2015-10-14 Nr. AB-19843-3-61-3-01275-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-131-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 80.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Stebulė“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1994/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alvilė“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B. (R. B.), Z. A., M. Č., L. Z. (L. Z.), T. Š., R. K., S. S. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alvilė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko pavaduotojo 2012 m. balandžio 2 d. potvarkį Nr. TT-3 „Dėl detaliojo plano patikrinimo akto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) panaikinti Inspekcijos 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (6.13)-2D-5060 „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Inspekciją patvirtinti 7,9315 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), detalųjį planą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo iniciatyva yra parengtas 7,9315 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), kuris suderintas su valstybės institucijomis, tačiau Detaliojo plano Vilniaus miesto savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius per nustatytą terminą nepatvirtino. Dėl Detaliojo plano patvirtinimo pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, kuri skundžiamu Sprendimu atsisakė tvirtinti Detalųjį planą. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas (toliau ir – Vyriausiasis architektas) nesikreipė dėl planavimo sąlygų išdavimo Detaliajam planui rengti į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA), kurios funkcijas vėliau perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), nes, pasak pareiškėjo, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 30-815 planavimo organizatoriaus teisės buvo perduotos pareiškėjui. Detaliojo plano byloje buvo pateiktas VAVA 2010 m. sausio 18 d. sutikimas dėl Detaliojo plano rengimo. Pažymėjo, jog tuo metu VAVA planavimo sąlygų rengti detaliuosius planus neišdavinėjo, išskyrus sutikimus arba nesutikimus planuoti teritorijas, o NŽT planavimo sąlygas pradėjo išdavinėti tik nuo 2010 m. spalio 1 d. Pareiškėjo manymu, tai, jog Vyriausiasis architektas planavimo sąlygose nepareikalavo suformuoti žemės sklypų pretendentams dar nereiškia, jog jis neįvertino turimų duomenų planavimo sąlygų parengimui.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklype nėra galimybės suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Tokią pat išvadą padarė ir Vyriausiasis architektas, ir kiti specialistai, kurie koordinuoja, rengia, derina ir tvirtina detaliuosius planus, atsižvelgdami į tai, kad planuojamoje 7,9315 ha teritorijoje ūkinę veiklą vykdo net 12 fizinių ir juridinių asmenų, ir įvertinę joje esančių statinių eksploatacijai pagal tiesioginę paskirtį reikalingus plotus, valstybinio miško plotus, automobilių parkavimo vietas, servitutus, priešgaisrinius atstumus, saugotinus želdinius.

Be to, be juridinių asmenų vykdomos veiklos, dalį žemės sklypo sudaro valstybinės reikšmės miškas, kuriam Detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas, o valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso valstybei. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad piliečiai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, 2010 m. rugsėjo 17 d. Detaliojo plano viešojo aptarimo metu nepareiškė jokių pastabų ar pretenzijų. Tai, kad ginčo Žemės sklype negalima atkurti nuosavybės teisių, taip pat patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, kurio kompetencijai priklauso nuosavybės teisių atkūrimas, visą žemės sklypą 99 metams pagal 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264 N01/97-14129 išnuomojo AB „Alvilė“ ir Vilniaus žemėtvarkos skyrius ją įregistravo kadastro duomenų registre.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Inspekcija neatsižvelgė į Žemės sklype veikiančių įmonių ir Detaliojo plano rengėjų teisėtus lūkesčius.

Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad planavimo sąlygų Detaliajam planui rengti išdavimo metu galiojo Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Planavimo sąlygų tvarkos aprašas) 30 punktas, kuriame buvo įtvirtinta, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar sąvado dėl vietovės lygmens detaliojo plano rengimo parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos (apskrities viršininkas).

Nuo 2010 m. spalio 3 d. įsigaliojusios Planavimo sąlygų tvarkos aprašo redakcijos 22.1 punktas buvo pakeistas ir vietoje apskrities viršininko įrašyta Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Teisės aktas taip pat buvo papildytas 22.9 punktu, kuriame nurodyta NŽT. Vyriausiasis architektas nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį – Vilniaus apskrities viršininką dėl planavimo sąlygų išdavimo Detaliajam planui rengti, nors turėjo tai padaryti. Atsakovas nurodė, kad Vyriausiojo architekto 2010 m. birželio 21 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. A620-134-(2.15.1.21.MP2) reikalavimai nekonkretūs, parengti neatsižvelgiant į turimus duomenis apie planuojamos teritorijos ypatumus bei neatsižvelgiant į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, nors bylai aktualios Planavimo sąlygų tvarkos aprašo redakcijos 9 punktas reikalauja priešingai.

Šių planavimo sąlygų reikalavimai nustatyti neįvertinus to, kad Žemės sklypas patenka į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritoriją, į kurią teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat neįtraukus VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31), kuriuo buvo duotas sutikimas pareiškėjui rengti Detalųjį planą, nurodytos sąlygos – neužstatytose žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra.

Tvirtino, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis NŽT pateiktomis išvadomis. Taip pat buvo remtasi VAVA žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo informuotas, apie tai, kad Žemės sklypo dalis – 2,1459 ha, plane pažymėta indeksu „A“4 yra apaugusi mišku, senu sodu, pavieniais medžiais ir krūmais, todėl nenaudojama pagal nurodytą paskirtį, t. y. Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. NŽT 2012 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1SD-(3.1)-725 nurodyta, kad pagal Žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d.

žemės naudojimo patikrinimo aktą nėra naudojama 11 210 kv. m Žemės sklypo ploto dalis, kurioje yra tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat svarstytinas ir 9 501 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1, reikalingumas joje esančių pastatų eksploatacijai, nes šioje dalyje yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto. Pažymėjo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), šio įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, bei kitais teisės aktais, ir žemės sklypo detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene metu pateikti/nepateikti pasiūlymai negali turėti įtakos laisvos (neužstatytos) žemės grąžinimui natūra.

Atsakovas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 264N01/97-14129, pagal kurią pareiškėjui 99 metams Vilniaus apskrities viršininkas išnuomojo visą žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-19139-(01) buvo patikslinta, suteikiant galimybę keisti žemės paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo režimą (būdą ir pobūdį), vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.

Pažymėjo, kad Žemės sklype esančių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė, sandėliavimo, gamybos ir pramonės, pagalbinio ūkio. Detaliuoju planu daugumos projektuojamų žemės sklypų naudojimo būdas nurodomas kaip komercinės paskirties objektų teritorijos, o pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, taip pat degalinių ir autoservisų statinių statybos, tai reiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai parengti, neatsižvelgiant į Žemės sklype esančių statinių tiesioginę naudojimo paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė teismo nagrinėti bylą atsižvelgiant į atsiliepime pateiktus argumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nurodė, kad remiantis 2004 m. gegužės 7 d. Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktu Vyriausiasis architektas turi kreiptis į šio aprašo 22.1-22.8 punktuose nurodytas institucijas tik tuo atveju, jei neturi visų reikalingų duomenų sąlygų ir/ar sąvado parengimui. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas visus reikalingus duomenis turėjo. Prieš pradedant rengti Detalųjį planą buvo kreiptasi į tuometinę valstybinės žemės patikėtinę – VAVA, ir buvo gautas jos sutikimas valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui su sąlyga neužstatytose šio sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo ribas bei valstybinės reikšmės miškų sklypus, taigi nebuvo reikalo pakartotinai kreiptis į VAVA. Nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teritorijų planavimo procese atsižvelgti į pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtus lūkesčius ir interesus. Pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik į laisvą (neužstatytą) žemę. Šiuo atveju Žemės sklypas yra užstatytas ir tuometinis valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), valdytojas patikėjimo teise pripažino, jog visas sklypas būtinas šiame sklype esančių statinių eksploatavimui. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. 264 N01/97-14129 nepakeista ir galioja iki šiol, o ginčo Žemės sklypas laikytinas užstatytu, išskyrus valstybinės reikšmės miško užimtą teritoriją, todėl pareiškėjo parengtas Detalusis planas, kuriame, nekeičiant tikslinės žemės paskirties, ginčo sklypas tik yra padalijamas į atskirus statiniams eksploatuoti reikalingus sklypus, bei suformuojamas atskiras sklypas valstybiniam miškui, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., Z. A., M. Č., L. Z., T. Š., R. K. ir S. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašydami jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad sutinka su skundžiamo Potvarkio išvada, jog Detalusis planas gali būti teikiamas tikrinti tik pašalinus nurodytus trūkumus. Nurodė, jog pareiškėjas neįgyvendino VAVA 2010 m. sausio 18 d. sutikime nurodytos sąlygos neužstatytose Žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, nes planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo teritorijos ribas. Nesutiko, kad Detaliajame plane nurodyta visa teritorija yra užstatyta ir užimta statiniais ir įrenginiais. Piliečiai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo turėtą žemę natūra, nežinojo apie Detaliojo plano rengimo procedūras ir 2010 m. rugsėjo 17 d. vyksiantį Detaliojo plano viešą aptarimą. Tai, kad vyksta Detaliojo plano rengimo darbai, nežinojo ir Detaliojo plano žemės sklypo valdytojas – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kuris R. B. ir kt. prašymą 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), grąžinimo natūra“ persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 12.5 punkto nuostatoje reglamentuojamas žemės sklypo valdytojo sutikimo išdavimas tais atvejais, kai žemės sklypo naudotojas pageidauja sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, t. y. toks sutikimas duodamas minėtai sutarčiai sudaryti, tačiau tai nėra sutikimas rengti detaliuosius planus. Teigė, jog pareiškėjas neįgyvendino VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodytos sąlygos, todėl Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia atitinkamų teisės aktų nuostatas, taip pat piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, jog didelė Žemės sklypo dalis nėra užstatyta statiniais, nenaudojama pagal paskirtį, t. y. žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, todėl šioje teritorijoje galima formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. NŽT sutiko su pareiškėjo argumentu, kad į dalį ginčo žemės sklypo negali būti atkurtos nuosavybės, nes jis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau į kitą laisvą (neužstatytą) ginčo žemės sklypo dalį nuosavybės teisės, piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, gali būti atkurtos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo įgyvendinimo“, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo dokumentas planuojamas rengti valstybinėje žemėje, savivaldybės vyriausiasis architektas, neturėdamas visų reikalingų duomenų planavimo sąlygoms ir/ar planavimo sąvadui rengti, turi valstybinės žemės patikėtiniui pateikti paraišką planavimo sąlygoms gauti ir nurodyti, kokių konkrečiai duomenų jis neturi, t. y. anksčiau šią paraišką jis turėjo pateikti apskrities viršininkui, o nuo 2010 m. spalio 3 d., įsigaliojus Planavimo sąlygų tvarkos aprašo pakeitimui, – Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką (iki 2010 m. birželio 30 d.) ar į NŽT (nuo 2010 m. birželio 30 d.) dėl planavimo sąlygų 7,9315 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti išdavimo, todėl nei VAVA, nei NŽT nėra išdavusi planavimo sąlygų šio žemės sklypo detaliajam planui rengti.

Teismas sprendė, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, ir Planavimo sąlygų tvarkos aprašo nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatyta, jog valstybinės žemės patikėtinis turi išduoti sutikimus rengti valstybinės žemės detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, o taip pat, kai planavimo sąlygas yra išdavusios kitos institucijos – derinti detaliųjų planų sprendinius ar kitais būdais išreikšti savo sutikimą ar prieštaravimą detaliojo plano sprendiniams. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštą Nr. (31)-12-121-(3.31) laiko pritarimu 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, nes toks sutikimas duodamas, kai žemės sklypo naudotojas pageidauja sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo, t. y. dar prieš pradedant rengti detalųjį planą.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad pagal 1997 m. liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264NO1/97-14129, 79 315 kv. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), AB „Alvilė“ išnuomotas kitai ne žemės ūkio veiklai (administraciniams ir gamybiniams pastatams bei sandėlių kompleksui eksploatuoti). Dalį ginčo Žemės sklypo sudaro valstybinės reikšmės miškas ir į šią dalį negali būti atkurtos nuosavybės teisės, nes valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis), tačiau Žemės sklype esantis 21 459 kv. m ploto žemės sklypas pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą yra žemės ūkio paskirties – neužstatytas ir nenaudojamas pagal paskirtį, nes šis plotas apaugęs mišku, senu sodu, taip pat pavieniais medžiais ir krūmais (2007 m. balandžio 23 d. VAVA išvada „Dėl 21 459 kv. m ploto žemės sklypo dalies, esančios 79 315 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo“). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-19, kuriame nustatyta, kad 21 424 kv. m ginčo Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje pridedamame prie akto plane indeksu A4 (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 6), nėra statinių, todėl į ją taip pat galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Minėtame žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad nėra naudojama ir 11 210 kv. m žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu B (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 1) dalis, kurioje yra tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada, kad visas 11 210 kv. m žemės plotas nenaudojamas. Nenaudojama ir 9 501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1 (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 2) ir šioje dalyje taip pat yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto. Remiantis šiais duomenimis pareiškėjo argumentas, kad galimybės ginčo Žemės sklype suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui nėra, yra atmestas kaip nepagrįstas.

Remdamasis Žemės įstatymo nuostatomis teismas nurodė, jog aplinkybė, kad valstybinė žemė yra išnuomota (kaip yra šiuo atveju) nesudaro pagrindo pripažinti, kad į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, nes valstybinė žemė gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus. Paminėta ir tai, kad VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodyta, jog neprieštaraujama detaliojo plano rengimui, kuriuo būtų nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties padalintas žemės sklypas, suprojektuojant atskirus žemės sklypus esamiems statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti ir neužstatytose 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyse suformuojant žemės sklypus grąžinimui natūra. Kaip matyti iš UAB „Vitstar“ parengto šio žemės sklypo detaliojo plano, minėta sąlyga nėra įgyvendinta, t. y. nesuprojektuoti žemės sklypai tokio dydžio, kuris būtinas ginčo žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Inspekcija tinkamai įvertino ir taikė norminius teisės aktus ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui išduotos planavimo sąlygos ir jų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti pažeidžia Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 9 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, taip pat Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnius bei šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius, todėl Inspekcijos viršininko pavaduotojas Potvarkiu pagrįstai panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio 2011 m. liepos 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1395 su teigiama patikrinimo išvada, o Inspekcija Sprendime pagrįstai atsisakė tvirtinti AB „Alvilė“ iniciatyva UAB „Vitstar“ parengtą minėto žemės sklypo detalųjį planą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant šiuos motyvus: „šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y. į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti“.

Nurodo, kad remiantis Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktu vyriausiasis architektas turi kreiptis į šio aprašo 22.1-22.8 punktuose nurodytas institucijas tik tuo atveju, jei neturi visų reikalingų duomenų sąlygų ir/ar sąvado parengimui. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas visus reikalingus duomenis turėjo. Prieš pradedant rengti detalųjį planą buvo kreiptasi į tuometinę valstybinės žemės patikėtinę – VAVA ir buvo gautas jos sutikimas valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui su sąlyga neužstatytose šio sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo ribas bei valstybinės reikšmės miškų sklypus, taigi nebuvo reikalo pakartotinai kreiptis į VAVA.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro trečiojo suinteresuotojo asmens apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus „šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y.

į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnis nustato, kad apeliacinio skundo argumentai nesaisto teismo ir jis privalo patikrinti visą bylą, t. y. teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą, taip pat spendimo dalių teisėtumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su administracine byla, nenustatė ABTĮ 142–143 straipsniuose nustatytų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ir, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nėra suformulavęs apeliacinio skundo dalyko dėl savo konkrečių teisių pažeidimo ir jų gynimo, pasisakė tik dėl apelianto faktinių ir teisinių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalimi dėl Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pareigos prieš išduodant planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypui nagrinėjamu atveju kreiptis į valstybinį žemės patikėtinį dėl planavimo sąlygų detaliajam planui rengti išdavimo.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Alvilė“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu perduoti jai 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-815 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo AB „Alvilė“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu, perdavė AB „Alvilė“, kaip 79 315 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkei, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas – organizuoti minėto sklypo detaliojo plano rengimą.

Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo buvo sudaryta 2010 m. balandžio 26 d. sutartis Nr. 041748 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7-AD4)). Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas 2010 m. birželio 21 d. pateikė pareiškėjui 2010 m. birželio 19 d. patvirtintą planavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti. Inspekcija 2012 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (6.13)-2D-5060 „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, kuriame atsisakė tvirtinti detaliojo planavimo organizatoriaus AB „Alvilė“ iniciatyva parengtą 7,9315 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, išduodamas planavimo sąlygas, neatsižvelgė į turimus duomenis apie planuojamos teritorijos ypatumus ir į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą; neįvertino, ar žemės sklypas patenka į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritoriją, į kurią teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise; neįtraukė VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) nurodytos sąlygos neužstatytose žemės sklypo dalyse suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, nuostatomis, konstatavo, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, nuo 2010 m. liepos 1 d. dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus, ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 14 d.) nustatyta, kad, prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją – savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą.

Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos. Pagal Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 9 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 3 d.) sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija ir planavimo tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo sąlygas.

Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į Sąlygas. Apeliantas teigia, kad minėtos teisės aktų nuostatos aiškintinos kaip suteikiančios savivaldybės vyriausiajam architektui tam tikrą diskreciją pateikiant planavimo sąlygų sąvadą planavimo organizatoriui, kad į valstybinės žemės patikėtinį jis turi kreiptis tik tuomet, kai neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui; mano, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės vyriausiasis architektas, turėdamas valstybinio žemės patikėtinio VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašte Nr. (31)-12-121-(3.31) pareiškėjui išreikštą pritarimą dėl detaliojo plano rengimo, turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutiko, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, prieštarauja galiojančioms teisės normoms, reglamentuojančioms detaliojo planavimo procedūras. Valstybinio žemės patikėtinio VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. (31)-12-121-(3.31) „Dėl detaliojo plano rengimo“, adresuotu pareiškėjui UAB „Alvilė“, VAVA, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, pareiškė, jog neprieštarauja UAB „Alvilė“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano rengimui, kurio tikslas – nekeičiant tikslinės pagrindinės paskirties padalinti sklypą, nustatant žemės sklypų ribas esamų statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą tiesioginę paskirtį, bei nustatyti statybos reglamentus – jeigu neužstatytose minėto žemės sklypo dalyse bus suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra, kadangi planuojama teritorija patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Užusienio kaimo teritorijos ribas, bei valstybinės reikšmės miškų sklypai, kadangi dalis planuojamos teritorijos patenka į valstybinės reikšmės miškus.

Pažymėta, kad šis sutikimas (neprieštaravimas) buvo skirtas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarčiai sudaryti ir negalėjo turėti įtakos savivaldybės vyriausiajam architektui parengiant planavimo sąlygas ir/ar planavimo sąvadą, t. y. jo paskirtis buvo susijusi su pareiškėjo teise sudaryti atitinkamą sutartį, bet ne su savivaldybės vyriausiojo architekto minėtų funkcijų atlikimui. Žemės sklypo valdytojo sutikimas privalėjo būti pateikiant prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, tai numatė bylai aktualios redakcijos Detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 12.5 punktas.

Apelianto teiginys, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų sąvado parengimui, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto išduotame 2010 m. birželio 21 d. planavimo sąlygų sąvade Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytos sąlygos dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, nors apeliantas ir teigia, kad valstybinio žemės patikėtinio sąlygos detaliajam planui rengti buvo žinomos iš minėto VAVA 2010 m. sausio 18 d. rašto Nr. (31)-12-121-(3.31) „Dėl detaliojo plano rengimo“.

Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra plotų, kurie neužstatyti statiniais, nenaudojami pagal paskirtį, ir jie galėtų būti suplanuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Apeliantas šių aplinkybių neginčija. Aplinkybė, kad planavimo sąlygų sąvade nenurodytos sąlygos dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, kai nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra nenaudojamų pagal paskirtį ir neužstatytų plotų, tik patvirtina, jog savivaldybės architektas neturėjo visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui.

Planavimo sąlygų tvarkos aprašo 30 punktas įtvirtina, kad, kai savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų ir/ar planavimo sąvado parengimui, pagal jo pateiktas paraiškas per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos planavimo sąlygas turi pateikti Aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytos institucijos. Neturėdamas reikiamų duomenų ir nesikreipdamas į institucijas, nurodytas Aprašo 22.1–22.8 punktuose, savivaldybės vyriausiasis architektas išduodamas planavimo sąlygų sąvadą netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, pažeidė Aprašo 9 punkte nustatytus principus bei piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje turėtą žemę natūra, teisėtus lūkesčius.

Apeliantas nepateikė argumentų, kuriais galėtų būti paneigtos šios išvados, teigdamas, kad savivaldybės vyriausiasis architektas turėjo visus reikalingus duomenis planavimo sąlygų sąvado parengimui, jis turėjo pareigą šią aplinkybę pagrįsti įrodymais. Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija apeliacinio skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekeitė, nes išvada, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš išduodamas planavimo sąlygų sąvadą ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti, turėjo kreiptis į tuometinį valstybinės žemės patikėtinį, t. y.

į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, yra pagrįsta byloje ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisingu taikytinos teisės aiškinimu, kaip ir išvada, kad valstybinės žemės patikėtinis, t. y. NŽT, pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, ir Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. dalyvauja rengiant valstybinės žemės sklypų detaliuosius planus ne išduodamas sutikimus rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą ar pritardamas parengtiems minėtiems detaliesiems planams, o išduodamas planavimo sąlygas šiems detaliesiems planams rengti ir kaip institucija, išdavusi planavimo sąlygas, juos derindama ir dalyvaudama Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 punktu, sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus.

IV. UAB „Stebulė“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1994/2013 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2013 m. balandžio 17 d. sprendime pasisakydamas „Dėl galimybės ginčo žemėje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui“, be kita ko, rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-19 „kuriame nustatyta, kad 21 424 kv. m ginčo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje pridedamoje prie akto plane indeksu A4 (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 6), nėra statinių, todėl į ją taip pat galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Taip pat minėtume žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad nėra naudojama ir 11 210 kv. m žemės ploto, pažymėto indeksu B (detaliajame plane žemės sklypas Nr. 1) dalis, kurioje yra tik vienas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl darytina išvada, kad visas 11 210 kv. m žemės plotas nenaudojamas. Nenaudojama ir 9 501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1 (detaliajame plane žemės Nr. 2) ir šioje dalyje taip pat yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto.“ Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pasisakė apie 7,9315 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 21 424 kv. m ploto dalį, kuri, neva, laisva ir nenaudojama. Kadangi visas Žemės sklypas išnuomotas, iš esmės pasisakymas apie „nenaudojimą“ kartu reiškia pasisakymą ir apie nuomą.

2. Nors teismo sprendime pasisakant apie „nenaudojamą ir 9 501 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A1 (detaliajame plane žemės Nr.2)“ apie jame esančius pastatus nebuvo pasisakyta konkrečiai, tai yra nenurodyta, kokie statiniai yra šioje žemės sklypo dalyje ir kam jie priklausė, tačiau akivaizdu, kad tokie statiniai buvo. Pastatų eksploatavimo teisė yra dalis nuosavybės teisės, kuri apima naudojimą, valdymą ir disponavimą. Todėl sprendime iš esmės yra pasisakoma ne tik apie žemės nuomos teisę (nuomą), bet ir apie toje žemėje esančių pastatų nuosavybės teisę. Tokiu būdu, nors ir netiesiogiai, sprendime pasisakyta apie statinių, esančiame žemės sklypo dalyje, savininkų nuosavybės teisę, bei apie žemės nuomos teisę (žemės reikalingumą pastatams eksploatuoti), nenustatant ir netraukiant į bylą pastatų, esančių žemės sklypo dalyje, savininkų trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, tuo būdu pažeidžiant jų teises įrodyti žemės sklypo dalies reikalingumą pastatams eksploatuoti.

3. 9 501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1 (detaliajame plane žemės Nr. 2) buvo subnuomota 2009 m. kovo 9 d. UAB „VILKONDA“, nes joje buvo statiniai – lentpjūvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medienos apdirbimo dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir medžio apdirbimo dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 19 d. minėti pastatai buvo perleisti UAB „Stebulė“, kartu perleidžiant subnuomos teises pagal 2009 m. kovo 9 d. valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 02. Todėl šiuo metu būtent UAB „Stebulė“ yra trečiasis suinteresuotas asmuo, kurio teisės pažeistos, nes sprendime pasisakoma dėl jo teisės eksploatuoti nuosavybės teise turimus pastatus žemės sklypo dalyje, o UAB „Stebulė“ (prieš tai – UAB „VILKONDA“), nebuvo įtrauktos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

4. Pretendentai į žemės nuosavybės teisių atkūrimą buvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, tai pastatų, esančių šioje žemėje, savininkai (beje, taip pat turintys teisę ne tik nuomotis žemę, reikalingą pastatams eksploatuoti, bet ir turintys teisę išsipirkti šią žemę, o detalusis planas ir buvo rengiamas tikslu suformuoti atskirus žemės sklypus visiems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti) trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti nebuvo, kas iš esmės suponuoja esminę nelygybę dalyvauti teisminiame procese, bei pažeidžia lygybės principą, kuriuo turi vadovautis visi teismai. Taigi procesą administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 prašoma atnaujinti vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

5. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4664-142/2015, kurioje UAB „Stebulė“ įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Šioje byloje skundą pateikę pareiškėjai yra pretendentai į žemės nuosavybės teisių atkūrimą ir skundžia Vilniaus miesto administracijos atsisakymą suformuoti žemės sklypus, į kuriuos atstatytina žemės nuosavybės teisės, būtent ginčo žemės sklypo dalyje. Skundą pareiškėjai pateikė 2014 m. rugpjūčio 25 d., jis UAB „Stebulė“ išsiųstas tik 2014 m. lapkričio 11 d. Nors skunde nurodomas teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimas, tačiau pats sprendimas nebuvo pateiktas. Jei sprendime būtent teismas pasisako dėl kokių nors aplinkybių (šiuo atveju tai būtų „nenaudojama“ pastatams eksploatuoti žemė), šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, ko UAB „Stebulė“, dar nebūdama atstovaujama advokato, negalėjo žinoti. Tačiau, kaip jau nurodyta, sprendimas nebuvo pateiktas, ir jo turinys nebuvo aiškus. Ruošiantis 2015 m. liepos 7 d. teismo posėdžiui, 2015 m. liepos 3 d. sudarius su advokate Aida Urbonavičiene atstovavimo sutartį, buvo išsiaiškinta, kad UAB „Stebulė“ nebuvo pateiktas patikslintas skundas, dėl ko iš esmės nebuvo galima nagrinėti bylos, ir apie tai pareikšta 2015 m. liepos 7 d. teismo posėdyje. Iškart po teismo posėdžio patikslintas skundas buvo gautas, o advokatė Aida Urbonavičienė susipažino su administracine byla Nr. I-713-561/2013, bei gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą šioje byloje. Kadangi būtent 2015 m. liepos 7 d. buvo gautas teismo sprendimas, iš kurio turinio tapo aišku, kad būtent teismas pasisakė dėl teisių (naudojimo pastatams eksploatuoti teisės) į ginčo žemės sklypo dalį, pasisakydamas apie „nenaudojamą“ pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalį, taip kartu pasisakydamas apie pastatų, esančių ginčo žemės sklypo dalyje, savininkų teisę eksploatuoti pastatus, apie žemės nuomos pastatams eksploatuoti reikalingumą, o tiksliau nereikalingumą. Todėl trijų mėnesių senaties terminas prašymui atnaujinti procesą skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 7 d. ir nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „Stebulė“ grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šioje įstatymo normoje nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, jog teismo priimtas sprendimas pažeidžia prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-129/2009). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatytina atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

UAB „Stebulė“ prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2013 m. balandžio 17 d. sprendime pasisakydamas dėl galimybės ginčo žemėje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, pasisakė ir apie 9 501 kv. m žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A1 (detaliajame plane žemės Nr. 2), esančią (duomenys neskelbtini). Nors teismo sprendime pasisakant apie nenaudojamą 9 501 kv. m žemės sklypo dalį, apie jame esančius pastatus nebuvo pasisakyta konkrečiai, tai yra nenurodyta, kokie statiniai yra šioje žemės sklypo dalyje ir kam jie priklausė, tačiau sprendime, nors ir netiesiogiai, pasisakyta apie statinių, esančiame žemės sklypo dalyje, savininkų nuosavybės teisę bei apie žemės nuomos teisę (žemės reikalingumą pastatams eksploatuoti), nenustatant ir netraukiant į bylą pastatų, esančių šioje žemės sklypo dalyje, savininkų trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis, tuo būdu pažeidžiant jų teises įrodyti žemės sklypo dalies reikalingumą pastatams eksploatuoti.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo 9 501 kv. m žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra UAB „Stebulė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie 2013 m. balandžio 19 d. buvo perleisti UAB „Stebulė“, kartu perleidžiant subnuomos teises pagal 2009 m. kovo 9 d. valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 02.

UAB „Stebulė“ į aptariamą bylą įtraukta nebuvo, tačiau byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais dėl jos teisių ar pareigų taip pat nebuvo pasisakyta. Byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjo akcinės bendrovės „Alvilė“ ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto sprendimų, kuriais atsisakyta tvirtinti detaliojo planavimo organizatoriaus AB „Alvilė“ iniciatyva parengto 7,9315 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Nors teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendime, pasisakant dėl galimybės ginčo žemėje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, konstatuota, kad „Nenaudojama ir 9 501 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1 (detaliajame plane žemės Nr. 2) ir šioje dalyje taip pat yra pakankamai statiniais neužstatyto laisvo ploto, negalima teigti, kad teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl prašymą atnaujinti procesą padavusio asmens teisių ir pareigų. Teismo sprendime tik abstrakčiai paminėta, kad ginčo žemės sklypo dalyje yra pakankamai statiniai neužstatyto laisvo ploto, tačiau nenurodyta, kokio dydžio ir ribų sklypas yra laisvas, ir kokie statiniai yra šioje žemės sklypo dalyje ir kam jie priklausė. Be to, teismas akcentavo šias aplinkybes norėdamas pabrėžti, kad Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas neturėjo visų reikalingų duomenų planavimo sąlygų parengimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Stebulė“ kitoje paminėtoje administracinėje byloje, kurioje jį įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, ir kurioje bus sprendžiami klausimai dėl asmenų teisių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, bei dėl atitinkamų viešojo administravimo subjekto pareigų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu ginčo žemės sklypo dalyje, šioje administracinėje byloje, kurioje paminėtos abstrakčios aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo dalyje esančio laisvo ploto, kuris neužstatyti statiniais, neturės esminės prejudicinės reikšmės, kadangi sprendžiant klausimus dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo, ar subnuomotoje teritorijoje gali būti atliekami kokie nors planavimo veiksmai, bus konkrečiai vertinama, kokia ginčo žemės sklypo dalis yra neužimta statiniais, nenaudojama pagal paskirtį, ir ar ji galėtų būti suplanuota nuosavybės teisių atkūrimui.

Be to, įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai, remdamasis suformuota praktika, aiškino teisės normas, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų galima manyti, kad UAB „Stebulė“ būtų galėjusi būti įtraukta į bylą, toks jos įtraukimas į bylos nagrinėjimą negalėjo turėti įtakos teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi UAB „Stebulė“ nepateikė pakankamų argumentų, kurie patvirtintų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų buvimą, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A492-1994/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Alvilė“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B. (R. B.), Z. A., M. Č., L. Z. (L. Z.), T. Š., R. K., S. S. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius