2022-02-09 Nr. AB-3376-3-62-3-03198-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-92-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03198-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nadiras“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nadiras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. lapkričio 4 d. administracinį sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą statybos projektą „Savavališkos statybos įteisinimas ir kitos paskirties inžinerinio statinio (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas“ (toliau – ir Projektas) patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą patikrinti pareiškėjo pateiktą Projektą bei išduoti pagal jį statybą leidžiantį dokumentą Patalpoms. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso Patalpos gyvenamajame name. Pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį (0,0140 ha). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. vasario 6 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200206-00016 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo pareiškėją išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Bendrovė, vykdydama Privalomojo nurodymo sąlygas ir siekdama pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ėmėsi šių aktyvių veiksmų: kreipėsi į ekspertus, parengė Projektą, gavo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimus atlikti darbus, atstatė išgriautą pastato sieną, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, sudarė 2020 m. vasario 24 d. žemės nuomos sutartį, Projektą įkėlė į informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“ bei pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

3. 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas iš IS „Infostatyba“ sužinojo, kad Administracija atmetė jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Prie sprendimo pateikta žyma: „Projektas netikrinamas. Projektą teikti savavališkos statybos įteisinimui: daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingas statinys) rekonstravimui įteisinti pagal VTPSI savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą“. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių pastabų ar argumentų, pagrindžiančių, dėl kokios priežasties prašymas buvo atmestas. Tokiu būdu Administracijos įgaliotas atstovas neabejotinai pažeidė imperatyvias Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR), nuostatas.

4. Pareiškėjas vertino, kad atsakovo Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes IS „Infostatyba“ pateiktas Administracijos Sprendimas yra be motyvų, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys (faktai) ar teisės aktų normos, kuriais remiantis atsisakyta išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovo įgaliotas atstovas, visiškai nesigilindamas į pateiktų dokumentų turinį, nemotyvuodamas savo pozicijos, atmetė pareiškėjo pateiktą prašymą, nors aplinkybę, jog IS „Infostatyba“ buvo pateiktas tinkamas ir teisės aktus atitinkantis Projektas, patvirtina teismo eksperto dr. D. K. 2020 m. gruodžio 1 d. parengtas Ekspertinio tyrimo aktas ir specialisto išvada Nr. ETA-947-092020. Ekspertinio tyrimo akte pateiktas atliktų statybos darbų aprašymas ir kvalifikavimas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „Nadiras“ 2020 m. vasario 6 d. surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-200206-00019 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) buvo nurodyta, jog atlikti ypatingos kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) ir negyvenamosios patalpos rekonstravimo darbai. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikta daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcija. Išardžius patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinę fasado sieną, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, padidinant statinio išorės matmenis. Patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtintos metalo konstrukcijos, kurios skirtos ne stiklinėms vitrinoms laikyti, o patalpai padidinti. Pakeitus virš patalpos esančio stogo matmenis (pailginus), įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos. Naujai įrengtos dalies (vitrinos) matmenys: ilgis apie 26,61 m, išsikišančios dalies plotis apie 0,55 m, aukštis nuo cokolio apie 4,68 m (žemesnėje stogo dalyje). Taip pat pakeičiant fasadą įrengtos trys metalinių konstrukcijų rampos, kurių kiekvienos matmenys apie 1,47 m x 3,05 m. Analogiškos žymos apie savavališką statybą ir Savavališkos statybos aktą yra įrašytos ir minėtų nekilnojamųjų daiktų (Pastato ir Patalpų) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose. Aplinkybė, kad Inspekcijos surašytame Savavališkos statybos akte pareiškėjo savavališkai atlikti darbai buvo priskirti rekonstravimo darbų rūšiai, nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę. Tai, kad pareiškėjas atliko būtent rekonstrukcijos darbus, patvirtino ir Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-364-593/2020. Tai reiškia, jog pareiškėjo atlikti Pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui ir tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti Pastatą.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymas nebuvo pažymėtas kaip priimtas: jis buvo atmestas, nustačius STR 13.5 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. teikiamas prašymas naujo statinio statybai, nepašalinus savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinių. STR 13.5 punkte nėra reikalaujama pateikti papildomos motyvacijos – joje įtvirtintas reikalavimas informuoti statytoją apie tai, kad jo prašymas nepriimamas. Administracijos Sprendimas šiuo atveju visiškai atitiko STR 13.5 punkto reikalavimus – pareiškėjas informuotas, kad Projektas netikrinamas, ir jam nurodyta teikti Projektą daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimui įteisinti pagal Inspekcijos Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą.

8. Atsakovas nurodė, kad tiek pareiškėjo prašymas, tiek Administracijos 2020 m. lapkričio 4 d. Sprendimas buvo pateikti IS „Infostatyba“. Dėl šios priežasties IS „Infostatyba“ administracinio Sprendimo motyvai buvo išdėstyti lakoniškai, tačiau galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas galėjo suprasti Sprendimo turinį ir suvokti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais jis yra pagrįstas. Projektą atsisakyta tikrinti motyvuojant tuo, kad pirmiausia turi būti pateiktas projektas savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padariniams pašalinti. Pareiškėjas neginčijamai žinojo apie Inspekcijos konstatuotą savavališką rekonstrukciją ir įpareigojimą pašalinti jos padarinius, nes kartu su prašymu buvo pateiktas Savavališkos statybos aktas, o šioje byloje buvo pateiktas ir Inspekcijos Privalomasis nurodymas.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nadiras“ skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2020 m. spalio 29 d. prašymą išduoti leidimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 034,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Inspekcija 2020 m. vasario 5 d. surašė statybos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-20-200205-00019, kuriuo nustatė, kad statytojas UAB „Nadiras“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai, be privalomo statybą leidžiančio dokumento vykdo ypatingos kategorijos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai)) rekonstravimo darbus, t. y. išardžius patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinę fasado sieną, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, taip padidinant statinio išorės matmenis. 2020 m. vasario 6 d. Inspekcija surašė statytojui UAB „Nadiras“ Savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, kad, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikta daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcija: išardžius patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinę fasado sieną, yra įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, taip padidinant statinio išorės matmenis; patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtintos metalo konstrukcijos, kurios skirtos ne stiklinėms vitrinoms laikyti, o patalpai padidinti, t. y. įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, taip padidinant pastato išorės matmenis; pakeitus virš patalpos esančio stogo matmenis (pailginus) įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, naujai įrengtos dalies (vitrinos) matmenys: ilgis apie 26,61 m, išsikišančios dalies plotis apie 0,55 m, aukštis nuo cokolio apie 4,68 m (žemesnėje stogo dalyje); taip pat pakeičiant fasadą įrengtos trys metalinių konstrukcijų rampos, kurių kiekvienos matmenys apie 1,47 m x 3,05 m.

10.2. Inspekcija 2020 m. vasario 6 d. surašė statytojui UAB „Nadiras“ Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. išardyti Patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtintas metalo konstrukcijas, t. y. įrengtas naujas laikančiąsias konstrukcijas, kuriomis padidinti pastato išorės matmenys, išardyti virš Patalpos įrengtą pailgintą stogą, kuriuo įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos, bei išardyti naujai įrengtą fasadinę sieną (naujai įrengtos dalies matmenys: ilgis apie 26,61 m, išsikišančios dalies plotis apie 0,55 m, aukštis nuo cokolio apie 4,68 m (žemesnėje stogo dalyje), taip pat išardyti tris metalinių konstrukcijų rampas, kurių kiekvienos matmenys apie 1,47 m x 3,05 m, ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Patalpa turi atitikti 2001 m. sausio 9 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis.

10.3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-712-1129/2020 statytoją UAB „Nadiras“ pripažino padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje, ir nubaudė 8 000 Eur bauda už tai, kad Bendrovė 2019 metų lapkričio mėnesį, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, atliko daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, t. y., išardžiusi Patalpos priekinę fasado sieną, įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas, taip padidindama statinio išorės matmenis; Patalpoje prie laikančiosios konstrukcijos (grindų) pritvirtino metalo konstrukcijas, kurios skirtos ne stiklinėms vitrinoms laikyti, o Patalpai padidinti, taip padidinant Pastato išorės matmenis; pakeitusi virš Patalpos esančio stogo matmenis (jį pailginus), įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas; pakeitusi fasadą, įrengė tris metalinių konstrukcijų rampas, šiais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus. Kauno apygardos teismas, pripažinęs, kad gyvenamajame name buvo atlikti būtent rekonstrukcijos darbai, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-593/2020 statytojo UAB „Nadiras“ apeliacinio skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarimą paliko galioti.

10.4. Pareiškėjas, vykdydamas Privalomojo nurodymo sąlygas ir siekdamas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ėmėsi šių aktyvių veiksmų: kreipėsi į ekspertus, parengė Projektą, gavo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimus atlikti darbus, atstatė išgriautą Pastato sieną, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, sudarė 2020 m. vasario 24 d. žemės nuomos sutartį, Projektą įkėlė į IS „Infostatyba“ bei pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. iš IS „Infostatyba“ sužinojo, kad Administracija atmetė jo prašymą. Prie Sprendimo pateikta žyma: „Projektas netikrinamas. Projektą teikti savavališkos statybos įteisinimui: daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingas statinys) rekonstravimui įteisinti pagal VTPSI savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą“.

11. Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme buvo įrašyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalies nuostata dėl galimybės įteisinti savavališką statybą. Teismas priėjo prie išvados, jog tam, kad būtų pašalinti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme konstatuoti pažeidimai ir įteisinti savavališkai atlikti statybos darbai, pareiškėjas turėjo parengti savavališkos statybos įteisinimo projektą (Statybos įstatymo 24 str. 1 d.) ir kreiptis dėl leidimo savavališkai statybai įteisinti išdavimo (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.).

12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14–15 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika asmens kreipimosi turinio viršenybės prieš formą aspektu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą, kurį gavęs atsakovas turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą (VAĮ 2 str. 11 d.), kuriame būtų išreikšta atsakovo valia.

13. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų turinio, VAĮ 8 straipsnio nuostatų taikymo aspektais ir nustatė, jog tik atsiliepime į skundą atsakovas iš dalies nurodė motyvus, dėl kurių neturėjo būti patenkintas pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas vertino, jog atsakovas, nepateikęs pareiškėjui konkrečių sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą (pagal bylos duomenis prašymas nebuvo nagrinėjamas), motyvų, apribojo pareiškėjo teises į teisminę gynybą (ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), o teismui – visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

14. Teismas sprendė, kad Administracijos Sprendime nurodyta aplinkybė, jog Projektas netikrinamas (reikalauta teikti statybos Projektą savavališkai statybai įteisinti rekonstravimo pagrindu pagal Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą), yra prieštaringa, abstrakti, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis (neaišku, kas lėmė išvadą, jog teiktas Projektas buvo skirtas ne savavališkai statybai įteisinti; ar tokiai išvadai įtakos turėjo vien tik įrašas prašyme išduoti leidimą ir Projekte, kuriame pareiškėjas statybos darbų rūšį įvardijo kaip „Nauja statyba“).

15. Nustatęs, kad atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. prašymą. Teismas nurodė, jog skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą patikrinti Bendrovės pateiktą Projektą ir pagal jį išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą Patalpoms negali būti patenkintas, nes teismas pagal savo kompetenciją sprendžia ginčus dėl teisės ir negali vykdyti Administracijai priskirtos statybą leidžiančio dokumento išdavimo funkcijos (STR 11 p.).

16. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.19, 9, 10 punktais, analizavo byloje esančius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, priteisė pareiškėjui 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 034,01 Eur.

III. 17. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nesutinka su teismo išvada, kad Sprendime nurodyta aplinkybė, jog Projektas netikrinamas (reikalauta teikti Projektą savavališkai statybai įteisinti rekonstravimo pagrindu pagal Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą), yra prieštaringa, abstrakti, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Atsakovas pažymi, kad Sprendimo priėmimą reglamentavo specialiųjų teisės aktų nuostatos, Sprendimas buvo įformintas IS „Infostatyba“, todėl Sprendimo turinys buvo adekvatus, aiškus ir pakankamas (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p.).

19. Atsakovas nurodo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatyta, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Inspekcijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti. STR 13.5 punkte nustatyta, jog, užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo patikrina, ar gauta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta informacija; jei tokia informacija yra gauta ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo prašymo pateikėjas per IS „Infostatyba“ informuojamas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas. Taigi, STR yra įtvirtintas reikalavimas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikusį asmenį tiesiog informuoti apie nepriimtą prašymą dėl neįteisintų savavališkos statybos darbų, jokios papildomos motyvacijos nėra reikalaujama.

20. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimybe suprasti priimto Sprendimo motyvus. Nors jie buvo išdėstyti lakoniškai, nenurodant konkrečių teisės aktų nuostatų, tačiau galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas galėjo suprasti Sprendimo turinį ir suvokti, kokios teisinės ir faktinės aplinkybės lėmė tokio turinio Sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjas buvo gavęs Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, kurio neginčijo. Byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas savavališkai atliko Pastato rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjas galėjo dviem būdais pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius: išardyti visas savavališkai pastatytas bei atstatyti išgriautas Pastato konstrukcijas taip, kad pareiškėjui priklausanti negyvenamoji Patalpa atitiktų 2001 m. sausio 9 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis, arba gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcijos 2021 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 2D-6532 patvirtina, jog savavališkos statybos darbai nebuvo pašalinti išardant savavališkai pastatytas ir atstatant išgriautas Pastato konstrukcijas. Pareiškėjas parengė Projektą bei kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, taigi jis nusprendė įteisinti atliktus savavališkos statybos padarinius, gaudamas statybą leidžiantį dokumentą. Nurodęs teisminius ginčus, kuriuose pareiškėjas buvo ginčo šalimi, Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo žinomi teismų konstatuoti faktai, Savavališkos statybos akte bei Privalomajame nurodyme nurodytos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę pareiškėjui gauti leidimą rekonstruoti Pastatą. Tačiau 2020 m. spalio 29 d. pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ne Pastato rekonstrukcijai, o naujo I grupės nesudėtingo statinio statybai. Tokiu būdu pareiškėjas, nepaisydamas teismų konstatuotų faktų ir teikdamas prašymą išduoti leidimą naujai statybai, galimai elgėsi nesąžiningai, o savo skunde, klaidindamas teismą, nurodė, kad buvo pateiktas tinkamas ir teisės aktus atitinkantis Projektas. Pagal STR 3 priedo 1.1 punktą, statybą leidžiantis dokumentas I grupės nesudėtingo statinio statybai iš viso nėra reikalingas.

21. Atsakovas teigia, kad Sprendimas iš esmės atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 punktų reikalavimus. Administracija, remdamasi teisės aktų normomis (Statybos įstatymo ir STR nuostatomis), įvertinusi Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo turinį ir vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagrįstai atsisakė priimti prašymą ir tikrinti Projektą. Akivaizdu, kad Projekte suprojektuotas naujas statinys (įstiklinta terasa) nelaikytinas savavališkos statybos padarinių likvidavimu (tai buvo konstatuota teismo), o bet kokio naujo statinio statyba galima tik pašalinus savavališkos rekonstrukcijos padarinius (pašalinus naujai įrengtas ir atstačius išgriautas gyvenamojo namo konstrukcijas).

22. Pareiškėjas UAB „Nadiras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skundo, teikto teismui argumentus, susijusius su nemotyvuotu Sprendimu, teismo eksperto parengtu Ekspertinio tyrimo aktu bei specialisto išvada, ir nesutinka su atsakovo pateiktu teisės aktų reikalavimų vertinimu. Pareiškėjas nurodo, kad Privalomajame nurodyme buvo įrašyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostata dėl galimybės įteisinti savavališką statybą. Tam, kad būtų pašalinti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme konstatuoti pažeidimai ir įteisinti savavališkai atlikti statybos darbai, pareiškėjas turėjo parengti savavališkos statybos įteisinimo projektą (Statybos įstatymo 24 str. 1 d.) ir kreiptis dėl leidimo savavališkai statybai įteisinti išdavimo (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.). Atsakovas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju jam užteko tiesiog informuoti apie nepriimtą prašymą ir nebuvo jokios pareigos nurodyti nepriėmimo motyvų. Akivaizdu, kad tokia pozicija prieštarauja VAĮ 2 straipsnio 11, 14 dalių, 10 straipsnio 5, 6 dalių nuostatoms, Taisyklių 35 punkto reikalavimams. Atsakovo pozicijos niekaip nepatvirtina STR 13.5 punktas, kuris neatleidžia atsakovo nuo pareigos pateikti atsakymą laikantis VAĮ bei Taisyklių reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teismas detaliai išanalizavo visas su Sprendimo priėmimu susijusias aplinkybes ir nustatė, jog atsakovo Sprendimas yra be motyvų.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidingai teigia, jog pareiškėjas turėjo suprasti Sprendimo motyvus, kadangi Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-910-780/2021 nustatė prejudicinį faktą, jog Bendrovė savavališkai atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, todėl turės būti gautas leidimas rekonstruoti statinį. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas tik 2021 m. vasario 17 d., taigi jau po Administracijos Sprendimo priėmimo.

25. Pareiškėjas remiasi teismų praktika ir teigia, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo UAB „Nadiras“ prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą statybos Projektą Patalpoms, ir pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą patikrinti pareiškėjo pateiktą Projektą bei išduoti statybą leidžiantį dokumentą Patalpoms, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Administracijos Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, konstatavo, kad šie pažeidimai yra esminiai, t. y. juos nustačius yra pagrindas konstatuoti, kad Administracijos Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas panaikino Administracijos 2020 m. lapkričio 4 d. Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

28. Atsakovas Administracija su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendimo turinys buvo aiškus ir pakankamas, atitinkantis teisės aktų nuostatas, pareiškėjas turėjo galimybę suprasti priimto Sprendimo motyvus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

32. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas statybą leidžiančių dokumentų išdavimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per IS „Infostatyba“. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra susideda iš daugelio etapų, kuriuose, be kita ko, aktyviai dalyvauja ir savivaldybės administracija, kuri, be kita ko, turi teisę atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

33. Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu: 1) iš Inspekcijos gauta informacija, kad žemės sklype (ar žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) ar statinyje (jo dalyje, jeigu statinį nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys ir statinio dalys suformuotos atskirais turtiniais vienetais), dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti; tokiu atveju gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas tik su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams atlikti; 2) prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus; 3) kai nepateiktas žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje.

34. STR 11 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas. STR 13.5 punkte nurodyta, kad nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas; tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį; užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išskyrus 33 punkte nurodytu atveju (kai gautas prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rekonstruoti statinį, suprojektuotą įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą), patikrina, ar gauta Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodyta informacija; jei tokia informacija yra ir prašyme nurodyti ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję statybos darbai (statiniai), per ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo prašymo pateikėjas per IS „Infostatyba“ informuojamas apie tai, kad jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas.

35. Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. vasario 6 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomajame nurodyme buvo nurodyta Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tam, kad būtų pašalinti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme konstatuoti pažeidimai ir įteisinti savavališkai atlikti statybos darbai, pareiškėjas turėjo parengti savavališkos statybos įteisinimo projektą (Statybos įstatymo 24 str. 1 d.) ir kreiptis dėl leidimo savavališkai statybai įteisinti išdavimo (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.).

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas Privalomojo nurodymo sąlygas ir siekdamas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kreipėsi į ekspertus, parengė Projektą, gavo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimus atlikti darbus, atstatė išgriautą Pastato sieną, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, sudarė 2020 m. vasario 24 d. žemės nuomos sutartį, Projektą įkėlė į IS „Infostatyba“ bei pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas iš IS „Infostatyba“ sužinojo, kad Administracija atmetė jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Prie Sprendimo pateikta pastaba: „Projektas netikrinamas. Projektą teikti savavališkos statybos įteisinimui: daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingas statinys) rekonstravimui įteisinti pagal VTPSI savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą“.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendime nurodyta pastaba „Projektas netikrinamas. Projektą teikti savavališkos statybos įteisinimui: daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingas statinys) rekonstravimui įteisinti pagal VTPSI savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą“ yra prieštaringa, abstrakti, nepagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai nesuderinami nei su Statybos įstatymo, nei su Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais, nei su gero administravimo principu. Neišduodant statybą leidžiančio dokumento turi būti nurodytos statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastys, kurios turi būti aiškios, konkrečios, t. y. turi būti atskleista statybą leidžiančio dokumento neišdavimo esmė bei nurodytas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tokio pobūdžio imperatyvu siekiama išvengti piktnaudžiavimo bei užtikrinti teisėtumo principo laikymąsi, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-309-556/2020).

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tam tikrus motyvus, dėl kurių neturėjo būti patenkintas pareiškėjo 2020 m. spalio 29 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad motyvai dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014 ir kt.).

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimybe suprasti priimto Sprendimo motyvus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (analogiškas reglamentavimas įtvirtintas Sprendimo priėmimo metu galiojusio VAĮ 10 str. 5 d.) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (VAĮ 10 str. 5 d.) reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2021 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1967-756/2021 ir kt.).

40. Atsakovas savo Sprendimą grindė vienintele aplinkybe – pareiškėjas turėjo teikti Projektą savavališkos statybos įteisinimui, t. y. įteisinti daugiabučio gyvenamojo namo (ypatingo statinio) rekonstravimą, nurodytą Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme. Tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės aktų nuostatomis. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kodėl, pareiškėjui pasirinkus vieną iš, be kita ko, ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų galimų alternatyvų – įteisinti atliktus savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, nuspręsta netikrinti Projekto. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Inspekcijos 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 2D-6532 nurodyta informacija, teisminiais ginčais, galbūt netinkamai parengtu Projektu ir / ar jo reikalingumu, nekeičia šioje teismo nutartyje padarytos išvados, kad Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjas iš esmės negalėjo suprasti, kokios individualios aplinkybės lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė