d92eaec3-7f73-47af-a6a0-e617ebdbb54c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                              Administracinė byla Nr. I-827-764/2017                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03076-2016-8                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas P. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 13–17), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 000 Eur neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki                2016-06-15 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas perpildytose kamerose, t. y.

                   8 kv. m kamerose buvo laikomi 3–4 asmenys. Sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto atitvertas tik mÅ«rine sienele, o atskira ventiliacijos sistema neveikė, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas, be to, trÅ«ko privatumo. Kameros ventiliuojamos tik per langÄ , todėl tvyrodavo blogas kvapas, buvo drėgna, sienos ir lubos padengtos grybelio. ApÅ¡vietimas kamerose buvo nepakankamas. Nepakakdavo iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, kitų higienos priemonių – skutimosi peiliukų, dantų pastos ir dantų Å¡epetėlio LukiÅ¡kių TI-K neiÅ¡davė.

Pasivaikščioti leidžiama tik vienÄ valandÄ ir perpildytuose kiemeliuose. DuÅ¡u leidžiama pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o į kameras karÅ¡tas vanduo netiekiamas. IÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius buvo itin prastos bÅ«klės. Maistas ruoÅ¡iamas blogomis sÄ lygomis, be to, jo trÅ«kdavo, nes maitinimui skiriama 1,3–1,9 Eur. Taip pat nebuvo iÅ¡duoti rÅ«bai pagal sezonÄ . Artimieji negalėjo perduoti pareiÅ¡kėjui siuntų su drabužiais ar maistu. Be to, kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis.

BÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimas perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose gali bÅ«ti prilyginamas kankinimui pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta saugi ir sveikatai nepavojinga aplinka, jis buvo kalinamas žmogaus orumÄ pažeidžiančiomis sÄ lygomis, todėl patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , tapo dirglus, pablogėjo sveikata.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo patirti iÅ¡gyvenimai atitinka neturtinės žalos sÄ vokÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 22–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,88 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ .Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.

Suimtiesiems yra sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį ir t. t. LukiÅ¡kių TI-K taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ventiliacijos sistema turi bÅ«ti įjungta tik ten, kur ji yra įrengta. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mÅ«rine sienele, į kameras turi bÅ«ti tiekiamas Å¡altas vanduo.

Suimtieji / nuteistieji maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos                      2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, o parengti Valstybinio aplinkos sveikatos centro. Pareiškėjas yra suimtasis ir teisės į ilgalaikius pasimatymus pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. neturi.

Trumpalaikiai pasimatymai gali bÅ«ti suteikti tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar ji atliekančio prokuroro ar teismo, kuriuo žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ . Pagal teisės aktų reikalavimus, asmenims sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, taip pat vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas higienos priemonėmis buvo aprÅ«pintas laikantis teisės aktuose nustatytų normų. Galimybė gauti siuntas nustatyta teisės aktuose. Asmenys LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis izoliavimo reikalavimų, taip pat atsižvelgiant į tai, ar jie sutinka / nesutinka bÅ«ti laikomi kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Dėl rÅ«bų pagal sezonÄ iÅ¡davimo turi bÅ«ti kreiptasi į įstaigos administracijÄ . Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais. Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo P. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-12-02 iki 2016-06-15 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti 30 000 Eur neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų, sÄ lygos jose buvo antisanitarinės, LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisių.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos                            3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015-11-01 sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu                           Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nurodytose Higienos normose nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas kilusį ginÄÄ , turi nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad pareiÅ¡kėjui tektų 3,6 kv. m kameros ploto.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas P. K. ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014-12-02 iki 2016-06-15) LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido170 dienų. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairiose kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (170 dienų) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 58 dienas, t. y. nuo 2014-12-04 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-23 iki 2014-12-28, nuo 2014-12-30 iki 2015-01-11, nuo 2015-01-21 iki 2015-02-03, nuo 2015-12-23 iki 2015-12-28, 2015-12-31, 2016-01-06, nuo 2016-01-09 iki 2016-01-11 ir 2016-04-07.

Likusias 112 dienų kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus ir įstaigos perpildymo neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo perkelti į kamerÄ , kurioje bÅ«tų užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, nepaneigia fakto, kad 58 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti.

Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko teisės aktų reikalavimų, sÄ lygos jose buvo antisanitarinės ir nežmoniÅ¡kos.Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 ir Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ , sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga.PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas mÅ«rine sienele.

Vadinasi, pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas, pagal Higienos normos HN 76:2010 2 p. ir Higienos normos HN 134:2015 3 p., laikomas tinkamu. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, per langus vėdintis sudėtinga ar neįmanoma, todėl tvyrojo blogas kvapas, buvo drėgna.Higienos normos HN 76:2010 24 p. ir Higienos normos HN 134:2015 17 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Lukiškių TI-K patvirtino, kad mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos kamerose nėra, tačiau visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinti.

Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinti. Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. bei Higienos normos HN 134:2015 17 p. ir sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus. Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 p. ir Higienos normos HN 134:2015 44 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turi bÅ«ti sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi sÄ lygas vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, atsižvelgiant į tai negali bÅ«ti konstatuota, kad atsakovės atstovas pažeidė nurodytus Higienos normos reikalavimus.

Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad kamerose esančiame sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 p. reikalavimus, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjas patvirtino, kad šie Higienos normų reikalavimai pažeisti nebuvo, nes į kameras buvo tiekiamas šaltas vanduo. Pareiškėjas teigia, kad jam nepakako išduodamo tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų Lukiškių TI-K neišdavė.

Ä® bylÄ pateiktos Asmeniniam naudojimui iÅ¡duotų daiktų kortelės (b. l. 49–54) paneigia Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, nes pareiÅ¡kėjui higienos priemonės buvo iÅ¡duotos ir už tai jis pasirašė. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®), kurio paskirtis – nustatyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 str. nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore.

Pagal Å¡io straipsnio 1 d., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Tokia teisė nustatyta ir Bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 str.Pažymėta, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalinamieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K jam buvo sudaryta galimybė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo sudaryta galimybė kasdien sportuoti. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tik 8 kv. m, todėl bÅ«davo perpildyti, paneigia LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys, patvirtinantys, kad LukiÅ¡kių TI-K įrengti 17–37 kv. m ploto pasivaikščiojimo kiemeliai.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam trÅ«kdavo maisto, kadangi maitinimui buvo skiriama tik                 1,3–1,9 Eur per parÄ .

Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatytos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr.

14. Pagal Å¡ių normų nuostatas, fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams yra 2 298 kcal per parÄ . Vadinasi, maitinimas organizuojamas ne pagal tai, kiek lėšų jam skiriama, bet taip, kad bÅ«tų užtikrintos fiziologinės mitybos normos. Duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«tų užtikrinusi fiziologinių mitybos normų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys (b. l. 45, 46) patvirtina, kad maitinimas pataisos įstaigoje buvo organizuojamas laikantis fiziologinių mitybos normų.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį SVÄ® 22 str., suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 d.).

Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 d.). Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Teismas 2016-08-04 nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ patikslintÄ skundÄ , nurodant kada ir su kuo jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su R. L.. Kita vertus, teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad pasimatymams su Å¡iuo asmeniu jis turėjo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai nerealizavo savo teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl negali bÅ«ti pripažinta, kad LukiÅ¡kių TI-K suvaržė jo teises.SVÄ® 24 str. 1 d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda.

Pagal                 SVÄ® 44 str. 3 d., suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprÅ«pinami drabužiais ir avalyne pagal sezonÄ .Teismo 2016-08-04 nutartimi pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas pateikti paaiÅ¡kinimus, kada buvo atsisakyta perduoti siuntas ir aprÅ«pinti drabužiais pagal sezonÄ . Å ių trÅ«kumų pareiÅ¡kėjas nepaÅ¡alino ir nekonkretizavo savo argumentų, todėl jie atmestini kaip abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-22 nutartis a. b.

Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b.

Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su netinkamu minkÅ¡tuoju inventoriumi, blogu apÅ¡vietimu kamerose, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl teismo negali bÅ«ti įvertinti. Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis turi konkretizuoti skunde iÅ¡dėstytus argumentus, tačiau to pareiÅ¡kėjas nepadarė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis yra nerÅ«kantis, tačiau buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų.

Kita vertus Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN 76:2010 bei Higienos normos HN 134:2015 nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamÄ sias patalpas, turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡Ä , suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančių) (13 p.).Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad sutinka bÅ«ti laikomas gyvenamojoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir tÄ patvirtino savo paraÅ¡u (b. l. 152).

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl laikymo atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, ir į šį jo praÅ¡ymÄ nebÅ«tų atsižvelgta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K negali bÅ«ti pripažintas pažeidęs pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamu kameroje atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, nes kartu su rÅ«kančiaisiais jis buvo laikomas paties valia. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo fizinė sveikatos bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 58 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad P. K. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis. Atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 580 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 580 Eur sumÄ laiko kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 4 d., kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 5,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdamas teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas. Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Atsiliepimai į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas iÅ¡laidas.Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p.,                132 ir 134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo P. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui P. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 580 (penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) eurų neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė