d92f839c-7eb4-4df8-80db-8febf3dbe54b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas Ž. BertaÅ¡ius                                             Civilinė byla Nr. 2A-995-479/2014Teisėjas D. Kurpavičius                                            (Proceso Nr. 2-06-3-12357-2013-5)                                              Procesinio sprendimo kategorija                                              30.10.; 99.5.; 121.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudarė kolegijos pirmininkas ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė, AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. J. dėl teisės atlikti pastato rekonstrukcijÄ be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė L. B. 2013-10-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. J. ir nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso Å«kinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė parengė pastato techninį projektÄ siekiant šį pastatÄ rekonstruoti į vieno buto gyvenamÄ jį namÄ . Kadangi ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo ribos nei numatyta teisės aktuose, pastato rekonstrukcijai atlikti yra bÅ«tinas atsakovės sutikimas. Atsakovė, nenurodydama svarbios priežasties, nedavė ieÅ¡kovei sutikimo rekonstruoti pastatÄ ir tuo paÅ¡alino ieÅ¡kovei galimybę patvirtinti pastato techninį projektÄ . IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡iais atsakovės veiksmais, nes atlikus ieÅ¡kovei priklausančio pastato rekonstrukcijÄ faktinė padėtis nepasikeis ir atsakovės interesai nenukentės. IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovės sutikimo atlikti pastato – tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog leidimo atlikti pastato rekonstrukcijÄ iÅ¡davimas pažeistų imperatyvius teisės normų reikalavimus ir tai nulemtų LR CK 4.103 str. nurodytas teisines pasekmes. Teismas pripažino, kad atsakovė teisėtai nenurodė atsakymo priežasčių.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra saugoma kultÅ«rinė vertybė ir Å¡io pastato iÅ¡saugojimas yra bÅ«tinas siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė privalo nurodyti atsisakymo motyvus. IeÅ¡kovė skunde pažymėjo, jog atsakovė teismui nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių, kad vykdant pastato rekonstrukcijÄ bus pažeista faktinė padėtis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog priestato statyba pakeis faktinę padėtį. Teismas turėjo įvertinti, jog priestatas buvo pastatytas ir anksčiau, tačiau vėliau jis buvo nugriautas.

IeÅ¡kovė prašė panaikinti 2014-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovės skundas yra nepagrįstas ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra saugoma kultÅ«rinė vertybė ir tai nulemia ieÅ¡kovės teisę atlikti rekonstrukcijÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ . Su Å¡ia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis Å«kinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra registruota kultÅ«ros vertybė ir patenka į valstybės saugomos registruotos kultÅ«ros vertybės (duomenys neskelbtini) (b. l. 64, 72-73, t.

I). Pagal LR nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. iÅ¡saugoti kultÅ«ros vertybę yra valdytojo pareiga. Valdytojas Å¡io įstatymo prasme yra kultÅ«ros paveldo objekto savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei priklausantis pastatas yra kultÅ«ros vertybė, nulemia ieÅ¡kovės teisę atlikti pastato rekonstrukcijÄ , tačiau rekonstrukcija turi bÅ«ti atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad iÅ¡davus ieÅ¡kovei leidimÄ bus pažeistos statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ nuostatos.

Taigi ieškovei priklausančio pastato ypatingas statusas negali nulemti teisėtų atsakovės interesų pažeidimo ir tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos panašiose bylose. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 nurodoma, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko bylose, kuriose kaimyninių sklypų savininkai nesutaria dėl statybų viename iš sklypų, yra nevienoda.

Dėl to iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, konstatavo bÅ«tinumÄ suvienodinti kasacinio teismo praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino nustatinėtinas aplinkybes panaÅ¡iose bylose. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007, kuri buvo priimta iki teismų praktikos suvienodinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos suvienodinta teismų praktika ir teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neprivalo nurodyti atsisakymo motyvų.

Su Å¡ia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra arčiau negu 3 m atstumu nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos (b. l. 88, t. I). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto pastato techninio projekto nustatyta, kad ieÅ¡kovė ketina rekonstruoti minėtÄ pastatÄ . Statinio rekonstravimas yra statybos rÅ«Å¡is (LR statybos įstatymo 2 str. 18 p.). Statiniai turi bÅ«ti statomi arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio paaukÅ¡tėjimo kampas didesnis kaip 45 laipsniai (Aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p.).

PrieÅ¡ingu atveju turi bÅ«ti gaunami gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 nutartyje nurodyta, kad statybos procesÄ reglamentuojantys aktai nustato imperatyvius reikalavimus ir teisės aktų pažeidimų nereikia motyvuoti, pakanka nustatyti pažeidimo faktines aplinkybes. Taigi atsakovė pagrįstai iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su ieÅ¡kovės pastato rekonstrukcija, nes statyba pažeidžiant norminius aktus yra negalima.Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti, jog neįrodytas faktinės padėties pakeitimas vykdant pastato rekonstrukcijÄ .

Su Å¡ia skundo nuostata sutikti negalima. BÅ«tina atsižvelgti į tai, kad atsakovė nagrinėjamu atveju neprivalo įrodinėti, kaip ieÅ¡kovės atliekami pastato rekonstrukcijos darbai pažeis jos interesus ir kokia žala jai gali atsirasti. IÅ¡ byloje esančio pastato rekonstrukcijos techninio projekto matyti, jog planuojama pastatÄ paaukÅ¡tinti 0,4 m (nuo 6,6 m iki 7 m) (b. l. 40, 103, t. I). Akivaizdu, kad toks pastato paaukÅ¡tinimas neturi esminės reikÅ¡mės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-230/2010 taip pat nurodyta, kad neesminiai nukrypimai statybos procese yra galimi.

Tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad ieÅ¡kovė siekia prie Å«kinio pastato pastatyti 4 m ilgio, 6,36 m pločio priestatÄ (b. l. 102, t. I). Ä®vertintina tai, kad Å¡iuo metu pastato ilgis yra 11,6 m. Akivaizdu, kad dėl naujai statomo priestato namo ilgis padidės nuo 11,6 m iki 15,65 m, tai yra apie 1/4 dalimi viso pastato ilgio. Tokio priestato statybÄ tikslinga pripažinti esminiu pastato padidinimu ir faktinės padėties esminiu pakeitimu. Taigi jeigu ieÅ¡kovė, vykdydama rekonstrukcijÄ , siekia iÅ¡ esmės pakeisti faktinę padėtį ir, nukrypstant nuo statybos procesÄ reglamentuojančių normų, pabloginti atsakovės naudojamo sklypo sÄ lygas, atsakovės teisėti interesai turi bÅ«ti ginami ir ieÅ¡kovei leidimas nepatvirtintas pagrįstai.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovės pateiktame techniniame projekte esančius duomenis apie pastato rekonstrukcijÄ .

Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog suprojektuotas priestatas yra ūkinio pastato tęsinys, toks priestatas buvo ir anksčiau. Šios skundo nuostatos nėra nepagrįstos. Iš byloje pateiktos pastato nuotraukos matyti, kad prie ūkinio pastato buvo medinis priestatas. Akivaizdu, kad tai buvo laikinas statinys, jo aukštis nesiekė pagrindinio pastato stogo žemutinės dalies (b. l. 31, t. I). Ieškovės pateiktame projekte nurodyta, jog planuojama pratęsti pagrindinio pastato ilgį 4 metrais ir šis pastato pratęsimas numatomas tokio pat aukščio kaip ir pagrindinis pastatas, tai yra 7 metrai (b. l. 101, t.

I). Paveldosaugos ekspertizės akte nurodyta, kad ieÅ¡kovei suteikiama teisė atstatyti priestatÄ pagal ieÅ¡kovės pateikiamÄ projektÄ (b. l. 167, t. I). Tai patvirtina, jog planuojamas statyti priestatas istorinės bei kultÅ«rinės reikÅ¡mės neturi, tačiau ieÅ¡kovei nedraudžiama pratęsti pagrindinį pastatÄ . Visa tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė siekia vykdyti priestato statybÄ , nors tuo pažeidžiamos statybos procesÄ reglamentuojančios teisės normos ir su tuo nesutinka atsakovė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės teisėti interesai turi bÅ«ti ginami ir leidimas negali bÅ«ti ieÅ¡kovei iÅ¡duodamas.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1452 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovės L.

B. atsakovei J. J. priteisti 1 452 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kolegijos pirmininkas                                                                          Žydrūnas Bertašius Kolegijos teisėjos                                                                                  Virginija Nijolė Griškevičienė                                                                         Aušra Maškevičienė