AS-143-395-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-395/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01091-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (toliau – pareiškėjas, AB „Klaipėdos vanduo“) 2012 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. vasario 24 d. išvadą Nr. 4S-831 „Dėl išvados pateikimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kovo 19 d. gavo atsakovo parengtą 2012 m. vasario 24 d. išvadą Nr. 4S-831, kuria buvo įvertinta AB „Klaipėdos vanduo“ indėlių sertifikatų įsigijimo ir indėlių sertifikatų sutarčių sudarymo su akcine bendrove banku „Snoras“ atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Skundžiamą išvadą atsakovas parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) prašymu ir su ja jį supažindino. Atsakovo parengta išvada jam tiesiogiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes joje nėra imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, tačiau tikėtina, kad ateityje skundžiamos išvados pagrindu jam ar jo administracijos vadovui gali atsirasti konkrečios teisinės pasekmės. Nesutikdamas su išvadoje pateiktu vertinimu ir išvada, pateikė šį skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jam 100 Lt žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 3 d., 105, 106 str., 149 str. 3 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui skundžiama išvada nėra sukeliamos jokios materialaus pobūdžio pasekmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 pabrėžė, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju yra ginčijama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 str. 14 d.), tačiau įvertinant jos priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks pavedimas yra priimamas, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.

Paminėta išvada yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių būsimas tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Taigi ginčijama išvada savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti (o tada, skundžiant galutinį sprendimą, galima būtų vertinti išvadoje pateiktų teiginių teisingumą/neteisingumą).

Todėl skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 str.), ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas atsisakė priimti. Teismas, be to, pareiškėjui grąžino sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, nes pagal ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas skundą atsisakius priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama išvada sukelia teisines pasekmes – ja vadovaujantis yra vertinamas jo ir jo administracijos vadovo veiksmų atitikimas Viešųjų pirkimų įstatyme numatytiems reikalavimams ir yra konstatuojama, kad toks pažeidimas buvo padarytas.

2. Šiuo konkrečiu atveju išvada laikytina ne procedūrinio pobūdžio dokumentu, kuriuo atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas, o administraciniu aktu, priimtu Viešųjų pirkimų tarnybai vykdant jai pavestas viešojo administravimo funkcijas: tiriant perkančiosios organizacijos veiksmų atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundo dalykas yra Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 24 d. raštu Nr. 4S-831 „Dėl išvados pateikimo“ įforminta išvada. Šią išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai, išnagrinėjusi jos prašymą įvertinti pateiktus dokumentus ir nurodyti, ar indėlių sertifikatų įsigijimui turėjo būti taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje konstatavo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ (generalinis direktorius), pasirašydama indėlių sutartis, turėjo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir vykdyti ar suteikti įgaliojimus atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą asmenims atlikti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Nevykdęs Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir pasirašydamas indėlių sutartis, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius kaip perkančiosios organizacijos vadovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi (b. l. 7–8).

Kaip matyti, išvadoje pareiškėjui nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Joje yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kuri pati savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Ji tik ateityje gali turėti reikšmės, atsiradus realioms teisinėms pasekmėms, tuomet įstatymų nustatyta tvarka būtų galima pareikšti nesutikimo su šia išvada argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. vasario 24 d. raštas Nr. 4S-831 „Dėl išvados pateikimo“ negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Tokia išvada iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-326/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012 (ABTĮ 13 str. 1 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas