2025-03-12 Nr. AB-4258-3-62-3-02604-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-262-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02604-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2024 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 10-S-23204(10.44E-10) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, kolaboracijos su svetima valstybe ar jos organizacijomis ir valstybės išdavystės; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 5 000 Eur suma.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Raštu, kuriame, įvertinus Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ir pareiškėjo pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, padaryta išvada, kad iškėlus Ukrainos valstybinę vėliavą prie Komisariato pastato nebuvo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad Rašte netinkamai interpretuojamos Įstatymo nuostatos; pareiškėjas prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir reikalavimus, prie skundo pateiktus dokumentus, sprendė, kad pareiškėjas šioje byloje siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis dėl Įstatymo pažeidimo ir antivalstybinės veiklos.

Teismas, vertindamas pareiškėjo siekiamą inicijuoti ginčą, pažymėjo, kad su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Visą baudžiamąjį persekiojimą, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jo eigą ar atsisakymo jį pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir kt., reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso normos, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vykdymo, atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Sprendžiant klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Taigi administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas, susijęs su policijos kompetencijos įgyvendinimu, vykdant šiai institucijai Lietuvos Respublikos policijos įstatymo pavestus uždavinius ir funkcijas, nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, iš kurios kylančius ginčus nagrinėja administraciniai teismai, todėl pareiškėjo skundas nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Teismas akcentavo, kad administraciniam teismui ėmus vertinti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, faktiškai būtų perimtos prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos, nes turėtų būti aiškinamos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, nors tokios kompetencijos administraciniai teismai neturi.

Teismo vertinimu, administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, reikšdamas pretenzijas dėl Rašto ir prašydamas įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio pareigų neatlikimo, kolaboracijos su svetima valstybe ar jos organizacijomis ir valstybės išdavystės, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas nurodė, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir reglamentavimą, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti bei nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą dėl Rašto panaikinimo padavė, atsižvelgdamas į Rašte nurodytą jo apskundimo tvarką. Pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus, skundui keliamus reikalavimus, nes jame nurodytas skundžiamo dokumento numeris, valstybės institucija, kurios veiksmai skundžiamu, skundo esmė ir reikalavimai.

Pareiškėjas teigia, kad jis neprašė teismo spręsti baudžiamojo persekiojimo ar ikiteisminio tyrimo niuansus, o prašė išspręsti klausimą dėl Rašto teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kaip Komisariatas interpretuoja Įstatymo straipsnius. Pareiškėjas mano, kad nuo jo buvo slepiama informacija, kas nurodė iškelti Ukrainos valstybinę vėliavą prie Lietuvos Respublikos institucijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vertindamas, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Raštą, iš esmės siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Įstatymo pažeidimų ir antivalstybinės veiklos, o administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, reikšdamas pretenzijas dėl Rašto ir prašydamas įpareigoti Komisariatą atlikti ikiteisminį tyrimą, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis padavė teismui skundą, vadovaudamasis Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, ir neprašė teismo spręsti dėl baudžiamojo persekiojimo ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o prašė įvertinti Rašto teisėtumo, atsižvelgiant į jame pateiktą Įstatymo nuostatų aiškinimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisariatą, prašydamas pateikti informaciją, kokių valstybių delegacijos lankėsi Komisariate nuo 2024 m. sausio 1 d. iki šio prašymo pateikimo dienos; nurodyti, kokiu pagrindu jau kurį laiką prie Komisariato iškelta Ukrainos valstybinė vėliava; esant reikalui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Įstatymo pažeidimų, antivalstybinės veiklos ir diskriminacijos.

Komisariatas skundžiamu Raštu pareiškėjui pateikė prašomą informaciją, nurodydamas, kad negali pateikti informacijos, kokios valstybinės delegacijos lankėsi Komisariate nuo 2024 m. sausio 1 d., nes tokia apskaita nėra vedama; paaiškino, kad Ukrainos valstybinė vėliava prie Komisariato pastato ir kitų policijos įstaigų iškelta Policijos generalinio komisaro sprendimu, kaip palaikymas Ukrainai, kol vyksta agresiją prieš šią valstybę; teigė, kad dėl Ukrainos valstybinės vėliavos iškėlimo prie Komisariato pastato papildomas tyrimas nebus atliekamas, nes nenustatyta nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, skundą paduodant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba Regionų administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, kolaboracijos su svetima valstybe ar jos organizacijomis ir valstybės išdavystės bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad Rašte nėra nurodytas pareigūnas, kurio nurodymu buvo iškelta Ukrainos valstybinė vėliava; nenurodyta jos iškėlimo priežastis ir laikas; Rašte netinkamai interpretuojamos Įstatymo nuostatos; pareiškėjo vertinimu, Ukrainos valstybinė vėliava iškelta pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, galbūt padarius nusikalstamą veiką, nes vėliavos iškėlimas, nesilaikant įstatymų, reiškia nepaskelbtą okupaciją ir valstybės institucijų bei pareigūnų kolaboravimą, išdavystę, kas naikina pasitikėjimą Lietuvos Respublika ir jos institucijomis.

Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Raštu pareiškėjui buvo pateikta jo prašoma informacija ir atsisakyta atlikti papildomą tyrimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų galbūt padarytų Įstatymo pažeidimų, o pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą, iš esmės siekia, kad būtų imtasi teisinių priemonių dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimų, t. y. kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, kolaboracijos su svetima valstybe ar jos organizacijomis ir valstybės išdavystės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame jis suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl Komisariato veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su atsisakymu atlikti papildomą tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių. Prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas taip pat sieja su Komisariato atsisakymu atlikti papildomą tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimų. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog nebuvo patenkintas jo prašymas „esant reikalui, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Įstatymo pažeidimų“, darytina išvada, kad ginčas yra kilęs dėl baudžiamąjį procesą reguliuojančių teisinių santykių, o tai nėra viešojo administravimo veikla Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies prasme.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teismo patikra dėl Rašto pagrįstumo ir teisėtumo šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio siekia pareiškėjas, reikšdamas pretenzijas dėl Rašte pateiktos Įstatymo nuostatų interpretacijos bei prašydamas įpareigoti Komisariatą pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Nagrinėjant pareiškėjo keliamą ginčą dėl tokių aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo skundo faktinį pagrindą, turėtų būti vertinama, ar pakako duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti ir ar pagrįstai buvo atsisakyta atlikti prašomą tyrimą, taip pat turėtų būti vertinama prašomos tirti nusikalstamos veikos apimtis, taigi turėtų būti sprendžiami su ikiteisminio tyrimo procedūromis susiję klausimai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai ir keliamas ginčas iš esmės yra susiję su Komisariato atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, pareiškėjo teigimu, tyčinio pareigų neatlikimo, kolaboracijos su svetima valstybe ar jos organizacijomis ir valstybės išdavystės, t. y. su Komisariato veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne su Komisariato funkcijomis viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais ar pareigūnų veiksmais, vykdant jiems priskirtas funkcijas, nesprendžia (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1016-520/2017). Taigi Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka bylos teismingumo nekeičia.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino jo keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 straipsnis). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nagrinėjama byla Nr. 5/2025. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, t. y. administracinė byla nėra iškelta, nėra ir pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė