2022-05-11 Nr. AB-12368-3-61-3-04243-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2386-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04243-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. D. (bylos dokumentuose nurodoma ir M. A.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21S33523 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1376 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Tokiu elgesiu pareiškėjas užsitraukė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl jo nurodytų aplinkybių kyla grėsmė jo gyvybei. Be to, jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia jam potencialios grėsmės. Faktai turi būti patikrinti gauta kilmės šalies oficialia informacija.

2.2. Atsakovas sprendimo nagrinėjimo procedūrą turi organizuoti taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo, kad sprendimai yra teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų pagrįstumą, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), pasakojimas, kuriuo pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį, buvo abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Tyrimo metu Departamentas nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo šioje teritorijoje pareiškėjui galėtų kilti reali rimta žala gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad Sprendime pagrįstai prieita prie išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo sąlygų.

3.2. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, – šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Be to, ši aplinkybių visuma leido atsakovui pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Šiuo atveju yra tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.

3.3. Žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, – tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

3.4. Pareiškėjas legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, o nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina pareiškėjo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1635-816/2022 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1428-629/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija, Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatas, Įstatymo nuostatas (86 str. 1 d., 87 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.).

7. Teismas nurodė, kad iš ginčijamų sprendimų (2021 m. spalio 21 d. sprendimas ir 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas) matyti, jog atsakovas iš esmės nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jam galbūt kylančios grėsmės kilmės valstybėje, susidūrus su (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas per apklausą nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas patvirtinti nurodytas aplinkybes, atsakovui pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini). Ginčijamuose sprendimuose taip pat nėra pateikta išsamių duomenų apie (duomenys neskelbtini), nesurinkti duomenys apie šios partijos veiklą pareiškėjo kilmės valstybėje, nepavertinta, ar šios partijos persekiojimą galima prilyginti valstybiniam persekiojimui dėl politinių priežasčių. Bylos medžiagoje taip pat yra pateikta pareiškėjo pažyma apie tai, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodyta už ką yra atsakingas pareiškėjas, taip pat pateiktas pareiškėjo bakalauro diplomas, tačiau Departamentas šių dokumentų taip pat nepagrįstai nevertino, todėl sprendimuose atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jam kylančios individualios grėsmės, vertintina kaip nepagrįsta, padaryta neištyrus visų į bylą pateiktų įrodymų ir neįvertinus bendros kilmės valstybės informacijos. Teismo vertinimu, Departamento sprendimai nebuvo pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl yra pagrindas juos panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui, siekiant įvertinti byloje esančius (jei reikia surinkti naujus, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje) įrodymus bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

8. Teismas pažymėjo, jog gero administravimo principas reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Departamentas savo kompetencijos ribose turi plačias galimybes ir pareigas rinkti įrodymus. Priimant sprendimą arba darant išvadą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo / nesuteikimo, negali likti pagrįstų abejonių, priešingu atveju asmenims jų kilmės valstybėje gali būtų padaryta žala. Teismas konstatavo, kad nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Ginčijamas Sprendimas priimtas skubotai, atsakovas neįvertino visų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir jo individualios padėties, todėl skundo argumentai, jog Sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas, pripažinti pagrįstais.

9. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Departamento sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tais pačiais pagrindais panaikintas ir Komisijos sprendimas. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Departamentas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jam kylančios grėsmės susidūrus su (duomenys neskelbtini) grasinimais bei pareiškėjo papildomai pateiktus rašytinius duomenis, kuriais jis grindžia prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes.

III. 10. Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Teismas skundžiamame sprendime paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, klaidingai vertindamas Departamento atlikto tyrimo metu surinktą informaciją ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktą informaciją, o skundžiamą sprendimą grindė pabėgėlių teisės principams prieštaraujančiomis išvadomis.

10.2. Departamentas ginčijamo sprendimo metu įvertino visus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir, Departamento vertinimu, ginčo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) narys ar įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nėra. Kokią įrodomąją reikšmę pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste turi pareiškėjo pateiktas bakalauro diplomas, Departamentui nėra aišku, nes teismas skundžiamame sprendime nepaaiškino, kaip ir kokiu būdu Departamentas turi įvertinti šį dokumentą, kokią kilmės valstybės informaciją turėtų surinkti. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini). Tokių prieglobsčio prašymo motyvų pareiškėjas nebuvo nurodęs ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl toks formalus teismo sprendimo panaikinti ginčijamą sprendimą motyvas (įvertinti bakalauro diplomą kilmės valstybės informacijos kontekste) yra visiškai nepagrįstas ir perteklinis.

10.3. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę, vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Byloje Y ir Z ESTT patvirtino minėtą išaiškinimą ir nurodė, kad vertinant objektyvią baimės pusę turi būti atsižvelgiama į individualias savybes bei aplinkybes, kurios sąlygotų pagrįstą riziką („genuine risk“).

10.4. Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Tvarkos aprašo 99 punkte, be kita ko, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Departamentas tyrimo metu neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, Sprendime yra surinkta ir pateikta visa aktuali informacija, susijusi su pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), galimu persekiojimu kilmės valstybėje. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio, o į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus nebuvo atsakoma rišliai, klausimus teko kartoti kelis kartus. Pareiškėjas neįvardino ir niekada nebuvo sutikęs bei nekalbėjo su tariamu ar realiu grasintoju, tiesiogiai su juo nebendravo ir niekas jam asmeniškai negrasino. Siekdamas pagrįsti savo prašymą, pareiškėjas referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie įvykius kilmės šalyje (pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“), tačiau nagrinėjamu atveju bendra situacija kilmės valstybėje nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjui praeityje tariamai kilusią grėsmę. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

10.5. Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (įskaitant (duomenys neskelbtini) narius) nesusiduria su diskriminacija ar pavojumi dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini) priešininkai (tai patvirtina Sprendimo turinys). Todėl teismo reikalavimas surinkti papildomą informaciją apie kilmės valstybę pareiškėjo pateiktų dokumentų kontekste yra visiškai beprasmis ir nelogiškas, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra persekiojami. Apklausos metu pareiškėjo buvo paklausta apie (duomenys neskelbtini), apie galimybę grįžti, tačiau pareiškėjas deklaratyviai atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Departamento turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10.6. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta pareiga atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2022, kurioje teismas atkreipė dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) šalyje situacija pasikeitė iš esmės. Departamento vertinimu, minėtos bylos išaiškinimai yra ypatingai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kadangi grindžiami analogiškomis aplinkybėmis (priklausymu (duomenys neskelbtini)), o teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką.

10.7. Teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas tyrimą atliko netinkamai, nes neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų kilmės valstybės informacijos kontekste. Departamentas įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus (diplomą ir raštą dėl (duomenys neskelbtini)) ir neginčijo šių dokumentų tikrumo, neatmetė šios pareiškėjo pasakojimo dalies dėl patikimumo. Tačiau teismas, vietoje to, kad išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtų visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas ir perteklines išvadas, kurios neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, sprendimą grįsdamas hipotetinėmis prielaidomis, pažeisdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti visą bylos medžiagą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertinęs esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, neteisingai išsprendė bylą, o tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendimai nebuvo pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl yra pagrindas juos panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui, siekiant įvertinti byloje esančius (jeigu reikia surinkti naujus, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje) įrodymus bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo.

13. Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad Departamentas tyrimą atliko netinkamai, nes neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų kilmės valstybės informacijos kontekste. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1428-629/2022, tenkindamas iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo todėl, kad „<...> pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo pareiškėjui neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis, bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą“. Taigi, pirmosios instancijos teismas buvo įpareigotas priimti tinkamai motyvuotą sprendimą.

15. Kaip jau buvo paminėta (žr. nutarties 12 p.), Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog Departamentas nepasiekė tyrimo tikslo ir turi atlikti pakartotinį tyrimą bei nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (žr. nutarties 8 p.).

16. Bylą tikrinančios teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas nebuvo pagrįstas – Departamentas atliko visapusišką tyrimą, surinko ir pateikė visą aktualią informaciją, susijusią su pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), galimu persekiojimu kilmės valstybėje. Departamento sprendime buvo padaryta kategoriška išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kas ir turėjo būti patikrinta teismo.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas teigdamas, jog atsakovas iš esmės nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jam galbūt kylančios grėsmės kilmės valstybėje, susidūrus su (duomenys neskelbtini) atstovais, kadangi pareiškėjas kilmės valstybėje buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) dalyvių (žr. nutarties 7 p.,), neatkreipė dėmesio tokį vertinimą vis dėlto buvus (žr. nutarties 3.1 p. , 10.4 p.).

18. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

19. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

20. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas Departamentui įvertinti pareiškėjo turimą diplomą (žr. nutarties 7 p.), pastarojo įpareigojimo niekaip nesusiejo su nuostatomis nurodytomis šios nutarties 18 ir 19 punktuose, todėl apeliacija dėl šio aspekto pripažintina visiškai pagrįsta (nutarties 10.2 p.).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, Departamentas, priimdamas Sprendimą, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, informacija surinka iš įvairių tarptautinių šaltinių, šią informaciją Departamentas įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją bei priėmė apskųstą Sprendimą.

22. Reikia pažymėti, jog pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

23. Pirmosios instancijos teismo nurodymas Departamentui atlikti pakartotinį vertinimą ir jei reikia surinkti papildomus įrodymus, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje (nutarties 7 p.), nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį priimant turi būti įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai, konstatuoti kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 6 str., 86 str.).

24. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas perduoti prieglobsčio suteikimo klausimą nagrinėti dar kartą, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, buvo nepagrįstas. Administracinėje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visiškai pakako faktinių duomenų pasisakyti dėl Sprendimo, todėl apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė