paaiškinimų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

20. IeÅ¡kovė 2023 m. rugsėjo 25 d. Å iaulių apygardos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nurodydama, kad susipažinusi su atsakovų atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , mato poreikį pateikti papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, susijusius su apeliacinio skundo reikalavimais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LR CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. LR CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja LR CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (LR CPK 302 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose Å¡alis iÅ¡dėsto savo atsikirtimus į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali bÅ«ti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, iÅ¡skyrus patį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretÅ«s procesiniai terminai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-284-933/2023).

21. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turiniu matyti, kad ieÅ¡kovė raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais siekia atsikirsti į atsakovų atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , papildyti apeliacinio skundo argumentacijÄ . Tokie raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai neatitinka Å¡ios nutarties 20 punkte aptarto teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, atsisakytina priimti ieÅ¡kovės 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir jie apeliacinės instancijos teismo nevertintini (LR CPK 323 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei A. Ž. asmenine nuosavybės teise priklauso 0.5584 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2003-06-03 apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2237 nustatyti kelio servitutas ir servitutai, suteikiantys teisę tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, nustatytos apsaugos zonos, žemės sklypas yra tarnaujantis. Žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. D. ir D. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1058 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1100 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0.1098 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2006 m. spalio 17 d. sutarties bei 2007 m. gegužės 29 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties nuoraÅ¡ai, patvirtina, kad minėti, atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, registruoti padalinus žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini). 2003-06-03 apskrities virÅ¡ininko įsakymas „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo ir kadastro rodiklių patikslinimo, atlikus geodezinius matavimus“ Nr. V-2237 patvirtina, kad buvusiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) servitutai nebuvo nustatyti.

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Gyvenamųjų namų statybos kvartalo detaliojo plano matyti, kad įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus nebuvo numatyti. Remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais - 2003-02-17 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ais, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , su kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iki jų padalinimo nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, todėl tikėtina, kad dėl Å¡ios priežasties 2003-06-03 apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. V-2237 servitutinio žemės sklypo savininkui (ieÅ¡kovei) priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo nustatyti servitutai (ieÅ¡kovė be kliūčių galėjo per savo žemės sklypÄ pasiekti žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Aplinkybės, kad atsakovai naudojasi kelio servitutu, kad pasiektų jiems priklausančius žemės sklypus, neneigė nei viena iš šalių.

23. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad apeliantei priklausančiame žemės sklype ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) atsakovų buvo įrengtas nuotekų Å¡alinimo įrenginys (UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemoje pažymėtas Nr. 26) ir alsuoklis (UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schemoje pažymėtas Nr. 8 ir 13), dalyje žemės sklypo Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas apie 6,20 m ilgio, apie 3 m pločio ir apie 2,87 m aukščio metalinių konstrukcijų statybinis vagonėlis. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai - UAB „Geodezijos linija“ (duomenys neskelbtini) nužymėjimo schema, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 raÅ¡tas Nr. 2D-10204, 2022-07-20 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-64 patvirtino, kad atsakovai žemės sklype Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengė apie 5,65 m ilgio ir 5,20 m pločio asfaltuotÄ aikÅ¡telę, suformavo įvažiavimÄ , pasodino 9 puÅ¡is, ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) įsirengė betoninių trinkelių aikÅ¡telę, kurios apie 45,01 kv. m. dalis patenka į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ , Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavo įvažiavimÄ .

24. IÅ¡ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022-06-03 raÅ¡to Nr. 2D-10204 matyti, kad inspekcija tirdama ieÅ¡kovės skunde dėl galimai savavaliÅ¡kos statybos nurodytas aplinkybes, neužfiksavo įvažiavimų ar supiltų pylimų, kurių įrengimui bÅ«tų buvę reikalingi statybÄ leidžiantys dokumentai ir statinio projektai, todėl neturėjo pagrindo statytojo (atsakovų) atžvilgiu imtis veiksmų, numatytų LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatyme. Pažymėjo, kad su žemės sklypo pavirÅ¡iaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tada, kai reljefas keičiamas vykdant statinių, kuriems reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, statybÄ . Betoninės aikÅ¡telės, trinkelių aikÅ¡telės ir nuotekų valymo įrenginio įrengimÄ inspekcija priskyrė mažareikÅ¡miams teisės aktų pažeidimams ir nutraukė skundo nagrinėjimÄ . Tačiau inspekcija taip pat pažymėjo, kad statinių statytojai (atsakovai) neturėdami (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų galinčių pagrįsti pirmiau minėto žemės sklypo valdymÄ pagrindžiančių dokumentų, neturėdami teisės įgyvendinti statytojų teisių, pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 5 d.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo dėl to, jog atsakovai atlikdami atitinkamus statybos darbus, pasodindami medžius ar pastatydami statybinį vagonėlį neturėjo ieškovės rašytinio sutikimo, nėra.

26. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su Å¡ios nutarties 22-24 punktuose iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimÄ jomis vadovaujasi ir plačiau dėl jų nebepasisako.

27. Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė kėlė reikalavimus dėl jai priklausančiame žemės sklype atliktų statybos darbų paÅ¡alinimo, remdamasi tuo, kad atsakovai neturėdami jos sutikimo, jiems nepriklausančiame sklype atliko statybos darbus, ir tokiu bÅ«du iÅ¡plėtė savo žemės sklypų ribas bei apribojo apeliantei galimybę savo sklype įrengti keliÄ , atitinkantį visus važiuojamai daliai keliamus reikalavimus, atlikti melioracijos rekonstrukcijos darbus.

28. Atsakovai su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas, kaip kelias, siekiant, kad kiti žemės sklypų savininkai galėtų patekti į savo žemės sklypus, tiesti komunikacijas. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad sukelti žemės sklypus jiems buvo būtina, siekiant sulyginti nelygaus reljefo aukščius, taip pat, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų veiksmų neįmanoma įrengti melioracijos sistemos ar sutvarkyti kelio.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkindamas dalį ieÅ¡kovės reikalavimų vertino, kad atsakovų įrengti statiniai – betoninių trinkelių aikÅ¡telė, asfalto aikÅ¡telė, pasodinti želdiniai, tuo atveju, jei ieÅ¡kovė imtųsi veiksmų įrengti keliÄ , melioracijos sistemÄ , trukdytų atlikti reikiamus statybos darbus. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad reikalavimas juos paÅ¡alinti yra proporcingas siekiamam tikslui bei atitinka ginčo Å¡alių interesų derinimo principÄ . Tačiau dėl ieÅ¡kovės reikalavimo paÅ¡alinti įvažiavimus, sprendė, kad tokių reikalavimų patenkinimas iÅ¡ esmės pažeistų atsakovų teisę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, nes kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimų paÅ¡alinti ties atsakovų sklypais, ieÅ¡kovei priklausančiame sklype, supiltÄ gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio, pirmosios instancijos sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė Å¡ių reikalavimų pagrįstumo, kadangi remiantis pateiktais duomenimis nebuvo įmanoma nustatyti iki žemės darbų atlikimo buvusias altitudes. Be to teismas vertino, kad ieÅ¡kovės reikalavimas paÅ¡alinti gruntÄ reikÅ¡tų nepagrįstÄ Ä¯pareigojimÄ atsakovams iÅ¡ esmės atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo gerinimo darbus, t. y., paÅ¡alinti visÄ gruntÄ iki kelio važiuojamosios dalies lygio taip iÅ¡lyginant žemės sklypo pavirÅ¡ių.

30. Nagrinėjamu atveju, apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ toje dalyje, kuria atmesti jos reikalavimai paÅ¡alinti atsakovų įrengtus įvažiavimus bei supiltÄ gruntÄ , teigdama, kad byloje įrodė visas negatoriniam ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinas sÄ lygas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalykÄ , motyvus, teisėjų kolegija vertina ir pasisako tik dėl apeliantės ginčijamų reikalavimų netenkinimo pagrįstumo.

Dėl savininko teisių gynimo būdų ir įpareigojimų pašalinti pažeidimus proporcingumo

31. LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra iÅ¡plėtotas bei detalizuotas LR CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti LR CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal LR CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį (lot. actio negatoria) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023)

32. Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų yra iÅ¡sami ir iÅ¡plėtota – ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 35 punktÄ , kt.). Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti: 1) nutraukti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). ReikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas).

33. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiÅ¡kia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).Â

34. Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikÅ¡ti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiÅ¡kinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sÄ lygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukÅ«rimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

35. Nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ negatorinį ieÅ¡kinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ , ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi bÅ«ti patenkinti, siekiant paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimÄ . Tenkindamas ieÅ¡kinį teismas turi teisę patenkinti jį visÄ ar iÅ¡ dalies. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju tai reikÅ¡tų, kad teismas sprendžia, ar visi ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra bÅ«tini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimÄ atitinkantys praÅ¡ymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei LR CK nuostatas, ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį, Å¡ioje byloje turėjo įrodyti, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir, kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos.Â

37. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, be abejonės, įrodė, kad yra ginčo sklypo savininkė, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų veiksmai, įsirengiant įvažiavimus į jiems priklausančius sklypus bei supilant gruntÄ , iÅ¡ esmės pažeidžia jos, kaip ginčo žemės sklypo savininkės teises, ar kitaip apsunkina galimybę naudotis jai priklausančiu nekilnojamu turtu.

38. Paminėtina, jog iÅ¡vadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

39. Taigi, konkrečiu atveju apeliantė turėjo byloje įrodyti, kad dėl atsakovų veiksmų, įsirengiant įvažiavimus į jiems priklausančius sklypus bei supilant gruntÄ , ji neteko galimybės naudotis jai priklausančiu turtu pagal paskirtį arba jos nuosavybės teisė yra kitu bÅ«du suvaržyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė Å¡ių aplinkybių byloje neįrodė.

40. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei priklausančiu ginčo žemės sklypu yra naudojamasi kaip servitutiniu keliu, juo atsakovai patenka į jiems priklausančius sklypus. Taip pat ties atsakovų žemės sklypais adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovai savo lėšomis apeliantės sklypo ribose, yra įsirengę įvažiavimus. Apeliantė teigia, kad tokie atsakovų veiksmai pažeidžia jos teises, kadangi tokiu bÅ«du atsakovai pasigerino savo gerbÅ«vį bei sumažino apeliantės valdomo sklypo plotÄ . Atsakovai teigė, kad kitų įvažiavimų į atsakovams priklausančius žemės sklypus nėra, todėl tokiu reikalavimu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia apriboti galimybę patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliantės argumentÄ dėl atsakovų gerbÅ«vio gerinimo jos sÄ skaitÄ bei sklypo ploto sumažinimo, sprendžia, kad minėti teiginiai niekaip neįrodo kokios konkrečios ieÅ¡kovės teisės yra apribotos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė negali patekti į jai priklausantį sklypÄ ar kitaip juo naudotis.

41. Apeliantės nurodyti argumentai, kad ji turi lÅ«kesčių sutvarkyti minėtÄ Å¾emės sklypÄ tokiu bÅ«du, kad jame esantis kelias atitiktų visus važiuojamai kelio daliai keliamus reikalavimus, įrengti melioracijÄ , o atsakovų įvažiavimai apriboja jai Å¡iÄ galimybę, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais (pvz. planais, brėžiniais, specialistų iÅ¡vadomis ir pan.). Byloje taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių kokiu bÅ«du ir kaip minėti įvažiavimai trukdo apeliantei naudotis jai priklausančia nuosavybe. LÅ«kestis atlikti ateityje tam tikrus kelio įrengimo darbus arba galimai atlikti rekonstrukcijos darbus abiejose servitutinio kelio pusėse, nesuteikia pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovų įsirengti įvažiavimai, kurie jiems dėl objektyvių priežasčių yra reikalingi su tikslu patekti į jų nuosavybę, pažeidžia apeliantės teises. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovai susiaurino keliÄ , ir, kad dėl to apeliantei kiti kaimynai ir asmenys reiÅ¡kia pretenzijas, vėlgi nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes.

42. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas, nors ir naudojamas kaip kelias, kaip inžinerinis statinys nėra suformuotas. Duomenų, kad ieÅ¡kovė, kaip žemės sklypo savininkė, bÅ«tų prisidėjusi prie įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, byloje nėra. Apeliantė teigė, kad paÅ¡alinus įvažiavimus, atsakovų patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus galimybė nebÅ«tų atimta ar apribota, tačiau įrodymų pagrindžiančių Å¡iuos teiginius nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovai neįsirengę įvažiavimų į savo sklypus, arba Å¡iuo atveju įpareigojus paÅ¡alinti jau įrengtus įvažiavimus, objektyviai netektų galimybės patekti į jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ , bei prieÅ¡taraujantį protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, apeliantės argumentÄ , kad atsakovai įsirengdami įvažiavimus tokiu bÅ«dų kuriasi gerbuvį asmeniniams tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei priklausantis sklypas buvo padalintas į mažesnius sklypus, kurie atitinkamai buvo perleisti kitiems savininkams, tame tarpe ir atsakovams. Ginčo sklypas buvo ir yra naudojamas kaip servitutinis kelias. Apeliantė įrodymų, kad savo lėšomis, prižiÅ«ri minėtÄ sklypÄ , ar kad, po jai priklausančių sklypų perleidimo kitiems asmenims, rÅ«pinosi atitinkamos infrastruktÅ«ros įrengimu (kelio, privažiavimų prie sklypų įrengimu), nepateikė. Todėl aplinkybė, kad atsakovai tvarko bei prižiÅ«ri apeliantei priklausančio sklypo dalį, taip pat, kad įrengė patekimui į jų sklypus bÅ«tinus įvažiavimus, negali bÅ«ti vertinama kaip pačių atsakovų gerbÅ«vio gerinimu.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė privažiavimų prie anksčiau jai nuosavybės teise priklausančių sklypų, nebuvo įrengusi, konkrečiu atveju atsakovų įsirengti įvažiavimai, nors ir neturint raÅ¡tiÅ¡ko apeliantės leidimo, jiems yra bÅ«tini siekiant patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareigos paÅ¡alinti įvažiavimus atsakovams nustatymas, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebÅ«tų proporcinga siekiamam tikslui.

44. Tas pats pasakytina ir apie grunto supylimÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo ribose ties atsakovams priklausančiais sklypais (žemės sklypo pakėlimÄ ). Konkrečiu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kad atsakovai iÅ¡ esmės tokius grunto lyginimo veiksmus atliko. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visų pirma, pagal pateiktus duomenis nebuvo galimybės nustatyti pradinio sklypo aukščio ir įvertinti kiek ginčo sklypas buvo pakeltas. Antra, teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė kokiu bÅ«du atsakovų suformuoti Å¡laitai pažeidžia (apriboja) jos nuosavybės teises į žemės sklypÄ , bei, sprendė, kad tokio reikalavimo tenkinimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų įpareigojimÄ atsakovams atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo gerinimo darbus. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pažymėtina, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nors byloje esantys duomenys ir leido vertinti, kad žemės sklypo lyginimo darbai buvo atlikti, tačiau esminių įrodymų, patvirtinančių kokiu bÅ«du buvo pažeistos apeliantės nuosavybės teisės byloje nebuvo pateikta. Apeliantė nors ir teigė, kad supilti grunto pylimai apriboja jai galimybę ginčo sklype įrengti keliÄ bei melioracijos sistema, bet, kaip jau minėta Å¡ios nutarties 41 punkte, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikė. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju vertinant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ , pirmiausia buvo svarbu nustatyti apeliantės nuosavybės teisių pažeidimo faktÄ . Å io fakto neįrodžius, pradinis žemės sklypo aukščio nustatymas tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nebepasisako.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

46. RungtyniÅ¡ko proceso, bÅ«dingo nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta Å¡alis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek LR CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principÄ , tiek LR CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigÄ . Abiejų Å¡ių proceso teisės normų turinys yra iÅ¡ esmės tapatus: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 31 punktas).Â

47. Remiantis minėtomis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo taisykles, ir Å¡iuo aspektu suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė, reikalaudama paÅ¡alinti atsakovų įrengtus įvažiavimus bei grunto pylimus, turėjo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus, patvirtinančius jos nuosavybės teisių pažeidimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta - ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovų įrengti įvažiavimo bei atlikti žemės sklypo lyginimo darbai pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

48. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-240/2009 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi, ir pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi rėmėsi nepagrįstai, tačiau sprendžia, kad Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl nuosavybės teisės gynimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

53. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovai V. D. ir D. D. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1306,80 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį parengimÄ (2023 m. rugsėjo 25 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra už teisines paslaugas Nr. AVJ-93/2023; 2023 m. rugsėjo 25 d. pinigų priėmimo Kvitas Serija LAT Nr. 1090317).

54. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sÄ naudas, į tai, kad iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės lygiomis dalimis priteistinos 1306,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1306,80 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas (po 653,40 eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 40 ct kiekvienam)).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė

Aleksandras Rusakas

Irena Stasiūnienė