d92e7cac-c866-447a-bbbb-3afb46685016 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-858-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03160-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2; 37.6; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2016-08-03 pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-12-28 iki Å¡iol yra laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K). Teigė, kad buvo laikomas kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 iki 8,1 m2, kamerose laikomi 3-4 asmenys. Nurodė, kad kameroje yra tik 2 kėdės, kameroje kali 4 nuteistieji.

Pažymėjo, kad sanitariniai mazgai yra atitverti ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m sienele, tualetas nuo stalo nutolęs 1,5 m, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklinda nemalonÅ«s kvapai. Pabrėžė, kad kamerose yra tarakonų, langai nevalomi, dėl esamų grotų pats iÅ¡valyti langų negali. Teigė, kad turi teisę tik 1 valandÄ pasivaikščioti kiemelyje. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Teigė, kad ventiliacija neveikia, kameroje yra drėgna ir tamsu, čiužiniai pÅ«va, veisiasi parazitai, metalinės lovos rÅ«dija. Pažymėjo, kad kamerose, kurios yra pusrÅ«syje, vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70%. Teigė, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa blogai patenka į patalpas. Nurodė, kad kamerose yra elektrinis apÅ¡vietimas, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvÄ , pats iÅ¡jungti Å¡viesos negali. Atkreipė dėmesį, kad temperatÅ«ra kamerose yra nuo 10 ?C iki 14 ?C, vasarÄ temperatÅ«ra siekia 35 ?C.

Nurodė, kad ne kartÄ prašė LukiÅ¡kių TI-K administracijos iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau ji to nedarė. Teigė, kad maistas neskanus, maisto energetinė vertė yra nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Teigė, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Nurodė, kad sutriko miegas, tarp suimtųjų kyla fiziniai konfliktai (b. l. 1–7). Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojanti nuo 2015-11-01, taip pat nenumato gyvenamojo ploto standartų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. PaaiÅ¡kino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 14–23).

Teismas             k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-28 iki skundo pateikimo, t. y. iki 2016-08-01.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-12-29 iki 2016-04-26 (119 dienų).

IÅ¡ 119 dienų, praleistų LukiÅ¡kių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus Å¡iomis dienomis: 2015-12-19, nuo 2016-01-06 iki 2016-04-26 (112 dienų). Likusias 7 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas žalÄ kildinÄ iÅ¡ to, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad sanitariniame mazge tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

LVAT praktikoje yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumÄ , o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-06-13 nutartis administracinė byloje Nr. A-1018-624/2016). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose veisėsi tarakonai ir žiurkės. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su įmonėmis, kurios atliko LukiÅ¡kių TI-K kenkėjų kontrolės darbus.

Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti (b. l. 45–48).Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems vyrams– 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisykles.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 p. nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo Å¡ia teise pasinaudoti.

LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo atžvilgiu nenustatyti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos pasivaikščioti LukiÅ¡kių TI-K kiemelyje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo iÅ¡leidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandÄ per parÄ . Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Leidžiant pareiÅ¡kėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore 1 valandÄ , teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo drėgmė, kameros neventiliuojamos, temperatÅ«ra jose neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas.

Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-12-29 iki 2016-04-26, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 134:2015. Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sÄ lygos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas.

Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 102, 122, 132, 145, 155, 192, 200, 252, 253, 286, 313, 389. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktame 2016-03-21 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437 nustatytas Higienos normos 134:2015 14 p. pažeidimas, kameroje Nr. 122 buvo nustatyta mažesnė nei 200 lx bendra dirbtinė apÅ¡vieta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas konstatuoja netinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Å¡iuo aspektu.

Patikrinimo metu iÅ¡matuota santykinė oro drėgmė ir temperatÅ«ra LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko Higienos normos 134:2015 14 p. ir 16 p. reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų netinkamas kalinimo sÄ lygas Å¡iuo aspektu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose santykinė oro drėgmė ir temperatÅ«ra neatitiko teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡ais galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę 15 minučių.

Higienos normoje 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktikÄ kai kuriais atvejais pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogina ir ta aplinkybė, kad jis negali naudotis duÅ¡u pakankamai dažnai (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (EŽTT 2012-07-10 sprendimas Vartic prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimas Onaca prieÅ¡ RumunijÄ ).

EŽTT byloje nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, tokiÄ situacijÄ apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). LVAT praktikoje konstatuota, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2016-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kiti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai, ribotÄ galimybę naudotis duÅ¡u teismas vertina kaip aplinkybę, sudarančių pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiÅ¡kėjas langų negalėjo iÅ¡valyti. Pažymėtina, kad Ä®rengimo taisyklių 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo atžvilgiu LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, jog kameroje nėra karÅ¡to vandens. Ä®rengimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kameroje įrengiamas praustuvas. Higienos normos 134:2015 18 p. nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Teisės aktuose nenustatytas reikalavimas karÅ¡tÄ vandenį tiekti į kameras, todėl neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai nenustatyti.Kitų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos sukėlė sveikatos negalavimų. Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ Ä¯kalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016, LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 15 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime prašė priteisti 1,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 26 A4 formato lapai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 p. ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį praneÅ¡imÄ Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“ vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos kaina yra 0,06 Eur. LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 1,62 Eur (26 x 0,06).

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 str. nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė, vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d. Å iuo aspektu LVAT yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 132 str. 1 d.,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. (V. B.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.Netenkinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Rasa Ragulskytė-Markovienė