2020-06-23 Nr. AB-12762-3-61-3-01424-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-1034-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) priteisti 4 105 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. liepos 14 d. Administracija išdavė pareiškėjai rašytinį pritarimą projektui Nr. RPP-01-140714-0686 (toliau – ir Rašytinis pritarimas). 2014 m. lapkričio 19 d. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos išduotą Rašytinį pritarimą, įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, bei, jeigu per nustatytą terminą neatlikus anksčiau nurodytų veiksmų, įpareigoti pareiškėją per 6 mėnesius savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis.

3. 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad Administracija neteisėtai ir nepagrįstai išdavė Rašytinį pritarimą, priėmė sprendimą patenkinti Inspekcijos ieškinį visiškai. Pareiškėja pažymėjo, kad siekdama įvykdyti teismo sprendimą – gauti leidimą rekonstruoti statinį, susidūrė su situacija, kad toks leidimas negalėjo būti išduotas, nes pareiškėja nebuvo įgijusi teisių į žemės sklypą, kuriame stovi pastatas. Sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties taip pat negalėjo, nes nebuvo suformuotas valstybinės žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja buvo priversta pradėti naujo statybos leidimo gavimo procesą, o šiam tikslui turėjo atlikti eilę veiksmų, t. y. topografinę nuotrauką, kadastrinius matavimus, sudaryti sklypo nuomos sutartį ir kt. 2017 m. lapkričio 28 d. atsakovas išdavė naują statybos leidimą. Pareiškėja teigė, kad teismui konstatavus, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai išdavė Rašytinį pritarimą projektui, o pareiškėjos neteisėtų veiksmų nenustačius, atsakovas turi atlyginti pareiškėjos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą adm. b. Nr. A261-98/2013).

6. Pažymėjo, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų priteista patirta žala, kuri kildinama iš to, jog Administracija išdavė ne tos rūšies statybą leidžiantį dokumentą – Rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-140714-00686 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų Nr. 3, 4 ir neįrengtos pastogės kapitalinio remonto projektui, keičiant neįrengtos palėpės paskirtį į gyvenamąją paskirtį ir apjungiant su butu Nr. 4, atliekant buto Nr. 3 perplanavimą. Atsakovas nurodė, kad pirmiausia būtina įvertinti, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, jog galimai išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3520-155/2015 duomenų matyti, kad Inspekcija atliko patikrinimą dėl statytojai T. G. išduoto rašytinio pritarimo teisėtumo ir 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statinio projekte yra numatyti rekonstrukcijos darbai, todėl turėjo būti išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai, o ne rašytinis pritarimas kapitaliniam remontui. 2014 m. lapkričio 19 d.

Inspekcija kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos Rašytinį pritarimą ir įpareigoti T. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti statinį, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti per 6 mėn. savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, motyvuodama tuo, kad buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas.

Sprendė, kad duomenys apie galimai padarytus pažeidimus išduodant Rašytinį pritarimą galėjo tapti žinomi 2014 m. lapkričio 19 d. Inspekcijai kreipusis į teismą dėl šio rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėja dėl žalos atlyginimo padavė tik 2018 m. balandžio 26 d., todėl atsakovas priėjo išvadą, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas skundą atmesti.

7. Atsiliepime atsakovas išdėstė aplinkybes ir argumentus, kad pareiškėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II. 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 4 105 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atsiradimo, kurią pareiškėja kildina iš to, jog Administracija išdavė ne tos rūšies statybą leidžiantį dokumentą.

10. Teismas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėjo, jog pareiškėja žalą kildino iš to, kad jai 2014 m. liepos 14 d. buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas, kurį teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu panaikino.

11. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad apie tai, jog buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjai tapo žinoma / turėjo būti žinoma vėliausiai nuo Inspekcijos kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 19 d.

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

13. Teismas nurodė, jog įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

14. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

15. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja skundu siekia, jog jai būtų priteistas žalos atlyginimas už tai, kad 2014 m. liepos 14 d. buvo išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatavo teisės aktų pažeidimus, išduodant Rašytinį pritarimą. 2014 m. lapkričio 19 d. Inspekcija su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Administracijos Rašytinį pritarimą, o 2015 m. kovo 10 d. teismo sprendimu Rašytinis pritarimas buvo panaikintas. Taigi, teismas konstatavo, kad vėliausiai, kuomet pareiškėja žinojo arba turėjo sužinoti apie tai, jog jai išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas – 2015 m. kovo 10 d., kuomet teismas Rašytinį pritarimą panaikino, tačiau skundą teismui dėl žalos atlyginimo pareiškėja padavė 2018 m. balandžio 26 d.

16. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismas pažymėjo, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas pastebėjo, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).

17. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad terminas praleistas nežymiai. Teismas pažymėjo, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimui dėl žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėja pabrėžia, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

20. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vėliausiai, kuomet pareiškėja žinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad jai išduotas ne tos rūšies statybą leidžiantis dokumentas, buvo 2015 m. kovo 10 d., kuomet teismas panaikino Rašytinį pritarimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo 2015 m. kovo 10 d., bet nuo 2015 m spalio 16 d., kai Vilniaus apygardos teismas iš dalies panaikino 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Tik nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo momento pareiškėja suprato, kad jai išduotas rašytinis pritarimas yra panaikintas ir jos teisės yra pažeistos bei privalo gauti naują statybos leidimą, neatsižvelgiant į tai, ar toks projektinės dokumentacijos pertvarkymas galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Neįvykdžius teismo įpareigojimo pareiškėja privalėtų per 6 mėnesiu savo lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis.

21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, kad senaties termino skaičiavimo pradžia turėtų būti siejama su 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Šios bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą, kad jeigu teismas nuspręstų, jog senaties terminas yra praleistas, atnaujinti senaties terminą dėl svarbių ir reikšmingų aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, patenkindamas atsakovo reikalavimą taikyti senaties terminą ir atmesdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti senaties terminą, nevertino nurodytų reikšmingų aplinkybių, o būtent pareiškėjos ir atsakovo elgesio, jų aktyvumo bei kitų svarbių aplinkybių ieškinio senaties termino eigoje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas senaties termino skaičiavimo eigą nuo 2015 m. kovo 10 d. nevertino aplinkybės, kad pareiškėja ieškinio senaties termino eigoje, t. y. 2018 m. vasario 9 d., kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti žalą. Pareiškėja pateiktame atsakovui reikalavime dėl žalos atlyginimo taip pat nurodė, kad atsakovui nepatenkinus reikalavimo, pareiškėja kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. Svarbu tai, kaip teigia pareiškėja, jog atsakovas 2018 m. vasario 9 d., gavęs pareiškėjos reikalavimą atlyginti žalą, neteko pagrindo tikėtis, jog pareiškėja atsisakė savo teisės reikalauti atlyginti žalą arba nemano, kad jos teisė yra pažeista.

22. Atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatomis, privalėjo per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo pateikti pareiškėjai atsakymą (vėliausiai 2018 m. kovo 9 d., tai yra nesuėjus ieškinio senaties terminui). Pareiškėja pažymi, kad tik 2018 m. kovo 23 d. pareiškėja gavo atsakovo 2018 m. kovo 19 d. parengtą atsakymą, kuriuo pareiškėja informuojama apie atsisakymą atlyginti žalą. Pareiškėja prieina išvadą, kad atsakovo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nurodyto maksimalaus atsakymo pateikimo termino nesilaikymas sąlygojo pareiškėjos ieškinio senaties termino praleidimą.

23. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi senaties terminą ir nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir dėl to nenagrinėjo šių pareiškėjos reikalavimų iš esmės.

24. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pagrįstai teismo atmestas taikant ieškinio senatį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 4 105 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš to, jog Administracija išdavė ne tos rūšies statybą leidžiantį dokumentą, atlyginimo.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senaties terminą.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį.

30. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

31. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašė pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos prašymą šį terminą atnaujinti, konstatavo ieškinio senaties praleidimą ir skundą atmetė.

32. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga.

33. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2015 m spalio 16 d., kai Vilniaus apygardos teismas iš dalies panaikino 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtomis išvadomis, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas vėliausiai nuo 2015 m. kovo 10 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Rašytinį pritarimą ir pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

35. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-662/2017). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

36. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys