Legislator Case Law & Legislation
d9262837-af9e-4aa1-bb35-e6b801765cec AI generated

d9262837-af9e-4aa1-bb35-e6b801765cec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d9262837-af9e-4aa1-bb35-e6b801765cec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas PBaudžiamoji byla Nr. PK-2168-1033/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00148-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.2; 2.1.3.1; 2.9.7.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS2016 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo P. B. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame praÅ¡oma pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ G. G., n u s t a t ė: Privataus kaltinimo skunde P. B. praÅ¡o: pripažinti G.

Legislator headnote

AI generated

d9262837-af9e-4aa1-bb35-e6b801765cec · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Privataus kaltinimo procesÄ atsisakytina pradėti.Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Minėtos nusikalstamos veikos yra įtvirtintos baudžiamojo kodekso XXII skyriuje, kuris saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens garbę ir orumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas PBaudžiamoji byla Nr. PK-2168-1033/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00148-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.1.2; 2.1.3.1; 2.9.7.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS2016 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo P. B. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame praÅ¡oma pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ G. G., n u s t a t ė: Privataus kaltinimo skunde P. B. praÅ¡o: pripažinti G.

G., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straisnio 2 dalį ir paskirti jai inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę; esant BPK 409 straipsnyje nurodytiems pagrindams, perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui; pripažinti pareiÅ¡kėjÄ P. B. nukentėjusiuosju ir civiliniu ieÅ¡kovu bei priteisti jo naudai iÅ¡ G. G. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kitas proceso iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio visÄ tyrimo Nr. 0116000202921 medžiagÄ .Privataus kaltinimo skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį jam tapo žinoma apie vieÅ¡ai, internetiniame tinklalapyje, adresu www.facebook.lt, paskleistÄ Å¡meižiančio pobÅ«džio informacijÄ apie jį, o bÅ«tent: 2016-02-04 M.

A. (B) internetiniame tinklalapyje www.facebook.lt, pasidalino paskyros profilyje D Ir Tiek mokyklos laikų fotonuotrauka, kurioje jis pavaizduotas (tupintis deÅ¡inėje). Po minėta nuotrauka ant M. A. „sienos“ (facebook paskyroje), M. A. draugė G. G. parašė komentarÄ : „oho, geras...Ir aferistas klupi salia taves! Klupet jis turi pries savo vaikus. Prigamino vaiku uz kuriuos neima atsakomybes, apvogė ir ismete kaip sunis. Liudna. Zmones bukit atsargus PAVEL BOBIN AFERISTAS!!!“ Pažymi, kad jo ir G. G. nesieja jokie asmeniniai santykiai, ji bendrauja su jo sutuoktine M.

B. (A). Mano, kad tokiais viešai šmeižiančiais pasisakymais G. G. perteikė jo sutuoktinės melagingus pasakojimus ir atsiliepimus apie jį. Teisme šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6419-897/2016 dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei kt. klausimų), tačiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suaugusiam, jo nepažįstančiam asmeniui viešai žeminti ir šmeižti kitų žmonių (su sutuoktine bendrų ir asmeninių draugų, pažįstamų), o taip pat ir jo nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Nepilnamečiai vaikai A. B. ir D. B. taip pat turi savo „Facebook“ paskyras, todėl apie jį paskleista melaginga ir Å¡meižianti informacija tapo prieinama ir žinoma ir jo nepilnamečiams vaikams, kuri neabejotinai pakerta vaikų pasitikėjimÄ juo, žemina jo, kaip jų tėvo autoritetÄ jų akyse, juos glumina ir žeidžia. Dėl nurodytų aplinkybių nežinodamas nei konkretaus G. G. gyvenamojo adreso nei jos asmens duomenų (kas taptų kliÅ«timi realizuojant savo teisę į teisminę gynybÄ kreipiantis į teismÄ (BPK 407 str.)), 2016-03-09 kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 154 str. 2 d. numatytos veikos požymius.

Jo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes iÅ¡tirti buvo pavesta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatui. 2016-04-05 jis buvo pakviestas į apklausÄ , taip pat buvo apklausta ir jo sutuoktinė M. A. (B), kuri nurodė, jog 2016-02-04 socialinio tinklalapio „Facebook“ profilyje pasidalino savo klasės nuotrauka. Kas vyko toliau po pasidalinta nuotrauka ji nestebėjo, G. G. pažįsta. Apie jokį Å¡meižtÄ vyro atžvilgiu ji nežino, iÅ¡ savo vaikų apie tai nieko negirdėjo. 2016-04-18 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nors pati G.

G. dėl galimai jos padarytų veikų apklausta net nebuvo. Nutarime pažymėta, kad G. G. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. sudėties požymiai, tačiau tokio pobÅ«džio bylos keliamos teisme privataus kaltinimo tvarka ir policija ikiteisminio tyrimo neatlieka. Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimÄ , savo teisę į teisminę gynybÄ jam buvo pasiÅ«lyta realizuoti privataus kaltinimo tvarka, todėl, pasinaudodamas Å¡ia teise, kaip vienintele galimybe ginti pažeistus interesus, kreipiasi į teismÄ su skundu.

Pažymi, kad jokie asmeniniai santykiai (kas galėtų liudyti asmenines paskatas, tarpusavio konfliktÄ ir pan.) su nurodytu asmeniu jo nesieja, nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokį G. G. elgesį ir jo vieÅ¡ai patirtÄ pažeminimÄ . Nekyla abejonių, kad G. G. savo veiksmais siekė tyčia pažeminti jį kaip asmenį, diskredituoti tiek jo pažįstamų asmenų, tiek jo vaikų akyse ir apÅ¡meižti, jos iÅ¡sakyti teiginiai neatitinka tikrovės yra melagingi ir užgaulÅ«s, todėl egzistuoja pagrindai kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 str. 2 d. numatytos veikos požymius.

Privataus kaltinimo procesÄ atsisakytina pradėti.Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Minėtos nusikalstamos veikos yra įtvirtintos baudžiamojo kodekso XXII skyriuje, kuris saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens garbę ir orumÄ .

Asmens garbę ir orumÄ taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iÅ¡ esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija.

Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiÅ¡kių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi bÅ«ti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi bÅ«ti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tuo pačiu konstatuotina, jog tokia situacija jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundÄ paduodančio asmens valiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sÄ voka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi Å¡ioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip Å¡meižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį asmeniui gali kilti tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai veika yra itin pavojinga, Å¡iurkščiai pažeidžianti kito asmens teises bei teisėtus interesus. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį.

Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-04-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-190/2012, 2015-07-20 nutartis byloje Nr. 1S-1007-655/2015). Teismas pažymi ir tai, kad teisės normos gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informacijÄ bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ â€“ hiperbolizavimÄ (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o pradėti baudžiamÄ jį procesÄ ir patraukti G.

G. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 2 d., t.y. jį apÅ¡meižus neva jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, tačiau iÅ¡ internete paskelbtų teiginių neaiÅ¡ku kokio konkretaus nusikaltimo padarymu pareiÅ¡kėjÄ G. G. apÅ¡meižė. Pagal „Facebook“ paskyroje paskelbto komentaro turinį galima manyti, jog komentarÄ paraÅ¡iusi G. G. galėjo apÅ¡meižti pareiÅ¡kėjÄ galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. (vagystė), BK 182 str. (sukčiavimas), BK 158 str (vaiko palikimas), BK 163 str. (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), BK 164 str. (vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ ), tačiau Å¡ie nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį nėra priskiriami prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų (iÅ¡skyrus BK 178 str. 3 d. ir BK 182 str. 2 d. numatytus atvejus).

Be to, pažymėtina, kad informacija buvo paskleista apibrėžtame „Facebook“ paskyros draugų ir pažįstamų rate, o ne plačiajai visuomenės daliai. Antstolės N. L. surašytame 2016-03-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad G. G. komentaras matomas visiems, prie „Facebook“ platformos prisijungusiems, M. A. draugams, o pasak, P. B., taip pat ir nepilnamečiais jo vaikams. Iš „Facebook“ atspausdintos informacijos matyti, kad M. A. turi 56 draugus (16 bendri).

Byloje nėra duomenų, kad M. A. ar P. B. bÅ«tų garsÅ«s, įžymÅ«s ir visuomenėje gerai žinomi asmenys savo „Facebook“ paskyrose turintys Å¡imtus ar tÅ«kstančius gerbėjų ir, kad apie P. B. paskleista neigiama informacijÄ galėjo labai plačiai iÅ¡plisti ir sukelti neigiamas jam pasekmes.Teismas, įvertinęs P. B. skunde nurodytus teiginius, kuriuos pareiÅ¡kėjas vertina kaip neatitinkančius tikrovės ir jį žeminančius, pakertančius pasitikėjimÄ juo, jų galimÄ paskleidimo mastÄ , bÅ«dÄ ir Å¡altinį, kuriame buvo paskelbti teiginiai, konstatuoja, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms.

Konstatuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudodamas civilinės teisės priemonėmis. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali bÅ«ti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Su privataus kaltinimo skundu pareiÅ¡kėjas pateikė ir civilinį ieÅ¡kinį, kuriame reikalauja neturtinės žalos atlyginimo 3000 Eur sumai, tačiau jis gali tokios žalos atlyginimo reikalauti tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese ir Å¡iuo atveju abiejų procesų rezultatas yra toks pats.

Be to, civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. KitÄ vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis iÅ¡dėstyta teismų praktika bei nustatytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad privataus kaltinimo skunde nurodyti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymÄ galima bÅ«tų svarstyti kriminalinės bausmės paskyrimo klausimÄ .Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tai reiÅ¡kia, kad arba visai nebuvo įvykio, apie kurį praneÅ¡ta, kaip apie nusikalstamÄ veikÄ , arba įvykis pasireiÅ¡kęs prieÅ¡ingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet jo negalima laikyti nusikalstama veika. Tai, kad pareiÅ¡kėjui nepatiko G. G. paskelbtas komentaras savaime nereiÅ¡kia, jog tokie jos veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytais G. G. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl baudžiamasis procesas jos atžvilgiu negali bÅ«ti pradėtas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Atsisakyti pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. privataus kaltinimo skundÄ dėl G. G. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straisnio 2 dalį.Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .             Teisėjas                                                                                                                 Rolandas Bužinskas