d929ffbc-00cf-4594-87c4-9947ff514bdd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Martinavičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1620-370/2012Teisėja V. Olcvikienė                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-13332-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.4.2;1.4.6; 14.1; 19.4.; 21.6; 36.1; 42.1; 42.8 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2-752-563/2012 pagal ieÅ¡kovės UAB „Marilita“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

B., R. Č. dėl baudos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimÄ priteisimo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais bei atsakovų apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. Č. 15 720 Lt baudos, o iÅ¡ atsakovo A. B. – 15 600 Lt baudos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimÄ . Nurodė, kad atsakovai pažeidė su jais sudarytų nekonkuravimo susitarimų sÄ lygas, dalyvaudami UAB „Baltic Escella“, kuri verčiasi analogiÅ¡komis jÅ«rų laivų aprÅ«pinimo paslaugomis kaip ir ieÅ¡kovė, veikloje.

Nekonkuravimo susitarimai buvo sudaryti laisva Å¡alių valia, yra galiojantys, todėl, atsakovams nevykdant nekonkuravimo susitarimais prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų susitarimuose numatytų baudų. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės su A. B. 2010-12-22 ir su R. Č. 2010-10-20 sudarytus nekonkuravimo susitarimus. Nurodė, kad susitarimuose nėra privalomo elemento – materialinės kompensacijos darbuotojui už laikotarpį, kai pagal susitarimo sÄ lygas bus ribojamos jo galimybės užsiimti veikla, susijusia su ieÅ¡kovės įmonėje vykdyta veikla, be to, susitarimuose numatyti 18 ir 24 mėnesių terminai, kada atsakovams yra taikomi jų teisių suvaržymai, už šį laikotarpį negaunant jokios kompensacijos, neatitinka protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų.

PasiraÅ¡ant susitarimus, nebuvo leista tartis dėl jų sÄ lygų, susitarimų sÄ lyga, suteikianti teisę nutraukti susitarimÄ tik darbdaviui, yra nesÄ Å¾ininga darbuotojo, kaip silpnesnės Å¡alies atžvilgiu. Nekonkuravimo susitarimai pripažintini negaliojančiais, kadangi blogina atsakovų – darbuotojų – padėtį, o darbdavio, prieÅ¡ingai, nepagrįstai gerina, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Taip pat nurodė manantys, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti patenkintas CK 1.80 str. pagrindu, nes nekonkuravimo susitarimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, konkrečiai – CK 2.164 str. 4 daliai, kuri numato prekybos agento teisę į kompensacijÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovams tenka pareiga įrodyti, jog susitarimai buvo sudaryti primetant jiems ieÅ¡kovės valiÄ , neatitiko Å¡alių interesų pusiausvyros. Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovai pareiÅ¡kė tik ieÅ¡kovei kreipusis į teismÄ , nei pasiraÅ¡ant ginčijamus susitarimus, nei nutraukiant darbo sutartis atsakovai klausimo dėl susitarimų galiojimo nekėlė. Atsakovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokia kompensacija galėtų bÅ«ti numatyta pagal Å¡alių susitarimÄ , Å¡io klausimo net nesvarstė pasiraÅ¡ant sutartį ir Å¡iuo metu net nepageidauja gauti jokios kompensacijos.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog sudarant susitarimÄ dėl nekonkuravimo nebuvo nustatyta darbuotojui kompensacija už tokio susitarimo laikymÄ si, savaime nereiÅ¡kia, kad susitarimas nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir negalioja. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad specialaus kompensavimo už nekonkuravimo sÄ lygÄ nenumatymas pažeidė jų interesus – t. y. jie dėl to atsidÅ«rė blogesnėje padėtyje negu iki susitarimo sudarymo, patyrė nuostolių ar kt.

Nekonkuravimas su darbdaviu laikytinas sudėtine lojalumo darbdaviui pareigos dalimi. Už deramÄ visų darbuotojo įsipareigojimų darbdaviui vykdymÄ buvo mokamas pakankamas darbo užmokestis. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad juos bÅ«tų netenkinęs gaunamo darbo užmokesčio dydis, jo mokėjimo tvarka, kitos darbo sÄ lygos, pretenzijas buvusiam darbdaviui atsakovai ėmė reikÅ¡ti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau įrodymų pretenzijoms pagrįsti nepateikė. Pakankamas darbo apmokėjimas laikytina ne tik atlyginimu už atliekamÄ tiesioginį darbÄ , bet pakankama kompensacija už nekonkuravimo reikalavimo vykdymÄ galiojant darbo sutarčiai.

Dėl to nėra pagrindo susitarimus dėl nekonkuravimo vertinti kaip nesÄ Å¾iningus, iÅ¡kreipiančius susitariančių Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovai su ieÅ¡kove sudarytus nekonkuravimo susitarimus pažeidė, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas.Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad CK 2.164 str. 4 dalyje sakoma, kad jeigu sutartyje numatytas konkurencijos draudimas, perkybos agentas turi teisę į kompensacijÄ už visÄ konkurencijos draudimo laikotarpį.

Su atsakovais sudarytuose susitarimuose Å¡i nuostata buvo pažeista. Kompensacija atsakovams aptarta susitarimų 4 d., kurioje sakoma, kad mėnesinis darbo užmokestis apima ir kompensacijÄ . Be to, numatyta, kad kompensacija darbo užmokesčio forma bus mokama tik darbo sutarties galiojimo metu. Tokios susitarimo dėl nekonkuravimo sÄ lygos yra neteisėtos, nes tai reiÅ¡kia, kad kompensacija atsakovams iÅ¡ viso nenumatyta, nes darbo užmokestis mokamas už darbuotojÄ atliekamÄ darbÄ ir tai buvo aptarta su atsakovais sudarytose darbo sutartyse.

Jose nenumatyta, kad į darbuotojo darbo funkcijas įeis ir nekonkuravimo sÄ lygų laikymasis. Be to, su R. Č. nekonkuravimo susitarimas buvo sudarytas daug vėliau nei darbo sutartis. Tai, kad atsakovų padėtis susitarimais buvo pabloginta, akivaizdžiai parodė nagrinėjamo ieÅ¡kovės reikalavimo esmė – už susitarimų nesilaikymÄ Â ieÅ¡kovė reikalauja baudų, tuo tarpu, jei atsakovai laikytųsi susitarimuose nustatytų apribojimų, jie netektų galimybės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba verstis tam tikru verslu ir už tai ieÅ¡kovė jiems netekimų nekompensuotų.

CK 2.164 str. 8 dalyje nustatyta, kad susitarimai, kurie prieÅ¡tarauja Å¡io straipsnio nuostatoms ir pablogina prekybos agento padėtį, negalioja. Tai reiÅ¡kia, kad su atsakovais sudaryti nekonkuravimo susitarimai, kuriuose nenumatyta mokėti kompensacijÄ CK 2.164 str. 4 d. numatytomis sÄ lygomis, t. y. visÄ konkuravimo draudimo laikotarpį, yra negaliojantys, kaip prieÅ¡taraujantys CK 2.164 str. 4 d. nuostatoms. Atsiliepime ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovai neįrodė, jog buvo priversti sudaryti nekonkuravimo susitarimus, byloje buvo įrodyta, kad minėtuose susitarimuose nustatytus draudimus jie pažeidė, per naujai įsteigtÄ verslÄ konkuravo su ieÅ¡kove.

Patys atsakovai nebandė derėtis dėl nekonkuravimo susitarimų nutraukimo sÄ lygų, o teisme abu atsakovai nurodė, kad kompensacijos iÅ¡ darbdavio nereikalauja. Apeliantai nepagrįstai remiasi CK 2.164 str. nuostatomis neatsižvelgdami į aplinkybę, kad Å¡i teisės norma reglamentuoja konkurencijos draudimo santykius su prekybos agentu, kuris yra nepriklausomas asmuo, o darbuotojai į darbdavio veiklÄ Ä¯sitraukia daug labiau nei prekybos agentas į atstovaujamojo veiklÄ , todėl darbuotojas turi daugiau galimybių konkuruoti su darbdaviu.

Apeliantai nepagrįstai reikalauja nekonkuravimo susitarimus pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu, kadangi atsakovės santykiams su ieÅ¡kove negalima be iÅ¡lygų taikyti CK 2.164 str. nuostatų, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad nekonkuravimo susitarimas kaip sandoris priskirtinas nuginčijamiems sandoriams. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, atsižvelgtina į aplinkybę, kad atsakovai savo prieÅ¡taravimus dėl nekonkuravimo sÄ lygų iÅ¡reiÅ¡kė tik po to, kai ieÅ¡kovė, sužinojusi apie atsakovų veiksmus, ėmėsi savo teisių gynybos, taigi atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikė CK 1.137 str. 2 d. nurodytų principų, vykdė ir vykdo su ieÅ¡kove konkuruojančiÄ veiklÄ , todėl neturi teisės į kompensacijÄ už nekonkuravimo susitarimo vykdymÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas R. Č. 2008-02-07 sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu R. Č. priimtas dirbti UAB „Marilita“ vairuotoju–ekspeditoriumi, o 2008-12-30 pakeitus darbo sutartį – aprÅ«pinimo skyriaus vadovu (t. 1, b. l. 22–25). 2010-10-20 ieÅ¡kovė ir atsakovas R. Č. sudarė nekonkuravimo susitarimÄ , pagal kurio 2.1 punktÄ visÄ darbo sutarties laikotarpį ir 2 metus po darbo sutarties pasibaigimo atsakovas įsipareigojo be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio ieÅ¡kovės sutikimo tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu, ar bet kokio kito asmens vardu nekonkuruoti su ieÅ¡kove ES valstybių teritorijoje (t. 1, b. l. 26-28).

IeÅ¡kovė su atsakovu R. Č. darbo sutartį nutraukė 2011-08-31 DK 127 str. 1 dalies pagrindu (t. 1, b. l. 29–30). 2010-12-22 ieÅ¡kovė sudarė sutartį su atsakovu A. B., kuris įsidarbino laivų aprÅ«pinimo agentu (t. 1, b. l. 31–33). TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė su atsakovu A. B. sudarė nekonkuravimo susitarimÄ , kurio 2.1 punkte nustatyti analogiÅ¡ki nekonkuravimo įsipareigojimai, kaip ir minėtame 2010-10-20 nekonkuravimo susitarime su atsakovu R. Č., tik nustatomas trumpesnis, t. y. 18 mėnesių, draudimo konkuruoti terminas bei iÅ¡plečiama nekonkuravimo teritorija (NVS valstybių teritorija) (t. 1, b. l. 34-36).

Darbo sutartis su atsakovu A. B. nutraukta 2011-03-16 tuo pačiu DK 127 str. 1 dalies pagrindu (t. 1, b. l. 37–38). Taip pat nustatyta, kad 2011-04-05 įregistruota UAB „Baltic Escella“, kurios vienas iš veiklos objektų yra laivų paslaugos ir aprūpinimas, t. y. veikla, analogiška ieškovės vykdomai veiklai. Viena iš įmonės steigėjų ir akcininkių buvo atsakovo R. Č. sutuoktinė J. K. (dabar Č.) (t. 1, b. l. 42–46). Atsakovas R. Č. nuo 2011-09-01, o atsakovas A. B. nuo 2011-05-02 dirba UAB „Baltic Escella“ (t. 2, b. l. 24–25).

IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovus dėl nekonkuravimo susitarimų pažeidimo, atsakovams nesutikus su ieÅ¡kovės pretenzijomis (t. 1, b. l. 47–59), ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl baudų už nekonkuravimo susitarimo pažeidimÄ priteisimo, o atsakovai pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti nekonkuravimo susitarimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.Teisėjų kolegija sutinka apeliantų argumentais su jais sudarytų nekonkuravimo susitarimų klausimu ir atmeta ieÅ¡kovės atsiliepimo argumentus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yriaus 2007-10-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Jis, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumÄ , negalėtų bÅ«ti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju). Susitarime, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta abiejų jos Å¡alių interesų pusiausvyra, vienos Å¡alies (darbdavio) interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Å¡alies (darbuotojo) veiksmus, Å¡ios naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ . Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Jis gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iÅ¡ Å¡alių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį).Byloje nekilo ginčo, kad su atsakovais pagal jų darbo funkcijų pobÅ«dį nekonkuravimo susitarimai galėjo bÅ«ti sudaryti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad minėtuose susitarimuose nustatytas kompensavimo bÅ«das, t. y. kad darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis apima ir kompensacijÄ už susitarimuose numatytų įsipareigojimų vykdymÄ darbo sutarties galiojimo metu, yra netinkamas ir iÅ¡ esmės reiÅ¡kia kompensacijos už darbuotojų įsipareigojimus nenustatymÄ .

Darbo užmokestis yra atlygis darbuotojui už darbo sutartyje sulygtų funkcijų atlikimÄ , kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys turi susitarti dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str. 3 d.). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovų darbo sutartyse nenustatyta, kad atskirai nuo darbo užmokesčio kažkiek mokama kompensacijos už nekonkuravimo susitarimų įsipareigojimų laikymÄ si. R. Č. atveju, darbo sutartis buvo sudaryta anksčiau, nei nekonkuravimo susitarimas su juo, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad nekonkuravimo susitarimo sudarymo dienÄ Å¡io atsakovo darbo užmokesčio dydis kaip nors pasikeitė.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovams buvo mokamas pakankamas darbo užmokestis, niekaip nepagrindžia, kad atsakovams buvo mokama kompensacija pagal nekonkuravimo susitarimus, – ieÅ¡kovams buvo mokamas jų su ieÅ¡kove sulygtas darbo užmokestis, kurio subjektyvus teismo įvertinimas kaip pakankamo ar nepakankamo byloje nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Ginčijami nekonkuravimo susitarimai atsakovams sukÅ«rė neadekvačias teisines pasekmes – atsakovai iÅ¡ esmės privalėtų metus laiko dirbti dykai, kad „užsidirbtų“ sau teisę po metų nutraukti darbo santykius be kokių nors įsipareigojimų darbdaviui, t. y. galėtų susimokėti susitarimuose nustatyto dydžio baudÄ .

Akivaizdu, kad susitarimai yra ypač nenaudingi atsakovams, esmingai pažeidžia sutarties Å¡alių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Kadangi su abiem atsakovais sudarytų nekonkuravimo susitarimų sÄ lygos iÅ¡ esmės identiÅ¡kos (iÅ¡skyrus apribojimų terminÄ ir teritorijÄ ), akivaizdu, kad susitarimai sudaryti pagal standartines ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas sÄ lygas prisijungimo bÅ«du, atsakovai kaip darbuotojai Å¡ioje situacijoje laikytini silpnesniÄ ja Å¡alimi, o ieÅ¡kovė pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, todėl atsakovai turi teisę atsisakyti susitarimų arba jos atskiros sÄ lygos (CK 6.228 str. 1 d.), reikalauti susitarimus nutraukti ar pakeisti (CK 6.186 str. 3 d.).

Todėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nereikalavo priteisti jiems kompensacijos. IeÅ¡kovai patys pasirinko vienÄ iÅ¡ įstatymo numatytų savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos bÅ«dÄ (CK 1.137 str. 1 d., 1.138 str. 5 p.). Å iuo klausimu atskirai pažymėtina, kad ieÅ¡kovės atsiliepimo argumentai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, t. y. ieÅ¡kovė motyvuoja, kad atsakovai nereikalavo priteisti jiems kompensacijos ir tuo pat metu nurodo, kad kompensacijos jie neturi teisės reikalauti, kadangi ir Å¡iuo metu konkuruoja su ieÅ¡kove.

Pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovės motyvas, kad atsakovai savo reikalavimus dėl susitarimų pareiÅ¡kė tik ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, taip pat teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi jų teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ ribojama 10 metų senaties terminu, (CK 1.125 str. str. 1 d.), be to, tik ieÅ¡kovei pateikus jiems pretenzijas, jiems atsirado protingas pagrindas gintis, jų neveikimas nelaikytinas sutikimu (CK 1.64 str. 3 d.). Kiekviena sutarties Å¡alis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai, Å¡ios pareigos Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 1.137 str. 2, 3 d., 6.158 str.), todėl ieÅ¡kovė negali nesÄ Å¾iningų susitarimų grįsti aplinkybe, kad atsakovai susitarimus pasirašė ir jų iÅ¡kart neginčijo.

Atmestinas ir ieškovės atsiliepimo argumentas, dėl CK 2.164 str. nuostatų taikymo atsakovų nenaudai dėl to, kad jie yra darbuotojai, o ne prekybos agentai. Kolegijos nuomone, ieškovės nurodyta aplinkybė kaip tik vertintina atsakovų naudai, kadangi jie yra labiau priklausomi nuo kitos sutarties šalies (ieškovės), be to, nekonkuravimo susitarimu nustatytus konkrečius ribojimus nulemia konkrečios kitos šalies vykdomos funkcijos ir su šių funkcijų vykdymu susijusi informacija, t. y. nėra skirtumo ar šios funkcijos vykdomos nepriklausomo agento ar darbuotojo.

IeÅ¡kovė susitarime su darbuotojais nustatydama nesÄ Å¾iningas sÄ lygas pažeidė ir darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 str. 1 d. 2, 4 p.). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atsakovų ginčijami susitarimai pripažintini negaliojančiais (CK 1.81 str. 1 d., CK 2.164 str. 8 d., 6.156 str. 6 d., 6.186 str. 3 d., 6.228 str. 1 d.). Kadangi atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 143 str. 2 d. 2 p.).Pirmosios instancijos teismo ir ieÅ¡kovės akcentuota aplinkybė, kad atsakovai ir Å¡iuo metu konkuruoja su ieÅ¡kove, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi konstatavus, kad nekonkuravimo susitarimai yra negaliojantys, atsakovams nėra jokių ribojimų pasirinkti darbÄ ir veiklÄ (Konstitucijos 48 str. 1 d., DK 2 str. 1 d. 2 p., CK 1.137 str. 4 d.).Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteistina kiekvienam po 430,50 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 86, 108, 109), po 1 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 134, 135), po 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 55, 56), ir po 1 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 57–61, CPK 93, 98 str.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Marilita“ atsakovams A. B. ir R. Č. priteisti kiekvienam po 2 930,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkė                                                                 Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Irma Čuchraj Alvydas Žerlauskas