d91eb64b-bbca-4864-b197-e03b6af86ad7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3432-596/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01997-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å . J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Å . J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kelias paras, kai vykdavo iÅ¡ Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Å iaulių TI) ir į teismus. PaaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. buvo konvojuojamas etapais per LukiÅ¡kių TI-K.

Teigia, kad atlikti bausmę Alytaus PN 2017 m. gegužės 1 d. buvo konvojuojamas etapu iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas 4 paras. Atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje po 3–6 valandas, nors galima laikyti tik 2 valandas. Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameros buvo perpildytos, nes jose laikoma nuo 1 iki 17 asmenų su visais daiktais, todėl buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Laikino sulaikymo kameroje Nr. 1–2 rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais.

Teigia, kad pats yra rūkantis, bet buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis, todėl buvo sudaromos konfliktinės situacijos. Lukiškių TI-K laikino sulaikymo kameros Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, kuriose buvo laikomas, yra atskirai, kitoje patalpoje, kuriose laikoma nuo 1 iki 6 asmenų su visais daiktais, todėl vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m laisvo ploto. Taip pat nurodo, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų. Šiose kamerose buvo šalta, drėgna, langai neatsidarė, tualeto sienelės aukštis 1 m 20 cm, kuris nebuvo visiškai atitvertas, atidarius duris 20 cm nuo kameros įėjimo, matėsi tualetas, taip pat per duryse esantį langelį jautėsi stebimas pareigūnų.

Kamerose nėra natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, todėl kenkia akims. Dėl nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskriminacijÄ , nepatogumus, psichologinį sumenkinimÄ , depresijÄ , dvasinę skriaudÄ , patyčias, pažeminimÄ (b. l. 1–2). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikia kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ .

Nurodo, kad Lukiškių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nurodo laikotarpius, kuriais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kina, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Taip pat nurodo, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Atkreipia dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymi, kad siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.

Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 lovų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m). Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimti ir nuteisti asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, laužydami langus ir pan., todėl suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Paaiškina, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji) atvykę į Lukiškių TI-K, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 6–12). Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas po 3–6 valandas; laikino sulaikymo kameros buvo perpildytos, dėl ko nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas; rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais; kamerose buvo Å¡alta, drėgna, langai neatsidarė, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas; nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d. (b. l. 6–7, 14–17). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikino sulaikymo kamerose po 3–6 valandas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), reglamentuojančių Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytos kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sÄ lygų įgyvendinimÄ , taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ , 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtina, kad TI-K trumpalaikio laikymo kamerose suimtieji ir nuteistieji turi bÅ«ti laikomi ne ilgiau nei dvi valandas, tiek jiems atvykstant į atitinkamÄ Å¡iÄ Ä¯staigÄ , tiek iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Atsakovės atstovas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Teigia, kad nėra fiksuojamas tikslus laikas nuo asmens uždarymo į trumpalaikio laikymo kamerÄ iki jo konvojavimo arba paskyrimo į gyvenamÄ jÄ kamerÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su nusiskundimais dėl per ilgo laiko laikymo laikino sulaikymo kameroje, o atsakingi pareigÅ«nai į tokius skundus nereagavo. Teismo vertinimu, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius.

Kadangi dėl nurodytų sÄ lygų jų egzistavimo laikotarpiu jokie skundai ir praÅ¡ymai nebuvo teikiami, neužfiksuoti jokie galimi pažeidimai, pareiÅ¡kėjas turėtų suprati, kad nustatyti daugelį faktinių aplinkybių ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus neįmanoma. Atsižvelgiant į tai konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė Taisyklių 11 punktÄ nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per ilgo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikino sulaikymo kameros buvo perpildytos, todėl nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas plotas. Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčui aktualiu 2008 m. kovo 1 d. – 2018 m. birželio 20 d. laikotarpiu galiojo HN 134:2015, kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 6–7, 14–16), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi visÄ ginčo 2017 m. gegužės 3 d. – 2017 m. liepos 6 d. laikotarpį, per kurį pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 9 paras.

Ä®vertinus atsakovės atstovo nurodytus kamerų plotus ir kameroje buvusių asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose: 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 106 (2 asm.); 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 310 (1 asm.); 7,31 kv. m ploto kameroje Nr. 124 (1 asm.); 7,45 kv. m ploto kameroje Nr. 111 (1–2 asm.); 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 381 (1–2 asm.). Taigi ginčo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kamerose, kuriose jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas minimalus dydis (3,6 kv. m).

Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu visÄ ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (nuo 3,64 kv. m iki 7,77 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad kameroje rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 134:2015 7 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taigi teisės aktai įpareigoja LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, kuris yra rÅ«kantis asmuo, nurodė bendro pobÅ«džio teiginius, susijusius su rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymu laikino sulaikymo kamerose ir dėl to kylančių konfliktų. Tokie teiginiai, teismo vertinimu, yra nepakankami pažeidimui įrodyti.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus ar administracijÄ su skundais dėl kameroje kylančių konfliktų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad minėti pareiÅ¡kėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiÅ¡kėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iÅ¡ to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl negali bÅ«ti pagrindu jo teisių pažeidimui pripažinti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, langai neatsidarė, nebuvo užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 p.). Remiantis atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktais, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 106, Nr. 108, Nr. 111, Nr. 124, Nr. 310, Nr. 381, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, HN 134:2015 pažeidimai nenustatyti (b. l. 20–22, 27–28, 34–35, 38–40, 45–46, 50–51, 53–55, 62–64).

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nustačius, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentÄ ) dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, bÅ«klės iÅ¡tyrimo, nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobÅ«džio pažeidimai, spręstina, jog vien pareiÅ¡kėjo subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017).

Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų bÅ«klės negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pabrėžtina, jog EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas ir atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau, remiantis teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog sanitarinio mazgo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas ginčo laikotarpiu, įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo, jis patyrė psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskriminacijÄ , nepatogumus, psichologinį sumenkinimÄ , depresijÄ , dvasinę skriaudÄ , patyčias, pažeminimÄ , kuriuos, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , įvertino 3 000 Eur suma. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ .

Taip pat nėra duomenų, kad jis buvo laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016, 2018 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2699-662/2018).

Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K neilgÄ laikotarpį, t. y. iÅ¡ viso 9 paras, iÅ¡ kurių 5 paras kameroje buvo laikomas vienas, be to, kitų pažeidimų, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimu, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į privatumÄ fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å . J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. gegužės 29 d., nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 4 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 6 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo Å . J. teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. KitÄ pareiÅ¡kėjo Å . J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė