d917f1d2-735d-4a63-bd2c-dde286a1cfda · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1079-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00037-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F.

J. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui F. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo, bei atsakovo F. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė teismo nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytÄ 116 Eur iÅ¡laikymo vaikui dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo 212,80 Eur papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko su atsakovo pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir jo reikalavimais, prašė juos atmesti, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ palikti su ieÅ¡kove. Nurodė, kad kreipimÄ si į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sÄ lygojo atsakovo elgesys – atsakovas, bendraudamas su vaiku, nesilaiko susitarimų su ieÅ¡kove, vaiko sutartu laiku nepristato namo, į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus ir pretenzijas nereaguoja ir ne kartÄ grasino ieÅ¡kovei, kad vaiko nebegrÄ Å¾ins. IÅ¡laikymo dydį vaikui pakeisti ieÅ¡kovė praÅ¡o motyvuojant tuo, kad iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alies ekonominė padėtis, augant vaikui didėja jo poreikiai.

Nurodė, kad praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo dalį (pusę) patirtų papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų, kurios susidarė vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ vaiko suruoÅ¡imas 1 klasei (365,60 Eur mokslo reikmenims, kuprinei, rÅ«bams, batams, 60 Eur klasės mokytojai už pratybų sÄ siuvinius) pareikalavo kur kas didesnių iÅ¡laidų nei įprastai kasdieniams vaiko poreikiams.

2. Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su atsakovu, nustatyti jo nurodomÄ ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 116 Eur, paskiriant atsakovÄ vaikui skirtų lėšų tvarkytoju.

Vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeisti atsakovas praÅ¡o motyvuodamas tuo, kad gyvenimas su ieÅ¡kove nebeatitinka vaiko interesų ir vaikui su ieÅ¡kove tapo nesaugu. IeÅ¡kovė nusiÅ¡alino iÅ¡ dalies nuo sÅ«naus priežiÅ«ros, gyvena savo gyvenimÄ , iÅ¡ dalies nepaiso vaiko teisių ir interesų. Nurodė, kad ieÅ¡kovė skriaudžia vaikÄ , smurtauja, skiria bausmes, vaikas ieÅ¡kovės yra netinkamai prižiÅ«rimas – nepraustas, nenukarpytais nagais, nevalytomis ausimis, senais, sudėvėtais rÅ«bais, ieÅ¡kovė nesidomi sÅ«naus lavinimu, doroviniu auklėjimu, nededa tam reikiamų pastangų.

Nurodė, kad vaikas atsakovui yra sakęs, jog nori gyventi su juo ir nenori grįžti pas mamÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė trukdo atsakovui bendrauti su vaiku, diktuoja savo sÄ lygas ir nebando ieÅ¡koti kompromisų. Atsakovas prašė, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su juo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės vaikui tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ , kokį teikdavo jis vaikui – po 116 Eur kiekvienÄ mėnesį.

3. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kuria nurodė, kad patikrinus abiejų vaiko tėvų gyvenimo sÄ lygas nustatyta, kad jų gyvenimo ir buities sÄ lygos yra geros, abiejų tėvų sÄ lygos yra tinkamos vaikui augti ir visapusiÅ¡kai vystytis. Nurodė, kad, apklausus vaikÄ psichologei, aiÅ¡kiai buvo matyti, kad vaikas turi ryšį tiek su mama, tiek su tėčiu, tačiau buvo iÅ¡sakyta aiÅ¡ki nuomonė, kad vaiko gyvenamosios vietos nereikėtų keisti. Vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie savo gyvenamosios aplinkos.

IeÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jos Å¡eimos namuose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikui gyventi, augti ir visapusiÅ¡kai vystytis. Nurodė, kad bÅ«tina yra iÅ¡saugoti vaiko ryšį su sesute. Nurodė, kad, atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kÄ bendravimo santykį, yra bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Nurodė, jog skyriaus nuomone, 116 Eur iÅ¡laikymo vaikui suma yra per maža ir turėtų bÅ«ti didinama, kadangi iÅ¡ esmės pasikeitė tiek iÅ¡laidos, tiek darbo užmokesčiai, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti nustatytas toks, kad tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius.

Nurodė, kad mano, jog bendravimo tvarkoje turėtų bÅ«ti įvestas ribojimas, kad ne kiekvienÄ savaitgalį galima keisti bendravimo su vaiku laikÄ , kadangi visi planuoja savo laikÄ iÅ¡ anksto. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinti iÅ¡ dalies. Atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡alių vaiko, gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo. Pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nustatytas iÅ¡laikymo dydis ir priteistas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas sÅ«nui po 200 Eur kas mėnesį.

Nustatyta atsakovo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko matymosi ir bendravimo tvarka: · Atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 iki sekmadienio 18.00, paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . · Atsakovui dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį tomis pačiomis sÄ lygomis.

Pasinaudoti teise perkelti bendravimÄ Ä¯ atsakovui nepriklausantį savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus. · IÅ¡imtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors Å¡ventėje, iÅ¡vykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.

· Atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio Å¡ventes poriniais metais. Atsakovui neprieÅ¡taraujant, ieÅ¡kovė dalyvauja vaiko gimtadienio Å¡ventėje, atsakovui prieÅ¡ 2 dienas jai praneÅ¡ant Å¡ventės vietÄ ir laikÄ . · IeÅ¡kovė organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio Å¡ventes neporiniais metais. IeÅ¡kovei neprieÅ¡taraujant, atsakovas dalyvauja vaiko gimtadienio Å¡ventėje, ieÅ¡kovei prieÅ¡ 2 dienas jam praneÅ¡ant Å¡ventės vietÄ ir laikÄ . · SÅ«naus gimimo dienÄ tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaikÄ su gimtadieniu, perduoti dovanas.

· Atsakovas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iÅ¡ eilės einančių kalendorinių dienų arba 2 kartus po 7 iÅ¡ eilės einančias kalendorines dienas, nuo pirmos bendravimo dienos 10.00 val. iki paskutinės bendravimo dienos 19.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Atsakovo ir vaiko bendravimas per vaiko vasaros atostogas turi bÅ«ti suderinamas ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatyto bendravimo laiko.

· Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieÅ¡ prasidedant atostogoms 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ .

Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja neporinių metų Å¡v. Kūčių ir Å¡v. Kalėdų pirmÄ dienÄ , nuo gruodžio 24-os dienos 10.00 val. iki gruodžio 25-os dienos 19.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Poriniais metais nurodytas Å¡venčių dienas vaikas praleidžia su motina.

Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų gruodžio 31-Ä dienÄ ir kitų neporinių metų sausio 1-Ä dienÄ , nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Neporinių metų gruodžio 31-Ä dienÄ ir kitų porinių metų sausio 1-Ä dienÄ Å¡iame punkte nustatyta tvarka vaikas praleidžia su motina.

Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Å¡v. Velykų abi dienas nuo pirmos Å¡v. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Å¡v. Velykų dienos 19.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Neporiniais metais nurodytas Å¡venčių dienas vaikas praleidžia su motina. Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja porinių metų Å¡v.

Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. arba iki antros Å¡v. Velykų dienos 19.00 val., jeigu atostogos baigiasi Å¡ia diena, paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Neporiniais metais nurodytas Å¡v. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su motina. Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienų metų Tėvo dienÄ nuo 10.00 val. iki 19.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyve­namosios vietos, ir grÄ Å¾inti jį į vaiko gyvenamÄ jÄ , arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ .

Kiekvienais metais Motinos dienÄ vaikas praleidžia su motina. Å ios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų. · Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio režimui, mokymosi ir užklasinei veiklai bei atsižvelgiant į vaiko norÄ . Bendravimas mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis turi baigtis iki 20.00 val. · Atsakovo bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos bÅ«klę bei pageidavimus.

· Vaikui susirgus (vaikÄ hospitalizavus arba vaikui dėl sveikatos bÅ«klės negalint lankyti mokyklos, atsakovė privalo nedelsdama praneÅ¡ti apie vaiko ligÄ ieÅ¡kovui), jei tai pasitaiko porinį – tėvo bendravimo su vaiku – savaitgalį, vaikas praleidžia savaitgalį gydomas su ieÅ¡kove. Kitas savaitgalis (neporinis) dėl to atsakovui nėra perleidžiamas. IeÅ¡kovė ir atsakovas gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgdami į vaiko norÄ , susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laikÄ , trukmę ir kitas sÄ lygas.

· Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaiku, atsakovė per protingÄ terminÄ privalo apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ . · Tėvas įsipareigoja prieÅ¡ dienÄ iki tėvo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieÅ¡kovę SMS žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu. Teismo motyvai: 4.1. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad byloje nėra pateikta reikÅ¡mingų duomenų apie ieÅ¡kovės smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ ar apie tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos sÄ lygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamÄ ar žalingÄ ieÅ¡kovės elgesį su nepilnamečiu sÅ«numi, vaiko nepriežiÅ«rÄ , netinkamÄ auklėjimÄ ar draudimÄ bendrauti vaikui su tėčiu.

Pažymėjo, kad teismas vertina, kad iÅ¡skirti Å¡alių vaikÄ su jo sesute, nors jai Å¡iuo metu dar tik 9 mėnesiai, negalima, nes tai sukeltų vaikui neigiamas emocijas ir prieÅ¡tarautų jo interesams. Teismas vertino, kad per tokį laiko tarpÄ vaikas jau spėjo priprasti, kad namuose yra sesė ir prie jos prisiriÅ¡ti. Vaikas Å¡iuo metu lanko mokyklÄ (duomenys neskelbtini), papildomus užsiėmimus, bendrauja su draugais ir savo sese, kuriÄ , kaip nurodė ieÅ¡kovė, labai myli. 4.2. Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pažymėjo, kad atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas ir negali dirbti, neįgalumo ar nustatyto netekto nedarbingumo atsakovas neturi.

Nurodė, kad iÅ¡laikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik Å¡iandieninius vaikų poreikius, tačiau turi bÅ«ti orientuotas ir į vaikų ateitį. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sugebėtų vaikÄ iÅ¡laikyti ir gaudamas 116 Eur ieÅ¡kovės teikiamÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau, teismo vertinimu, iÅ¡laikymas vaikui turi tenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį ir sveikatos bÅ«klę, vaiko amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, todėl jam dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rÅ«bus, avalynę, lavinimo priemones), Å¡alies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 400 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, bÅ«tų optimali, tenkinant tik pačius bÅ«tiniausius vaiko poreikius. 4.3.

Sprendžiant klausimÄ dėl papildomų iÅ¡laidų nurodė, kad suruoÅ¡iant mokinį, ypač pirmokÄ , mokyklai mokslo metų pradžiai tėvai patiria iÅ¡laidas, kurios yra didesnės nei įprastai tenkinant kasdienius vaiko poreikius, kadangi tenka nupirkti vaikui naujai visus mokymosi reikmenis, kuprinę, reikalingus rÅ«bus, avalynę ir kt. Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis dėl patirtų papildomų iÅ¡laidų ir jų dydžio iÅ¡leidžiant vaikÄ Ä¯ 1 klasę, iÅ¡laidų dydis nėra nepagrįstai didelis ir atitinka Å¡iandienines rinkos kainas.

Dėl nurodytų motyvų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 212,80 Eur papildomų iÅ¡laidų, patirtų sÅ«nui pradėjus lankyti 1 klasę, priteisimo iÅ¡ atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. 4.4. Sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodė, kad vaiko gerai psichologinei bÅ«senai užtikrinti labiau priimtina yra vaiko motinos (ieÅ¡kovės) patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kurios pagrindinės nuostatos iÅ¡ esmės atitinka Å¡iuo metu nusistovėjusiÄ atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ir kuri yra priimtina jų vaikui bei tinkama įvertinant vaiko teisę į saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ .

Todėl ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta nustatyti bendravimo tvarka patvirtinta su kai kuriomis iÅ¡lygomis. 4.5. Teismas nurodė, kad atvykdamas pas vaikÄ bei parsiveždamas jį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendraudamas su juo, atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sÅ«numi, palaikyti su juo ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rÅ«pintis ir iÅ¡laidomis, kurias jis turės įgyvendindamas savo teisę. Atsakovas turi nuolatines pajamas, bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, kad iÅ¡ jų bei iÅ¡ ieÅ¡kovės gaunamo 116 Eur iÅ¡laikymo vaikui galėtų iÅ¡laikyti save ir vaikÄ .

Teismo vertinimu, atsakovas Å¡iuo metu yra pajėgus padengti kelionės į (duomenys neskelbtini) pas sÅ«nų iÅ¡laidas, o pageidavimas permesti Å¡iÄ naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, kuriai ir taip tenka kasdieninė vaiko priežiÅ«ra, be kita ko, auginančiai 9 mėnesių kÅ«dikį, neatitiktų proporcingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas atmetė atsakovo siÅ«lomÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė privalėtų atvežti vaikÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pas atsakovÄ . 4.6.

Teismas nurodė, kad vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas sekmadienį sutrumpinamas 1 valanda, nurodant, kad vaikas grÄ Å¾inamas į jo gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ iki 18.00 val., nes tai labiau atitiks vaiko interesus, kadangi vaikas turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti po kelionės iÅ¡ (duomenys neskelbtini )į (duomenys neskelbtini) bei prieÅ¡ mokslo dienÄ pirmadienį ugdymo įstaigoje pasiruoÅ¡ti pamokoms ir laiku susiruoÅ¡ti miegoti. 4.7. Nurodė, kad 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek Å¡alių vaikas turi teisę planuoti savo laikÄ , laisvalaikį, keliones, vaiko nusistovėjęs gyvenimo ritmas turi bÅ«ti kuo mažiau trikdomas. 4.8. Nurodė, kad nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, kadangi tai priklauso ne tik nuo pačių Å¡alių, bet ir nuo darbovietės administracijos, kitų darbuotojų ir pačių Å¡alių poreikių, kurie kiekvienais metais gali skirtis, todėl nustatyti, kaip siÅ«lo atsakovas, kad tais metais, kai atsakovas bendrauja su vaiku jo gimimo dienÄ , atsakovo ir vaiko leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta. 4.9.

Nurodė, jog spręsti, kad ieÅ¡kovė, su kuria liks gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas, dėl to praleis daugiau su vaiku laiko, todėl vien atsakovas su vaiku turi leisti laikÄ per jo mokyklos atostogas, nėra pagrįsta, kadangi skirtingas yra laiko leidimas su vaiku, kai jam nereikia eiti į mokyklÄ , bÅ«relius, nuo laiko, kai vaikui kasdien reikia eiti į mokyklÄ . Atostogų metu vaikas turi daugiau laisvo laiko, kurį gali iÅ¡naudoti bendram laisvalaikiui ar pramogoms su Å¡eima ir kt. Nepagrįsta bÅ«tų atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės teisę bÅ«ti su sÅ«numi jo mokyklos atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiÅ«ri Å¡alių nepilnametį vaikÄ . 4.10.

Nurodė, kad netikslingas yra ribojimas, kad bendravimas mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis negali trukti ilgiau nei 30 minučių per dienÄ , kadangi svarbiausia yra sÄ lyga, kad bendravimas tokiomis priemonėmis vyktų atsižvelgiant į vaiko norus, sveikatos bÅ«klę ir vaiko režimÄ , todėl 30 minučių ribojimas yra perteklinis ir Å¡alintinas. Teismas nesutiko ir su atsakovo siÅ«lymu nustatyti, kad elektroninio ryÅ¡io priemonėmis tėvas nevaržomai turi teisę bendrauti ne vėliau kaip iki 22 val.

Teismo nuomone, mokyklinio amžiaus vaikui (Å¡iuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimÄ ir nuolatinę, stabiliÄ bei sveikÄ gyvenimo aplinkÄ , bÅ«tina yra pailsėti, pasiruoÅ¡ti miegui anksčiau negu iki 22 val., todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas laikas bendravimui iki 20.00 val. labiau atitinka vaiko interesus. 4.11. Nurodė, kad vaiko liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios vaikas gali negalėti niekur vykti, vaikui liekant nuolat gyventi su ieÅ¡kove, jos rÅ«pestis ir atsakomybė yra slaugyti sergantį vaikÄ . 4.12.

Atmetė atsakovo siūlymus nustatyti, kad visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, būrelių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas šalims visus vaiko ugdymo klausimus derinti komunikuojant tarpusavyje yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad bylos šalys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl vaiko būrelių lankymo.

Bylos Å¡alims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sÄ lygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos Å¡alių susitarimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atsakovas F. J. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, o tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo liks nepakeista, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl apelianto bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodant, kad:

· Apeliantas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 20 val. · Apeliantui dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį (apelianto arba vaiko liga, komandiruotė, t. t.), jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį. · Vaiko vasaros atostogų metu apeliantas bendrauja su vaiku nuo kiekvienų metų birželio 15d. 10 val. iki birželio 30 d. 20 val. ir nuo tų pačių metų liepos 17 d. 10 val. iki rugpjūčio 17 d. 20 val.

· Apeliantas kas antrais metais, pradedant 2019 m., bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dienÄ , apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio Å¡ventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas Å¡venčia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), tačiau apie ketinimÄ dalyvauti Å¡ventėje kitas iÅ¡ tėvų turi praneÅ¡ti Å¡ventę organizuojančiam tėvui iÅ¡ anksto prieÅ¡ 1 dienÄ .

· Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko mokyklos rudens ir žiemos (ne Kalėdų, o papildomų atostogų, kurios paprastai bÅ«na vasario mėnesį) atostogų metu, nuo paskutinės mokslų dienos, prieÅ¡ prasidedant atostogoms, 20 val. iki paskutinės atostogų dienos 20 val. · Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko Kalėdų atostogų metu vienais metais, pradedant 2019 m., nuo paskutinės mokslų dienos, prieÅ¡ prasidedant atostogoms, 20 val. iki gruodžio 27 d. 20 val., o kitais metais nuo gruodžio 27 d. iki paskutinės atostogų dienos 20 val.

Å ventes su vaiku Å¡iuo laikotarpiu Å¡venčia tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu leidžia laikÄ . · Apeliantas bendrauja su vaiku vaiko pavasario (Velykų) atostogų metu kas antrais metais, pradedant 2020 m., nuo paskutinės mokslų dienos, prieÅ¡ prasidedant atostogoms, 20 val. iki paskutinės atostogų dienos 20 val. Velykų Å¡ventes su vaiku Å¡iuo laikotarpiu Å¡venčia tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu leidžia laikÄ . · Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais per Tėvo dienÄ ir per savo gimtadienį, o motina – per Motinos dienÄ ir per savo gimtadienį.

Jei minėtų Å¡venčių dienos sutampa su kito iÅ¡ tėvu bendravimo su vaiku savaitgaliu, pirmenybė teikiama tam iÅ¡ tėvų, kurio Å¡ventinis savaitgalis yra. Kito iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku savaitgalis nukeliamas į artimiausiÄ po jo einantį savaitgalį. · Apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigas kitu nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laikÄ , jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiÅ«ros procesui.

Apie tai ieÅ¡kovė turi bÅ«ti informuojama SMS žinute ar telefonu. · Visais anksčiau nurodytais atvejais, iÅ¡skyrus 9 punkte nurodytÄ atvejÄ , vaikÄ bendravimui su tėvu į tėvo nurodytÄ vietÄ savo lėšomis pristato ieÅ¡kovė, o vaikÄ grÄ Å¾ina į namus pas ieÅ¡kovę savo lėšomis apeliantas. · Tėvas įsipareigoja prieÅ¡ dienÄ iki tėvo bendravimo su vaiku pradžios informuoti ieÅ¡kovę SMS žinute arba telefonu, ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų praleisti jam skirto laiko su tėvu.

· Tėvas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis vaiko namuose esančiomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir t. t.), jei vaikas to pageidauja ir yra laisvas nuo užsiėmimų, tačiau ne vėliau kaip iki 22 val. · Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, bÅ«relių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su apeliantu, neįvertino bylai svarbių apelianto nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo reikÅ¡mingus faktus, tokius kaip vaiko nuteikinėjimas, motinos smurtas prieÅ¡ vaikÄ , dėmesio vaikui stygius naujoje ieÅ¡kovės Å¡eimoje. 5.2.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė nustatinėja įvairius ribojimus, kiek ir iki kada vaikas gali bendrauti su tėvu telefonu ar programa Skype, nederina su atsakovu sprendimų dėl mokyklos ir popamokinės veiklos organizavimo, reikalauja pateikti įvairiausius įrodymus, su kuo ir kada vaikas bus, kai bus su tėvu, jei tėvui reikės eiti į darbÄ . Visa tai, atsakovo vertinimu, yra perteklinės sÄ lygos, kurių tikslas – ne vaiko interesai, o siekis pasunkinti tėvui galimybę dalyvauti vaiko auginime, nuteikti vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , parodyti jį kaip svetimÄ . 5.3.

Nurodo, kad teismas nevertino, jog ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ vaikÄ ir kad vaikas dėl to buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ gyventi su tėvu, o savo nuomonę pakeitė tik vėliau, kai buvo ieÅ¡kovės nuteiktas. Atsakovo nuomone, nors ieÅ¡kovė ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2018 m. vasario 27 d. sudavė vaikui, tačiau pats sudavimo faktas taip ir liko nepaneigtas (tai nurodyta 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus nutarime atsisakyti atnaujinti nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), net pati ieÅ¡kovė to neneigia, tik kitaip savo veiksmÄ interpretuoja. 5.4.

Nurodo, kad apeliantas gauna nuolatines pajamas, gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visos tinkamos sÄ lygos gyventi vaikui. Apeliantas gyvena vienas, kitų iÅ¡laikytinių neturi, dėl to visÄ dėmesį gali skirti sÅ«naus poreikiams. Tuo tarpu ieÅ¡kovė Å¡iuo metu augina dar vienÄ vaikÄ , todėl negali skirti tiek savo laiko ir dėmesio berniukui, kiek jo skirti gali atsakovas. 5.5. Nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ persikraustyti gyventi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (atstumas 200 km), tai padarė esminę įtakÄ sÅ«naus ir tėvo bendravimui, t. y. akivaizdu, kad dėl tokio didelio atstumo tėvas ir sÅ«nus nebegali matytis taip dažnai. 5.6.

Nurodo, kad apelianto praÅ¡oma nustatyti tvarka, pagal kuriÄ vaikÄ bendravimui su tėvu į tėvo nurodytÄ vietÄ savo lėšomis pristato ieÅ¡kovė, o vaikÄ grÄ Å¾ina į namus pas ieÅ¡kovę savo lėšomis apeliantas, tokiu bÅ«du padalijant pusiau tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės tokio vežiojimo sÄ naudas (tiek fizinių jėgų, tiek ir finansines), atitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. 5.7. Nurodo, kad apeliantui bendravimo laikas nuo penktadienio 17 val. nėra praktiÅ¡kas, nes apeliantas objektyviai nespėtų tokiu metu atvažiuoti pasiimti vaiko, nes apeliantas penktadieniais dirba iki 17 val.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas vaikÄ parvežti į (duomenys neskelbtini) pageidautų 20 val., t. y. valanda vėliau, nei nustatė teismas, ir pasiimi vėliau – 19 val. 5.8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimÄ ribojimo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad tai yra bÅ«tina, o bÅ«tent, kad apeliantas tokia teise piktnaudžiautų. Vadinasi, nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokiam ribojimui nebuvo, dėl Å¡ios priežasties toks ribojimas naikintinas ir atitinkamai apeliantas praÅ¡o nustatyti tokiÄ tvarkÄ : apeliantui dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku (apelianto arba vaiko liga, komandiruotė, t. t.), jo ir vaiko bendravimas turi bÅ«ti perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį, nenustatant tam jokių ribojimų. 5.9.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo kito tėvo teises, nurodydamas, kad dalyvauti vaiko gimtadienio Å¡ventėje vienas iÅ¡ tėvų galėtų tik tuo atveju, jeigu kitas vaiko tėvas neprieÅ¡taraus. Taip pat, kad nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ , kad tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dienÄ , apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Apeliantas nėra įpareigotas iÅ¡eiti kasmetinių atostogų bÅ«tent tuo metu, kai vaikas leis pas jį vasaros atostogų dalį, t. y. kad visų vasaros atostogų dalies metu, kai vaikas bus pas apeliantÄ , apeliantas nedirbs.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas atitinkamai praÅ¡o nustatyti tokiÄ tvarkÄ : apeliantas kas antrais metais, pradedant 2019 m., bendrauja su vaiku vaiko gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini). Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimimo dienÄ , apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio Å¡ventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas Å¡venčia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), tačiau apie ketinimÄ dalyvauti Å¡ventėje kitas iÅ¡ tėvų turi praneÅ¡ti Å¡ventę organizuojančiam tėvui iÅ¡ anksto prieÅ¡ 1 dienÄ . 5.10.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi, vaikui su tėvu per vasaros atostogas leidus bendrauti tik 14 dienų, taip pat dėl mokyklos atostogų (rudens ir žiemos) pažymi, kad apeliantas gyvena kitame nei ieÅ¡kovė su vaiku mieste, jis fiziÅ¡kai neturi galimybių pamatyti vaikÄ ir bendrauti su juo dažniau, tuo tarpu ieÅ¡kovė gyvena su vaiku, jį augina, ir praleidžia su juo didesnę laiko dalį. 5.11. Nurodo, kad apeliantas praÅ¡o pakeisti tokiÄ pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarka Å v.

Kalėdų ir Å v. Velykų atostogų metu. Apelianto nuomone, jo praÅ¡oma paskirti tvarka maksimaliau užtikrintų jo galimybes bendrauti su vaiku. 5.12. Nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per Tėvo ir Motinos dienÄ bei Å¡alių gimtadienius laikytina nepagrįsta, nes apeliantas nepraÅ¡o nustatyti, kad vaikas turi su atitinkamu tėvu praleisti visÄ jo gimimo dienÄ , iÅ¡skyrus savaitgalius. LogiÅ¡ka ir suprantama, kad vaiko tėvai turi teisę, kad ir porÄ valandų savo gimimo dienÄ praleisti su vaiku. 5.13.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto bendravimÄ su vaiku iki 20 val. Atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius nepagrįstai numatyta, kad apelianto bendravimas su vaiku visais atvejais vyksta abiem tėvams objektyviai įvertinus vaiko norus, sveikatos bÅ«klę bei pageidavimus. Dėl Å¡ių aplinkybių, apelianto įsitikinimu, pagrįsta ir teisinga bÅ«tų nustatyti, kad apeliantas turi teisę bendrauti su vaiku, jei vaikas to pageidauja. 5.14. PraÅ¡o įtraukti Å¡iuos papildomus punktus į bendravimo tvarkÄ :

1. Apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigas kitu, nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laikÄ , jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiÅ«ros procesui. Apie tai ieÅ¡kovė turi bÅ«ti informuojama SMS žinute ar telefonu.

2. Visais anksčiau nurodytais atvejais, iÅ¡skyrus ankstesnį nurodytÄ atvejÄ , vaikÄ bendravimui su tėvu į tėvo nurodytÄ vietÄ savo lėšomis pristato ieÅ¡kovė, o vaikÄ grÄ Å¾ina į namus pas ieÅ¡kovę savo lėšomis apeliantas.

3. Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, bÅ«relių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu. 5.15. Sutinka su pirmosios instancijos priteista iÅ¡laikymo suma – 200 Eur, tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta nebus keičiama. Tačiau vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius kartu su juo, iÅ¡ ieÅ¡kovės vaiko iÅ¡laikymui priteisti analogiÅ¡kÄ sumÄ â€“ 200 Eur.

6. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimo motyvai: 6.1. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta ir apeliantas neįrodė, kad sÅ«nus yra nuteikinėjamas prieÅ¡ tėvÄ , o lokaciniai dalykai, bendravimo galimybės nėra susijusios su bÅ«tinybe keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ tai bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, kuris taip pat buvo sprendžiamas.

Vien tai, kad Å¡alys gyvena skirtinguose miestuose, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. 6.2. Nurodo, kad byloje nėra pateikta reikÅ¡mingų duomenų apie ieÅ¡kovės smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ ar apie tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos sÄ lygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamÄ ar žalingÄ ieÅ¡kovės elgesį su nepilnamečiu sÅ«numi, vaiko nepriežiÅ«rÄ , netinkamÄ auklėjimÄ ar draudimÄ bendrauti vaikui su tėčiu. 6.3. Nurodo, kad apeliaciniu skundu atsakovas nebeturi teisės reikÅ¡ti reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės po 200 Eur vaiko iÅ¡laikymui, nes prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas reiÅ¡kė reikalavimÄ sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su juo, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti sÅ«nui 116 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ .

Taip keisdamas savo reikalavimÄ atsakovas parodo, kad jis nežino, kiek iÅ¡laikymo reikia vaikui – savo pozicijÄ atsakovas keičia priklausomai nuo to, ar jam bÅ«tų palanki teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos. Toks atsakovo elgesys ne tik yra nesÄ Å¾iningas, bet ir parodantis, kad atsakovui svarbu ne vaiko gerovė, bet asmeninės ambicijos. 6.4. Nurodo, kad apeliantui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, o byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių sveikatos sutrikimų atsakovas apskritai negalėtų vykti į keliones. 6.5.

Nurodo, kad 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas, nes ieÅ¡kovė su Å¡eima savaitgalius planuoja iÅ¡ anksto – užsakinėja bilietus į renginius, organizuoja keliones, todėl palikus nekontroliuojamÄ savaitgalių keitimo tvarkÄ , bÅ«tų sukeltas dar didesnis Å¡alių tarpusavio konfliktas, ir ieÅ¡kovei bÅ«tų visiÅ¡kai atimta galimybė planuoti savo ir vaiko laikÄ . 6.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvo ir sÅ«naus bendravimo klausimÄ per atostogas ir Å¡ventes, visiÅ¡kai pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«loma vaiko ir tėvo bendravimo Å¡venčių metu tvarka.

Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo lygiÄ teisę bÅ«ti su vaiku vaiko Å¡v. Velykų atostogų metu, papildė bendravimo tvarkÄ , numatant, kad kas antrais metais atsakovas turės teisę bÅ«ti su vaiku ir jo Å¡v. Velykų atostogų metu. 6.7. Nurodo, kad sÄ lyga susitarti dėl dalyvavimo vaiko gimtadienio Å¡ventėje neriboja kito iÅ¡ tėvų galimybės pasveikinti su gimtadieniu vaikÄ ar perduoti jam dovanas. 6.8. Nurodo, kad atsakovas nesupranta ir nežino sÅ«naus paros režimo – sutikus su atsakovo nuostata, kad vaikas gali bendrauti telefonu iki 22.00 val., nepagrįstai nusikeltų vaiko miego laikas ir tai neatitiktų vaiko interesų. 6.9.

Nurodo, kad vaiko liga nėra trukdis apeliantui pasidomėti vaiko sveikata, paskambinti vaikui ar pan. 6.10. Nurodo, kad Å¡alims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sÄ lygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos Å¡alių susitarimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta keisti nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 10. IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ pridėti papildomus dokumentus – ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimÄ dėl 2019 m. balandžio 19–21 d. Å¡ventinio savaitgalio. Nurodė, kad Å¡ventinį Å¡v. Velykų savaitgalį, tiksliau 2019 m. balandžio 21–22 dienomis, susiklostė nemaloni situacija, kai atsakovas 2019 m. balandžio 21 d., sekmadienį, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sÅ«naus pagal 2018 m. vasario 9 d.

Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ . Nė viena iÅ¡ Å¡alių neginčija, kad bendrauti su sÅ«numi savaitgalį nuo 2019 m. balandžio 19 d. penktadienio 17.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. sekmadienio 18.00 val. imtinai priklausė atsakovui, tačiau atsakovas nusprendė, kad jam priklauso su sÅ«numi bendrauti ir per Å¡v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , t. y., ir 2019 m. balandžio 22 d., nes neva taip paraÅ¡yta teismo nutartyje.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir pateikti įrodymai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei bendravimo tvarkos nustatymo ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡ių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimÄ , apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Dėl apeliacinio skundo dalyko 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas po 116 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatyta, kad sūnaus auklėjime atsakovas dalyvaus be apribojimų, o bet kurios šalies teisė dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytÄ 116 Eur iÅ¡laikymo vaikui dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo 212,80 Eur papildomų vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidų bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su atsakovu, nustatyti jo nurodomÄ ieÅ¡kovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 116 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡alių vaiko, gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.

Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7413-639/2014 nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį ir priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 200 Eur kas mėnesį. Nustatė ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ su kai kuriomis iÅ¡lygomis. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino svarbių atsakovo nurodytų aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo reikÅ¡mingus faktus – tokius kaip vaiko nuteikinėjimas, motinos smurtas prieÅ¡ vaikÄ , dėmesio vaikui stygius naujoje ieÅ¡kovės Å¡eimoje.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų pakeitimo, antrasis iÅ¡ tėvų turi įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų – nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka atsakovui. Vienas iÅ¡ esminių dalykų, kuriuos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pabrėžia atsakovas, yra tas, kad ieÅ¡kovė, atsakovo teigimu, nuteikinėja sÅ«nų prieÅ¡ apeliantÄ , sunkina jam galimybę bendrauti su sÅ«numi ir piktnaudžiauja savo padėtimi, t. y. tuo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), tai labai sunkina atsakovui galimybę maksimaliai dažnai matytis su sÅ«numi.

Apelianto nuomone, bÅ«tent ieÅ¡kovės sprendimas persikraustyti gyventi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) padarė esminę įtakÄ sÅ«naus ir tėvo bendravimui, tai neva neigiamai paveikė vaikÄ , kuriam trÅ«ksta tėvo, ir tai yra esminis aplinkybių pasikeitimas, kuris turėjo bÅ«ti įvertintas teismo, kaip sudarantis pagrindÄ peržiÅ«rėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ .

16. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad Å¡alių sÅ«nus bÅ«tų nuteikinėjamas prieÅ¡ tėvÄ , atsakovas jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

17. Tarp Å¡alių atsiradęs atstumas ir bendravimo galimybės, ieÅ¡kovei persikrausčius į (duomenys neskelbtini), nėra susiję su bÅ«tinybe keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ tai bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Apelianto argumentas, kad, kai Å¡alys skyrėsi, jokių ieÅ¡kovės planų pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ nebuvo, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nei santuokos nutraukimas, nei kitos aplinkybės nedraudžia ieÅ¡kovei laisva valia keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje. Taigi vien tai, kad Å¡alys gyvena skirtinguose miestuose, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su apeliantu, atstumas tarp Å¡alių vis tiek nepasikeistų.

18. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeitė, persikraustydama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), dar 2016 metų liepos mėnesį, į (duomenys neskelbtini) rajonÄ ieÅ¡kovė persikraustė 2016 metų spalio mėnesį, ir iki pat ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos apeliantas nesikreipė dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar bendravimo su vaiku naujos tvarkos nustatymo. Taigi 1,5 metų apeliantui atsiradęs atstumas tarp jo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko buvo priimtinas.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , nenustatė, kad byloje bÅ«tų pateikta įrodymų apie netinkamas vaiko gyvenamÄ sias sÄ lygas pas ieÅ¡kovę, apie vaiko nuteikinėjimÄ prieÅ¡ apeliantÄ ar kitas iÅ¡ esmės pasikeitusias aplinkybes. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad vaikui pas jį gyventi bÅ«tų geriau, nes jis gauna nuolatines pajamas, gyvena nuomojamame bute, kuriame yra visos tinkamos sÄ lygos gyventi vaikui, jis nuo pat sÅ«naus gimimo rÅ«pinasi sÅ«naus gerove, domisi sÅ«numi, jo pomėgiais, prisideda prie jo iÅ¡laikymo, tačiau visos Å¡ios aplinkybės niekaip nepagrindžia poreikio keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes ieÅ¡kovė lygiai taip pat sudaro geras sÄ lygas vaikui, juo rÅ«pinasi, prisideda prie jo auklėjimo – tai yra abiejų tėvų teisės ir pareigos, o ne iÅ¡ esmės pasikeitusios aplinkybės.

20. Byloje surinkti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kai rÅ«pinasi sÅ«numi, jo ugdymu – byloje nustatyta, kad mama nuolatos domisi vaiku, jo pasiekimais, siekia vaikui padėti, vaikas lanko ne vienÄ ugdymo bÅ«relį, ieÅ¡kovė dalyvauja ugdymo įstaigų susirinkimuose. Byloje taip pat nustatyta, kad vaikas turi draugų kaimynystėje pas mamÄ , o pas tėtį draugų neturi. Taip pat nėra duomenų, jog apeliantui bÅ«tų sudaromos kliÅ«tys su vaiku bendrauti – pats vaikas posėdžio metu patvirtino, kad gali bet kada paskambinti tėčiui, nurodė, jog žino, kad vienas jo savaitgalis yra bÅ«ti su tėčiu, kitas su mama.

21. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovė smurtavo prieÅ¡ vaikÄ ir, jo nuomone, nors ieÅ¡kovė ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2018 m. vasario 27 d. sudavė vaikui, tačiau pats sudavimo faktas taip ir liko nepaneigtas. Teisėjų kolegija negali sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pažymėjo, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti reikÅ¡mingi duomenys:

1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje buvo nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko kūne sužalojimų nėra;

2) Užliedžių seniūnijos duomenimis, jokių nusiskundimų dėl ieškovės seniūnijoje negauta;

3) ieÅ¡kovės Å¡eima nėra ir nebuvo įtraukta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ ;

4) pagal policijos registruojamų įvykių registro duomenis, jokių smurto artimoje aplinkoje praneÅ¡imų neregistruota, taip pat jokių administracinių nusižengimų bylų teisenų dėl vaiko nepriežiÅ«ros ar dėl kitų administracinių nusižengimų nepradėta. Jokių kitų skundų, praneÅ¡imų, neigiamų atsiliepimų iÅ¡ ieÅ¡kovės kaimynų ar kitų asmenų negauta. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos specialistės pokalbio su vaiku metu vaikas nurodė, kad su mama gerai sutaria, myli mamÄ , su mama pykstasi tik kartais, mama labai nepyksta, jie pasikalba, kodėl taip vaikas padarė, pasako, kas negerai, ir viskas.

Jokių aplinkybių, kad ieÅ¡kovė smurtautų prieÅ¡ vaikÄ ar jį skriaustų, pokalbio metu neužfiksuota. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu atliktos nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologe metu vaikas taip pat nenurodė, kad mama ar jos vyras M. jį skriaustų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas patiria smurtÄ ieÅ¡kovės Å¡eimoje, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Taip pat pažymėtina, kad vaikas su ieÅ¡kove gyvena jau ilgÄ laikÄ â€“ nuo pat gimimo, ir liko su ja po Å¡alių santuokos nutraukimo, vaikas auga kartu su sesute, o brolio ir sesers iÅ¡skyrimas neturėtų bÅ«ti toleruojamas, tuo labiau, ilgalaikės, nusistovėjusios aplinkos keitimas vaikui galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurių byloje nenustatyta. Nepilnamečiam vaikui reikalingas pastovumas ir stabilumas, tÄ patvirtino ir teisme atliktos vaiko apklausos metu psichologė, pateikusi bylos Å¡alims iÅ¡vadas. Teismo psichologė nurodė, kad vaikas turi ryšį su abiem tėvais, tačiau matyti natÅ«ralus prisiriÅ¡imas prie mamos. Pats vaikas apklausos metu nurodė, kad norėtų gyventi su mama, nes yra sesė, su mama yra daugiau kÄ veikti, pas tėtį nėra kÄ veikti.

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieÅ¡kovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas iÅ¡vadas, vaiko apklausÄ , nustatė, kad byloje nėra pateikta reikÅ¡mingų duomenų apie ieÅ¡kovės smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , ar apie tai, kad ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos sÄ lygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamÄ ar žalingÄ ieÅ¡kovės elgesį su nepilnamečiu sÅ«numi, vaiko nepriežiÅ«rÄ , netinkamÄ auklėjimÄ ar draudimÄ bendrauti vaikui su tėčiu, ir todėl atmetė apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kuri neatitinka maksimalaus gyvenančio skyrium tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime principo.

25. Nors byloje abi Å¡alys reiÅ¡kė reikalavimus nustatyti bendravimo tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Å¡alių sÅ«nui, kuriam greitai sukaks aÅ¡tuoneri metai, Å¡iuo metu yra ypač svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinkÄ , sukurti aiÅ¡kų ir struktÅ«rizuotÄ kasdienio gyvenimo ritmÄ , kurio besilaikant vaikui bÅ«tų aiÅ¡kus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmeninis laikas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs abiejų bylos Å¡alių pateiktÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko gerai psichologinei bÅ«senai užtikrinti labiau priimtina yra ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka su kai kuriomis iÅ¡lygomis.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paėmęs vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾ina jį į vaiko gyvenamÄ jÄ arba į kitÄ Å¡alių sutartÄ vietÄ . Apeliantas praÅ¡o nustatyti, kad jis su vaiku bendrauja porinių savaičių savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., taigi ir vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir vaiko grÄ Å¾inimÄ pavėlinant 2 valandomis.

Be to, vaikÄ bendravimui su tėvu į tėvo nurodytÄ vietÄ savo lėšomis pristato ieÅ¡kovė, o vaikÄ grÄ Å¾ina į namus pas ieÅ¡kovę savo lėšomis apeliantas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas kelionių laiko ir kuro sÄ naudų iÅ¡laidas paskyrė jam, nes jam nerekomenduotinos kelionės laisvu nuo darbo metu, be to, apeliantui penktadienį po darbo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pasiimti vaiko ir parvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gali bÅ«ti nesaugu.

27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ginčas Å¡iuo klausimu yra kilęs dėl to, kas ir kaip turėtų pristatyti vaikÄ bendravimui su tėvu. Apelianto argumentai dėl nuovargio ir sveikatos problemų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuovargis yra subjektyvus kriterijus ir nelaikytinas priežastimi apeliantui neatvykti pasiimti vaiko – tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė, tiek ir pats vaikas taip pat per dienÄ pavargsta, kaip ir bet kuris žmogus. O vertinti, kad apeliantui vairuoti automobilį yra mažiau saugu, negu ieÅ¡kovei, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai yra gydomi medikamentais arba tiesiog stebimi, todėl byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių sveikatos sutrikimų apeliantas apskritai negalėtų vykti į keliones.

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas akcentuoja geriausius vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atvykdamas pas vaikÄ ir parsiveždamas jį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendraudamas su juo kelionės metu, atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sÅ«numi, palaikyti su juo ryšį, todėl paties atsakovo pareiga yra rÅ«pintis ir iÅ¡laidomis, kurias jis turės įgyvendindamas savo teisę.

29. Apelianto siÅ«lymÄ paimti vaikÄ penktadienį 19.00 val. ir grÄ Å¾inti sekmadienį 20.00 val. teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu, nes aptariamu siÅ«lymu nebus labiau užtikrinti geriausi vaiko interesai. Pirmosios instancijos teismo nustatytas vaiko pasiėmimo ir sugrÄ Å¾inimo dienos laikas yra normalus, atitinkantis vaikų dienos režimo poreikius, todėl nekeistinas.

30. Teisėjų kolegija taip pat vertina ir ieÅ¡kovės pateiktus papildomus įrodymus – Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantas nesilaikė Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kadangi 2019 m. balandžio 21 d., sekmadienį, apeliantas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sÅ«naus sutartu laiku. Nekyla ginčo, kad bendrauti su sÅ«numi savaitgalį nuo 2019 m. balandžio 19 d. penktadienio 17.00 val. iki 2019 m. balandžio 21 d. sekmadienio 18.00 val. imtinai priklausė atsakovui, tačiau atsakovas nusprendė, kad jam priklauso su sÅ«numi bendrauti ir per Å¡v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ , t. y. ir 2019 m. balandžio 22 d., nes neva taip paraÅ¡yta teismo nutartyje.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. vasario 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas nustatė laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ â€“ atsakovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio penktadienio 17.00 val., pasiėmęs sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir parvežti sÅ«nų į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ to savaitgalio sekmadienio vakarÄ , bet ne vėliau kaip iki 18.00 val. Savaitgalių skaičiavimas pradedamas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d.

Pagal 2019 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris neįsiteisėjęs dėl atsakovo pateikto apeliacinio skundo, bendravimo tvarkos 13 punkte numatyta, kad su vaiku atsakovas bendrauja porinių metų Å¡v. Velykų abi dienas, o neporiniais metais Å¡ias Å¡venčių dienas vaikas praleidžia su motina. Taigi, nors ir bÅ«tų įsiteisėjęs teismo sprendimas, Å¡iais neporiniais 2019 metais bendrauti su vaiku priklausytų ieÅ¡kovei, o ne atsakovui. Taigi atsižvelgiant į apelianto elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo sÄ Å¾iningo laikymosi ateityje jo paties praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos.

32. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimÄ ribojimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovui dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį tomis pačiomis sÄ lygomis. Pasinaudoti teise perkelti bendravimÄ Ä¯ atsakovui nepriklausantį savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus. IÅ¡imtiniais atvejais atsakovui pageidaujant su vaiku bendrauti jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį (siekiant su vaiku dalyvauti kokioje nors Å¡ventėje, iÅ¡vykoje ar pan.), atsakovas privalo apie tai informuoti ieÅ¡kovę ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų. Pasinaudoti teise bendrauti su vaiku jam nepriklausantį neporinės savaitės savaitgalį atsakovas gali ne daugiau nei 4 kartus per metus.

33. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad toks ribojimas yra bÅ«tinas ar kad apeliantas tokia teise perkelti bendravimÄ Ä¯ atsakovui nepriklausantį savaitgalį piktnaudžiautų, todėl toks ribojimas naikintinas ir atitinkamai apeliantas praÅ¡o nustatyti, kad jam dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku jam tenkantį savaitgalį, jo ir vaiko bendravimas turi bÅ«ti perkeliamas į kitÄ artimiausiÄ savaitgalį, nenustatant tam jokių ribojimų.

34. Teisėjų kolegija negali pritarti apelianto argumentams, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į psichologės rekomendacijas siekti užtikrinti kuo stabilesnę situacijÄ vaikui, į tai, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, jog žino, kad vienas savaitgalis yra skirtas bendrauti su tėčiu, kitas savaitgalis yra skirtas laikui su mama, todėl 4 kartų per metus keitimo ribojimo įvedimas yra tikslingas.

35. Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek Å¡alių vaikas turi teisę planuoti savo laikÄ , laisvalaikį, keliones, vaiko nusistovėjęs gyvenimo ritmas turi bÅ«ti kuo mažiau trikdomas. Taigi esminis pagrindas tokiam ribojimui yra vaiko interesas – bÅ«tinybė jam užtikrinti stabilumÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo teise piktnaudžiautų, tačiau, kaip jau buvo pažymėta Å¡ios nutarties 29 punkte, pagal ieÅ¡kovės pateiktus papildomus įrodymus, matyti prieÅ¡ingai – apeliantas nesilaikė Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos.

Taip pat, remiantis ieÅ¡kovės pateiktu paaiÅ¡kinimu, matyti, kad apeliantas be priežasties yra praleidęs 9 savo savaitgalius, taip pat yra bandęs juos keisti, todėl palikus nekontroliuojamÄ savaitgalių keitimo tvarkÄ , bÅ«tų sukeltas dar didesnis Å¡alių tarpusavio konfliktas, ir ieÅ¡kovei bÅ«tų visiÅ¡kai atimta galimybė planuoti savo ir vaiko laikÄ . Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl apelianto teisės perkelti bendravimÄ ribojimo.

36. Apeliantas taip pat praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose nurodoma, kad atsakovas organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio Å¡ventes poriniais metais. Atsakovui neprieÅ¡taraujant, ieÅ¡kovė dalyvauja vaiko gimtadienio Å¡ventėje, atsakovui prieÅ¡ 2 dienas jai praneÅ¡ant Å¡ventės vietÄ ir laikÄ . IeÅ¡kovė organizuoja ir rengia vaiko gimtadienio Å¡ventes neporiniais metais. IeÅ¡kovei neprieÅ¡taraujant, atsakovas dalyvauja vaiko gimtadienio Å¡ventėje, ieÅ¡kovei prieÅ¡ 2 dienas jam praneÅ¡ant Å¡ventės vietÄ ir laikÄ . SÅ«naus gimtadienio dienÄ tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaikÄ su gimtadieniu, perduoti dovanas.

37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo kito tėvo teises, nustatydamas, kad dalyvauti vaiko gimtadienio Å¡ventėje vienas iÅ¡ tėvų galėtų tik tuo atveju, jeigu kitas vaiko tėvas neprieÅ¡taraus. Todėl praÅ¡o, kad bÅ«tų nustatyta, jog jis kas antrais metais, pradedant 2019 metais, bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) dienÄ . Tais metais, kai apeliantas bendrauja su vaiku jo gimtadienio dienÄ , apelianto ir jo vaiko kartu leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini). Vaiko gimtadienio Å¡ventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas Å¡venčia savo gimtadienį, tačiau apie ketinimÄ dalyvauti Å¡ventėje kitas iÅ¡ tėvų turi praneÅ¡ti Å¡ventę organizuojančiam tėvui iÅ¡ anksto prieÅ¡ 1 dienÄ .

38. Teisėjų kolegija tokį apelianto praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi apeliantas nėra ir negali bÅ«ti įpareigotas iÅ¡eiti kasmetinių atostogų bÅ«tent tuo metu, kai vaikas leis pas jį vasaros atostogų dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nė vienas iÅ¡ tėvų negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, kadangi tai priklauso ne tik nuo pačių Å¡alių, bet ir nuo darbovietės administracijos, kitų darbuotojų ir pačių Å¡alių poreikių, kurie kiekvienais metais gali skirtis, todėl nustatyti taip, kaip siÅ«lo apeliantas, kad tais metais, kai jis bendrauja su vaiku jo gimtadienio dienÄ , atsakovo ir vaiko leidžiamų vaiko vasaros atostogų liepos mėnesio dalis prasideda atitinkamai (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta.

39. Be to, pažymėtina, kad sÄ lyga susitarti dėl dalyvavimo gimtadienio Å¡ventėje neriboja kito iÅ¡ tėvų galimybės pasveikinti vaikÄ su gimtadieniu ar perduoti jam dovanas, kÄ nepagrįstai nurodo apeliantas. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimus įvairiais vaikÄ liečiančiais klausimais, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis sieja itin konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dalyvauti vaiko gimtadienio Å¡ventėje vienas iÅ¡ tėvų galėtų tik tuomet, jeigu kitas vaiko tėvas neprieÅ¡taraus, nes vaikui, ypač per savo gimtadienį, tikrai nedera matyti tėvų nesutarimų.

40. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi, vaikui su tėvu per vasaros atostogas leidus bendrauti tik 14 dienų, taip pat dėl mokyklos atostogų (rudens ir žiemos) pažymi, kad apeliantas gyvena kitame nei ieÅ¡kovė su vaiku mieste, jis fiziÅ¡kai neturi galimybių pamatyti vaikÄ ir bendrauti su juo dažniau, tuo tarpu ieÅ¡kovė gyvena su vaiku, jį augina ir praleidžia su juo didesnę laiko dalį. Taip pat praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ Å¡v.

Kalėdų ir Å¡v. Velykų atostogų metu. Apeliantas siÅ«lo nustatyti jo su vaiku leidžiamÄ atostogų laikÄ konkrečiomis dienomis kiekvienais metais, t. y. nurodant, kad atsakovas su vaiku vasaros atostogų metu bendrauja nuo kiekvienų metų birželio 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo tų pačių metų liepos 17 d. iki rugpjūčio 17 d., visas vaiko mokyklos rudens ir žiemos atostogas, Kalėdų atostogas kas antrus metus arba nuo paskutinės mokslo dienos iki gruodžio 27 d. arba nuo gruodžio 27 d. iki paskutinės atostogų dienos bei Velykų atostogas kas antrais metais.

Apelianto nuomone, jo prašoma paskirti tvarka maksimaliau užtikrintų jo galimybes bendrauti su vaiku.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 7–13 punktus, susijusius su apelianto bendravimu su vaiku per atostogas ir Å¡venčių metu, daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas apribojo apelianto teises į maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi, atmestini kaip nepagrįsti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvo ir sÅ«naus bendravimo klausimÄ per atostogas ir Å¡ventes, visiÅ¡kai pagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«loma vaiko ir tėvo bendravimo Å¡venčių metu tvarka. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo lygiÄ teisę bÅ«ti su vaiku ir vaiko Å¡v. Velykų atostogų metu, net papildė bendravimo tvarkÄ , kad kas antrais metais atsakovas turės teisę bÅ«ti su vaiku ir jo Å¡v. Velykų atostogų metu.

43. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vasaros atostogų metu nei atsakovas, nei ieškovė negali tiksliai prognozuoti ir įvertinti, kada kiekvienais metais prasidės ir baigsis jų kasmetinės atostogos, todėl šiuo atveju ieškovės siūloma tvarka, kad atsakovas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų arba 2 kartus po 7 iš eilės einančias kalendorines dienas, yra logiškesnė. Be to, atsakovo nurodomas 14 dienų terminas nėra jo bendravimo su vaiku teisės ribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad 14 dienų laikotarpio trukmė grindžiama LR darbo kodekse įtvirtintų darbuotojams suteikiamų kasmetinių apmokamų atostogų trukme, kurios lygiomis dalimis paskirstytos vaikų tėvams, taigi šiuo aspektu atsakovo teisės nėra suvaržytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė, su kuria liks gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas, praleis daugiau su vaiku laiko, ir dėl to atsakovas su vaiku turi leisti daugiau laiko per jo mokyklos atostogas, kadangi laiko leidimas su vaiku, kai jam nereikia eiti į mokyklÄ , bÅ«relius, skiriasi nuo laiko, kai vaikui kasdien reikia eiti į mokyklÄ . Taigi nepagrįsta bÅ«tų atimti iÅ¡ ieÅ¡kovės teisę bÅ«ti su sÅ«numi jo mokyklos atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiÅ«ri Å¡alių nepilnametį vaikÄ .

45. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per Tėvo ir Motinos dienÄ (14 punktas) laikytina nepagrįsta, nes teismas neįtvirtino punkto, jog vaikas bendrauja su tėvais ir per jų gimtadienius.

46. Teisėjų kolegija tokį apelianto siÅ«lymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , kadangi Å¡ios nuostatos dėl Tėvo, Motinos dienos ir Å¡alių gimtadienių nėra tarpusavyje susijusios. Pažymėtina, kad Tėvo, Motinos diena visada Å¡venčiama savaitgalį, o vaiko tėvų gimtadienių dienos nebÅ«tinai visada sutaps su savaitgaliais ar kitomis dienomis, kai vaikui nereikia eiti į mokyklÄ , o vaikas, iÅ¡skyrus tam tikrus iÅ¡imtinius atvejus, privalo lankyti ugdymo įstaigÄ ir negalėtų praleisti pamokų vien tam, kad Å¡vęstų su tėvais jų gimtadienius. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas bendravimo tvarkos punktas neatima galimybės vaikui pasveikinti kiekvienÄ iÅ¡ tėvų per jo gimtadienį ar įteikti kiekvienam iÅ¡ tėvų dovanėlę ar pan.

47. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka mobiliojo / internetinio ryÅ¡io priemonėmis iki 20.00 val. Apeliantas praÅ¡o nustatyti, kad jis turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis vaiko namuose esančiomis ryÅ¡io priemonėmis, jei vaikas to pageidauja ir yra laisvas nuo užsiėmimų, tačiau ne vėliau kaip iki 22.00 val. Jo nuomone, teismas nepagrįstai apribojo bendravimÄ su vaiku iki 20.00 val.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siÅ«lymas neužtikrina geriausių vaiko interesų, kadangi mokyklinio amžiaus vaikui (Å¡iuo metu pradinukui), siekiant užtikrinti vaiko dienos režimÄ ir nuolatinę, stabiliÄ bei sveikÄ gyvenimo aplinkÄ , yra bÅ«tina pailsėti, pasiruoÅ¡ti miegui anksčiau negu iki 22.00 val., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo laikÄ iki 20.00 val., nes tai labiau atitinka vaiko interesus.

49. Apeliantas taip pat praÅ¡o įtraukti Å¡iuos papildomus punktus į bendravimo tvarkÄ : kad apeliantas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigas kitu, nei anksčiau nurodytas laikas, metu, domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, taip pat susitikti ten su vaiku ir leisti su juo laikÄ , jei tai nekliudo vaiko ugdymo ar sveikatos priežiÅ«ros procesui. Apie tai ieÅ¡kovė turi bÅ«ti informuojama SMS žinute ar telefonu. Visais su vaiko ugdymu susijusiais klausimais (dėl mokyklos, bÅ«relių ir t. t. lankymo) tėvai priima sprendimus bendru sutarimu.

50. Teisėjų kolegija atmeta tokius papildomus apelianto siÅ«lymus kaip nepagrįstus, kadangi nustatymas, jog atsakovas turi teisę atvykti į vaiko ugdymo įstaigÄ ir domėtis visais su vaiku susijusiais klausimais, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamas kaip perteklinis, nes abu tėvai ir taip turi lygias teises (ir pareigas) domėtis savo vaiku – jo sveikatos bÅ«kle, mokymusi, pasiekimais, kadangi tai numato įstatymai. Be to, byloje nėra duomenų, kad apeliantui bÅ«tų kliudoma atvykti į vaiko ugdymo įstaigÄ ir gauti informacijÄ apie vaikÄ ne tik iÅ¡ ugdymo, bet ir iÅ¡ vaiko sveikatos priežiÅ«ros įstaigų.

51. Taip pat teisėjų kolegijai, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad įpareigojimas Å¡alims visus vaiko ugdymo klausimus derinti komunikuojant tarpusavyje yra sunkiai įgyvendinamas, todėl atmestinas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, jog bylos Å¡alys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų, nuolatos konfliktuoja, todėl nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sÄ lygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos Å¡alių susitarimo.

Dėl bylos procesinės baigties 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos sÄ lygos yra netinkamos nepilnamečiam vaikui, taip pat nėra duomenų apie netinkamÄ ar žalingÄ ieÅ¡kovės elgesį su nepilnamečiu sÅ«numi, vaiko nepriežiÅ«rÄ , netinkamÄ auklėjimÄ ar draudimÄ bendrauti vaikui su tėčiu ir todėl pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ dėl Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra maksimaliai užtikrinanti apelianto teisę bendrauti su sÅ«numi, atitinka vaiko interesus, režimÄ , yra aiÅ¡ki, konkreti, užkertanti keliÄ dviprasmybėms ir ateityje galintiems kilti ginčams, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 53.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

54. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , suraÅ¡ymu. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos sÄ skaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymu ir nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo F. J. ieÅ¡kovei V. G. 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas