Legislator Case Law & Legislation
d92e58a5-d99e-4f76-8bdc-95da3c36cf26 AI generated

d92e58a5-d99e-4f76-8bdc-95da3c36cf26 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d92e58a5-d99e-4f76-8bdc-95da3c36cf26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-768/2017                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12576-2015-2                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,nuteistosios R.

Legislator headnote

AI generated

d92e58a5-d99e-4f76-8bdc-95da3c36cf26 · Panevėžio apygardos teismas: bei nurodė minėtÄ narkotinę medžiagÄ gabenti R. F.. V. K. gautÄ iÅ¡ A. A. narkotinę medžiagÄ , laikydamas prie savęs nugabeno jÄ R. F., į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2015 m. kovo 2 d., 10.30 val., A. A. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ nurodė V. K. paimti iÅ¡ R. F. Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ bei atgabenti iki jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. K., vykdydamas jo nurodymÄ , paėmęs iÅ¡ R. F. 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino, laikydamas prie savęs, taksi automobiliu (duomenys neskelbtini), gabeno jÄ iki 2015 m. kovo 2 d., 10.50 val., tačiau V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-768/2017                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12576-2015-2                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 6 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,Sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,nuteistosios R.

F. gynėjai advokatei Nijolei Gaižutienei,nuteistojo V. K. (V. K.) gynėjui advokatui Erikui Kaliačiui,nuteistojo A. A. (A. A.) gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. F., V. K. gynėjo advokato Eriko Kaliačiaus ir A. A. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo: R. F. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas 2015 m. spalio 6 d. (1 para) ir suėmime nuo 2015 m. spalio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡bÅ«tas laikas; V. K. nuteistas pagal:BK 260 straipsnio 2 dalį 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;BK 260 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė bausmė V. K. skirta – laisvės atėmimas 8 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 4 d. ir nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. (keturios paros). Bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo V. K. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui dienos;A. A. nuteistas pagal:BK 260 straipsnio 2 dalį 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo V. K.) 6 metų laisvės atėmimo bausme; BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo T.

C.) 6 metų laisvės atėmimo bausme; BK 259 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės bausmių apėmimo būdu subendrintos ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metam 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas 2015 m. gegužės 14 d. (viena para) ir suėmime nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iÅ¡bÅ«tas laikas. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. F. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje su V. K., A. A. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdama tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, o bÅ«tent: 2015 m. kovo 1 d., 21.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendroje virtuvėje, A.

A. perdavė V. K. didelį kiekį 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino ir nurodė jam šį kiekį narkotinės medžiagos nugabenti R. F.. V. K., laikydamas Å¡iÄ medžiagÄ prie savęs, nugabeno ir perdavė R. F. šį didelį kiekį narkotinės medžiagos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji minėtÄ medžiagÄ laikė iki 2015 m. kovo 2 d. 10.30 val., kuomet 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino A. A. nurodymu perdavė V. K., kuris laikydamas šį 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino prie savęs, taksi automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno minėtÄ medžiagÄ A.

A. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. kovo 2 d. 10.50 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), su minėta narkotine medžiaga V. K. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. V. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. F., A. A. neteisėtai laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos turėdamas tikslÄ jÄ platinti, o bÅ«tent: 2015 m. kovo 1 d., 21.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendroje virtuvėje, A.

A. perdavė jam didelį kiekį 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino ir jis vykdydamas A. A. nurodymÄ , laikydamas Å¡iÄ medžiagÄ prie savęs nugabeno R. F. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jai Å¡ias narkotines medžiagas perdavė, o 2015 m. kovo 2 d. 10.30 val. paėmęs Å¡ias narkotines medžiagas iÅ¡ R. F., jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdydamas A. A. ir R. F. nurodymus, laikydamas Å¡iÄ medžiagÄ prie savęs, taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno A.

A. į jo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. kovo 2 d. 10.50 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagÄ heroinÄ turėdamas tikslÄ jÄ platinti, o bÅ«tent: 2015 m. balandžio 29 d., 17.30 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini) tarp namų (duomenys neskelbtini) mieste, susitarė su S. R. ir M.

S. įgyti narkotinės medžiagos heroino, gavęs iÅ¡ S. R. ir M. S. 30 eurų narkotinei medžiagai heroinui pirkti, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, už 30 eurų iÅ¡ A. A. įgijo 0,047 g narkotinės medžiagos heroino, iÅ¡ kurios, tÄ pačiÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), apie 17.31 val., nupylė į atskirÄ folijos lankstinukÄ sau 0,006 g. narkotinės medžiagos heroino. LikusiÄ - 0,041 g. narkotinės medžiagos heroino dalį gabeno perduoti S. R. ir M.

S., tačiau tÄ pačiÄ dienÄ , 17.35 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. A. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. F., V. K. neteisėtai laikė, organizavo gabenimÄ didelio kiekio narkotinės medžiagos turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, o bÅ«tent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. kovo 1 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino, kuriÄ tÄ pačiÄ dienÄ , apie 21.30 val., namo, esančio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendroje virtuvėje, perdavė V.

K. bei nurodė minėtÄ narkotinę medžiagÄ gabenti R. F.. V. K. gautÄ iÅ¡ A. A. narkotinę medžiagÄ , laikydamas prie savęs nugabeno jÄ R. F., į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2015 m. kovo 2 d., 10.30 val., A. A. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ nurodė V. K. paimti iÅ¡ R. F. Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ bei atgabenti iki jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. K., vykdydamas jo nurodymÄ , paėmęs iÅ¡ R. F. 7,946 g. narkotinės medžiagos heroino, laikydamas prie savęs, taksi automobiliu (duomenys neskelbtini), gabeno jÄ iki 2015 m. kovo 2 d., 10.50 val., tačiau V.

K. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), su minėta narkotine medžiaga buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Be to, jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė, pardavė narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent: 2015 m. balandžio 29 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, laikė prie savęs ir už 30 eurų pardavė V. K. 0,047 g. narkotinės medžiagos heroino. Be to, jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė, pardavė narkotinę medžiagÄ bei disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 14 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å¡alia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie savęs laikė 0,068 g. narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį - 0,031 g. už 10 eurų pardavė T.

C., o likusiÄ dalį - 0,037 g. narkotinės medžiagos heroino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikydamas prie savęs gabeno iki 2015 m. gegužės 14 d. 12.30 val., kuomet prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) su 0,037 g. narkotinės medžiagos heroino buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos be tikslo jÄ platinti, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 14 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 14 d. 13.50 val. laikė tabletę (duomenys neskelbtini), kurios sudėtyje yra 0,008 g. psichotropinės medžiagos-buprenorfino, kuomet kratos metu minėtÄ medžiagÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Apeliaciniu skundu R. F. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nurodo, kad ji pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ tik pagal vieno asmens – nuteistojo V. K. parodymus. Pažymi, jog prašė teismo jam paskirti testÄ dėl opiatų vartojimo, kadangi mano, kad teisiamojo posėdžio metu bei duodamas parodymus jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teigia, kad nei A. A., D. M., S. R., nei M. S. neparodė ir nepatvirtino V.

K. parodymų. Tikina, kad pastarojo yra apkalbama. Akcentuoja, kad informacijos tinklais perduotoje informacijoje taip pat nėra užfiksuota duomenų apie narkotinių medžiagų saugojimÄ ar platinimÄ , minėta informacija nesudomino ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės, kuri tik iÅ¡kėlė savo versijÄ ir prašė nuteistosios jos laikytis bei kartu apkalbėti save. Nepripažįsta padariusi nusikaltimÄ .Tvirtina, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybÄ , kadangi teismas nepakvietė ir neapklausė nepriklausomos liudytojos – S. L., kuri buvo jos bute V.

K. daromos nusikalstamos veikos metu. Taip pat praÅ¡o apklausti A. A., D. M., S. R. ir M. S.. Apeliaciniu skundu V. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį perkvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat praÅ¡o įvertinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti Å¡velnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Mano, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl V. K., nuteisto pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nepripažindamas kaltės dėl minėto inkriminuoto nusikaltimo nurodo, kad jis nežinojo apie A. A. nurodymu gabenamų narkotinių medžiagų kiekį R. F., todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma įrodo jo veiksmus neteisėtai disponuojant dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti. Cituodamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje dispozicijÄ , remdamasis teismų praktika nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi nei telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, nei liudytojų parodymai nesudaro pagrindo teigti, kad jis bÅ«tų tiksliai žinojęs apie pakete esantį didelį narkotinių medžiagų kiekį.

Teigia, kad telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti A. A. nurodymai atneÅ¡ti „tuos aÅ¡tuoniolika“ gali bÅ«ti vertinami tik kaip spėjimas, jog kalbama apie narkotinių medžiagų kiekį, todėl negalima laikyti, jog tai yra jo kaltę pagrindžiantis įrodymas. Papildomai nurodo, kad liudytojas vyr. tyrėjas R. V. patvirtino, jog nebuvo nustatyta apie tai, kad jis bÅ«tų žinojęs apie gabenamų narkotikų kiekį, prieÅ¡ingai vyr. tyrėjas patvirtino, kad jis buvo priklausomas nuo narkotikų. Todėl tvirtina, kad jis ne tik nežinojo ir negalėjo žinoti tikslaus jo gabentų narkotinių medžiagų kiekio, tačiau ir neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti Å¡ias narkotines medžiagas, nes buvo tik asmuo, vykdęs kitų nuteistųjų nurodymus ir už tai, kaip atlyginimÄ , gaudavęs narkotinių medžiagų savo reikmėms.

Teigia, kad 2015 m. kovo 1 d. bei 2015 m. kovo 2 d. gabendamas narkotines medžiagas iÅ¡ A. A. R. F. bei atgal neturėjo tikslo Å¡ių narkotinių medžiagų parduoti ar platinti, neturėjo jokių susitarimų su galimais Å¡ių narkotinių medžiagų įgijėjais. Tai, kad sulaikymo metu pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos bei svarstyklės, kurias jis vežė A. A., nepatvirtina, kad jis turėjo tikslÄ platinti Å¡ias narkotines medžiagas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A.

A. bei R. F., todėl nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tvirtina, kad tarp jų nebuvo jokio tarpusavio susitarimo dėl bendrų veiksmų siekiant realizuoti nusikalstamÄ ketinimÄ (platinti ir realizuoti narkotines medžiagas), akcentuoja, kad jis buvo tik asmuo, vykdęs minėtų asmenų nurodymus. Nurodo, kad vienintelis jo tikslas buvo patenkinti asmeninius poreikius – gauti narkotines medžiagas, kaip atlyginimÄ , todėl mano, kad sutikimas paimti ir pervežti paketÄ su narkotinėmis medžiagomis, negali bÅ«ti pripažįstamas kaip bendrininkavimas siekiant platinti bei realizuoti didelį kiekį narkotinių medžiagų.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismas neįvertino, kad jis pripažino savo kaltę dėl dalies jam inkriminuojamų veikų, tačiau nelaikė Å¡ios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios. Neįvertino ir to, kad jis noriai paaiÅ¡kino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip padėdamas tyrimui. Todėl atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Akcentuoja, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo, jis nepadarė jokio naujo teisės pažeidimo, aktyviai bando keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ - pasitaisyti ir įsitvirtinti visuomenėje, integruotis į darbo rinkÄ , todėl savanoriÅ¡kai kreipėsi ir pradėjo gydymÄ dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų.

Apeliaciniu skundu A. A. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Mano, kad skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje yra neteisėtas, teismo iÅ¡vados nepagrįstos jokiais įrodymais. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 nurodo, kad jo kaltė dėl minėtų jam inkriminuotų nusikaltimų grįsta neobjektyviais, neteisingai įvertintais liudytojo V.

K. parodymais, kuris siekia apkalbėti ne tik jį, tačiau ir kitus nuteistuosius ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nesutinka su jo parodymais, jog bÅ«tent jis perdavė V. K. narkotines medžiagas, teigia, jog Å¡i aplinkybė neatitinka tikrovės, todėl tiek jo, tiek kitų liudytojų parodymai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai. Be to, tvirtina, kad nebuvo įvertinti ir liudytojos T. C. parodymai. Teigia, jog teismas byloje esančius duomenis vertino fragmentiÅ¡kai, epizodiÅ¡kai, analizavo juos nenuosekliai, o iÅ¡tyręs vienus, jų nesugretino su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytų taisyklių, padarė esminį BPK pažeidimÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas apeliantus kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir beÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyręs esmines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepažeisdamas teisingumo principo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantų kaltė yra įrodyta. BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti ir jas platinant. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Ä®statymo leidėjas Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtino kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį. Nusikaltimo objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarkÄ . Komentuojamo nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios turi atitikti medicininį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali veikti centrinę nervų sistemÄ ir kurios sukelia apsvaigimÄ bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį – Å¡ių medžiagų sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti nustatytas specialiu teisės aktu – kriterijus.

Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos komentuojamojo nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada. Dėl to darytina išvada, kad minėtos medžiagos turi būti realiai paimtos ir patikrintos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai (išskyrus atvejus, kai šios medžiagos pavagiamos, užvaldomos apgaule ar pasisavinamos), t. y. pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolas, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan.

Laikymas Å¡io baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko, trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). IÅ¡ to matyti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta neturi reikÅ¡mės, svarbu, kad jos bÅ«tų kaltininko žinioje. Gabenimu laikomas Å¡ių medžiagų pervežimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu bÅ«du.

Gabenimu laikoma ir tuomet, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos perneÅ¡amos panaudojant gyvÅ«nus, daiktus, drabužiuose, ant kÅ«no ar jo organizme, bet tai neturi įtakos nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikytinas Å¡ių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ kitam asmeniui už piniginį atlyginimÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iÅ¡ Å¡iame straipsnyje minėtų alternatyvių veiksmų padarymo, nes kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokia jų kiekį ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama tokia linkme, kad nebūtina įrodinėti kaltininko tikslaus žinojimo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, koks jų kiekis, koncentracija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-89/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-496/2014).

Tačiau taikant Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«tina nustatyti kaltininko tikslÄ â€“ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. kaltininkas perduoda kitų asmenų dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti. Toks tikslas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tai gali patvirtinti tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, suponuoja dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu, pas jį randama žaliavų, medžiagų, aparatų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, laktozės, kuri naudojama Å¡ių medžiagų koncentracijai sumažinti ir bendram medžiagos kiekiui padidinti, svarstyklės ar kitų platinimÄ patvirtinančių daiktų.

Tikslo platinti buvimÄ taip pat paliudija narkotinių ar psichotropinių medžiagų supakavimas į dozes, narkomanų parodymai, iÅ¡ ko jie įgyja minėtas medžiagas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-426-507/2016)Dėl R. F. apeliacinio skundoNors nuteistoji nesutinka su jos pripažinimu kalta dėl nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir teigia, kad teismas jos kaltę grindė iÅ¡ esmės vienintelio asmens - nuteistojo V.

K. parodymais, kuris siekia tiesiog jÄ apkalbėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apeliantės kaltė buvo įrodyta ne tik minėto asmenes parodymais, tačiau ir kitais byloje surinktais duomenimis: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 15-19), liudytojų I. P. (I. P.), R. V. parodymais (3 t., b. l. 31, 33-35), 2015 m. kovo 2 d. asmens kratos protokolu (2 t., b. l. 169-170), 2015 m. kovo 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 173-174), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ 2015 m. kovo 4 d. protokolais (3 t., b. l. 19-22, 23-26), daiktų apžiÅ«ros 2015 m. kovo 4 d. protokolu (2 t., b. l. 80-187), 2015 m. spalio 21 d. apžiÅ«ros protokolu (2 t., b. l. 192-197), 2015 m. gegužės 14 d. asmens kratos protokolu (3 t., b. l. 179), 2015 m. gegužės 20 d. apžiÅ«ros protokolu (3 t., b. l.180-182), 2015 m. gruodžio 14 d. papildomos apžiÅ«ros protokolu (3 t., b. l. 186-190), UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 5 d. raÅ¡te pateikta informacija (3 t., b. l. 194), 2015 m. gegužės 14 d. kratos protokolu (4 t., b. l. 1-2), 2015 m. gegužės 20 d. apžiÅ«ros protokolu (4 t., b. l. 3), 2015 m. gruodžio 9 d. apžiÅ«ros protokolu (4 t., b. l. 4-10), 2015 m. spalio 6 d. kratos protokolu (t. 4, b. l. 88-92), 2015 m. gruodžio 4 d. apžiÅ«ros protokolu (t. 4, b. l. 93-95), UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 5 d. raÅ¡te pateikta informacija (t. 4, b. l. 117 - 118), 2015 m. spalio 6 d. kratos protokolu (t. 4, b. l. 123-126), 2015 m. spalio 7 d. apžiÅ«ros protokolu (t. 4, b. l. 127-141) ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Taigi, apeliantės skundo argumentas, kad jos kaltė iÅ¡imtinai grįsta nuteistojo V. K. parodymais, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Kaip jau minėta, R. F. mano, kad nuteistasis V. K. jÄ apkalba, ir bÅ«tent jo apkalbų pagrindu teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jos kaltės. Atvirkščiai nei teigia nuteistoji, nuteistojo V. K. parodymai patvirtina jos kaltę, jie atitinka ir kitus byloje surinktus duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nuteistasis V. K. nors ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu ir nurodė kitas aplinkybes, susijusias su heroino įsigijimu, tačiau papildomos apklausos metu parodė, kad anksčiau sakė netiesÄ , kadangi nenorėjo iÅ¡duoti R. F., iÅ¡ kurios ir gavo paketÄ su heroinu. Parodė, kad 2015 m. kovo pradžioje, R. F. paprašė padėti jai perneÅ¡ti narkotinę medžiagÄ nuteistajam A. A., o jam sutikus, davė nurodymus, kur nuvažiuoti, kur laukti, kam perduoti. Papildomai taip pat parodė, kad kovo pradžioje iÅ¡ A.

A. paimtÄ heroinÄ jo liepimu nunešė R. F., kitÄ dienÄ jo nurodymų vėl iÅ¡ jos juos paėmė, parnešė jam atgal (3 t., b. l. 15- 17, 90-91). Teismo posėdžio metu davė analogiÅ¡kus parodymus apie tai, kad iÅ¡ pradžių nenorėjo iÅ¡duoti R. F., kad narkotikus gavo iÅ¡ jos. Patvirtino ir tai, kad prieÅ¡ tai narkotines medžiagas gavo iÅ¡ A. A., kuris liepė nuneÅ¡ti R. F.. Atsakydamas į teisėjo klausimus patvirtino, kad vykdė jos nurodymus, ji bÅ«davo narkotikų pardavėja. Taigi, vertinant Å¡ių parodymų turinio analizę matyti, kad nuteistojo V.

K. parodymai apie R. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes buvo nuoseklūs, kita vertus, šiuos parodymus iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys: 2015 m. spalio 6 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos, pas R. F. metu, buvo rasti ir paimti folguotas popieriaus lapelis su miltelių likučiais, 4 kupiūros po 50 Eur nominalo banknotais, 17 kupiūrų po 20 Eur, 11 kupiūrų po 10 Eur, 10 kupiūrų po 5 Eur (viso 700 Eur), keletas telefonų su 5 SIM kortelėmis, polietileninio paketėlio dalis su šviesiai rusvų miltelių likučiais, languoto popieriaus skiautė su užrašytais skaičiais ir tekstu ir kt.

Taip pat elektroninės svarstyklės, ant kurių taip pat rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų. Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo V. K. parodymais ne tik todėl, kad jis pripažino gabenęs iÅ¡ A. A. R. F. ir jam atgal apie 18 g narkotinės medžiagos, tačiau ir dėl rastų ir paimtų kupiÅ«rų įvairiais nominalais skaičius, be to, rastos pakankamai didelės sumos pas asmenį, kuris neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu sudaro vieningÄ loginę įrodymų grandinę, kad nuteistoji R.

F. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su V. K. parodymų nepagrįstumu yra atmetami. R. F. tvirtina, kad telefoninių pokalbių metu nėra užfiksuota informacija apie narkotinių medžiagų saugojimÄ ar jų platinimÄ , tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai analizavo ir nagrinėjo byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių bei SMS žinučių turinį, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

F. su kitais nuteistaisiais kalba apie psichotropinių ar narkotinių medžiagų disponavimÄ . Nėra abejonių, kad jos aiÅ¡kų suvokimÄ , jog daroma veika yra neteisėta, rodo slapta užfiksuotuose pokalbiuose su kitais nuteistaisiais, analogiÅ¡kai jų ir kitų asmenų, kurie siekė įsigyti psichotropines ar narkotines medžiagas, vartojami ne tik specifiniai posakiai, Å¡ifruota kalba, tačiau ir aiÅ¡kiai reiÅ¡kiama pozicija vertinat pačiÄ situacijÄ , (pvz.: „žinom mes, viskas, na gi, nereikia bereikalingų pokalbių“, „darbÄ iÅ¡ pradžių reikia padaryti“, „aÅ¡ juk negaliu iÅ¡ akies bum bum“, atsakydama į A.

A. teiginį, kad „atsargiai reikia čia“, pasakė, kad „jis gal ir nenori eiti todėl, kad Å¡ita, gal laukia kitoje vietoje“, į tai, kad „aÅ¡ aÅ¡tuonis. Es...pas tave.. ir žodžiu, tavo guli pas mane dar. Man net visko neprireikė“ atsakė, kad „Na, man tai reikia“, „ir praÅ¡au, paimk tai, pats žinai kÄ â€œ, „na gi, ne telefonu“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad jei nuteistoji nebÅ«tų disponavusi psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ji net nebÅ«tų supratusi nei atsiųstų jai trumpųjų žinučių tekstų, nei skambinusių jai asmenų užuominų turinio.

Juo labiau, kad nei nuteistieji, nei klientai (pirkėjai) aiÅ¡kiai nenurodydavo, ko konkrečiai iÅ¡ R. F. nori, o nuteistoji telefonu apskritai stengėsi kalbėti kuo mažiau, net pabrėždavo, jog tai ne telefoninis pokalbis, nurodydavo laikÄ , kada bus namuose, kada asmenys gali pas jÄ atvažiuoti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik žmogus, besiverčiantis narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekyba, gali suprasti ir supranta specifinę, Å¡ifruotÄ kalbÄ , terminus, vartojamus tarp tokių medžiagų prekeivių ir pirkėjų.

Nepaisant to, kaip teigia nuteistoji, kad kontroliuojamų telefoninių pokalbių metu, SMS žinučių siuntimo metu nėra užfiksuota informacijos apie narkotinių medžiagų saugojimÄ ar jų platinimÄ , visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad tik tiesiogiai iÅ¡reikÅ¡ti teiginiai apie narkotines medžiagas, jų saugojimÄ ar platinimÄ gali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstamos veikos darymo faktas. Atvirkščiai, bÅ«tent asmenų, užsiimančių tokio pobÅ«džio neteisėta veikla, bendravimas tik jiems suprantama Å¡ifruota kalba, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent tokiu bÅ«du stengiamasi nuslėpti daromos nusikalstamos veikos faktÄ , nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų analizė bei minėtų pokalbių tarp nuteistosios ir kitų nuteistųjų, taip pat su kitais asmenimis, turinys, vartojamas žodynas, taip pat pačios R. F. atlikti veiksmai, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Galiausia, R. F. apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo suvaržyta jos teisė gintis, nes teismas neapklausė nepriklausomos liudytojos – S. L., kuri buvo jos bute V.

K. daromos nusikalstamos veikos metu. Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi bÅ«ti surinkta, kad teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog nusikalstama veika yra padaryta, ir tÄ veikÄ padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamu aspektu nuteistoji teigia, kad buvo suvaržyta jos teisė į gynybÄ , nes neapklausta nepriklausoma liudytoja, kuri, kaip galima suprasti, gali patvirtinti, jog ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Visgi Å¡is skundo argumentas nepagrįstas, ne tik dėl to, kad apeliantė savaip interpretuoja teisę į gynybÄ , tačiau ir dėl to, kad jos teiginiai apie nepriklausomos liudytojos parodymų tikrumÄ - jos nekaltumÄ ir nuteistojo V.

K. kaltumÄ , turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji apie neva nepriklausomÄ asmenį nieko neužsiminė, Å¡i versija atsirado tik bylÄ nagrinėjant teisme. Be to, reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje iÅ¡tirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad iÅ¡tyrus naujus įrodymus gelėtų bÅ«ti daromos kitokios iÅ¡vados dėl reikÅ¡mingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo.

Dėl V. K. apeliacinio skundo Nuteistasis praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį perkvalifikuojant jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nežinojo apie A. A. nurodymu gabenamų narkotinių medžiagų kiekį R. F., t. y. kad jis disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti. Vis tik apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡is skundo argumentas visiÅ¡kai nepagrįstas. Kaip minėta, pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuo BK 259 straipsnio 1 dalies, yra tikslas platinti, kuris BK 259 straipsnio 1 dalyje nenumatytas.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines, ar psichotropines medžiagas reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti Å¡ias medžiagas kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslÄ jas platinti, kurios, be kita ko, ir buvo rastos ir paimtos atliktos asmens kratos metu. Skundžiamajame nuosprendyje neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, paneigiant nuteistojo versijÄ , kad jis neketino minėtų medžiagų platinti ir nežinojo kokį kiekį iÅ¡ tiesų vežė, pagrįstas byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų visuma, t. y. asmens kratos protokolu (2 t., b. l. 169-170), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 173-174), kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 15-19), apžiÅ«ros protokolu (2 t., b. l. 192-197) ir kt., kurie patvirtina ne tik tai, kad jis, disponavo (laikė, gabeno) narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, tačiau atvirkščiai nei teigia, žinojo, apie disponuojamų medžiagų didelį kiekį.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir prie jų pridėtos suvestinės, iÅ¡ kurių matyti, jog yra fiksuoti daugkartiniai nuteistojo telefoniniai kontaktai ir susitikimai su nuteistaisiais R. F. ir A. A., kitais asmenimis, kurių metu aptariamas ne tik susitikimo laikas ar vieta, galimybės gauti narkotines medžiagas, tačiau ir vykdomi kitų nuteistųjų nurodymai, kad „Tu atneÅ¡k tuos aÅ¡tuoniolika“, o apeliantas atsako „aha“, taip pat rastos svarstyklės. Tai, kad nuteistasis laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, dėl kurių pakankamai detaliai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje aptariant nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Nors nuteistasis teigia, jog telefoniniuose pokalbiuose fiksuoti A. A. nurodymai atnešti „tuos aštuoniolika“ gali būti vertinami tik kaip spėjimas, jog kalbama apie narkotinių medžiagų kiekį, todėl negalima laikyti, jog tai yra jo kaltę pagrindžiantis įrodymas, tačiau su šiuo skundo argumentu negalima sutikti. Pirmiausia, kaip minėta, asmenys, kurie užsiima tokio pobūdžio neteisėta veikla, bendrauja šifruota, jiems suprantama kalba, todėl manyti, kad nuteistieji aiškiai ir suprantamai įvardins narkotines medžiagas, jų kiekį ar užsiimama neteisėta veikla, tikėtis negalima.

Tai, kad nuteistasis teisingai suprato ne tik apie kÄ yra kalbama, tačiau ir narkotinių medžiagų kiekį, kurį prašė nuteistasis A. A. jam atvežti, patvirtina ir telefoninio pokalbio turinys, kai jis į teiginį „Tu atneÅ¡k tuos aÅ¡tuoniolika“, patvirtina supratimÄ atsakymu „aha“, o pokalbio eigoje pakartojus tÄ patį praÅ¡ymÄ , jis nurodė „taip taip“. Manyti, kad nuteistasis buvo tiek apsvaigęs, jog nesuprato, kas jo yra praÅ¡oma, neįtikinama, kadangi nebÅ«tų aiÅ¡kiai nurodęs, kad suprato.

Kita vertus, nuteistasis pats parodė, kad jis numanė, jog ten yra narkotikai. Dar daugiau, nuteistojo teiginį, jog jis nežinojo gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, paneigia asmens kratos metu pas jį rasta bendra narkotinių medžiagų masė, kuri siekė 16,593 g., ir kurios sudėtyje nustatyta 7,746 g., heroino, beje, minėta medžiaga buvo supilstyta į atskirus du maišelius. Be to, asmens kratos metu nustatyta, kad ant languoto popieriaus lapo dalies buvo užrašai rusų kalba, jog „pakuotėje – 48,37 švarus 8,62+8=16,62 paketas 1,48“, o tai taip pat leidžia identifikuoti narkotinių medžiagų kiekį.

Galiausia, kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nebūtina įrodinėti kaltininko tikslaus žinojimo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, koks jų kiekis, koncentracija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-89/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-496/2014). Ir nors nuteistasis nurodo, kad neturėjo tikslo minėtų narkotinių medžiagų parduoti ar platinti, neturėjo jokių susitarimų su galimais šių narkotinių medžiagų įgijėjais, tačiau tokie teiginiai taip pat prieštarauja teisiamojo posėdžio metu apelianto duotiems parodydamas, kad jis padėdavo R.

F. platinant narkotines medžiagas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡ių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis turėdamas tikslÄ platinti, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A.

A. bei R. F., nes mano, kad sutikimas paimti ir pervežti paketÄ su narkotinėmis medžiagomis, negali bÅ«ti pripažįstamas kaip bendrininkavimas siekiant platinti bei realizuoti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Å ie skundo argumentai atmetami. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).Bylos duomenys patvirtina, kad V.

K. disponuodamas dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis (laikydamas, gabendamas) turint tikslÄ jas platinti veikė ne vienas, bet su R. F. ir A. A., juos siejo nuolatinis bendravimas, kuris atskleidžia jų daromų nusikalstamų veikų veikimo principus, susitarimų esmę, veiksmų (vaidmenų) pasiskirstymÄ ir kt., t. y., apeliantui susitarus su R. F. ir A. A., jis laikydavo ir nugabendavo narkotines medžiagas pagal jų duotus nurodymus, be to, jis pats tardavosi, kada ir kur su jais galima susitikti, kiek ir ko atsineÅ¡ti ir pan.

Nors apeliantas nurodė, kad jis tik vykdė minėtų nuteistųjų nurodymus, o už nurodymų vykdymÄ jam atsiskaitydavo doze, tačiau tai paneigia net ir jo paties veiksmai, kai įsigijęs narkotines medžiagas iÅ¡ A. A., dalį jų pasilikdavo sau, o kitÄ dalį platindavo (perduodavo) kitiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino nuteistojo V. K. sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Be visa to, apeliantas teigia ir tai, kad jam skirta bausmė yra per griežta, kadangi jis pripažino savo kaltę dėl dalies jam inkriminuotų veikų, be to, padėjo tyrimui atskleisdamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl mano, jog teismas Å¡ias aplinkybes turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančias. Mano, kad teismas netinkamai atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Å ie skundo argumentai nėra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Svarbu tai, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).V. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Be to, nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje.

Padarytų savanaudiÅ¡kų nusikaltimų pavojingumÄ rodo tai, kad jie yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, keliantys didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir padedantys plisti narkomanijai. Taigi narkotinių medžiagų platinimo veiksmais yra skatinamas tiek kito asmens įsitraukimas į jų vartojimÄ , jo siekis vėliau vėl gauti narkotinių medžiagų, tiek pats neteisėtas Å¡ių medžiagų platinimo mechanizmas. Juolab, veikos pavojingumÄ rodo ir įstatymo leidėjo pozicija baudžiamajame įstatyme už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ numatant vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Todėl tai, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas 42 metų amžiaus, nedirbantis ir neturintis legalaus pragyvenimo Å¡altinio, praeityje taip pat teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, tačiau neturint tikslo platinti, teistumui iÅ¡nykus, vėl nusikalto, rodo, jog jis neatsisakė kriminalinių polinkių, atvirkščiai, jie suintensyvėjo, dėl ko, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų ir susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams, vėl nusikalto.

Tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei patvirtina, kad jis teigiamų iÅ¡vadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnis 2 dalis), pirmosios instancijos teismas jam visiÅ¡kai pagrįstai skyrė bausmę, susijusiÄ su terminuotu laisvės atėmimu, jos dydį nustatydamas artimÄ vidurkiui.Nuteistasis, kaip minėta, teigia, jog teismas nepagrįstai jo dalinio prisipažinimo ir padėjimo tyrimui nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir Å¡is skundo argumentas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra iÅ¡ esmės pagrįstas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011).

Konstatuojant nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011,Nr. 2K-7-54-677/2015). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju nors nustatyta, kad apeliantas savo kaltę pripažino tik dėl vieno jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Be to, nors nuteistasis gera valia nepranešė apie nusikalstamos veikos aplinkybes, priešingai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitokias nusikaltimų aplinkybes, tačiau vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu nurodė tokias savo elgesio priežastis ir padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų detales, jose dalyvavusius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamas veikas. Tačiau Å¡ios lengvinančios aplinkybės nepripažinimas skundžiamo nuosprendžio esmės visiÅ¡kai nekeičia ir įtakos bausmės dydžiui neturi, kadangi skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridėjo minimaliÄ Å¡velnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, todėl ir pripažinus jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, bausmės dar labiau Å¡velninti nebÅ«tų pagrindo.

Dėl A. A. apeliacinio skundo Apeliaciniu skundu A. A. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡ esmės vienintelis nuteistojo skundo argumentas, kad jo kaltė grįsta neobjektyviais, neteisingai įvertintais nuteistojo V. K. parodymais, kuris, kaip tvirtino ir nuteistoji R. F., siekia jį apkalbėti, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nesutinka, jog bÅ«tent jis perdavė V.

K. narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas su šia nuteistojo pozicija nesutinka.Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu (dėl nuteistojo V. K. parodymų) iš esmės sutampa su argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistosios R. F. apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, įskaitant ir dėl nuteistojo V. K. parodymų, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus kitaip, nei to tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad teismas juos įvertino pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Nuteistasis neigdamas savo kaltę iÅ¡ esmės nurodo vienintelį argumentÄ â€“ tai, kad jis neperdavė V. K. narkotines medžiagas, tačiau byloje esančių, taip pat ir aukščiau aptartų, duomenų visuma, tokius apelianto teiginius paneigia. Pakartotinai pažymėtina, kad jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ne tik nuteistojo V. K. parodymai, kad bÅ«tent jis perdavė paketÄ , kurį turėjo nuvežti R. F., tačiau ir telefoninių pokalbių turinys, kuris atskleidžia, kad abu nuteistieji žinojo apie kÄ konkrečiai yra kalbama, t. y. apeliantas, tiksliai žinodamas pas V.

K. esantį narkotinių medžiagų kiekį, prašė jį atneÅ¡ti. Žinoti, ko praÅ¡yti ir bÅ«ti užtikrintam tuo, kad praÅ¡ymas bus įvykdytas gali tik tas asmuo, kuris yra suinteresuotas, kuris procesÄ kontroliuoja. Toliau vertinant pokalbių turinį matyti, kad nuteistasis A. A. praÅ¡o atvežti tai, kÄ jis davė bei svarstykles, o tokie teiginiai iÅ¡ esmės atitinka nuteistojo V. K. parodymus, kad kitÄ dienÄ tÄ patį paketÄ , kurį jam prieÅ¡ tai davė apeliantas, jis vežė jam į namus atgal.

Taip pat bendrai vertinant kitas aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų perdavimu, matyti, kad buvo aktyviai bendraujama telefonu. Atsiradus asmenims, kuriems reikėjo minėtų medžiagų, V. K. pirmiausia stengdavosi susisiekti su A. A.. Dar daugiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad susisiekus su pastaruoju, pasiteiravus jo, ar gali užeiti, V. K. susiskambindavo su asmenimis, kuriems buvo poreikis įgyti narkotines medžiagas ir patvirtindavo koduota kalba, kad sandėris įvyks. Visų šių aplinkybių visuma paneigia apelianto skundo teiginį, jog jis narkotinių medžiagų V.

K. neperdavė, jų neplatino.Dėl kitų skundo argumentųApeliaciniu skundu nuteistoji R. F., kaip minėta, prašo apklausti S. L., tačiau jokių svarių, objektyvių argumentų, kodėl ji turėtų būti apklausiama, nenurodė, todėl atsižvelgus į byloje esančius duomenis, spręstina, jog nuteistoji siekia bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nuteistosios manymu, nepriklausomo asmens parodymai gali paneigti jos kaltę, nereiškia, kad byloje nėra kitų jos kaltę patvirtinančių duomenų, ir antra – jos parodymai būtų pripažinti patikimais, kaip nesuinteresuoto asmens.

Nuteistoji dar kartÄ praÅ¡o apklausti A. A., D. M., S. R. ir M. S., o nuteistasis A. A. praÅ¡o apklausti T. C., tačiau Å¡ie praÅ¡ymai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡ie asmenys buvo apklausti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu, jų parodymai buvo analizuojami ir vertinami visų duomenų kontekste. Pakartotinai kviesti asmenis apklausai, remiantis esama bylos medžiaga, teismas neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nepaaiÅ¡kėjo naujų aplinkybių, bylai reikÅ¡mingų, objektyvių duomenų nepateikta ir apeliaciniuose skunduose.Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:atmesti nuteistųjų R. F., V. K. gynėjo advokato Eriko Kaliačiaus ir A. A. apeliacinius skundus.Nutartis neskundžiama. Teisėjai              Donatas Jatužis                           Pranas Šimkus            Evaldas Vanagas