d92bff68-bb64-4179-bb95-2f3ff64ed1eb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1268-330/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00428-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.12.2; 3.3.1.14. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena” ir atsakovų D.

M. bei R. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo ir pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena” bei atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena“ ieškinį atsakovams D. M. ir R. Z. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba UAB) ,,Livena” ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovų D. M. ir R. Z. solidariai priteisti 90 907,30 Eur žalos atlyginimÄ , 22 726,83 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad toks terminas yra praleistas.

2. Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , Å¡i nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-48-190/2015, kurioje atsakovas D. M. buvo kaltinamas tuo, jog pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „Livena” turtÄ bei suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo. Atsakovė R. Z. toje byloje buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „Livena” turtÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu atsakovas D. M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Atsakovė R. Z. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtÄ svetimÄ UAB „Livena” turtÄ â€“ pinigines lėšas už 313 884,74 Lt sumÄ .

Be to, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas, iÅ¡kirpdamas iÅ¡ degalinės elektroninio kasos aparato iÅ¡spausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių ir sÄ raÅ¡uose nurodytus su 100 proc. nuolaida parduotų degalų kvitus bei suklijuodamas mėnesines „Z” ataskaitas, suklastojo degalinės mėnesines „Z” ataskaitas bei suklastotas nurodytas ataskaitas teikdavo UAB „Livena” buhalterijai, dėl ko bendrovei padaryta 313 884,74 Lt žala. Teismas vadovavosi specialistės duota iÅ¡vada dėl UAB „Livena” Å«kinės finansinės veiklos tyrimo bei Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatytu pasisavintų piniginių lėšų dydžiu – 313 884,74 Lt.

Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsakovai pripažinti kaltais ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuojant, kad jie bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtÄ svetimÄ UAB „Livena” turtÄ â€“ 313 884,74 Lt (90 907,30 Eur) dydžio lėšas, todėl privalo ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ atlyginti solidariai. Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ civilinėje byloje ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir jos dydis bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriais atsakovai pripažinti kaltais dėl didelės žalos UAB „Livena“ padarymo.

3. IeÅ¡kovė teigė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å io ginčo atveju turėtų bÅ«ti taikomos ir teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ , kadangi svetimo turto pasisavinimas civilinės teisės prasme laikomas nepagrįstu praturtėjimu.

Pasisavindami UAB „Livena“ lėšas, atsakovai neabejotinai žinojo, kad Å¡is turtas jų įgytas nepagrįstai ir neteisėtai, kad Å¡iuos pinigus privalu grÄ Å¾inti. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad atsakovai pinigus pasisavino per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., taigi vėliausiai 2009 metų balandį atsakovai turėjo grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas (tęstinis pažeidimas). Nuo 2009 metų yra praėjęs daugiau nei 5 metų laikotarpis, todėl ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalies, 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaudamasi protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, priteistinas palÅ«kanas skaičiavo tik už paskutinių 5 metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo ir prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 22 726,83 Eur palÅ«kanų (90 907,30 Eur x 5 proc. x 5 metai).

4. Atsakovas D. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovės reikalavimui atsakovų atžvilgiu yra pasibaigęs, kuriÄ (senatį) ir prašė teismo taikyti, tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai žalÄ ieÅ¡kovei padarė laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. (tęstinis pažeidimas). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2017 m. spalio 12 d. IeÅ¡kovė pati pripažino, kad apie padarytÄ Å¾alÄ sužinojo dar 2009 metais, pati taikė 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ fakultatyviajam reikalavimui – palÅ«kanoms. Taipogi atsakovas nurodė, jog žala yra tik 26 000 Eur dydžio, be to, didžiÄ jÄ pasisavintų pinigų dalį pagal jo sugalvotÄ schemÄ atsakovas perduodavo tuomečiam įmonės vadovui R. B..

5. Atsakovė R. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovė šį terminÄ praleido, todėl atsakovė prašė taikyti Å¡io termino praleidimo teisinius padarinius ir ieÅ¡kinį atmesti. UAB „Renavita”, tapusi ieÅ¡kovės BUAB „Livena” bankroto administratoriumi, žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ (kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2013 m. liepos 16 d.) ir po to Vilniaus apygardos teisme nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-48-190/2015, kurioje buvo tiriamas didelės vertės UAB „Livena” turto pasisavinimo klausimas.

6. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės bankroto administratorius, atstovaudamas įmonę, turėjo teisę, pareigÄ bei galimybę apginti pažeistas ieÅ¡kovės teises bei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo minėjoje baudžiamojoje byloje ar atskiroje civilinėje byloje, tačiau dėl nežinomų priežasčių laiku to nedarė, todėl Å¡i teisė nebegali bÅ«ti ginama. Neegzistuoja objektyvi priežastis, kuri kliudė UAB „Livena” vadovui ir savininkui, o po to – bankroto administratoriui laiku ir tinkamai ginti ieÅ¡kovės pažeistas teises ir kuri nepriklausė nuo ieÅ¡kovės valios. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik 2017 m. spalio 4 d., t. y. praėjus beveik 9 metams nuo pačių tęstinių pažeidimų darymo pabaigos ir beveik 7 metams nuo tada, kai pagal paties administratoriaus nurodytas aplinkybes jis sužinojo apie tai, jog atsakovai yra padarę žalos ieÅ¡kovei.

7. Atsakovė aiÅ¡kino, kad jos padaryta žala siekia tik 2 procentus nuo ieÅ¡kinio sumos, nes didžiÄ jÄ pinigų dalį pagal jos tiesioginio vadovo D. M. sugalvotÄ schemÄ ji perduodavo pastarajam, o jai likdavo tik 20 – 40 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 8. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Å iuo sprendimu teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės R. Z. 278,30 Eur ir iÅ¡ atsakovo D. M. 2 504,70 Eur už advokato darbÄ , taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės 158,85 Eur, o iÅ¡ atsakovo – 1 429,20 Eur žyminio mokesčio valstybei.

9. Å iaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Livena” bankroto bylÄ , jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita”. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 23 d. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovai bei buvęs UAB „Livena“ vadovas R. B. buvo kaltinami turto pasisavinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o atsakovas – ir dokumentų klastojimu bei panaudojimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Minėtu nuosprendžiu atsakovas D.

M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Buvęs bendrovės vadovas R. B. nuosprendžiu iÅ¡teisintas. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtÄ svetimÄ UAB „Livena” turtÄ â€“ pinigines lėšas už 313 884,74 Lt sumÄ .

Nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas, iÅ¡kirpdamas iÅ¡ degalinės elektroninio kasos aparato iÅ¡spausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių ir sÄ raÅ¡uose nurodytus su 100 procentų nuolaida parduotų degalų kvitus ir suklijuodamas mėnesines „Z” ataskaitas, klastojo degalinės mėnesines „Z” ataskaitas bei suklastotas ataskaitas teikdavo UAB „Livena” buhalterijai. Teismas vadovavosi specialistės duota iÅ¡vada dėl UAB „Livena” Å«kinės finansinės veiklos tyrimo bei Å¡ioje iÅ¡vadoje nustatytu pasisavintų lėšų dydžiu – 313 884,74 Lt.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų prievolė atsirado iÅ¡ delikto. IeÅ¡kovė prašė padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai, tačiau teismas sprendė, kad kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ privalo bÅ«ti individualizuota. IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos priteisimo, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atsakingų asmenų prievolės rÅ«Å¡ies.

11. Teismas akcentavo, jog atsakovas, prieÅ¡ingai nei atsakovė, buvo pripažintas kaltu ne tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, todėl jam skirta griežtesnė bausmė. Atsakovo veiksmai iÅ¡ esmės ir sudarė galimybes neteisėtai pasisavinti dideles sumas bei lėmė ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Nusikalstamos veikos darymo metu akivaizdžiai skirtingÄ atsakovų vaidmenį patvirtino ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡dėstytos tiek 2013 m. liepos 16 d. kaltinamajame akte, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-190/2015.

Atsakovas buvo visos pinigų pasisavinimo sistemos sumanytojas, organizatorius, vykdytojas ir naudos gavėjas, o atsakovė – tik dalinė vykdytoja, turėjusi iÅ¡ esmės labai mažareikÅ¡mį vaidmenį bei dalyvavusi ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose. Darant tik prielaidÄ , kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose, teismas pažymėjo, kad jai iÅ¡ visos Å¡ios nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusiÄ pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas.

Teismo vertinimu, atsakovė turėtų bÅ«ti laikoma atsakinga tik dėl tos žalos sumos, kuriÄ ji pasiliko sau, t. y. dėl 9 090,73 Eur, o atsakovas turėtų bÅ«ti laikomas atsakingu dėl likusios žalos dalies, kuriÄ jis pasiliko sau, t. y. dėl 81 816,57 Eur.

12. Už paskutiniųjų 5 metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio palÅ«kanas, iÅ¡ viso 22 726,83 Eur palÅ«kanų. Å iÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė remdamasis tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų ieÅ¡kovė neįrodinėjo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, laikėsi nuostatos, jog Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad buvęs UAB „Livena” vadovas 2009 m. balandį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovei žala iÅ¡ tikrųjų padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kokie asmenys atsakingi dėl Å¡ios žalos padarymo, kokie veiksmai sÄ lygojo žalÄ .

Baudžiamojoje byloje nuosprendis priimtas tik 2015 m. liepos 15 d., apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinėta 2016 m. spalio 27 d. Ä® baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ UAB „Livena” nebuvo įtraukta. Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡kėlus UAB „Livena” bankroto bylÄ , jos bankroto administratorius bÅ«tų informuotas apie ikiteisminį tyrimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kad jam bÅ«tų pateikti baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai. Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės paneigia atsakovų argumentus dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

15. Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybės dėl pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto tinkamo suraÅ¡ymo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, leido pagrįstai spręsti, jog nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumÄ , tiek padarytÄ Å¾alÄ bei jÄ padariusius asmenis, buvo reikalingi specialÅ«s veiksmai – nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir galutinai tapo aiÅ¡kÅ«s tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2016 m. spalio 27 d.).

Tik tada ieÅ¡kovė galėjo sužinoti (sužinojo), jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ . Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas laikėsi nuostatos, kad į bylÄ pateikti atsakovų dokumentai bei iÅ¡dėstyti papildomi argumentai taip pat neleidžia vertinti įrodymų kitaip ir daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

16. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ieškovės ieškinio patenkinimo ir atmetimo apimties, 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas papildomas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis atsakovės atžvilgiu yra 10 proc., kas sudaro 9 090,73 Eur, o atsakovo atžvilgiu – 90 proc., kas sudaro 81 816,57 Eur ir nuspręsta šias sumas atitinkamai priteisti iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ištaisydamas klaidas teismo papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodė, kad atsakovės patirtos 4 206,06 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 90 907,30 Eur žalos atlyginimÄ bei 22 726,83 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai: 17.1 .Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovei iÅ¡ nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusiÄ pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas.

Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, byloje nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų apie pasisavintų pinigų pasidalijimÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovai bendrais veiksmais užvaldė iÅ¡ viso 313 884,74 Lt UAB „Livena“ priklausančių grynųjų pinigų, t. y. bendrais veiksmais padarė žalÄ . Neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir jos dydis bei priežastinis ryÅ¡ys yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais dėl didelės žalos įmonei padarymo bendrais veiksmais.

Å ios aplinkybės yra įrodytos ir laikomos prejudiciniais faktais. 17.2 . IeÅ¡kovei žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovės dalyvavimas pasisavinant ieÅ¡kovės pinigines lėšas yra veiksmas, tiesiogiai sÄ lygojęs žalos ieÅ¡kovei atsiradimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovus atsakingais už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ ne pagal solidariosios atsakomybės taikymo taisykles. 17.3.

Pirmaeilio ar antraeilio vaidmens darant nusikaltimÄ nustatymas nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ nėra reikÅ¡minga, kas buvo atsakovų bendrų veiksmų iniciatorius, kuris atsakovas dalyvavo atliekant konkretų veiksmÄ , kuris buvo organizatorius, o kuris vykdytojas. Tokios aplinkybės yra svarbios ir buvo teismo įvertintos sprendžiant kiekvieno atsakovo individualios baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , o solidariosios civilinės atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį ir visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. 17.4.

Ä®statyme nenumatyta galimybė atleisti nuo civilinės atsakomybės (jÄ mažinti) dėl to, kad skolininkas iÅ¡ žalos padarymo negavo pakankamai naudos, ar kad solidarieji skolininkai gavo nevienodÄ naudÄ , nes visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. 17.5. Teismas iÅ¡ atsakovės priteisė mažesnę sumÄ (9 090,73 Eur), nei suma, kuri numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip Å¡ios nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ atsakovė buvo nuteista, kvalifikuojantis požymis. 17.6.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo iÅ¡ atsakovų priteisti palÅ«kanas. Teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina, kad bylose dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kreditorius (nukentėjęs asmuo) gali reikÅ¡ti reikalavimus dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo ir tokie reikalavimai turi bÅ«ti tenkinami. 17.7. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip iÅ¡sprendžiami pagrindiniai ieÅ¡kovės reikalavimai dėl žalos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovų, o tik iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Tokie procesiniai pažeidimai turėtų būti pašalinti apeliacinės instancijos teismo.

18. Atsakovė R. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Netenkinus Å¡io skundo reikalavimo, atsakovė praÅ¡o teismo sprendimÄ pakeisti, vietoj ieÅ¡kovei priteisto 9 090,73 Eur žalos atlyginimo, priteisti iÅ¡ atsakovės 1 818,15 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , naujai perskirstyti bylos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ .

Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. IeÅ¡kovė apie pažeistas teises sužinojo dar 2009 m. balandį, o ieÅ¡kovės bankroto administratorius apie Å¡iuos pažeidimus sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti vėliausiai iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos, kai įvertino bankrutavusios įmonės vadovo perduotus dokumentus. AntrÄ kartÄ nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas iÅ¡vadÄ apie tai, jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, darė pasivadovavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis.

Tačiau antrÄ kartÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina ne tik tai, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius nuo įmonės dokumentų perėmimo iÅ¡ buvusio įmonės vadovo neabejotinai žinojo apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kad neabejotinai žinojo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir vėliau inicijuotÄ baudžiamÄ bylÄ , tačiau ir tai, jog pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, administratorius melagingai neigė Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes ir taip klaidino bylÄ nagrinėjusius teismus, kas ir sÄ lygojo ir neteisingos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje priėmimÄ . 18.2.

Atsakovo pateikti į bylÄ duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei padaryta žala buvo žinoma dar 2009 m. bei oficialiai iÅ¡vieÅ¡inta 2010 m., jog administratorius visus įmonės dokumentus už 1994 – 2012 m. laikotarpį gavo 2012 m., todėl apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti žymiai ankščiau nei 2017 m. viduryje. Administratorius apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ir vėliau iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ neabejotinai buvo informuotas ir žinojo, kadangi su įmonės dokumentais jam perduoda didelė dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, be to, į pačiÄ baudžiamÄ jÄ buvo teikiami paties įmonės administratoriaus patvirtintų dokumentų nuoraÅ¡ai.

BUAB „Livena“ administratorius (sužinojęs apie ieÅ¡kovės pažeistas teises iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos), žinodamas apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepateikė ieÅ¡kinio nei vykusioje baudžiamojoje byloje, nei civilinio proceso tvarka, kad apgintų pažeistas teises, todėl Å¡i teisė nebegali bÅ«ti ginama ir ieÅ¡kovės administratoriaus ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. 18.3. Atsakovas ir atsakovė negali atsakyti solidariai, kadangi jų atliktų neteisėtų veiksmų reikÅ¡mingumas, mastas, pobÅ«dis bei priežastinis ryÅ¡ys žalos kilimui itin skiriasi.

Atsakovas, prieÅ¡ingai nei atsakovė, buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ ne tik BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai atsakovui dėl to skirta ir griežtesnė bausmė. 18.4. Atsakovė apie tai, kaip atsakovas klastodavo mėnesines kortelių ataskaitas, sužinojo tik po to, kai 2009 m. balandį UAB „Livena“ buvo atliktas patikrinimas. Atsakovo atlikti ataskaitų klastojimo bei tokių ataskaitų teikimo įmonės buhalterijai veiksmai iÅ¡ esmės ir sudarė galimybes pasisavinti iÅ¡ įmonės dideles sumas bei lėmė ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Be minėtų ataskaitų klastojimo veiksmų iÅ¡ esmės nebÅ«tų įmanomas piniginių lėšų pasisavinimas tokį ilgÄ laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. sausio iki 2009 m. kovo, kadangi piniginių pajamų trÅ«kumas kasoje bÅ«tų pastebėtas ir nustatytas labai greitai. 18.5. Baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta ir nurodyta, jog bÅ«tent atsakovas, bÅ«damas bendrovės degalinės virÅ¡ininku, sugalvojo pinigų pasisavinimo schemÄ minėtoje degalinėje, jog bÅ«tent jis nurodė degalinės operatorei-kasininkei (atsakovei), parduodant degalus už grynuosius pinigus, kai nėra iÅ¡duodamas kvitas klientui, kompiuteriniame kasos aparate pagal specialiÄ kompiuterinę programÄ fiksuoti, kad už degalus buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o virtualiomis kortelėmis.

Kasos aparato kasoje susidarydavo grynųjų pinigų perteklius, šį pinigų perteklių iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imdavo pats atsakovas arba atsakovė savo darbo pamainos metu, kuri, sau pasilikdama tik nuo 20 Lt iki 40 Lt sumas nuo paimtų 2 000 Lt iki 7 000 Lt sumų, pagal susitarimÄ pinigus padėdavo į atsakovo darbo kabineto stalo pirmÄ stalčių. 18.6. BÅ«tent atsakovas suklastodavo iÅ¡spausdintas kasos aparato kontrolines juostas, iÅ¡kirpdamas iÅ¡ jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 proc. nuolaida, pateikdavo UAB „Livena“ buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas. 18.7.

Teismui Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjant tiek pirmÄ kartÄ , tiek antrÄ kartÄ , atsakovas pats pripažino, jog atsakovės vaidmuo buvo labai mažareikÅ¡mis, kadangi ji įmonės pajamų pasisavinimo schemos nekÅ«rė ir jos nežinojo, ji tiesiog vykdė jo kaip tiesioginio vadovo nurodymus, jai nebuvo paaiÅ¡kinti ir žinomi tokių pavedimų motyvai ir tikslai, ji kaip darbuotoja neturėjo teisės nesutikti atlikti ir (ar) kvestionuoti tiesioginio savo vadovo nurodymus, kadangi tai grėsė atleidimu iÅ¡ darbo.

Aplinkybę, kad tiesiog vykdė tiesioginio vadovo nurodymus, nežinodama jų motyvų ir tikslų, patvirtino ir pati atsakovė. 18.8. Atsakovę Å¡ioje nusikalstamoje veikoje galima laikyti tik priverstine vykdytoja (pagal tiesioginio vadovo nurodymus), turėjusia iÅ¡ esmės labai mažareikÅ¡mį vaidmenį bei dalyvavusia ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose, kadangi jai nedirbant savo pamainoje, pinigus iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imdavo pats atsakovas. Atsižvelgiant į akivaizdų atsakovės vaidmens mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ dėl žalos padarymo ieÅ¡kovei, atsakovė turėtų bÅ«ti laikoma atsakinga tik dėl tos ieÅ¡kovei padarytos žalos sumos, kuriÄ atsakovė geriausiu atveju pasiliko sau, kadangi ji iÅ¡ esmės negalėjo kontroliuoti, kÄ jos tiesioginis vadovas (atsakovas) ketina daryti ir darydavo su likusiomis tokiu bÅ«du iÅ¡imtomis iÅ¡ kasos aparato piniginėmis sumomis, juo labiau, kad atsakovė neturi buhalterinio iÅ¡silavinimo ir tik vykdė tiesioginio savo vadovo nurodymus. 18.9.

Darant prielaidas, kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose (nors tai ir neatitinka tikrovės) bei visais atvejais nuo baudžiamojoje byloje nustatytų mažiausių paimtų pinigų pertekliaus kasoje sumų (2 000 Lt) sau pasilikdavo baudžiamojoje byloje nustatytÄ didžiausiÄ leistinÄ sumÄ (40 Lt), atsakovei iÅ¡ visos Å¡ios nusikalstamos veiklos pagal naudingiausius skaičiavimus galėjo atitekti tik 2 proc. tokiu bÅ«tu iÅ¡ kasos iÅ¡imų pinigų. Pagal teismo pozicijÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės galėjo bÅ«ti tenkintas tik dalyje 1 818,15 Eur (90 907,30 Eur x 2 proc./100 proc.) žalos sumos priteisimo, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė žymiai didesnę žalos sumÄ . 18.10.

Atsakovės atžvilgiu teismas patenkino 8 proc. ieÅ¡kovės turtinių reikalavimų. Tačiau teismas atsakovės naudai nepriteisė jos patirtų bylinėjimo iÅ¡laidų, nors atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo su iÅ¡laidas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų jos naudai priteisti Å¡ioje byloje patirtas 4 674 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu teismas patenkino 8 proc. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų turėjo bÅ«ti priteista 92 proc. (4 300 Eur) jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 18.11.

IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovų iÅ¡ viso priteisti 2 783 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas sprendimu iÅ¡ Å¡ios sumos 10 proc. (278,30 Eur) priteisė iÅ¡ atsakovės, o 90 proc. (2 504,70 Eur) iÅ¡ atsakovo, tokiu bÅ«du 100 proc. patenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Tokia pozicija negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, kadangi teismas ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies, nes priteisė ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti 90 907,30 Eur žalos sumÄ , bet reikalavimÄ priteisti 22 726,83 Eur palÅ«kanų atmetė.

Šios aplinkybės patvirtina, jog 20 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, 8 proc. turtinių reikalavimų buvo priteista iš atsakovės, o 72 proc. ieškinio turtinių reikalavimų buvo priteista iš atsakovo. Ieškovės naudai iš atsakovės daugiausiai galėjo būti priteista 222,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – daugiausiai galėjo būti priteista 2 003,76 Eur.

19. Atsakovas D. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 19.1 . Teismo sprendimo motyvacija dėl ieÅ¡kinio senaties termino bÅ«tų priimtina tik vienu atveju – jeigu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme nebÅ«tų surinkta naujų duomenų (raÅ¡ytinių įrodymų) apie tai, kad iÅ¡kėlus UAB „Livena“ bankroto bylÄ jos bankroto administratorė buvo informuota apie ikiteisminį tyrimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Tokie duomenys buvo surinkti ir nauji rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo priimti, tačiau nevertinti. Dėl jokio naujai pateikto rašytinio įrodymo teismas nepasisakė, naujų įrodymų nevertino, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino yra nemotyvuota. 19.2 . Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad BUAB „Livena“ bankroto administratorius apie atsakovų padarytus nuostolius bendrovei sužinojo daug anksčiau nei 2017 m. viduryje. Administratorius dar 2012 m. aktyviai bendradarbiavo su BUAB „Livena“ buvusiu vadovu R.

B., jo ar jo gynėjo iniciatyva 2014-2015 m. teikė BUAB „Livena“ dokumentų nuoraÅ¡us į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. vasario 1 d. gavo visus BUAB „Livena“ dokumentus už 1994-2012 m. 19.3 . Nauji raÅ¡ytiniai įrodymai yra surinkti iÅ¡ Juridinių asmenų registro, Vilniaus apygardos ir Å iaulių apygardos teismų. BUAB „Livena“ bankroto administratorius apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ bei pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Å¾inojo iÅ¡ karto pradėjęs administruoti BUAB „Livena“, t. y. 2012 metais.

Jis žinojo apie vykstančiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, teikė į jÄ praÅ¡omus dokumentus, tačiau aktyvių įmonės, kaip nukentėjusiojo asmens, teisėto atstovo veiksmų nesiėmė, nes neteikė ieÅ¡kinio nei ikiteisminiame tyrime, nei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme. 2017 metais pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį civiline tvarka, administratorius praleido sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

20. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ abiejų atsakovų apeliacinius skundus, kuriame praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 20.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi konstatuotas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleidimo faktas (prejudicinis faktas) nebegali bÅ«ti iÅ¡ naujo ginčijamas, todėl visi atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties terminio praleidimo atmestini. 20.2. Atsakovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties teikė kasacinį skundÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-562/2019 jį buvo atsisakyta priimti.

Kasacinis skundas buvo grindžiamas būtent argumentais dėl ieškinio senaties termino netinkamo skaičiavimo ir nepraleidimo. Teisėjų atrankos kolegija sprendė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. 20.3. Pats UAB „Livena“ direktorius R. B. buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo ir nebuvo pareikštas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis, kuriuo buvęs vadovas iÅ¡teisintas, įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 27 d., tačiau tuomet jau vyko UAB „Livena“ bankroto procesas. Neįrodžius, kad neteisėtais veiksmais yra pasisavintos įmonės lėšos, įmonė neturėjo teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo atsakovams, nes neturėjo jų kaltę pagrindžiančių įrodymų. UAB „Livena“ kaip proceso dalyvis baudžiamojoje byloje nedalyvavo. Bankroto administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ .

Atsakovų apeliaciniuose skunduose išvardinti dokumentai nepaneigia ieškinio senaties termino skaičiavimo. 20.4. Netoleruotina situacija, kuomet tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti dėl nusikalstamos veikos pažeistas ieškovės teises, kurių pažeidimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, būtų iškreipta ieškovės ir atsakovų teisinių santykių pusiausvyra, ignoruojamas teisinės valstybės principas. 20.5.

Baudžiamojoje byloje teismas netaikė BK 72 straipsnio, nes yra visi teisiniai pagrindai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Formalus ieÅ¡kinio senaties taikymas negali užkirsti kelio teisingumo atstatymui. 20.6. Byloje nėra patikimų (objektyvių) įrodymų, kad atsakovė sau pasiliko bÅ«tent nurodomÄ 2 proc. sumÄ neteisėtai pasisavintų pinigų. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovai bendrais veiksmais užvaldė ir pasisavino iÅ¡ viso 313 884,74 Lt UAB „Livena“ priklausančių grynųjų pinigų, tad atsakovai yra solidariai atsakingi už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . 20.7.

Sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimÄ nėra reikÅ¡minga, kaip pasisavinti pinigai panaudoti ir / ar pasidalinti tarp nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. Žalos padaryto faktas, jos dydis ir bendrais veiksmais žalÄ padarę asmenys yra konstatuoti teismo nuosprendžiu, todėl galioja solidari Å¡ių asmenų prievolė atlyginti žalÄ visa apimtimi, o ne tik ta dalimi, kuria jie disponavo pasisavintais pinigais. 20.8. Atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Nuo 2007 m. sausio 1 d. MGL dydis buvo 130 Lt, todėl atsakovė buvo nuteista dėl didesnės nei 32 500 Lt (9 412,65 Eur) vertės turto pasisavinimo (250 MGL x 130 Lt). Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė yra pasisavinusi tik 1 818,15 Eur (2 proc. nuo bendros sumos), yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje surinktai medžiagai ir įsiteisėjusiam nuosprendžiui.

21. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti, panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į skundÄ : 21.1. BUAB „Livena“ apeliaciniame skunde nepasisako dėl ieÅ¡kinio senaties, dėl naujai surinktų ir teismo priimtų raÅ¡ytinių įrodymų, o vis nukreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir toliau šį procesinį sprendimÄ laiko prejudicinę reikÅ¡mę turinčiu faktu Å iaulių apygardos teisme Å¡iai naujai iÅ¡nagrinėtai bylai. 21.2.

Teismas privalėjo ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir nepriteisti jokių sumų BUAB „Livena“ naudai. Jeigu ieÅ¡kinys vis dėl to bÅ«tų tenkinamas, tai dėl solidarios atsakovų atsakomybės pakeitimo į dalinę ir dėl reikalavimo priteisti palÅ«kanas atmetimo atsakovas sutinka su sprendimu. 21.3. BylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas pasirinko skirtingus to paties ieÅ¡kinio senaties termino taikymo aspektus to paties subjekto (ieÅ¡kovės) atžvilgiu ir skirtingai sprendė sužinojimo (galėjimo, turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ galimybes skirtingais jo egzistavimo periodais, kai ji buvo atstovaujama vadovo ir kai ji buvo atstovaujama bankroto administratoriaus, skirtingai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles. 21.4.

Konkuruoja du ieÅ¡kinio senaties termino pradžios aiÅ¡kinimo bÅ«dai – pasirinktas pirmosios instancijos teismo, aiÅ¡kiai atitinkantis kasacinio teismo suformuluotas taisykles, ir pasirinktas apeliacinės instancijos teismo, plečiantis kasacinio teismo suformuluotas taisykles taip, kaip kasacinis teismas nėra pasisakęs. 21.5. Nesutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, nes Å¡is teismas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai ieÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo nustatyti, esant iÅ¡keltai baudžiamajai bylai, suteikė esminę reikÅ¡mę ne tam, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o tam, kada įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas galėjo sužinoti (sužinojo), jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ .

Nukrypta nuo kasacinio teismo suformuluoto CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.

22. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu dėl praÅ¡ymo panaikinti sprendimÄ civilinėje byloje ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dalyje dėl atsakovės praÅ¡ymo sprendimÄ pakeisti, vietoje iÅ¡ atsakovės R. Z. priteisto 9 090,73 Eur žalos atlyginimo, priteisiant ieÅ¡kovei 1 818,15 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , atsakovas palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

23. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus, kuriame praÅ¡o patenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Prašė iÅ¡ esmės vadovautis ankstesniuose jos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija, papildomai nurodydama, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti palÅ«kanas nėra kildinamas iÅ¡ sutartinių santykių, todėl palÅ«kanos negali bÅ«ti priteistos. Atsiliepimo papildyme atsakovė taipogi akcentavo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra besÄ lyginiai, nes bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo gali bÅ«ti nustatytos kitokios aplinkybės.

24. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, kuriame praÅ¡o šį sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad visa ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų. Argumentai dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, kurie yra aktualÅ«s ir papildomo teismo sprendimo atžvilgiu, yra nurodyti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo panaikinimo. Panaikinus sprendimÄ , papildomas teismo sprendimas taip pat naikintinas.

25. Atsakovas D. M. pateikė apeliacinį skundÄ dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, kuriame praÅ¡o panaikinti ir sprendimÄ , ir jo sudėtinę dalį – papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, kaip pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . SkundÄ dėl papildomo teismo sprendimo grindžia savo apeliacinio skundo dėl sprendimo panaikinimo argumentais.

26. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl papildomo sprendimo, kuriame praÅ¡o papildomo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę „priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380) 4206,06 Eur (keturis tÅ«kstančius eurus 06 ct) atsakovei R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ pakeisti į formuluotę „priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, administravimui skirtų lėšų 4 206,06 Eur (keturis tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus Å¡eÅ¡is centus) atsakovei R.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų“. Taip pat praÅ¡o patenkinti atsakovų apeliacinius skundus ir atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų nurodo dar Å¡iuos argumentus: 26.1 Atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose prašė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Sprendžiant patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ tokio pobÅ«džio bylose, taikoma bÅ«tent tokia formuluotė „iÅ¡ administravimui skirtų lėšų“, kadangi asmuo, dėl įmonės bankroto administratoriaus inicijuotų bylų patyręs teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, neturi galimybės bÅ«ti įtrauktas į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kadangi jis sudaromas tik pagal įmonės skolas, atsiradusias iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. 26.2.

Teismas papildomo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog „iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Livena“ atstovaujamosios bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ administravimui skirtų lėšų priteistina 4 206,06 (4674 x 90 proc.) Eur atsakovės R. Z. patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, tačiau rezoliucinėje dalyje jau panaudojo netinkamÄ formuluotę: „priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380), 4 206,06 Eur (keturis tÅ«kstančius eurus 06 ct) atsakovei R.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.“ Teismo papildomo sprendimo rezoliucinės dalies neatitikimas (apsirikimas) Lietuvos apeliacinio teismo ištaisytinas.

3. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ dėl papildomo teismo sprendimo, kuriame praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad dėl papildomo teismo sprendimo panaikinimo atsakovas nenurodė konkrečių motyvų, į kuriuos ieÅ¡kovė galėtų atsikirsti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo 5. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

Atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutikdami su teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl turėjo bÅ«ti atmestas Å¡iuo pagrindu.

6. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai; ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

7. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistÄ teisę, tik žinodamas, kad Å¡i yra pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

8. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl Å¡ios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimÄ . Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, o ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

Kai asmuo aiÅ¡kina, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , visų pirma turi bÅ«ti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis iÅ¡eities taÅ¡kas nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ pagal subjektyviuosius kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

9. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Būtent toks ieškinys pareikštas šioje byloje.

10. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovų pozicija Å¡iuo klausimu buvo grindžiama tuo, kad pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, jog atsakovai padarė žalÄ ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. (tęstinis pažeidimas). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-190/2015 yra nurodyta, kad ieÅ¡kovės direktorius ir savininkas R. B., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog žalos UAB „Livena” faktas ir dydis nustatytas dar 2009 m. balandį.

Sprendžiant pagal Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1369-154/2011 rezoliucinės dalies 7 punktÄ bankroto administratorius iÅ¡ UAB „Livena” dokumentus gavo ir (ar) turėjo vėliausiai gauti 2012 m. kovo 9 d., t. y. per 15 dienų nuo Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies paskirti UAB „Livena” bankroto administratoriumi UAB „Renavita” įsigaliojimo. UAB „Renavita”, tapusi BUAB „Livena” bankroto administratoriumi, žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ (kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2013 m. liepos 16 d.) ir vėliau Vilniaus apygardos teisme nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-48-190/2015, kurioje buvo nagrinėjamas didelės vertės UAB „Livena” turto pasisavinimo klausimas.

Å ios aplinkybės, anot atsakovų, leido pagrįstai teigti, kad bankroto administratorius apie ieÅ¡kovės BUAB „Livena” atžvilgiu įvykdytus pažeidimus ir padarytÄ Å¾alÄ vėliausiai sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos.

11. Nesutikdama su atsakovų praÅ¡ymu taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų kaltės klausimas, ieÅ¡kovės bankroto administratorius nedalyvavo, administruoti įmonę jis pradėjo tik 2012 metais iÅ¡kėlus UAB „Livena” bankroto bylÄ , BUAB „Livena” nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju ir/ar civiliniu ieÅ¡kovu, todėl nedalyvavo baudžiamojoje byloje. Dėl Å¡ių priežasčių BUAB „Livena” bankroto administratoriui nebuvo įteiktas ir teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. IeÅ¡kovės teigimu, visiÅ¡kai atsitiktinai sužinojus apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, buvo nedelsiant pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, reikalaujant iÅ¡ atsakovų priteisti pasisavintus įmonės pinigus.

12. Byloje nustatyta, kad buvęs UAB „Livena“ vadovas R. B. 2009 metų liepos mėnesį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. UAB „Livena“ direktorius R. B. pats buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. UAB „Livena” bankroto byla iÅ¡kelta ir jos bankroto administratoriumi UAB „Renavita” paskirta Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1369-154/2011, nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 23 d. Taigi sutiktina su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovę turėjęs atstovauti jos vadovas (direktorius) nebuvo suinteresuotas ginti ieÅ¡kovės teisių ir galbÅ«t sÄ moningai vengė teikti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, laukdamas toje byloje galutinio nuosprendžio, kadangi UAB „Livena“ vardu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys (kurį faktiÅ¡kai turėtų pateikti įmonės vadovas) bÅ«tų nukreiptas prieÅ¡ tÄ patį kaltinamÄ jį įmonės vadovÄ .

13. Baudžiamoji byla, kurioje atsakovai buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, baigta nagrinėti Vilnius apygardos teismui priėmus 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta 2016 m. spalio 27 d. IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, pagal kurį iÅ¡kelta Å¡i civilinė byla, teisme buvo gautas 2017 m. spalio 12 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å iaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo buvo atmetęs kaip pateiktÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad teismo iÅ¡vada dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino yra nepagrįsta, todėl grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovei žala iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kokie asmenys buvo atsakingi dėl Å¡ios žalos padarymo, kokie veiksmai sÄ lygojo žalÄ .

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis aktas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 20 d., tačiau Å¡io teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi perduotas prokurorui tyrimo trÅ«kumams paÅ¡alinti; 2013 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamasis aktas grÄ Å¾intas prokurorui trÅ«kumams paÅ¡alinti; kaltinamasis aktas teismui pateiktas 2013 m. liepos 22 d. Atitinkamai baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta ir nuosprendis joje priimtas tik 2015 m. liepos 15 d., apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinėta 2016 m. spalio 27 d.

Dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime UAB „Livena“ nebuvo įtraukta. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybės dėl pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto tinkamo suraÅ¡ymo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, leido pagrįstai spręsti, jog nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumÄ , tiek padarytÄ Å¾alÄ bei jÄ padariusius asmenis, buvo reikalingi specialÅ«s veiksmai – nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , ir galutinai tapo aiÅ¡kÅ«s tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2016 m. spalio 27 d.), t. y. tik tada ieÅ¡kovė galėjo sužinoti (sužinojo), kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų realiai patyrė žalÄ .

Taigi byloje jau yra procesine tvarka konstatuota, kad senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nebuvo praleistas.

14. Apskųstame sprendime teismas vadovavosi pirmiau minėta apeliacinio teismo nutartimi, todėl atsakovų teiginius dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovai, nesutikdami su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra privalomi, nes bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo gali bÅ«ti nustatytos kitokios aplinkybės. Atsakovai tokius argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

15. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Taigi teismo precedentas reiÅ¡kia įsiteisėjusį teismo sprendimÄ kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaÅ¡i į nagrinėjamÄ bylÄ .

16. Atsakovai, siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios eigos nustatymo, grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų santykių – nagrinėtas klausimas dėl papildomų darbų atlikimo susitarimo sudarymo fakto, darbų apimties ir kainos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad čia nagrinėjamos bylos ir atsakovų nurodytos kitos bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa.

17. Ä®vertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, teismas atsižvelgė ir vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau ne besÄ lygiÅ¡kai, bet iÅ¡ naujo sprendė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios eigos nustatymo klausimÄ tiek byloje jau anksčiau nustatytų, tiek papildomai nurodytų aplinkybių kontekste, analizavo atsakovų naujai nurodomus faktus bei pateiktus įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovės bankroto administratoriaus sužinojimo apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ momentu, kuris aktualus nustatant terminÄ , kada jis galėjo ir turėjo kreiptis į teismÄ .

18. Atsakovų įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino į bylÄ pateiktus naujus įrodymus, patvirtinančius, kad administratorius žinojo arba turėjo žinoti tiek apie vykstantį ikiteisminį tyrimÄ , tiek apie baudžiamÄ jÄ bylÄ ir žalos įmonei padarymo faktÄ . Pasak atsakovų, antrÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pateikti duomenys (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Juridinių asmenų registro su finansinės atskaitomybės dokumentais, Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-48-190/2015 medžiaga, Å iaulių apygardos teismo BUAB ,,Livena“ bankroto bylos medžiaga ir kt.), patvirtina, kad įmonei padaryta žala buvo žinoma dar 2009 metais bei oficialiai iÅ¡vieÅ¡inta 2010 metais, administratorius visus įmonės dokumentus už 1994 – 2012 metų laikotarpį gavo 2012 metais, su įmonės dokumentais jam perduoda didelė dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, be to, į baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo teikiami įmonės administratoriaus patvirtintų dokumentų nuoraÅ¡ai.

19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ios atsakovų nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, ieÅ¡kovė atsiliepime teisingai nurodė, kad atsakovų iÅ¡vardinti dokumentai yra parengti iki ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir parengti bÅ«tent buvusio vadovo R. B. arba jam skirti, o ne UAB „Livena“ bankroto administratoriui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuose atsakovų nurodytuose dokumentuose niekur nėra tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuota, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius neabejotinai žinojo apie įmonei padarytÄ Å¾alÄ ir jÄ padariusius kaltus asmenis.

Vien tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikti įmonės bankroto administratoriaus patvirtinti dokumentų nuoraÅ¡ai, nesudaro pagrindo teigti, jog bankroto administratorius žinojo apie baudžiamosios bylos duomenis, kiek tai susiję su ieÅ¡kovei padaryta žala, jÄ padariusiais kaltais asmenimis, padarytos žalos dydžiu. Juo labiau, kaip nurodė ir patys atsakovai, tikėtina, kad Å¡iuos dokumentus pateikė kaltinamojo (buvusio įmonės vadovo) R. B. atstovas.

20. Antra, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 27 d. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, bÅ«tent tada konstatuotas įmonei padarytos žalos faktas ir dėl jos atsiradimo atsakingi asmenys – atsakovai. Atsakovai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens civilinės atsakomybės taikymui nėra bÅ«tinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais argumentais, tačiau pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, pagal kiekvienos bylos konkrečių faktinių aplinkybių visetÄ .

Tam tikrų atskirų aplinkybių sutaptis, esant netapačiai bendrai faktinei situacijai, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo ar termino atnaujinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vienodai. Atsakovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, konstatuota, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ suprato ne nuo teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas atsakovas, įsiteisėjimo, nes ieÅ¡kovas ne kartÄ savo pažeistas teises bandė ginti ne teismo tvarka arba bandant įsitraukti į kitų asmenų inicijuotus teismo procesus, taip pat į baudžiamÄ jį procesÄ prieÅ¡ atsakovus, dėl tų pačių teisių pažeidimo reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį valstybei ir pan.

Vadinasi, atsižvelgiant į šios nutarties 39 ir 40 punktuose pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje remtis atsakovų nurodoma kasacinio teismo nutartimi taip pat nėra pagrindo.

21. Trečia, akcentuotina tai, kad net ir konstatavus, jog ieÅ¡kovė apie jai padarytÄ Å¾alÄ ir už tai atsakingus asmenis sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo pati ieÅ¡kovė, bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

22. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar Å¡is terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, spręsti ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

23. CK ir kituose įstatymuose nėra apibrėžtos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan.

Be to, svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

24. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi iÅ¡ esmės Å¡ioje byloje susiklosčiusias specifines aplinkybes, t. y. ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«rų vykdymÄ , ypatingÄ ieÅ¡kovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, teisinį statusÄ , vieÅ¡ojo intereso bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojantys subjektai, dominavimÄ , užtrukusį ikiteisminį tyrimÄ ir baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , bÅ«tinų specialiųjų veiksmų nusikalstamos veikos mechanizmui atskleisti reikalingumÄ , kaltųjų asmenų dėl padarytos žalos nustatymÄ , turi pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo (jei toks bÅ«tų konstatuotas) priežastys galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis ir sudarytų pagrindÄ atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir skaičiavimo klausimu, todėl atsakovų apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Dėl atsakovų atsakomybės rūšies 26. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, kurie pripažinti kaltais įsiteisėjusiu Vilnius apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo: atsakovas nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams; atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtÄ svetimÄ UAB „Livena” turtÄ â€“ pinigines lėšas už 313 884,74 Lt. sumÄ IeÅ¡kovė prašė atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ jų solidariai.

27. Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad atsakovas D. M. buvo visos neteisėto pinigų pasisavinimo sistemos sumanytojas, organizatorius, vykdytojas ir naudos gavėjas, o atsakovė – tik dalinė vykdytoja, turėjusi iÅ¡ esmės labai mažareikÅ¡mį vaidmenį bei dalyvavusi ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose. Darydamas prielaidÄ , kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose, teismas pažymėjo, kad jai iÅ¡ visos Å¡ios nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusiÄ pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas. Remdamasis tokiomis prielaidomis teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovė turėtų bÅ«ti pripažinta atsakinga tik dėl tos žalos sumos, kuriÄ ji pasiliko sau, t. y. dėl 9 090,73 Eur, o už likusiÄ sumÄ turi bÅ«ti atsakingas atsakovas.

28. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodo, kad įmonei žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovės dalyvavimas pasisavinant ieÅ¡kovės lėšas yra veiksmas, tiesiogiai lėmęs žalos atsiradimÄ , nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ civilinėje byloje ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos, todėl atsakovė privalo atsakyti solidariai su kitu atsakovu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

29. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1dalis). Tas pats nurodoma ir CK 6.6 straipsnio 6 dalyje – preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Neteisėtus veiksmus ir kilusiÄ Å¾alÄ saistančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimÄ iÅ¡skiriami bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurÄ ja prasme.

30. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrininkavimo atvejai siaurÄ ja prasme gali bÅ«ti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimÄ . Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrÄ ketinimÄ sukelti žalÄ . Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sÄ veikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalÄ , dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis.

Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tas, nėra susitarimo sukelti žalÄ ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iÅ¡ pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iÅ¡ esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebÅ«tų atsiradusi. Taigi Å¡iuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryÅ¡io tarp kiekvieno iÅ¡ pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į Å¡iÄ priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumÄ bei veiksmų bendrumÄ objektyviÄ ja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.).

31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių;

2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 ir kt.).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018; 2015 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai ir nustatytas jų nusikaltimų padarymo mechanizmas: degalinės vadovo (atsakovo) D. M. nurodymu degalinės operatorė-kasininkė (atsakovė) R. Z. tais atvejais, kai degalinės klientai už degalus susimoka grynaisiais pinigais ir jiems neiÅ¡duodamas kvitas, kompiuteriniame kasos aparate pagal atsakovo sukurtÄ specialiÄ kompiuterinę programÄ užfiksuodavo, kad už Å¡iuos degalus buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o virtualiomis kortelėmis, kurių sÄ raÅ¡uose (iÅ¡raiÅ¡kose) nurodyti degalų pardavimai minėtos degalinės kompiuterio kasos aparato kontrolinėse juostose buvo fiksuojami „Kredito skyriaus“ skyreliuose „Degalinės reikmėms“, „Savo reikmėms“, „S“, pagal korteles; tokių degalų pirkimų duomenys buvo įvedami į kompiuterio atmintį ir vėliau, baigiantis kasos aparato juostai, įvedami į kasos aparato „Kredito skyriuje“ sukurtÄ konkretų skyrelį bei atspausdinami.

Tokiu bÅ«du kasos aparato kasoje susidarydavo grynųjų pinigų perteklius, kurį iÅ¡imdavo atsakovas arba savo darbo pamainos metu atsakovė. Dalį iÅ¡imtų pinigų pasiimdavo pati atsakovė, o likusiÄ dalį palikdavo atsakovui jo darbo kabineto stalo stalčiuje. Atsakovas pinigų pertekliaus neįneÅ¡davo į degalinės kasÄ . Jam suklastojus kasos aparato kontrolines juostas, iÅ¡kerpant iÅ¡ jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 proc. nuolaida (Å¡i informacija bÅ«davo atspausdinta kasos aparato kontrolinės juostos pradžioje arba pabaigoje iÅ¡ eilės), suklijuodavo mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ ir Å¡ias suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikdavo UAB „Livena“ buhalterijai.

Buhalterinėje apskaitoje už grynuosius pinigus parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip 100 proc. nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas. Tokiu bÅ«du buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt, o dėl kontrolinių juostų virtualių kortelių bei mėnesinių „Z“ ataskaitų „Prekyba pagal korteles“ suklastojimo Å¡i suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje. Pagal Å¡iÄ schemÄ atsakovas, bÅ«damas degalinės vadovu, ir atsakovė, bÅ«dama degalinės operatore - kasininke, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. bendrais veiksmais pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 313 884,74 Lt grynųjų pinigų.

34. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kÅ«no sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Å ios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galiÄ ir negali bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos.

Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kt.).

35. Å iuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės Å¡ioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas tiek atsakovų subjektyvusis bendrininkavimas turint bendrÄ tikslÄ pasisavinti įmonės lėšų, tiek ir faktas, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip abiejų nuteistųjų veiksmų padarinys. Atsakovė savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie žalos ieÅ¡kovei kilimo, nes be jos neteisėtų veiksmų atsakovas nebÅ«tų turėjęs galimybių pasisavinti įmonės lėšų, atsakovės kalti veiksmai, kuriais padaryta žala ieÅ¡kovei, susiję su visos apimties žalos atsiradimu apskritai, o ne tik su tam tikros jos dalies.

36. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pasisavino tik nedidelę dalį lėšų, kad atsakovės veikimas nusikalstamos veikos padarymo padėjėjos vaidmenyje sudarytų pagrindÄ taikyti dalinę atsakomybę, nes tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota. PrieÅ¡ingai, nuosprendyje akcentuojama, kad atsakovai žalÄ padarė bendrais veiksmais. Visos paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žala ieÅ¡kovei padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, subjektyviai bendradarbiaujant ir tai sudaro pagrindÄ jiems taikyti solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

37. Konstatavusi solidariÄ jÄ skolininkų prievolę, teisėjų kolegija neanalizuoja atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl jos, kaip skolininkės, dalies taikant civilinę atsakomybę nustatymo, nes solidariosios atsakomybės skolininkai kreditoriui atsako visos prievolės dydžiu ir nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl tokių dalių nustatymo.

38. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies nustatymo, todėl apskųsto sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 9 090,73 Eur, o iÅ¡ atsakovo – 81 816,57 Eur, keistina, nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai priteisiamas 90 907,30 Eur žalos atlyginimas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas 39.

IeÅ¡kovė, remdamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, prašė iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 22 726,83 Eur palÅ«kanų. IeÅ¡kovės teigimu, pasisavindami įmonės lėšas, atsakovai neabejotinai žinojo, kad Å¡iuos pinigus privalo grÄ Å¾inti įmonei ir kad Å¡is turtas atsakovų įgytas nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsakovai pinigus pasisavino per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., taigi vėliausiai 2009 metų balandį turėjo grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas. IeÅ¡kovė palÅ«kanas skaičiavo už penkerių metų laikotarpį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

40. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas atmetė nurodydamas, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo motyvais.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios kompensuojamosios palÅ«kanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ . Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palÅ«kanos yra iÅ¡ieÅ¡komos už sutarties pažeidimÄ , tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.

42. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Nurodytas palÅ«kanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. IÅ¡imtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ palÅ«kanos nemokamos, gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.). Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį, nes yra visos trys sÄ lygos kompensuojamųjų palÅ«kanų taikymui. Atsakovų pareiga grÄ Å¾inti neteisėtai pasisavintas ieÅ¡kovės lėšas yra piniginė prievolė. Ji atsirado 2016 m. spalio 27 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiui, kuriame konstatuotas žalos padarymo faktas ir dydis, o atsakovai pripažinti kaltais pasisavinę didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymuose nėra nustatyta, kad Å¡iuo atveju palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamos. Atsakovai neteisėtais veiksmais pasisavino UAB ,,Livena“ lėšas, be pagrindo jomis naudojosi, todėl privalo ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad Å¡iuo atveju terminas kompensuojamosioms palÅ«kanoms skaičiuoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2009 m. balandžio 15 d., kai buvo baigta vykdyti atsakovų neteisėta veikla. Tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiui buvo galutinai identifikuotas ir įvertintas nusikalstamos veikos mechanizmas, kvalifikuoti atsakovų neteisėti veiksmai, nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė konkrečiÄ Å¾alÄ bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. spalio 12 d., taigi palÅ«kanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2016 m. spalio 27 d., iki ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 12 d. Už tokį skaičiuojamÄ jį laikotarpį atsakovai turi solidariai sumokėti 4 345,37 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų. Dėl procesinės bylos baigties 45. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariosios atsakomybės taikymÄ ir kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimÄ , nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 90 907,30 Eur žalos atlyginimÄ bei kompensuojamÄ sias palÅ«kanas solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ , panaikinant jo dalis, kuriomis atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės taikymo ir kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo keitimas suponuoja bÅ«tinumÄ kitaip iÅ¡dėstyti jo rezoliucinę dalį, atsiranda pagrindas panaikinti sudėtinę keičiamo sprendimo dalį – pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomÄ sprendimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

47. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 2 783 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 4 674 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytų maksimalių dydžių. Kolegija jas pripažįsta bÅ«tinomis ir pagrįstomis. Å alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų santykį.

IeÅ¡kinio reikalavimų suma sudarė 113 634,13 Eur. Å ios bylos procesinė baigtis lemia, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų priteisiant 95 252,67 Eur sumÄ . Taigi, patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis sudaro maždaug 84 proc. Ä®vertinusi bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų priteistina 2 337,72 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, t. y. po 1 168,86 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Valstybės naudai iÅ¡ atsakovų priteistina 1 334 Eur žyminio mokesčio – po 667 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai atsakovės R. Z. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 747,84 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atlikus ieÅ¡kovei ir atsakovei vienai iÅ¡ kitos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , galiausiai iÅ¡ atsakovės R. Z. priteistina ieÅ¡kovės naudai 421,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 48. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų 2 178 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsakovė R. Z. prašė priteisti 847 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ , nors pateikė 726 Eur dydžio iÅ¡laidų apmokėjimo dokumentÄ . Pagal Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinamų ir atmetamų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijas (patenkinama 84 proc. reikalavimų sumos), tokiu pačiu dydžiu paskirstytinas ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimas. IeÅ¡kovei iÅ¡ abiejų atsakovų priteistina 84 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 829,52 Eur) – po 914,76 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

Atsakovei R. Z. priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 16 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 101,64 Eur. Atlikus ieÅ¡kovei ir atsakovei vienai iÅ¡ kitos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , galiausiai iÅ¡ atsakovės R. Z. priteistina ieÅ¡kovės naudai 813,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: ,,IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) solidariai iÅ¡ atsakovės R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 907,30 Eur žalos atlyginimÄ , 4 345,37 Eur palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (95 252,67 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) iÅ¡ atsakovės R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 421,02 Eur, o iÅ¡ atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 168,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 667 Eur iÅ¡ kiekvieno žyminį mokestį.“ Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomÄ sprendimÄ .

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) iš atsakovės R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 813,12 Eur, o iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 914,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas