d92dfa1f-0b81-4496-b375-0fbc055bb5bc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                         Civilinė byla Nr. 2A-586/2012                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.2; 30.12.1; 128.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

ArtÅ«ro Driuko, Algirdo GailiÅ«no ir Donato Å erno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-74-253/2011 pagal ieÅ¡kovės Z. V. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Nora“, P. V., V. D., V. D., tretiesiems asmenims L. V., E. V., R. V., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir atsakovės V.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Z. V. (jos teisių perėmėjai L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad sutuoktinis V. V. mirties dienÄ 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažinti niekine atsakovų P. V. ir V.

D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytÄ 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; iÅ¡reikalauti mirusiajam V. V. priklausiusias akcijas iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovų P. V, V. D. ir V. D. valdymo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji negali paveldėti jos sutuoktiniui V. V., mirusiam 2005 m. balandžio 19 d., nuosavybės teise priklausiusių 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ paprastųjų vardinių akcijų dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo P. V. veiksmų, piktnaudžiaujant bendrovės vadovo įgaliojimais, atliktų po sutuoktinio mirties, nes notaras turimų dokumentų pagrindu neiÅ¡duoda nuosavybės teisės liudijimo.

Dėl to yra bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teigė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis V. V. buvo vienintelis bendrovės akcininkas nuo 1997 m. kovo 13 d., tačiau atsakovas P. V. Å¡iuos duomenis neteisėtai pakeitė 2005 m. liepos 8 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po V. V. mirties, vienaÅ¡aliÅ¡kai pateikdamas JAR praneÅ¡imÄ , kad neva nuo 1998 m. balandžio 8 d. pasikeitė akcininkų sudėtis ir V. V. priklauso 47,36 procentai, o P. V. – 52,64 procentai akcijų.

Tuo tarpu notarÄ , tvarkantį V. V. paveldėjimo bylÄ , atsakovas P. V., bÅ«damas UAB Prekybos namų ,,Nora“ direktorius, 2005 m. liepos 8 d informavo, kad V. V. priklausė 1705 vnt. bendrovės akcijų, ir Å¡ios akcijos buvo įtrauktos į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä . 2008 m. rugpjūčio 18 d. P. V. pranešė notarui, kad V. V. iÅ¡ viso neturi bendrovės akcijų, o 2008 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ VÄ® Registrų centrui, kad įvyko klaida ir reikia vadovautis praneÅ¡imu, kad V.

V. priklausė 1705 akcijos. Tačiau tokio turinio praneÅ¡imas nebuvo pateiktas notarui, todėl nuosavybės teisės liudijimas į Å¡ias akcijas nėra iÅ¡duotas.IeÅ¡kovė tvirtino, kad V. V. iki mirties buvo vienintelis bendrovės akcininkas, akcijas įgijęs tokiu bÅ«du: 1995 m. iÅ¡ V. D. – 650 vnt., iÅ¡ V. D. – 50 vnt., iÅ¡ P. V. – 1 895 vnt. akcijų, iki 1996 m. balandžio 1 d. iÅ¡ P. V. – 5 vnt. akcijų ir tapo vieninteliu akcininku. Vienintelio akcininko V. V. 1996 m. balandžio 1 d. sprendimu padidinus 100 000 Lt įstatinį kapitalÄ , jis papildomai įgijo 1 000 vnt. akcijų.

Bendrovės įstatinio kapitalo apmokėjimas patvirtintas bendrovės finansiniais atskaitomybės dokumentais. Duomenys, kad V. V. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, vieÅ¡ame registre buvo registruoti nuo 1997 m. kovo 19 d. iki 2005 m. liepos 8 d. Pasak ieÅ¡kovės, Å¡ie duomenys ne tik patvirtina, kad V. V. mirties dienÄ - 2005 m. balandžio 19 d. - buvo vienintelis UAB Prekybos namų ,,Nora“ akcininkas, bet ir tai, kad jis yra nesÄ Å¾iningas, piktnaudžiaudamas užimama padėtimi, užvaldė V. V. turėtas bendrovės akcijas, nors jis nėra V.

V. įpėdinis, ir neturi jokio teisėto pagrindo kliudyti įpėdiniams jas paveldėti. IeÅ¡kovės teigimu, ji negali gauti reikiamų dokumentų paveldėjimo teisė įgyvendinimui dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo P. V. veiksmų.IeÅ¡kovės teigimu, jos pateiktų duomenų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. V. mirties dienÄ - 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 3600 vnt. UAB Prekybos namų ,,Nora“ akcijų, todėl prašė nustatyti šį juridinį faktÄ .

Nustačius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , ieÅ¡kovė prašė Å¡ias akcijas iÅ¡reikalauti iÅ¡ jas neteisėtai užvaldžiusių asmenų bei pripažinti niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytÄ 50 vnt. akcijų perleidimo sutartį, teigdama, kad V. D. negalėjo perduoti to, į kÄ nuosavybės teisių nebeturi nuo 1995 m. balandžio 7 d., kai 600 vnt. akcijų pardavė P. V., o 50 vnt. – V. V. Atsakovė V. D. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1995 m. balandžio 17 d. sandorį, sudarytÄ tarp jos (V.

D.) ir V. V. dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų perleidimo; pripažinti negaliojančiu 1996 m. balandžio 1 d. UAB „Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtÄ vienintelio akcininko V. V. sprendimÄ padidinti bendrovės įstatinį kapitalÄ nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt papildomų akcininkų įnašų sÄ skaita, papildomai iÅ¡leidžiant 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų ir Å¡io sprendimo pagrindu tarp UAB „Prekybos namai „Nora“ ir V.

V. sudarytÄ 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį; taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Prekybos namai „Nora“ grÄ Å¾inti V. V. įpėdiniams jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastÄ sias vardines akcijas, sumažinant bendrovės įstatinį kapitalÄ 100 000 Lt; įpareigoti UAB „Prekybos namai „Nora“ administracijos vadovÄ pakoreguoti įstatinio kapitalo dydį, padarant atitinkamas įstatų pataisas, ir jas įregistruoti juridinių asmenų registre.Nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo gavusi ieÅ¡kinį 2008 m. lapkričio 5 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Teigė, kad bendrovės akcininkų 1995 m. balandžio 7 d. susirinkimo sprendimas leisti akcininkams parduoti šios bendrovės akcijas negali būti prilyginamas akcijų perleidimo sandoriui, nes jis neatitinka imperatyvių įstatymo keliamų reikalavimų ir sukūrė tik prielaidas tokiam sandoriui sudaryti. Tuo tarpu ieškovė nepateikė vardinių akcijų (sertifikatų) su padarytais įrašais (indosamentu) ir neginčija akcininkų registracijos knygos įrašo Nr. 7, pagal kurį akcininkė yra ji (atsakovė), o V.

V. iÅ¡ viso nebuvo įraÅ¡ytas į akcininkų registracijos knygÄ . Be to, ji nedalyvavo minėtame 1995 m. balandžio 7 d. bendrovės akcininkų susirinkime, nebalsavo, nedavė įgaliojimo jai atstovauti ir nepasirašė jokių susitarimų su V. V. dėl 650 vnt. akcijų perleidimo. Kadangi V. V. be teisėto pagrindo įsigijo jai priklausiusias bendrovės akcijas, jis neteisėtai 1996 m. balandžio 1 d. sprendimu vienasmeniÅ¡kai padidino bendrovės įstatinį kapitalÄ , tuo pažeisdamas tiek imperatyvias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, tiek jos, kaip akcininkės, teises.

Dėl to Å¡is sprendimas pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija, įpareigojant bendrovę V. V. įpėdiniams grÄ Å¾inti jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastÄ sias vardines akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalÄ 100 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: nustatė, kad 2005 m. balandžio 19 d. (V. V. mirties dienÄ ) V.

V. nuosavybės teise valdė 100 proc. (3 600 vnt.) paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytÄ sutartį dėl 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pardavimo; nusprendė iÅ¡reikalauti mirusiajam V. V. priklausiusias akcijas iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo. Atsakovės V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovų UAB „Prekybos namai „Nora“, P. V., V.

D. ir V. D. po 1 510,38 Lt bylinėjimosi išlaidų L. V., E. V. ir R. V., o valstybei – po 56,40 Lt pašto išlaidų ir 1 913 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.Teismas nustatė, kad 1991 m. lapkričio 7 d. įsteigto UAB „Prekybos namai „Nora“ steigėjai V. D. ir P. V. 1994 m. lapkričio 2 d. V. D. perrašė 2 vnt. bendrovės akcijų, o 1994 m. gruodžio 5 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 260 000. Atitinkamai bendrovės paprastųjų vardinių akcijų skaičius išaugo nuo 10 vnt. iki 2 600 vnt. ir jos pasiskirstė taip:

P. V. – 1 300 vnt., V. D. – 862 vnt., V. D. – 438 vnt. akcijų. Visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas 1995 m. sausio 17 d. leido V. D. perleisti 212 vnt. akcijų V. D.. Akcijos pasiskirstė taip: P. V. – 1 300 vnt., V. D. – 650 vnt., V. D. – 650 vnt. akcijų.Visuotinis akcininkų susirinkimas 1995 m. balandžio 7 d. leido V. D. 650 vnt. parduoti V. V.; V. D. – 50 vnt. akcijų parduoti V. V., bei 600 vnt. – P. V., o pastarajam leista parduoti 1 895 vnt. akcijų V. V..Už akcijas V.

V. įsipareigojo sumokėti 189 500 Lt P. V. iki 1998 m. balandžio 8 d., su išlyga, kad nesumokėjus jos liks P. V. nuosavybe. 1997 m. kovo 19 d. įregistruotas bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas, kurio pagrindas 1996 m. balandžio 1 d. vienasmenis vienintelio akcininko V. V. sprendimas.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 1998 m. iki 2005 m. būtų pasikeitusi akcininkų sudėtis, o teismui pateikta akcininkų registracijos knyga buvo užvesta tik po 2005 m. V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d., o 2009 m. rugsėjo 3 d. mirė ieškovė Z.

V., kurios procesines teises perėmė vaikai L. V., E. V. ir R. V. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė bendrovės praktika, todėl nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl V. V. priklausiusių akcijų kiekio, vadovavosi kitais įrodymais, surinktais byloje.Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės apskaitoje nurodyta, jog įstatinis kapitalas yra suformuotas, įstatų pakeitimai įregistruoti vieÅ¡ame registre, o atsakovas P. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog V.

V. priklauso 1 000 vnt. akcijų, kurios buvo iÅ¡leistos 1996 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje įrodyta, kad V. V priklausė 1 000 vnt. akcijų.Aplinkybę, kad V. V. 1997 m. balandžio 7 d. iÅ¡ V. D. įgijo 650 vnt. o iÅ¡ V. D. - 50 vnt. akcijų, pasak teismo, patvirtina visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, V. D. paliudijimas ir P. V. apklausos protokolas. Teismas nesutiko su atsakovės V. D. argumentais, kad dėl akcijų perleidimo ji su niekuo nesitarė, pinigų už akcijas negavo ir nurodė, jog D.

UAB „Prekybos namų „Nora“ akcijas įsigijo santuokos metu, todėl Å¡is turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pripažino, kad dėl to turto kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių sandorius sudaro esant kito sutuoktinio sutikimui, tačiau atsižvelgęs į SÅ K 21 straipsnio 4 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo (32 str., 1995-02-22 įstatymo Nr. 1-801 redakcija) ir Vertybinių popierių vieÅ¡osios apyvartos įstatymo (1996-01-16 įstatymo Nr. I–1169 redakcija) 4 straipsnio teisinį reglamentavimÄ , sprendė, jog V.

D. raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas nebuvo bÅ«tinas. Teismas pažymėjo, kad V. D. nuo 1997 m. nesikreipė į bendrovę dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, nesidomėjo ir nedalyvavo bendrovės Å«kinėje – komercinėje veikloje, nesinaudojo kitomis ABÄ® nustatytomis akcininko teisėmis ir nevykdė jokių akcininko pareigų, todėl konstatavo, kad V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas kitiems asmenims bei gavo už jas apmokėjimÄ . Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad V.

D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas bei gavo už jas apmokėjimÄ bei pripažino, kad V. V. įgijo nuosavybės teisę į 700 paprastųjų vardinių akcijų (650 V. D. ir 50 V. D.). Tais pačiais argumentais teismas atmetė ir atsakovės V. D. prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis, kuriomis praÅ¡yta pripažinti 1995 m. balandžio 7 d. sandorį dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namų „Nora“ akcijų perleidimo, sudarytÄ tarp V. D. ir V.

V., pripažinti negaliojančiu.Spręsdamas dėl P. V. V. V. perleistų 1 895 vnt. akcijų, teismas konstatavo, kad atsakovas P. V. neįrodė, jog V. V. neatsiskaitė su juo, o iÅ¡ jo elgesio po 1998 m. gegužės 6 d. padarė iÅ¡vadÄ , jog P. V. neginčijo bendrovės akcininkų sudėties. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad akcijų apskaita, už kuriÄ buvo atsakingas atsakovas P. V., vesta ydingai, todėl, nesant kitų patikimų įrodymų, pripažino, kad nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 19 d.

V. V. nuosavybės teise valdė 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų bei nurodė jas iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo atsakovų, kurie nėra mirusiojo V. V. įpėdiniai pagal įstatymÄ ar testamentÄ .Teismas pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sutartį dėl 50 vnt. bendrovės akcijų pardavimo, pažymėjęs, kad V. D. negalėjo parduoti to, kÄ jau buvo pardavęs 1995 m. balandžio 7 d. (CK 1.86 str.). Teismas atmetė atsakovės V.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu vienintelio akcininko V. V. 1996 m. balandžio 1 d. sprendimÄ padidinti įstatinį kapitalÄ , pripažinęs, kad ji nuo 1995 m. balandžio 7 d. nebėra bendrovės akcininkė, valdybos narė, stebėtojų tarybos narė, bendrovės vadovė, todėl neturi teisės ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimų (Akcinių bendrovių įstatymo 23 str., 1995 m. vasario 22 d. redakcija). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Teismas nenustatė visų esminių bylos faktinių aplinkybių. V. V. už D. priklausančių akcijų pirkimÄ pinigų į bendrovės kasÄ neįnešė ir akcijų perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, nepaisant to, kad V. D. 2005 m. spalio 6 d. raÅ¡ytiniame paliudijime nurodė, kad iÅ¡ bendrovės kasos gavo 25 950 Lt. V. V. iki 1995 m. balandžio 7 d. nustatyto termino už P. V. akcijas nesumokėjo. 2007 m. kovo 23 d. akcijų perleidimo sutartimi V.

D. pardavė P. V. 50 vnt. akcijų ir po Å¡io sandorio P. V. priklauso 1 950 vnt., o V. D. – 650 vnt. akcijų. Be to, pagal V. V. 1996 m. balandžio 1 d. priimtÄ sprendimÄ papildomas 100 000 Lt įstatinis kapitalas nebuvo suformuotas, nes jo į bendrovės kasÄ Ä¯mokėti 98 700 Lt grÄ Å¾inti prekėmis. TÄ Ä¯rodo 1996 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 889908.2. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, apribojęs atsakovo P. V. teisę teismo posėdyje bÅ«ti atstovaujamam profesionalaus teisininko.

Iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios tarp Å¡alių buvo pasiektas esminis susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo bei pagrindinių jos sÄ lygų, o Å¡alys buvo sutarę, kad teismo posėdžio dienÄ pasiraÅ¡ys taikos sutartį. Dėl to jo atstovas advokatas A. S., suderinęs tai su ieÅ¡kovės atstovu, pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tačiau teismo posėdžio dienÄ ieÅ¡kovas pakeitė savo pozicijÄ , o teismas netenkino jo atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , dėl nebuvo nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, o jis pats galėjo neteisingai suvokti, vertinti ir duoti teismui paaiÅ¡kinimus.3.

Teismas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija) 32 straipsnio nuostatas, numatančias privalomÄ akcijų perleidimo sandorio formÄ â€“ sandorio Å¡alys vertybinių popierių sÄ skaitas tvarkantiems asmenims turėjo pateikti sutartį, kurioje turi bÅ«ti Å¡io įstatymo 32 straipsnio 8 dalies 2-5 punktuose nurodyti duomenys. Esant tokiam imperatyviam teisiniam reglamentavimui, teismas neteisėtai konstatavo, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė praktika bendrovėje.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad V. V. jo mirties dienÄ priklausė visos ar dalis bendrovės, yra neteisėta. Kita vertus, esant tokiai teismo pozicijai, teismas taip pat turėjo pripažinti, kad nesant įrodymų, jog V. V. iki 1998 m. balandžio 8 d. sumokėjo atsakovui 189 500 Lt, visuotinio akcininkų 1995 m. balandžio 7 d. susirinkimo protokolo pagrindu nuosavybės teisė į 1 895 vnt. akcijų grįžo atsakovui P. V.4. Teismas pažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę iÅ¡reikalauti savo turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad V. V. mirties dienÄ buvo bendrovės akcininkas, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių jo nuosavybės teises į akcijas patvirtinančių įrodymų (akcijų pasiraÅ¡ymo sutarčių, akcijų pirkimo-pardavimo ar kitokių perleidimo sutarčių), taip pat įrodymų, kad V. V. sumokėjo 189 500 Lt už 1 895 vnt. akcijų ir įgijo nuosavybės teises į jas. Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai, neperleidę V. V. jiems priklausančių akcijų, neteisėtai jas įgijo ir valdė.

Dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas iÅ¡reikalauti bendrovės akcijas iÅ¡ atsakovų valdymo.5. Teismas pažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, neteisingai tarp Å¡alių paskirstęs pinigų už 1 895 vnt. akcijų sumokėjimo (nesumokėjimo) įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovas P. V. neįrodė, jog su juo V. V. neatsiskaitė pagal bendrovės 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo 3.2 ir 3.3 punktus. Tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad sumokėjo P. V. 189 500 Lt už bendrovės akcijas iki 1998 m. balandžio 8 d., nes jis disponuoja dokumentais (banko mokėjimo nurodymais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ sÄ skaitų, pakvitavimais, kt.).

Tokia iÅ¡vada, anot apelianto, darytina atsižvelgiat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .6. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes konstatuodamas faktines aplinkybes, rėmėsi prielaidomis (V. V. 189 500 Lt sumokėjimas už akcijas P. V.), nenurodė, kokiu pagrindu atmetė apelianto argumentus dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo (nepadidinimo), akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties su V.

V. nesudarymo ir 97 800 Lt grÄ Å¾inimo V. V., kodėl nevertino 2005 m. spalio 25 d. auditoriaus ataskaitos dėl įstatinio kapitalo suformavimo.

7. Byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, nes yra neatskleista bylos esmė (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino sandorių, ketintų sudaryti su V. V., priežasčių, nenagrinėjo akcijų perleidimo sandorių, tokiems sandoriams įstatymo nustatytos privalomos formos nesilaikymo teisinių pasekmių, nevertino, kad minimi sandoriai nebuvo realiai vykdomi. Taip pat teismas netyrė ir nevertino bendrovės įstatinio kapitalo suformavimo (nesuformavimo), piniginių įmokų grÄ Å¾inimo V.

V. fakto, ar jis įgijo nuosavybės teises į 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.IeÅ¡kovės Z. V. teisių perėmėja L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:1. Apeliantas klaidina teismÄ , nurodydamas tikrovės neatitinkančias ir jo paties sudarytiems ir pasiraÅ¡ytiems dokumentams prieÅ¡taraujančias aplinkybes, neva V. V. niekada nebuvo įgijęs UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų.

Byloje įrodyta, kad V. V. mirties dienÄ buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir atskleista, kada ir kaip Å¡ios akcijos įgytos. Pirma, 1995 m. balandžio 7 d. protokolas, V. D. 2005 m. spalio 6 d. paliudijimas, 1996 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderis Nr. 35 patvirtina, kad V. V. iÅ¡ V. D. ir V. D. įgijo akcijas. Antra, 1995 m. balandžio 7 d. bendrovės protokolas, 2005 m. gruodžio 1 d. P. V. laiÅ¡kas, M. R. paliudijimas, P. V. Klaipėdos rajono apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, įraÅ¡as Nr. 9 akcininkų knygoje, V.

V. asmeninis testamentas, VMI teikta P. V. pasiraÅ¡yta 2003, 2004 m. ataskaita apie kontroliuojančius vienetus, 1997 m. kovo 19 d. praÅ¡ymas savivaldybei, 1996 m. kovo 12 d., 1996 m. balandžio 1 d., 2004 m. balandžio 9 d. vienintelio akcininko V. V. sprendimai, akceptuoti P. V., patvirtina, kad V. V. iÅ¡ P. V. įsigijo 1 900 vnt. akcijų ir jas valdė kaip savas iki mirties. Trečia, papildomas 1 000 vnt. akcijų V. V. įgijo 1996 m. balandžio 1 d. padidindamas bendrovės įstatinį kapitalÄ 100 000 Lt, veikdamas kaip vienintelis akcininkas.

Apeliantas 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdyje pripažino, kad Å¡ios akcijos priklauso ieÅ¡kovei Z. V. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iÅ¡ esmės ir pats neginčija 1 000 vnt. akcijų priklausomybės. NelogiÅ¡ki apelianto teiginiai, kad V. V. atsiėmė įnaÅ¡Ä statybinėmis medžiagomis pagal 1996 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nes joje nėra nuorodų apie užskaitÄ už akcijas, o apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tokia užskaita buvo atlikta.

Be to, paties apelianto užsakymu atliktoje 2005 m. spalio 25 d. audito ataskaitoje yra nurodyta, kad V. V. buvo įnešęs ir neatsiėmęs mažiausiai 97 800 Lt. 2004 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pasirašytos paties apelianto, kaip bendrovės direktoriaus, patvirtina, kad apmokėto įstatinio kapitalo likutis 2002 m. gruodžio 31 d., 2003 m. gruodžio 31 d., 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 360 000 Lt.2. Teismas nepažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatų. 2011 m. kovo   28 d. teismo posėdyje byla buvo pradėta nagrinėti 10 val., o baigta 16.45 val.

Atsakovo atstovas dėl užimtumo kitoje byloje į teismo posėdį atvyko 13 val., kai atsakovas P. V. davė paaiÅ¡kinimus, atsakinėjo į teismo, Å¡alių ir savo atstovo klausimus. Atsakovo atstovas per baigiamÄ sias kalbas pateikė savo baigiamÄ jÄ kalbÄ . Dėl to nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir todėl nebuvo atskleistos bylos aplinkybės.3. Teismas nepažeidė CPK 12, 178 straipsnių nuostatų, paskirstydamas pinigų už 1 895 vnt. akcijų sumokėjimo (nesumokėjimo) įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Nuo 1998 m. gegužės 6 d. iki V. V. mirties nebuvo ginčo dėl akcijų nuosavybės ir atsiskaitymo už jas, todėl po V. V. mirties pakeisdamas savo pozicijÄ , atsakovas P. V. turi įrodyti to pagrindus. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas, kuris po tariamos akcijų neapmokėjimo dienos vykdė V. V., kaip vienintelio akcininko, sprendimus, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad sutartis neįvykdyta. Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimai 2003 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2003.

Pabrėžtina, kad ginčo dalykas yra ne akcijų perleidimo sandorio vykdymas, bet jų priklausomybė V. V. mirties dienÄ .4. Teismas nepažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatų, nes nustatė abi apelianto nurodytas bÅ«tinas sÄ lygas: V. V. savo mirties dienÄ buvo vienintelis akcininkas, o atsakovai jas įsigijo neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai perimdami.5. Teismas nepažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija) 32 straipsnio nuostatų.

Apelianto teiginiai nepaneigia teismo išvadų, kad akcijų perleidimo įforminimas rašytiniais akcininkų protokolais buvo įprastinė praktika šioje bendrovėje. Teismui nustačius, kad neišsaugoti su akcijomis susiję dokumentai, pagrįstai vadovautasi kitais bylos įrodymais. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalį įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kai tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Tuo metu galiojusiame Akcinių bendrovių įstatyme tokia teisinė pasekmė nenumatyta.6.

Teismas nepažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu pripažinus faktÄ , kad V. V. mirties dienÄ nuosavybės teise valdė 1 000 vnt. akcijų, įgytų padidinus bendrovės kapitalÄ 100 000 Lt, netenka prasmės apelianto argumentai, jog teismas nepasisakė dėl jo atsiliepime iÅ¡dėstytos pozicijos dėl įstatinio kapitalo nepadidinimo, akcijų sutarties nesudarymo ir 97 800 Lt grÄ Å¾inimo V. V.7. Teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo ir nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į įrodinėjimo ypatumus bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja:Atsakovo P. V. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados             Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė Z. V., kaip V. V. įpėdinė, kurios teises vėliau perėmė L.

V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V., ieÅ¡kiniu (taip pat patikslintu ieÅ¡kiniu), pareikÅ¡tu atsakovams UAB „Prekybos namai „Nora“, P. V., V. D., V. D., prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad sutuoktinis V. V. mirties dienÄ 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė 100 procentų (3 600 vnt.) UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų; pripažinti niekine atsakovų P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytÄ 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; iÅ¡reikalauti mirusiajam V.

V. priklausiusias akcijas iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo.Atsakovė V. D. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1995 m. balandžio 17 d. sandorį, sudarytÄ tarp jos (V. D.) ir V. V. dėl 650 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų perleidimo; pripažinti negaliojančiu 1996 m. balandžio 1 d. UAB „Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtÄ vienintelio akcininko V.

V. sprendimÄ padidinti bendrovės įstatinį kapitalÄ nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt papildomų akcininkų įnašų sÄ skaita, papildomai iÅ¡leidžiant 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų ir Å¡io sprendimo pagrindu tarp UAB „Prekybos namai „Nora“ ir V. V. sudarytÄ 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį; taikyti restitucijÄ , įpareigojant UAB „Prekybos namai „Nora“ grÄ Å¾inti V. V.

įpėdiniams jo už akcijas sumokėtus 97 800 Lt, anuliuoti 1 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastÄ sias vardines akcijas, sumažinant bendrovės įstatinį kapitalÄ 100 000 Lt; įpareigoti UAB „Prekybos namai „Nora“ administracijos vadovÄ pakoreguoti įstatinio kapitalo dydį, padarant atitinkamas įstatų pataisas, ir jas įregistruoti juridinių asmenų registre.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Teisėjų kolegija pažymi, jog aiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų faktų, kurie yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje, buvimÄ ar nebuvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Iš bylos duomenų matyti, kad UAB Prekybos namai „Nora“ įsteigta 1991 m. lapkričio 7 d., bendrovės steigėjai – V. D. ir P. V. (82–85 b. l., 3 t.). 1994 m. lapkričio 2 d. 2 vnt. bendrovės akcijų V. D. perrašė V.

D. ir akcijos pasiskirstė tarp akcininkų taip –  P. V. – 5 akcijos, V. D. – 3 akcijos, V. D. – 2 akcijos (117–118 b. l., 1 t.). 1994 m. gruodžio 5 d. bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 260 000, akcijos pasiskirstė taip – P. V. – 1 300, V. D. – 862, V. D. – 438 akcijos (119–120, 123, 124 b. l., 1 t.). 1995 m. sausio 17 d. visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas leido V. D. perleisti 212 akcijų V. D., akcijos pasiskirstė – P. V. – 1 300, V. D.

– 650, V. D. – 650 akcijų (125–126 b. l., 1 t.). 1995 m. balandžio 7 d. UAB Prekybos namai „Nora“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta leisti V. D. parduoti 650 vnt. ir V. V., o V. D. leista parduoti 50 vnt. bendrovės akcijų V. V.; nutarta, kad už akcijas V. V. iki 1995 m. balandžio 8 d. į kasÄ Ä¯neÅ¡a 6 500 Lt atsiskaitymui su V. D ir 19 450 Lt atsiskaitymui su V. D. Å iuo nutarimu V. D. leista perleisti 600 vnt. bendrovės akcijų P. V. už 40 000 Lt skolÄ ; susirinkime nutarta, kad P. V priklauso 1 900 (1 300 + 600) akcijų, ir           P. V. leista parduoti 1 895 bendrovės akcijų V.

V. Už akcijas V. V įsipareigojo sumokėti P. V. 189 500 Lt iki 1998 m. balandžio 8 d., o nesumokėjus – jos tampa P. V. nuosavybe (25 b. l., 1 t.). 1997 m. kovo 19 d. įregistruotas UAB „Prekybos namai „Nora“ įstatų pakeitimas, padidinus įstatinį kapitalÄ iki 360 000 Lt (12–13 b. l., 1 t.). Dėl įstatinio kapitalo padidinimo sprendimÄ priėmė vienasmeniÅ¡kai V. V. 1996 m. balandžio 1 d. (127 b. l., 1 t.). V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d. (43 b. l., 2 t.), 2009 m. rugsėjo 3 d. mirė ieÅ¡kovė Z.

V. (90 b. l., 3 t.). Jos teisių perėmėjai – L. V., E. V. ir R. V. (110–111 b. l., 3 t.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad akcijų perleidimo įforminimas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolais buvo įprastinė praktika, naudojama UAB „Prekybos namai „Nora“. Teismas taip pat pripažino, kad       V. D. perleido tiek savo, tiek atsakovės V. D. akcijas kitiems asmenims (P. V. ir V. V.) bei gavo už jas apmokėjimÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog V.

V. įgijo nuosavybės teisę į 700 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (650 V. D. ir 50 V. D.). Be to, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendė, jog V. V. nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. nuosavybės teise valdė ir 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų. Nesutikdamas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, atsakovas P. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai tyręs ir vertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė visų esminių bylos iÅ¡sprendimui svarbių faktinių aplinkybių, tinkamai neatskleidė bylos esmės. Pažymi, kad pagal 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkų sprendimÄ jokia akcijų perleidimo sutartis tarp akcininkų V.

D., V. D. ir V. V sudaryta nebuvo, jokių pinigų V. V. į bendrovės kasÄ neįmokėjo ir atitinkamai jokių piniginių lėšų bendrovės akcininkams V. D. ir V. D. neiÅ¡mokėjo, todėl sandoris, kurį sudaryti buvo leista, pasak apelianto, vykdomas nebuvo. Anot jo, V. V. pinigų nesumokėjo ir už 1 895 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir jokia akcijų perleidimo sutartis tarp jo   (P. V.) ir V. V. taipogi nebuvo sudaryta. Be Å¡ių argumentų, apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas V.

V. nuosavybės teisių į UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijas atsiradimÄ , nevertino Akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. vasario 22 d. redakcija, Nr. 1-801, VŽ 1995, nr. 21-492) 32 straipsnio teisinės reikÅ¡mės.Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi 1995 m. balandžio 7 d. visuotinio UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkų sprendimų priėmimo momentu) 32 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali bÅ«ti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma įstatuose.

Å iame straipsnyje taip pat buvo nustatyta, kad sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio Å¡alys jų vertybinių popierių sÄ skaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti sutartį, kurioje turi bÅ«ti Å¡io straipsnio aÅ¡tuntosios dalies 2–5 punktuose nurodyti duomenys (6 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pritaria apeliantui, jog perleidžiant nuosavybės teisę į akcijas kitam asmeniui, iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti sudaromas raÅ¡ytinis sandoris dėl akcijų perleidimo.

Tačiau vien tai, kad ieÅ¡kovė (vėliau jos teisių perėmėjai) nepateikė teismui Å¡ių sandorių, savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog V. V. neįsigijo nuosavybės teisių į V. D., V. D. ir P. V. nuosavybės teise valdytas UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijas.Lietuvos Aukščiausiasis teismas ir ne kartÄ pasisakęs, jog bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-147/2005).

Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).Taigi, Å¡iuo atveju, nesant duomenų, tiesiogiai patvirtinančių atskirų sandorių dėl akcijų perleidimo sudarymÄ tarp V.

V. ir atsakovų, klausimas dėl V. V. nuosavybės teisių į akcijas nustatymo sprendžiamas, vertinant byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu proceso dalyvių duotus žodinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. V. atsiskaitė su V. D. ir V. D. už jam parduotas akcijas. Å iÄ aplinkybę patvirtina V. D. paliudijimas (24 b. l., 1 t.), paties atsakovo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (190-193 b. l., 1 t.) bei byloje pateiktas Kasos pajamų orderis Nr. 35 (53 b. l., 3 t.).

Nors pačiame kasos pajamų orderyje nėra nurodyti pinigų įneÅ¡imo metai, tačiau, įvertinus tai, kad V. D. paliudijime (24 b. l., 1 t.) patvirtino, kad už akcijas su jo Å¡eima buvo atsiskaityta bÅ«tent 1995 m. balandžio 7 d. (mėnuo ir diena sutampa su kasos pajamų orderyje nurodytu mėnesiu ir diena) ir buvo sumokėta 25 950 Lt, kas sutampa su kasos pajamų orderyje nurodyta suma, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is orderis buvo pasiraÅ¡ytas 1995 metais. Be to, pats P. V, apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis nežinojo kaip įforminti akcijų perleidimÄ , jų pardavimÄ , todėl tai buvo įforminta V.

V. 25 900 Lt įneÅ¡imu į „Noros“ kasÄ už akcijas. Taip pat parodė, jog V. V. įnešė už akcijas pinigus, tie pinigai buvo iÅ¡mokėti V. D.i ir V. D. (191 b. l., 1 t.). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. D. nuo 1997 m. nesikreipė į bendrovę dėl dividendų iÅ¡mokėjimo, nesidomėjo ir nedalyvavo bendrovės Å«kinėje – komercinėje veikloje, nesinaudojo kitomis Akcinių bendrovių įstatymo nustatytomis akcininko teisėmis ir nevykdė jokių akcininkų pareigų, kas taip pat patvirtina, jog V.

V. įgijo akcijas iÅ¡ D. ir su jais atsiskaitė. Kaip matyti iÅ¡ 1995 m. balandžio 7 d. akcininkų susirinkimo protokolo turinio (25 b. l., 1 t.), V. D. priklausančių akcijų pardavimo klausimas buvo sprendžiamas jos pačios iniciatyva, akcininkų susirinkime ji nedalyvavo, tačiau jos interesus atstovavo V. D.. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis V. D. valiÄ , jog jos interesus minėtame akcininkų susirinkime atstovautų V. D. Tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tuo metu bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir vertybinių popierių vieÅ¡Ä jÄ apyvartÄ reglamentavusias teises normas (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 str., Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnio 1 dalis, 1995 m. vasario 22 d.

įstatymo redakcija), pagrįstai sprendė, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ kito sutuoktinio raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas akcijų pardavimui nebuvo bÅ«tinas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad svarstant akcijų pardavimo klausimÄ ,  V. D. veikė be sutuoktinės sutikimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. V. įgijo nuosavybės teisę į 700 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (650 V.

D. ir 50 V. D.).Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog byloje surinkti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog V. V. įgijo nuosavybės teisę ir į atsakovui P. V. priklausiusias 1 895 akcijas. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, atsižvelgdamas į Å¡iuos įrodymus: 2007 m. balandžio 4 d. Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, kad vienintelis UAB „Prekybos namai „Nora“ akcininkas nuo 1997 m. kovo 19 d. iki 2005 m. liepos     8 d. buvo V.

V. (55-59 b. l., 1 t.); bendrovės teiktas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai apie kontroliuojančius vienetus, kuriuose užfiksuota, kad V. V. tiesiogiai valdomų turtinių teisių dalis 2002 ir 2003 metais sudarė 100 proc. (33–35 b. l., 1 t., 104–105 b. l.,  2 t.); 1997 m. kovo 19 d. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti pakeistus įstatus ir kapitalo padidinimÄ , kuriame direktorius P. V. patvirtino, jog 3 600 akcijų priklauso bendrovės savininkui V. V. (12–13 b. l., 1 t.); 1996 m. balandžio 1 d. akcininko sprendimÄ (127 b. l., 1 t.) ir 2004 m. balandžio 9 d. akcininko sprendimÄ (t. 1, b. l. 160), kuriuos kaip įmonės savininkas pasirašė V.

V. Å ie duomenys iÅ¡ esmės patvirtina, jog ir po 1998 m. balandžio 8 d. (termino, iki kada pagal akcininkų susirinkimo 1995 m. balandžio 7 d. nuostatÄ V. V. turėjo sumokėti P. V. 189 500 Lt akcijų įsigijimo kainÄ , 25 b. l., 1 t.), ir po 1998 m. gegužės 6 d. (kada pasak atsakovo jis pareiÅ¡kė V. V. apie neatsiskaitymo už akcijas faktÄ , 131 b. l., 1 t.) P. V. neginčijo akcininkų sudėties. Pažymėtina, kad didesniÄ jÄ minėtų dokumentų, kuriuose pažymima apie V. V. nuosavybės teises į 100 proc. bendrovės akcijų, pasirašė pats atsakovas P. V., taip iÅ¡ esmės pripažindamas Å¡ias V.

V. teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo P. V. pateiktas 1998 m. gegužės 6 d. raštas (131 b. l., 1 t.), adresuotas V. V. ir kuriame jis atsakovas teigia, jog V. V. neatsiskaitė su juo už akcijas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog už akcijas tikrai nebuvo atsiskaityta. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog šis raštas kokiu nors būdu buvo įteiktas V.

V. Antra, kiti jau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog V. V. vis dėlto įgijo iÅ¡ savo brolio akcijas ir pastarasis tai pripažino, pasiraÅ¡ydamas oficialius dokumentus. CPK 12 straipsnis įtvirtina rungimosi principÄ , pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir įrodinėjimo pareigÄ nustatančiame CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Taigi, Å¡is reikalavimas yra taikomas ne tik ieÅ¡kovui (ieÅ¡kovams), bet ir prieÅ¡ingai Å¡aliai – atsakovui (atsakovams), kuris turi pagrįsti savo teikiamus atsikirtimus. Apeliantas, neigdamas faktÄ , jog V. V. įgijo jam (P. V.) priklausiusias akcijas, nepateikė Å¡ias aplinkybes įrodančių duomenų, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė pakankamai duomenų (įrodymų), įrodančių jos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai teismas konstatavo, jog P. V. neįrodė, kad už perleistas akcijas su juo nebuvo atsiskaityta, ir tai negali būti laikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp proceso šalių principo pažeidimu.Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, kadangi minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo analizuojami paskolos teisiniai santykiai, kas šiuo atveju nėra nagrinėjimo objektas.Kaip matyti iš bylos duomenų, V.

V., kaip vienintelis UAB „Prekybos namai „Nora“ savininkas, turintis 3 600 akcijų, 1996 m. balandžio 1 d. vienasmeniÅ¡kai priėmė sprendimÄ padidinti bendrovės įstatinį kapitalÄ nuo 260 000 Lt iki 360 000 Lt (127 b. l., 1 t.). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad 360 000 Lt dydžio įstatinis kapitalas padalintas į 3 600 vardinių paprastųjų akcijų, o vienos akcijos nominali vertė lygi 100 Lt.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad V. V. priklauso 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kurios buvo iÅ¡leistos 1996 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad bendrovės apskaitoje nurodyta, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra suformuotas (182-183 b. l., 187-188 b. l., 1 t.), įstatų pakeitimai padidinus įstatinį kapitalÄ yra įregistruoti vieÅ¡uose registruose (55-60 b. l., 1 t.), atsakovui P. V. iÅ¡ esmės neginčijant 1 000 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.Apeliantas, ginčydamas Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teigia, kad įstatinio kapitalo suformavimui V.

V. vardu į bendrovės kasÄ buvo įneÅ¡ta 97 800 Lt suma, tačiau akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties su V. V. sudaryta nebuvo, V. V. neapmokėjo visos akcijų emisijos kainos. Taip pat pažymi, kad V. V. buvo grÄ Å¾inta įneÅ¡ta pinigų suma, parduodant jam prekes už 97 800,22 Lt sumÄ , neimant už prekes apmokėjimo.Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį Å¡alis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ . Å aliai pripažinus tokius faktus, teismas gali nebereikalauti kitų įrodymų ir remtis tik pripažintais faktais.

Å alis faktus gali pripažinti žodžiu arba raÅ¡tu bet kurioje proceso stadijoje. Žodinis faktų pripažinimas įraÅ¡omas į teismo posėdžio protokolÄ ir pripažinusios Å¡alies pasiraÅ¡omas, raÅ¡ytinis pripažinimas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepime į ieÅ¡kinį, dublike, triplike, raÅ¡ytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiÅ¡kinimuose). Faktus, Å¡alies pripažintus ne civilinio proceso metu (laiÅ¡kuose, raÅ¡tuose, garso įraÅ¡uose ir kt.), reikia įrodinėti pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles.

Teismas faktų pripažinimÄ ar vėlesnį atsisakymÄ nuo pripažinimo teisme priima, jeigu įsitikina, kad tas pripažinimas ar atsisakymas nuo jo atitinka kitas bylos aplinkybes, ir nėra duomenų, kad jis pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimų, suklydimo ar dėl vienokių ar kitokių interesų siekiant nuslėpti tiesÄ (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Melagingas faktų pripažinimas yra niekinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011)2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu P. V. paaiÅ¡kino, jog 1 000 akcijų priklauso V., bet ieÅ¡kovės turėtų įneÅ¡ti į „Noros“ kasÄ 2 200 Lt (181 b. l., 3 t.), taip pat paaiÅ¡kino, kad jis 1 000 akcijų sutinka palikti V. (184 b. l.., 3 t.).

Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas byloje iÅ¡ esmės ir pats neginčija 1 000 akcijų priklausomybės ieÅ¡kovei.1996 m. balandžio 1 d. sprendime buvo nustatyta, kad visa suma už pasiraÅ¡omÄ akcijų emisijÄ turėjo bÅ«ti sumokėta iki 1997 m. balandžio 1 d. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 1997 m. kovo 19 d. pats atsakovas P. V., kaip bendrovės vadovas, pasirašė ir pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos miesto savivaldybei įregistruoti bendrovės įstatinio kapitalo padidinimÄ , nurodydamas, kad bendrovės įstatinis kapitalas lygus 360 000 Lt, visos 360 000 akcijų priklauso bendrovės savininkui V.

V. (12-13 b. l., 1 t.). Å i faktinė aplinkybė paneigia apelianto argumentÄ , kad V. V. įnaÅ¡Ä atsiėmė statybinėmis medžiagomis už akcijas pagal 1996 m. gruodžio 13 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 889908 (128 b. l., 1 t., 20 b. l., 2 t.), nes jei tai bÅ«tų tiesa, nebÅ«tų pagrindo praėjus beveik 4 mėnesiams po tariamo įnaÅ¡o atsiėmimo teikti praÅ¡ymÄ savivaldybei ir atitinkamai įregistruoti padidintÄ Ä¯statinį kapitalÄ , nurodant, kad visos 360 000 akcijų priklauso bendrovės savininkui V.

V. (12-13 b. l., 1 t.). Be to, pažymėtina ir tai, kad oficialiais UAB „Prekybos namai „Nora“ finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuos pasirašė atsakovas P. V., kaip įmonės vadovas, patvirtinta, kad visas bendrovės įstatinis kapitalas – 360 000 Lt – yra pilnai apmokėtas (171-173, 174 b. l., 180-181, 182-183 b. l., 1 t.).              Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo į bylÄ pateiktos registracijos knygos duomenimis (2 tomo priedas), nes ji, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas P. V., buvo užvesta 2005 m. pagal UAB „Audito gairės“ rekomendacijas (183 b. l., 3 t.).

Be to, liudytoja M. R. iki 1993 m. dirbusi bendrovėje vyr. buhaltere, paaiÅ¡kino, kad ji pati yra pildžiusi akcininkų registracijos knygÄ pagal gaunamus dokumentus (pvz., pirkimo – pardavimo sutartis) (185-186 b. l., 3 t.). Vadinasi, buvo pildytas akcininkų registracijos žurnalas ir iki 2005 metų. Todėl atgaline data pildytas akcininkų registras negali bÅ«ti tinkamas įrodymas, nustatant akcininkų pasikeitimo faktus ir aplinkybes.  Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ar netinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius duomenis, reikÅ¡mingus nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis 2005 m. spalio 25 d. UAB „Audito gairės“ auditoriaus ataskaita (132-138 b. l., 1 t.), kadangi joje padarytas iÅ¡vadas paneigia kiti, jau aukščiau aptarti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas Å¡ia ataskaita ir nesivadovavo, priimdamas sprendimÄ .Atsakovas P. V. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, apribojęs jo teisę teismo posėdyje bÅ«ti atstovaujamam profesionalaus teisininko.

Pažymi, kad iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios tarp Å¡alių buvo pasiektas esminis susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo bei pagrindinių jos sÄ lygų, o Å¡alys buvo sutarę, kad teismo posėdžio dienÄ pasiraÅ¡ys taikos sutartį. Dėl to, pasak apelianto, jo atstovas advokatas A. S., suderinęs tai su ieÅ¡kovės atstovu, pateikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tačiau teismo posėdžio dienÄ ieÅ¡kovas pakeitė savo pozicijÄ , o teismas netenkino jo atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , dėl ko, anot jo, buvo nenustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, o jis pats galėjo neteisingai suvokti, vertinti ir duoti teismui paaiÅ¡kinimus.Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio protokolo turinio (177-189 b. l., 3 t.), byla buvo iÅ¡nagrinėta dalyvaujant tiek atsakovui P. V., tiek ir jo atstovui advokatui A.

S., kuris į bylos nagrinėjimÄ Ä¯stojo vėliau, t. y. į teismo posėdį atvyko pavėlavęs (181 b. l., 3). IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad advokatui A. S. buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį, įvyksiantį 2011 m. kovo 28 d., 10 val. (125 b. l., 3 t.). Advokatas teismui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodydamas, jog 2011 m. kovo 28 d. 10.30 val. jis dalyvaus kitos civilinės bylos nagrinėjime, taip pat kad siekiama bylÄ baigti taikiai (126-127 b. l., 3 t.).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, ieÅ¡kovės atstovė advokatė teismui paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ingos Å¡alies siÅ«lomos sÄ lygos jų netenkina, todėl derybos nevyksta (178 b. l., 3 t.). Taigi, pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dėl to, P. V. atstovo neatvykimo priežastį - dalyvavimÄ kitame teismo posėdyje - nepripažino svarbia priežastimi. Be to, tik pats atsakovas P. V., o ne jo atstovas, galėjo geriausiai atskleisti tiriamas aplinkybes, kadangi jis pats tiesiogiai dalyvavo bendrovės veikloje, o jo atstovas (advokatas) atvyko į teismo posėdį pavėlavęs ir dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime.

Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog buvo apribota jo teisė teismo posėdyje bÅ«ti atstovaujamam profesionalaus teisininko.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 1964 m. CK 142, 1421 straipsnių bei 2000 m. CK 4.93-4.97 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę iÅ¡reikalauti savo turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisniam santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, siekia apginti savo, kaip V. V. įpėdinės teises, be kitko, iÅ¡reikalaujant ginčo akcijas iÅ¡ neteisėto atsakovų P. V., V. D. ir V. D. valdymo. Kaip byloje nustatyta, V. V. mirė 2005 m. balandžio 19 d. Taigi ieÅ¡kovės teisė ginti savo, kaip įpėdinės, interesus atsirado jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo vadovautis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, kaip tai nurodo atsakovas savo apeliaciniame skunde.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vindikacinio ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas grÄ Å¾inti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Tokio ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimÄ ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimÄ ir praradimÄ patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktÄ pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamÄ daiktÄ valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natÅ«ra; aplinkybės, kad Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011)Teisėjų kolegija Å¡ios nutarties motyvuojamojoje dalyje jau nustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstai pripažino, jog V.

V. savo mirties dienÄ (2005 m. balandžio 19 d.) nuosavybės teise valdė 3 600 paprastųjų vardinių UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų. Kadangi ieÅ¡kovė Z. V., kurios teises perėmė L. V., E. V. ir R. V., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. V. (65 b. l., 2 t., 90 b. l., 3 t.), yra V. V. įpėdinė, o V. V. testamentu 100 proc. bendrovės akcijų perdavė bÅ«tent jai (52-53, 54, 61-62 b. l., 1 t.), o ne atsakovams P. V., V. D. ir V. D., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iÅ¡reikalauti 3600 akcijų iÅ¡ neteisėto P. V., V.

D. ir V. D. valdymo.Pirmosios instancijos teismas sprendimu, be kitko, pripažino niekine P. V. ir V. D. 2007 m. kovo 23 d. sudarytÄ sutartį dėl 50 vnt. UAB „Prekybos namai „Nora“ akcijų pardavimo, tačiau dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliantas argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija Å¡ios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo atskirai netiria.Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes konstatuodamas faktines aplinkybes, rėmėsi prielaidomis (V.

V. 189 500 Lt sumokėjimas už akcijas P. V.), nenurodė, kokiu pagrindu atmetė atsakovo argumentus dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo (nepadidinimo), akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties su V. V. nesudarymo ir 97 800 Lt grÄ Å¾inimo V. V., kodėl nevertino 2005 m. spalio 25 d. auditoriaus ataskaitos dėl įstatinio kapitalo suformavimo.Vienas iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstÄ sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, yra nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Pirmosios instancijos teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr.

Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ . Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr.

Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

Byloje nustačius, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, ir Å¡io pažeidimo (jo padarinių) negali iÅ¡taisyti pats apeliacinės instancijos teismas, teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ motyvavo iÅ¡samiai: buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisnius aspektus, t. y. buvo nustatytos iÅ¡ esmės visos bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ , juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ bei savininko teisę iÅ¡reikalauti savo turtÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, bei padarytos pagrįstos iÅ¡vados, kurios pasitvirtino, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad atsakovo P. V. apeliaciniame skunde nurodyti pagrindiniai argumentai buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme, o tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių įrodymų, nereiÅ¡kia, jog jie apskirtai nebuvo įvertinti, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neatitinkantis CPK 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingai iÅ¡spręstos bylos grÄ Å¾inimas iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui vien tik dėl to, kad bÅ«tų pateikti iÅ¡samesni motyvai, pažeistų CPK įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentracijos principus ir neatitiktų CPK 328 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, pagal kuriÄ iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien formaliais argumentais.

Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovo P. V. apeliacinį skundÄ , netenkintinas jo praÅ¡ymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovės teisių perėmėjos L. V. praÅ¡ymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų ji nepateikė (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai :                                                                                                                       ArtÅ«ras Driukas                  Algirdas GailiÅ«nas                  Donatas Å ernas