d91b87cd-e129-429f-b2f7-d4994fb22d09 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-939-348/2015Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00401-2015-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas A.

R. suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 29 d., 19.14 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 3, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,99 prom. ±5 proc. girtumas), vairavo nedraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiÅ«ros automobilį „Renault Laguna“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties ir atsitrenkė į priekyje prieÅ¡ Å¡viesoforÄ sustojusio automobilio galinę dalį.

Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 14, 127, 224 punktuose numatytus reikalavimus.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad A. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.

Už Å¡ių pažeidimų padarymÄ teismas jam paskyrė atitinkamai pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ ; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 Eur (dvideÅ¡imt trijų eurų) baudÄ . Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 1158 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, A.

R. apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad skundžiamame Nutarime nenurodyti konkretÅ«s įrodymai, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu, ir apskritai – byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Apelianto teigimu, liudytoju apklausto pareigÅ«no D. B. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jis akivaizdžiai palaikė tik L.

A. ir nesiekė nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių ir visų įvykį mačiusių asmenų. Be to, anot A. R., nepaneigti jo parodymai, kad automobilį vairavo ne jis, o H. S.. Pažymi, kad pats liudytojas H. S., įspėtas teisme už melagingų parodymų davimÄ , tvirtino, jog bÅ«tent jis vairavo automobilį, o teisme, papraÅ¡ytas teisėjos, net nubraižė įvykio schemÄ , eismo įvykio mechanizmÄ . Taip pat H. S. teisme parodė, kad jis irgi bandė tartis su kito automobilio vairuotoja dėl eismo įvykio, tačiau kito automobilio vairuotojai atsisakius kalbėtis, jis pasitraukė nuo automobilio.

Apelianto nuomone, vien tai, kad jis reiÅ¡kė pretenzijas L. A. dėl eismo įvykio, kaltino jÄ , jog ji pažeidė KET reikalavimus, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, negali bÅ«ti pagrindas apkaltinti jį KET pažeidimu. PrieÅ¡ingai, teisme apklausta L. A. nurodė, kad ji po eismo įvykio iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipusi ir kas vairavo automobilį įvykio metu nematė. Ji taip pat teigė, kad prie jos automobilio buvo priėję du vyrai; vienas jų kaltino jÄ , kad bÅ«tent ji kalta dėl eismo įvykio, todėl šį vyrÄ ji palaikė kito automobilio vairuotoju, nors ir nematė kas vairavo automobilį.

Kita vertus, A. R. teigimu, neatmestina ir galimybė, kad pati L. A. galėjo truputį pavažiuoti atgal, nes jos automobilis buvo užtvėręs keliÄ iÅ¡ prieÅ¡ingos eismo juostos sukti automobiliams į kairę, t. y. įvažiuoti į prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ . A. R. apeliacinis skundas netenkinamas Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 str. 1 d.).AukÅ¡tesnysis teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei nurodė A. R. apeliaciniame skunde, Kėdainių rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei liudytojus, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus ir savo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,99 prom. ±5proc. girtumas) vairavo nedraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be valstybinės techninės apžiÅ«ros automobilį „Renault Laguna“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties ir atsitrenkė į priekyje prieÅ¡ Å¡viesoforÄ sustojusio automobilio galinę dalį.Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Å¡io pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad automobilio eismo įvykio metu nevairavo, pirmos instancijos teismas Å¡iÄ jo versijÄ pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Abejonių, kad automobilį vairavo ne A.

R., nekilo nei kito automobilio vairuotojai L. A., nei į įvykio vietÄ atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams I. O., D. B., D. Å .. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų, kasdien susiduriančių su KET pažeidėjais, objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti apeliantÄ . Jokių liudytojų suinteresuotumÄ byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pats pažeidėjas.

Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats A. R. paaiškinime dėl eismo įvykio, nors ir nurodė, kad su niekuo nesutinka, tačiau nekonkretizavo ir nenurodė, jog jis apskritai automobilio nevairavo (b. l. 6). Kita vertus, nelogiška, kad apeliantas, nebūdamas automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, vairuotoju, kartu su kito automobilio vairuotoja laukė atvykstant policijos pareigūnų, kai neva tikrasis vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojo H. S. parodymų patikimais, kadangi minėtas liudytojas glaudžiai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui iÅ¡vengti itin griežtos administracinės atsakomybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimama antrÄ kartÄ už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus.

Be to, šio liudytojo dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – neva eismo įvykis įvyko apie 16.00 val., nors iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad eismo įvykis užfiksuotas tik po trijų valandų; neva iš eismo įvykio vietos pasišalino abu, nors atvykus pareigūnams A. R. eismo įvykio vietoje buvo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. R. kaltės padaryti, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. neapklausti visi eismo įvykį matę asmenys, nesiaiškintas automobilių kontaktavimo mechanizmas, netirta galimybė, jog pati L.

A. galėjo pavažiuoti atgal ir dėl to įvykti eismo įvykis, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs (pvz. administracinės bylos Nr. N575-485/2012, Nr. N575-323/2012), kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų analize ir neprieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog A. R. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ A. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A.

R. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                                                                Svetlana Jurgaitienė