d92ff2c8-c352-444c-8108-eabb04ccbfbe · Kauno apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-141-422/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01200-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2..;74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, įgaliotam atstovui Alekui Morozovui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. J., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas E. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir prašė priteisti 10300 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. liepos 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. 461 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN76:1999, kameros plotas, tenkantis vienam nuteistajam, turi bÅ«ti 5 m2. Tuo tarpu Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas yra apie 7 m2, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo kalinamas kartu su 4-7 asmenimis. PareiÅ¡kėjo nuomone, jis buvo kalinamas antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Tokiais veiksmais jam padaryta didelė neturtinė žala, kuriÄ vertina 10300 Lt.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundÄ (b. l. 13-14) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2009 m. gegužės 29 d., buvimo metu įstaigoje jis buvo laikomas 141, 223, 324, 344, 339, 240 ir 241 kamerose. PareiÅ¡kėjo kalinimo laiku vidutinis laikomas asmenų skaičius įstaigoje buvo 360, Kauno tardymo izoliatorius buvo ir Å¡iuo metu yra perpildytas, todėl teisės aktuose nustatyti reikalavimai buvo pažeisti. Pažymėjo, kad įstatymų ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių asmenų priėmimÄ (patalpinimÄ ) į tardymo izoliatorių, nenumato teisės Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui atsisakyti priimti suimtÄ asmenį, jau esant įstaigoje didesniam skaičiui asmenų, negu numatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-01-23 įsakyme Nr. V-27 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 239) ir 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 336).

Atsakovas teismui nurodė, jog, nors pareiÅ¡kėjas atskirais periodais buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 m2, todėl jis galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau Å¡ie pažeidimai padaryti ne dėl administracijos pareigÅ«nų kaltės. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip įkalinimas kameroje, kur jam teko mažesnis nei nustatytas plotas, neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusios sveikatos..

PareiÅ¡kėjui buvo suteikta lova, iÅ¡duota patalynė, kiekvienÄ dienÄ buvo teikiamas karÅ¡tas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, be to pareiÅ¡kėjas, kamerose neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, buvo kalinamas ne iÅ¡tisai, bet periodiÅ¡kai. Atsakovo manymu, tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus kalinamas kamerose neatitinkančiose nustatyto ploto normos vienam asmeniui, žalos atlyginimui nepakanka. Kauno tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 2004m., nuteistųjų laikymo sÄ lygos yra geros, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo laikymo antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis yra visiÅ¡kai nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas E. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta, pareiÅ¡kėjas yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, esant Å¡ioms aplinkybėms, byla nagrinėtina be neatvykusių asmenų (ABTÄ® 78 str. 3 d.).PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei jų pareigūnų, tarnautojų ar kitokių šių institucijų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos reikalauja dėl to, kad jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant Higienos normos HN76:1999 reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. liepos 19 d. gyvenant perpildytose kamerose teko mažiau nei 5 m2 ploto kiekvienam.

Dėl to, kad jis gyveno blogesnėmis buitinėmis sÄ lygomis nei garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, teigia patyręs neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjusi jo sveikata. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos, įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ 6.15 punktÄ (2 lentelę), vienam asmeniui, kalinčiam tardymo izoliatoriaus kameroje, gyvenamojoje patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 gyvenamojo ploto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „ Dėl Lietuvos higienos normos HN: 2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ patvirtinimo“ 2.2 punktu Lietuvos higienos normÄ HN 76: 1999 pripažino netekusia galios. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” 1.1.2 punkte nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriuje didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 336, o Å¡io įsakymo 1.3.1 punkte – kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 (b. l. 16).

Pareiškėjas E. J. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. liepos 19 d. Ginčo, kad bylai aktualiu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikoma daugiau asmenų negu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-27 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 239 ) ir 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (didžiausias leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 336) nustatytas maksimalus vietų skaičius, nėra.

Byloje esantis išrašas iš suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimo knygų (b. l.

15) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam nuteistajam teko 2,66-15,96 m2, Å¡ios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Akivaizdu, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ perpildytoje patalpoje, buvo pažeisti taikytinų teisės aktų reikalavimai, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo kalinamas antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis.

Tačiau gyvendamas perpildytoje patalpoje tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8 straipsnių nuostatos, todėl pats teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už patirtÄ skriaudÄ . Nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir prie bylos pridėtos E. J. asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad jis yra sveikas, nuolatiniai sveikatos patikrinimai jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje buvo atliekami, tačiau sveikatos sutrikimų nenustatyta. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, jog pareiškėjas vartoja įvairius vitaminus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sveikatos būklė, jam būnant tardymo izoliatoriuje, būtų pablogėjusi arba kad būtų taikytas gydymas.

Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas sÄ moningai siekė pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, byloje nustatyta, jog tuo metu Kauno tardymo izoliatorius buvo perpildytas, tačiau, pažymėtina, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog pataisos namų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje reikalavimus, yra pakankamas teisinis pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“ pareiÅ¡kėjui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz.,administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A502-1774/2010, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje, negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (bylos medžiaga patvirtina, jog toks pažeidimas nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o truko apie metus laiko), nesant objektyvių duomenų apie jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovo veiksmų, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Lt, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Janina Vitunskienė