2023-12-06 Nr. AB-21402-3-62-3-00726-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-604-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00726-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2023 m. vasario 27 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime; 2) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjame kalėjime netinkamomis sąlygomis. Nuo 2023 m. vasario 27 d. į pareiškėjo gyvenamąją patalpą įkėlė tris nuteistuosius, bet tai prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Be to, tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), nes naujai įkelti nuteistieji buvo rūkantys, o jis ne. Pareiškėjui teko kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, kartais su sintetiniais kanabinoidais, nuo ko svaigo galva. 2023 m. vasario 28 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijai pateikė raštą, kuriame nurodė aukščiau išvardintas aplinkybes, ir prašė laikyti vieną dėl medicininių priežasčių arba su nuteistuoju E. S., bet prašymas nebuvo patenkintas. 2023 m. kovo 20 d. pateikė naują prašymą, kuriuo prašė perkelti tęsti bausmės atlikimą kartu su E. S. ir M. G. geresnei resocializacijai, tačiau prašymui patariamoji komisija nepritarė. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, diskriminaciją bei kankinimą

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose paskelbta prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose esančiuose stenduose (priklijuoti lipdukai, nurodantys draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose). Gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietų įstaigoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose.

3.2. Teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą. Nuteistieji neturi teisės patys išsirinkti asmenis, su kuriais kartu atliks bausmę, taip pat neturi galimybės atsisakyti atlikti bausmę paskirtoje įstaigoje. Pareiškėjo 2023 m. kovo 20 d. prašymas Nr. NPS-22-5842 buvo nagrinėtas 2023 m. kovo 24 d. Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais posėdžio metu. Komisija nutarė siūlyti pataisos įstaigos vadovui neperkelti pareiškėjo į kitą būrį ir į kitą gyvenamąją patalpą tolimesniam bausmės atlikimui, kadangi tai nepadėtų siekti resocializacijos tikslų, įstaigos vadovas sutiko su Komisijos siūlymu ir priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2023 m. kovo 27 d., todėl teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą.

7. Teismas išanalizavo HN 134:2015 7 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 19 straipsnio 4 dalį. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.

8. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tai yra nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.

9. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės, teismas pareiškėjo argumentus dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis atmetė.

10. Teismas išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo patenkinti pareiškėjo prašymai jį laikyti įkalinimo įstaigos gyvenamojoje patalpoje vieną arba su jo konkrečiai nurodytais nuteistaisiais, bet teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs šiuos įkalinimo įstaigos administracijos sprendimus ar šie sprendimai būtų panaikinti kaip nepagrįsti. Todėl teismas neturi jokio pagrindo kvestionuoti jų pagrįstumo ir kad juos priėmusi įkalinimo įstaigos administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus, o dėl jų priėmimo pareiškėjas galėjo patirti neturinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:

13.1. Teismas netyrė atsakovo pažeidimų pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pareiškėjo atžvilgiu 20.8 ir 23.4 punktų netaikymo. Nebuvo laikomasi 20.1 ir 20.5 punktų.

13.2. Dėl nuteistųjų perkėlimo į kitas patalpas visiems duodamas palankus sprendimas, o tik pareiškėjui ir E. S. nebuvo palankus daugiau nei pusmetį. Priežasčių patariamosios komisijos nariai niekad nedetalizavo, sprendimų veiksmai nebuvo aiškūs, teko kreiptis į psichologą, psichiatrą, tačiau teismas ir tokių duomenų net nevertino.

14. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nebuvo tenkintas prašymas dėl perkėlimo į kitą būrį), atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad patyrė neturtinę žalą, pareiškėjas turėjo kreiptis į psichiatrą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

22. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023). Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-556/2022; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jį netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis laikomas su rūkančiais asmenimis, kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

25. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, kadangi nebuvo tenkintas prašymas perkelti jį laikyti įkalinimo įstaigos gyvenamojoje patalpoje vieną arba su jo konkrečiai nurodytais nuteistaisiais.

26. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 14 punktas nustato, kad <....> skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.

27. Suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi: 20.1. suimtieji ar nuteistieji, pirmą kartą atvykę į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; 20.2. suimtieji ir nuteistieji, nevykdantys nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; 20.3. suimtieji ir nuteistieji, kuriems teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; 20.4. į paprastąją, drausmės ar lengvąją grupes priskirti nuteistieji – atskirai kiekvienai grupei priskirti nuteistieji nuo kitoms grupėms priskirtų nuteistųjų; 20.5. nuteistieji, kuriems nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika – atskirai nuo nuteistųjų, kuriems nustatyta žema arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; 20.6. nuteistieji, kurie nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – atskirai nuo nuteistųjų, darančių tokią pažangą; 20.7. Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji – atskirai nuo šio kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuteistųjų; 20.8. kiti suimtieji ir nuteistieji, jei kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo (Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 20 punktas). Suimtieji ar nuteistieji izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi atskirose suėmimo vykdymo arba bausmės atlikimo vietose, tose pačiose suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietose esančiuose skirtinguose gyvenamuosiuose pastatuose, šių pastatų aukštuose arba gyvenamosiose patalpose (kamerose) ar palatose (21 punktas). Sprendimą dėl suimtųjų ar nuteistųjų izoliavimo arba atskiro vienų nuo kitų laikymo priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas. Šiame sprendime turi būti nurodyti jo priėmimo motyvai, suimtieji ar nuteistieji, kuriems taikomas izoliavimas arba atskiras laikymas vienų nuo kitų, izoliavimo arba atskiro laikymo būdas, prireikus tokio izoliavimo ar atskiro laikymo vienų nuo kitų trukmė (22 punktas).

28. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021; ir kt.).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl paskyrimo kartu su kitais asmenimis yra abstraktus. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais 2023 m. kovo 24 d. posėdžio metu, pareiškėjui pateiktas išsamus atsakovo atstovo atsakymas, kodėl pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas (perkėlimas nepadėtų siekti pareiškėjo resocializacijos tikslų). Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą (Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 14, 20-22 punktai), atsakovo atstovo diskreciją, teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai taip pat nenustatyti.

30. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius