Legislator Case Law & Legislation
d9164bdf-2ff1-48c2-8b5d-8e71fd30d1f2 AI generated

d9164bdf-2ff1-48c2-8b5d-8e71fd30d1f2 · Kauno apygardos teismas

Case Number d9164bdf-2ff1-48c2-8b5d-8e71fd30d1f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. D. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 22 val. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), buvusios R. D. rankinės, slapta pagrobė AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. D. vardu 1.1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo mokėjimo instrumentÄ , t. y.

Legislator headnote

AI generated

d9164bdf-2ff1-48c2-8b5d-8e71fd30d1f2 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu A. D. skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjai iÅ¡kėlus klausimÄ dėl netinkamo A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ J. Å . garažo), prieÅ¡ vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimo, pasisakytina ir Å¡iuo klausimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-594/2019 Proceso Nr. 1-01-1-00737-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam A.

D., nuteistojo A. D. gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. (toliau – A. D.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „E. K.“ turto sugadinimas) - areÅ¡tu 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imčiai) parų, - pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato turto sugadinimas) - areÅ¡tu 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dal ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant, paskiriant A. D. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos jas apimant, paskiriant A. D. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡ios bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant, paskiriant A. D. subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. D. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę sumažintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d., bei suėmime nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. spalio 1 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista. Tuo pačiu nuosprendžiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš A. D. priteisiant 494,72 eurų (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 72 centus) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. D. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 22 val. neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), buvusios R. D. rankinės, slapta pagrobė AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. D. vardu 1.1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d., apie 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo mokėjimo instrumentÄ , t. y.

AB SEB banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ R. D. vardu ir PIN kodÄ pateikė kaip savo finansinės operacijos atlikimui, taip pateikė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokiÄ operacijÄ , ir operacinę sistemÄ suklaidinęs, nuo R. D. AB SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 100 eurų. 1.2. Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 7 d., apie 3 val., įsibrovė į J.

Å . priklausantį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo slapta pagrobė J. Å . priklausančius žoliapjovę STIHL, 700 eurų vertės ir benzininį pjÅ«klÄ HUSQVARNA, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam J. Å . bendrÄ 900 eurų turtinę žalÄ . 1.3. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2018 m. vasario 26 d., apie 21.45 val., koja iÅ¡dauždamas namo pirmo aukÅ¡to lango stiklÄ , įsibrovė į UAB „E. K.“ priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino iÅ¡ jo slapta pagrobti įvairius UAB „E. K.“ priklausančius įrankius, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas R.

Z., be to, įsibraudamas į UAB „E. K.“ priklausantį namÄ , A. D. tyčia iÅ¡spyrė prie įėjimo durų pirmame aukÅ¡te esantį lango stiklÄ , apgadindamas lango rėmÄ , tuo padarydamas UAB „E. K.“ 200 eurų turtinę žalÄ . 1.4. Be to, A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, 2018 m. vasario 26 d., apie 23.20 val., bÅ«damas patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus areÅ¡tinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kambaryje Nr. 203m, tyčia atplėšė apatinę lango plastmasės dalį, taip nepataisomai sugadino langÄ 181,50 eurų vertės, o tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 23.45 val. pervestas į laikino sulaikymo kambarį Nr. 205, užlipo grotomis, tyčia nuplėšė virÅ¡ laikino sulaikymo kambario durų buvusį Å¡viestuvÄ (duomenys neskelbtini) 45 eurų vertės, su energijÄ taupančia lempute, 4,30 eurų vertės, metė juos į sienÄ , taip juos sugadino ir padarė Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrÄ 230,80 eurų turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. 2.1. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jų įvykdymo aplinkybes, savo kaltę dėl padarytų neteisėtų veiksmų pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, padarytÄ Å¾alÄ atlygino, jokių pretenzijų jo atžvilgiu nukentėjusieji, tame tarpe ir jo mama, neturi. Pasak A. D., bÅ«damas suėmime, jis palaiko ryÅ¡ius su savo mama, kuri jį lanko, rÅ«pinasi juo ir padeda finansiÅ¡kai. Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus asmuo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuolatinį darbÄ , kuriame dirbo iki jam skirto suėmimo.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja pritarė jo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Gynėja iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl A. D. įvykdytos vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo J. Å . garažo kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, teigdama, kad analizuojamu atveju nebuvo įsibrovimo požymio, todėl A. D. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo A. D. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti, neprieÅ¡taraudamas nuteistojo gynėjos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytai pozicijai dėl galimai netinkamo A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. Å . turto vagystė), kvalifikavimo.

4. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu A. D. skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjai iÅ¡kėlus klausimÄ dėl netinkamo A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ J. Å . garažo), prieÅ¡ vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės individualizavimo, pasisakytina ir Å¡iuo klausimu.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurių kvalifikavimas nėra ginčijamas ir jokių abejonių teisėjų kolegijai nekelia, A. D. buvo nuteistas ir už tai, kad 2018 m. sausio 7 d., apie 3 val., jis įsibrovė į J. Å . priklausantį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo slapta pagrobė J. Å . priklausančius žoliapjovę STIHL, 700 eurų vertės ir benzininį pjÅ«klÄ HUSQVARNA, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiam J. Å . bendrÄ 900 eurų turtinę žalÄ . Å ie nuteistojo A. D. veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kam, net ir įvertinusi nuteistojo A. D. gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytus motyvus, iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

7. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogÄ ir specialų įėjimÄ ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į jÄ be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-824/2006, 2K-98-139/2016).

Ä®sibraunama, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistojo gynėja, gali bÅ«ti ne tik įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ), bet ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Ä®sibrovimu į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimÄ Ä¯ objektÄ , bet ir patekimÄ Ä¯ jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

8. Aptartos teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ) nukentėjusysis J. Å . patvirtino, jog garažas, iÅ¡ kurio buvo pagrobti nukentėjusiajam priklausantys daiktai – žoliapjovė ir benzininis pjÅ«klas, buvo medinis ir nerakinamas (1 t., b. l. 124, 126-127), iÅ¡ ko seka, kad vagystės metu garažas taip pat buvo neužrakintas, kÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai patvirtino A.

D. ir kÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu itin akcentavo nuteistojo gynėja. Ir vis tik, vien tik Å¡i aplinkybė, sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartos teismų praktikos, A. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nekeičia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, jog garažas, iÅ¡ kurio buvo įvykdyta vagystė, buvo neužrakintas, nereiÅ¡kia, kad statinys nebeatitinka patalpos požymių. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad į garaÅ¾Ä buvo patekta be savininko sutikimo, o tai vertinama kaip įsibrovimas.

Kliūčių nugalėjimas, pasireiÅ¡kęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų iÅ¡laužimu ar panaÅ¡iais veiksmais, prieÅ¡ingai nei tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistojo gynėja, nėra bÅ«tinas įsibrovimo į patalpÄ požymis. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir vieningai Å¡iuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Tokiu bÅ«du, abejoti A. D. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J.

Š. turto vagystės, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog šis klausimas nuteistojo apeliaciniu skundu keliamas nebuvo, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. visiškai pripažįstant savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, neginčijant nei faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nei jų kvalifikavimo.

9. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. D. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ , tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas įvertino A. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ â€“ keturi apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir du baudžiamieji nusižengimai (187 straipsnio 3 dalis), stadijÄ â€“ viena iÅ¡ nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo baigta, kaltės formÄ â€“ nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, bei motyvus.

Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir A. D. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas, baustas ir administracine tvarka, lankėsi psichiatrijos klinikoje, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromai. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant A. D. skirtinų bausmių individualizavimo klausimÄ , buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. D. skyrė griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotÄ laisvės atėmimÄ ir areÅ¡tÄ (už BK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ ), bausmės dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek A.

D., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

12. Nors bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl neva nepagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos A. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau abejoti Å¡ios aplinkybės egzistavimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , teisinio pagrindo nėra. 12.1.

Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 3 d., 00.05 val. A. D. buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 53). Ä® policijos komisariatÄ , kur jam buvo nustatytas bÅ«tent toks neblaivumo laipsnis, jis buvo pristatytas iÅ¡ karto po BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo (2018 m. sausio 2 d., apie 23.00 val.), todėl abejoti tuo, jog komentuojamų nusikaltimų padarymo metu A. D. iÅ¡ tiesų buvo neblaivus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. PrieÅ¡ingai nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino nuteistojo gynėja, nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų įgyvendinimui.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistajam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, kurio kontekste įvertinus tai, kad nuo mamos banko sÄ skaitos nuimtus pinigus A. D., sprendžiant iÅ¡ jo parodymų visumos, panaudojo alkoholinių gėrimų įsigijimui, neabejotina, jog vertinamu atveju BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nusikaltimus jis įvykdė siekdamas gauti pinigų didesniam nei jau buvo suvartojęs, alkoholio kiekio įsigijimui, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo girtumas analizuojamu atveju vis tik turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. 12.2.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir A. D. veiksmus, atliktus 2018 m. vasario 26 d. apie 21.45 val. ir apie 23.20 val. Bylos duomenimis, 2018 m. vasario 26 d., 23.28 val. A. D. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 19, 88). Remiantis nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, 2018 m. vasario 26 d., apie 21.45 val. jo įvykdyto nusikaltimo padarymo metu jis buvo iÅ¡gėręs, todėl ir sugalvojo iÅ¡daužti UAB „E. K.“ priklausančio namo langÄ , tikėdamasis iÅ¡ jo kÄ nors paimti.

Esant Å¡ių aplinkybių visumai, neabejotina, kad ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. vasario 26 d., tačiau laiko atžvilgiu kiek vėliau, t. y. apie 23.20 val., A. D. įvykdytų nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, kai jis sudaužė langÄ ir Å¡viestuvÄ (nuteistojo teigimu, dėl to, kad pareigÅ«nai vykdė neteisėtus veiksmus), nuteistasis taip pat buvo neblaivus, kas vėlgi neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. 12.3.

Tuo tarpu aiškindamas vagystės iš J. Š. garažo aplinkybes, A. D. pripažino, kad iki vagystės įvykdymo jis vartojo alkoholinius gėrimus savo tėvo namuose. Paaiškinti, kodėl po to jis nusprendė užsukti pas kaimynus pagalbos, o jos negavęs, pagrobti jų garaže esančius daiktus, nuteistasis negalėjo, kas visumoje, net ir nesant objektyvių duomenų (alkoholio kiekio matuoklio rodmenų), patvirtinančių A. D. neblaivumo laipsnį, abejoti tuo, kad vagystę iš J. Š. priklausančio garažo jis įvykdė būdamas neblaivus, kas vėlgi turėjo įtakos jo neteisėtų veiksmų atlikimui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teisme, praÅ¡ant suÅ¡velninti A. D. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, taip pat buvo keliamas klausimas ir dėl neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimo, kas Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti pripažįstama A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismų praktikoje Å¡i kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.). 13.1.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d., apie 23 val., A. D., panaudodamas savo mamos R. D. vardu iÅ¡duotÄ banko kortelę, nuo R. D. AB SEB banko sÄ skaitos nuėmė 100 eurų, tokiais savo veiksmais padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 215 straipsnio 1 dalyje. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. D. patvirtino, kad nuo jos banko sÄ skaitos nuimtus 100 eurų, po poros dienų A. D. jai grÄ Å¾ino (1 t., b. l. 46-47). Tokiu bÅ«du neabejotina, kad A. D. nukentėjusiajai savo noru atlygino žalÄ , kuriÄ padarė neteisėtai prisijungdamas prie jos banko sÄ skaitos elektroniniu bÅ«du ir iÅ¡ jos sÄ skaitos paimdamas 100 eurų, ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors, skirdamas bausmę už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino, tačiau net ir pripažinus jÄ A. D. atsakomybę lengvinančia, Å¡velninti jam už BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, be kita ko, paskirtÄ mažesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra jokio objektyvaus pagrindo (teisėjų kolegijos motyvai Å¡iuo klausimu bus pateikti žemiau). 13.2.

Vertinant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimÄ ir dėl kitų A. D. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, vis tik pažymėtina, kad J. Å ., iÅ¡ kurio pagrobti daiktai jam buvo sugrÄ Å¾inti teisėsaugos pareigÅ«nų, jokių pretenzijų A. D. neturėjo, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, nurodydamas, kad jam jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Tokiu bÅ«du, pripažinti, kad A. D. savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) J.

Å . atžvilgiu, pagrindo nėra. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir UAB „E. K.“ A. D. neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Civilinis ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju A. D. atžvilgiu reiÅ¡kiamas taip pat nebuvo, UAB „E. K.“ jokių pretenzijų nuteistajam vėlgi neturėjo, tačiau, net ir žinodamas, jog savo neteisėtais veiksmais jis iÅ¡daužė UAB „E. K.“ priklausančio namo langÄ , teigdamas, jog turi santaupų, iÅ¡ kurių galėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , jos atlyginti savanoriÅ¡kai, nepaisant UAB „E. K.“ valios, A.

D. nesiekė, kas leidžia ne tik atmesti nuteistojo teiginius dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bet ir pagrįstai teigti, jog nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėtu elgesiu sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Juo labiau, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neteisėtų A. D. veiksmų patirta 494,72 eurų turtinė žala, be kita ko, priteista skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, A. D. aktyviais ir savanoriškais veiksmais iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, atlyginta nebuvo.

14. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundÄ , be aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡is teistumas A. D. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiÅ¡kų turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų įvykdymÄ jis jau buvo teistas ne kartÄ (2 t., b. l. 96-100), o jo neteisėtas elgesys prasidėjo Å¡iam dar nesulaukus pilnametystės. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje A.

D. atžvilgiu buvo taikytos tiek Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas), tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu pažymėti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė esant neiÅ¡nykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, netrukus po to, kai jis buvo iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos namų, atlikęs anksčiau jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Å ių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. D. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiÅ¡ka jo nusikalstamo elgesio iÅ¡dava bei yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A.

D. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

15. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymÄ A. D. buvo ne kartÄ baustas ir administracine tvarka. Paskutinį kartÄ administracine tvarka jis buvo baustas už administracinio nusižengimo, įvykdyto 2018 m. vasario 23 d., padarymÄ , Å¡is administracinis nusižengimas, akivaizdu, buvo įvykdytas jau po dalies skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kas visumoje neabejotinai patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o nuteistojo elgesys iÅ¡imtinai teigiama linkme nėra koreguojamas net ir po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Å iame kontekste vertinant nuteistojo asmenybę atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos skundžiamu nuosprendžiu A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos Å¡iam apsvaigus nuo alkoholio, dauguma jo praeityje įvykdytų nusikaltimų – taip pat. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, jis buvo gydomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 124), tačiau, nepaisydamas Å¡ios jo elgesio iÅ¡imtinai neigiamai charakterizuojančios bei jo nusikalstamumÄ neabejotinai skatinančios aplinkybės, jokių pastangų siekdamas eliminuoti šį kriminogeninį rizikos veiksnį iÅ¡ savo gyvenimo, nuteistasis nededa, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog savo elgesio A.

D. nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbo santykiai, kadangi ši aplinkybė egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio A. D. nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, kad darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, A.

D. įvykdė buvusioje savo darbovietėje – bylos duomenimis, 2017 metų pabaigoje A. D. dirbo UAB „E. K.“ pastatytuose namuose pagalbiniu darbininku, kas įvertinus tai, jog jo darbo pobÅ«dis nėra pakitęs, leidžia pagrįstai manyti, jog darbas Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ esmės buvo susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, o tai nuteistÄ jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl jo socialinių ryÅ¡ių su savo mama.

Nors abejonių artimais A. D. ir jo mamos santykiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Å¡is faktorius egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, o du A. D. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoti nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis) iÅ¡ esmės buvo nukreipti į jo mamos finansinę gerovę, vien tik Å¡i aplinkybė pagrindo A. D. paskirtų bausmių Å¡velninimui vėlgi nesudaro. Bausmė vis tik yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninti A.

D. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡keliant asmeninius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg Å¡velnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. D. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabÅ«diÅ¡kai tikintis iÅ¡vengti teisinės atsakomybės.

17. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir A. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pripažino visiÅ¡kai, davė nuoseklius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, todėl vertinti jas pakartotinai ir Å¡velninti nuteistajam paskirtas bausmes tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

18. Ä®vertinus paminėtas nuteistojo A. D. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, nėra per griežtos, jos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant A. D. paskirtas bausmes, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti A. D. teisinę padėtį Å¡ioje byloje nenustatyta. Abejonių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktu bausmių bendrinimu teisėjų kolegijai taip pat nekyla, kadangi analizuojamu atveju, bendrinant A. D. už pavienių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes, buvo parinkti nuteistajam palankesni dalinio sudėjimo ir apėmimo bausmių bendrinimo bÅ«dai, taikant apėmimÄ , buvo įvertinta tiek ideali nusikalstamų veikų sutaptis, tiek ir faktas, kad kai kurios A.

D. inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skyrėsi pagal savo pavojingumÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė