2019-09-18 Nr. AB-17655-3-61-3-01666-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-464-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01666-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1R-131 „Dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui E. D.“ (toliau – ir Įsakymas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo E. D. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 61 straipsnio 1 dalyje ir Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir paskelbtame teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 (toliau – ir Aprašas) 41 punkte nurodyta, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą; teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime ar teisingumo ministro įsakyme iškelti drausmės bylą nurodytu teisiniu pagrindu. Tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas pažymėjo, jog Advokatų taryba ar teisingumo ministras yra subjektai, įgalioti iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik jo priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreipti į Advokatų garbės teismą, dalyvauti drausmės bylos svarstyme ir pateikti savo argumentus dėl drausmės bylos iškėlimo nepagrįstumo, o vėliau atitinkamai, jei nesutiks su Advokatų garbės teismo procesiniu sprendimu, ginčyti teisines pasekmes sukeliantį jo atžvilgiu priimtą Advokatų garbės teismo sprendimą bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas E. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog drausmės bylos inicijavimas šiam nesukelia teisinių padarinių, yra nepagrįsta, nes prasidėjus šiai procedūrai ne tik pradedama spręsti tiriamo asmens profesinei reputacijai svarbūs kolegų pasitikėjimo, moralinių principų paisymo ir kiti klausimai, bet jam atsiranda tiesioginių pareigų (teisinių pasekmių).

Teisinis reglamentavimas, kuriame nėra nieko pasakyta apie asmens, kurio atžvilgiu drausmės byla inicijuojama teisingumo ministro iniciatyva, dalyvavimą ar su tuo susijusių teisių realizavimą, galbūt prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 29 straipsniui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Teisingumo ministerijos Įsakymą, kuriuo nuspręsta jam (praktikuojančiam advokatui) iškelti drausmės bylą. Drausmės bylas dėl advokatų veiksmų nagrinėja Advokatų garbės teismas. Advokatų garbės teismo sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 64 p.). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo advokatams yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nenurodė šios aplinkybės, tačiau iš esmės pagrįstai 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė