d9174963-eaea-4cd4-8613-2788eca5d761 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-38-875/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21611-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.22.1.1; 2.10.11 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo PoÅ¡kaus ir Laisvydo ZederÅ¡tremo, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, S. D., gynėjai advokatei Eglei Grucytei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria S. D. pripažintas nepakaltinamumo bÅ«klėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. D. pripažintas nepakaltinamumo bÅ«klėje padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ už tai, kad jis nuo 2014 m. liepos 2 d. neturėdamas leidimo laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį - garsinį revolverį (duomenys neskelbtini), C kategorijos, pramoninės gamybos, 9 mm kalibro iki 2019 m. gegužės 23 d. apie 3.30 val., kol jį rado ir paėmė Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigÅ«nai.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė E. Grucytė praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį dalyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tai yra, pakeisti nutartimi paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. 2.1.

Nurodo, kad Å¡iuo metu S. D. yra diagnozuotas tas pats sveikatos psichikos sutrikimas - kliedesinis sutrikimas, tačiau S. D. gydosi ambulatoriÅ¡kai. Gydymo įstaigoje lankosi reguliariai, naudoja jam paskirtus medikamentus. Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju, įvertinus visus objektyviuosius duomenis, pripažintina, kad S. D., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustÄ veikÄ , negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi bÅ«ti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės. 2.2.

Mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju įvertinus dabartinę apelianto S. D. sveikatos psichikos bÅ«klę, diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei, S. D. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 17 d. buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje bei vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo praÅ¡o pakeisti nutartimi paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, kadangi S. D. reguliariai lankosi sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, psichinė bÅ«klė yra pagerėjusi ir bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus Å¡velnesnę priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. D. ir jo gynėja advokatė E. Grucytė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkinamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Kadangi apeliaciniu skundu apelianto gynėja inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, tačiau praÅ¡o paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ patikrina neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų.

4. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis;

2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

5. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, yra Å¡ie:

1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas;

2) padarytos pavojingos veikos pobūdis;

3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos bÅ«klė gerėja, ar blogėja, ar iÅ¡lieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumÄ .

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas S. D. pakaltinamumo ir jam skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies parinkimo klausimus, pagrįstai vadovavosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto iÅ¡vadomis, pagal kurias S. D. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl psichikos sutrikimo - kliedesinio sutrikimo, dėl kurio ir Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apylinkės teismas vertino ir teismo posėdyje apklausto eksperto S. S. paaiÅ¡kinimus, kuriais jis patvirtino S. D. diagnozuotÄ psichikos sveikatos sutrikimÄ . Ekspertas pažymėjo, kad S. D. rekomenduojamas stacionarinis gydymas.

7. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo rėžimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams. Å iuo atveju tyrimÄ atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , medicininius dokumentus bei paties tiriamojo S. D. atsakymus. Apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog S. D. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu bÅ«tina taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones.

Stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis specialioje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje paskirtas atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad Å¡ioje byloje analizuojama baudžiamojo įstatymo uždrausta veika yra pavojinga ne tik pačiam S. D., bet ir visuomenei. Be to, įstatymo uždraustÄ veikÄ S. D. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

8. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadomis ir eksperto paaiÅ¡kinimais, teismas tinkamai nustatė S. D. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Tokia priverčiamoji medicinos priemonė atitinka S. D. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei. S. D. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Duomenų, kad S. D. psichinė sveikata bÅ«tų akivaizdžiai pagerėjusi ir jam nebereikėtų taikyti stacionaraus gydymo, kaip teigia gynėja advokatė (nurodo, kad jis lankosi pas gydytojus ir vartoja medikamentus), bylos medžiagoje nėra.

Remiantis išdėstytu, asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

9. Teisėjų kolegija, sutinkamai su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, taip pat pažymi, kad bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Taigi, jei S. D. bÅ«klė iÅ¡ tikrųjų pagerės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis gydytojų komisijos iÅ¡vada, galės priimti sprendimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io klausimo sprendimas apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio teismo nutarties dėl priverčiamos medicinos priemonės taikymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , jurisdikcijai nepriskiriamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kurio atžvilgiu paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, S. D. gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas Poškus Laisvydas Zederštremas