d9163151-ae26-463e-9ae9-e1c62e2ed99f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-306-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Å .

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. J., n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, A. K. Č., Å . Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. ieÅ¡kinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

2. PareiÅ¡kėja UAB „Čelta“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. PraÅ¡yme nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir kuri negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). PraÅ¡ymo faktinis pagrindas – pareiÅ¡kėja sužinojo naujÄ aplinkybę, kad 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis Nr. 031-93418, kurios galiojimo klausimas buvo sprendžiamas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, sudaryta ne tais duomenimis, kurie buvo žinomi abiem kreditavimo sandorio Å¡alims.

Po kredito suteikimo paaiÅ¡kėjo, kad kreditas buvo suteiktas remiantis 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, apie kurį pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma. PareiÅ¡kėja tikėjo, kad kredito sutartis sudaroma pagal 2007 m. gegužės 28 d. vertinimÄ , kuris, beje, buvo įformintas kaip preliminarus, nors tokio vertinimo įstatymas apskritai nenumato. 2007 m. gegužės 28 d. ataskaita negalėjo bÅ«ti preliminari, nes bylÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ataskaita sudaryta pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ ir yra galiojanti.

Tai reiÅ¡kia, kad preliminarios ataskaitos kaip tokios net nebuvo, nors teismai sprendė prieÅ¡ingai. Kredito ir hipotekos sandorių sudarymo metu turto vertė neatitiko vertinimais nustatytos, nors kredito sutarties tikslas – 3 mln. Lt vertės turto įsigijimas. Kredito sutartyje sÄ lyga, susijusi su turto verte, nurodyta preliminariojoje turto vertinimo ataskaitoje, buvo nustatyta tam, kad bankas galėtų panaudoti kitÄ vertinimÄ â€“ 2008 m. sausio 31 d., o pareiÅ¡kėja to nesuprastų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ dėl proceso atnaujinimo panaÅ¡iais pagrindais kreipiasi jau aÅ¡tuonioliktÄ kartÄ . PareiÅ¡kėjos nurodomas pagrindas ir aplinkybės yra tapačios. Ä®statymas draudžia reikÅ¡ti pakartotinį praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 374 straipsnis).

5. Teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 374 straipsniu. III. Atskirojo skundo argumentai 6. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.

7. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas tik deklaratyviai konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus apygardos teismÄ panaÅ¡iais pagrindais kreipiasi jau aÅ¡tuonioliktÄ kartÄ . 7.2. PareiÅ¡kėja siekia atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dėl to, kad sužinojo (paaiÅ¡kėjo), jog nebuvo įvykdytos esminės kredito sutarties sÄ lygos, susijusios su turto vertės nustatymu. 7.3. PareiÅ¡kėja nežinojo, kad žemės sklypo pardavėjai ir bankas sukÅ«rė planÄ , kaip suteikti 2 mln.

Lt kreditÄ Å¾emės sklypui pagal 2007 m. gegužės 28 d. vertinimÄ , kuriame sklypo rinkos vertė buvo ženkliai padidinta. Vėlesniame – 2008 m. sausio 31 d. – vertinime buvo palikta ta pati 3 mln. Lt žemės sklypo vertė, tačiau jau su pastabomis. Å iame vertinime žemės sklypo bÅ«klė, atitinkamai ir vertė, neatitiko faktinės. Susidarė situacija, kai bankas kreditÄ suteikė vadovaudamasis 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, o kredito gavėjas vadovavosi kita, 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita.

PareiÅ¡kėja, kaip kredito gavėja, apsisprendė imti 2 mln. Lt kreditÄ 3 mln. Lt vertės žemės sklypui įsigyti, o paaiÅ¡kėjo, kad už 2 mln. Lt kreditÄ Ä¯keitė 2 mln. Lt žemės sklypÄ . Kredito sutarties nuostata apie turto vertę, įtvirtintÄ preliminarioje vertinimo ataskaitoje, įraÅ¡yta tam, kad bankas galėtų panaudoti 2008 m. sausio 31 d. vertinimÄ , tačiau to nesuprastų kredito gavėja, t. y. jÄ suklaidinti (apgauti), kad paimtų 2 mln. Lt kreditÄ . BylÄ nagrinėję teismai kredito sutarties nuostatos „vertė nurodyta preliminariojoje Å¡io turo vertinimo ataskaitoje“ neanalizavo, tačiau vertino ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kredito gavėjas turėjo pateikti kitÄ vertinimÄ , o to nepadaręs, buvo itin neatidus ir nerÅ«pestingas. 7.4.

Joks teismas nenustatė, kokia turto vertė buvo nurodyta preliminariojoje vertinimo ataskaitoje. Pareiškėjai tapo žinoma, kad vertė turėjo būti nurodyta preliminariojoje vertinimo ataskaitoje, tačiau tokios ataskaitos apskritai nebuvo. 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos negalima įvardyti preliminaria. 7.5. Proceso atnaujinimu siekiama išsiaiškinti, kokia vertė buvo nurodyta (įrašyta) preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje. Nustačius, kad jokia vertė preliminarioje vertinimo ataskaitoje nebuvo nurodyta, kredito sutartis, priešingai nei teismai nustatė išnagrinėtoje civilinėje byloje, negalėtų būti pripažįstama galiojančia. 7.6.

Teismas negalėjo remtis tuo, kad daug kartų atsisakyta atnaujinti procesÄ , nes joks teismas nepasisakė, kokia vertė buvo nurodyta preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje, nors tai buvo susiję su kreditavimo tikslo įvykdymu, su sutarties sÄ lygų pakeitimu. Atnaujinus procesÄ bus galima nustatyti, kokia vertė buvo nurodyta preliminarioje 2007 m. gegužės 28 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje. Tikėtina, kad bus nustatyta, jog įraÅ¡yta nuoroda apie preliminarų vertinimÄ yra dėl apgaulės (suklaidinimo). 7.7.

Teismai neturi teisės įteisinti įstatyme nenumatyto preliminaraus vertinimo metodo. Proceso atnaujinimas yra dėl kredito sutarties nuorodos „vertė nurodyta preliminariojoje Å¡io turto įvertinimo ataskaitoje“, nes paaiÅ¡kėjo, kad tokio preliminaraus vertinimo metodo nėra. Taigi, proceso atnaujinimas yra dėl esminių kredito sutarties sÄ lygų, kai jų įvykdymas grįstas verte, nurodyta preliminarioje vertinimo ataskaitoje, nors tokio vertinimo metodo nėra iÅ¡ viso. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo nustatęs terminÄ paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumus – pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka pasiraÅ¡ytÄ atskirÄ jį skundÄ . Nustatytu terminu pareiÅ¡kėja Lietuvos apeliaciniam teismui paÅ¡tu atsiuntė byloje pateikto atskirojo skundo kopijos originalÄ . Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ spręsti, kad atskirojo skundo trÅ«kumai, nustatyti nurodytoje nutartyje, buvo paÅ¡alinti tinkamai.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

10. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

11. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ , teismas patikrina, ar praÅ¡ymas atitinka Å¡io CPK 369 straipsnyje nustatytus Å¡iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka iÅ¡sprendžia Å¡io praÅ¡ymo trÅ«kumų paÅ¡alinimo klausimÄ , o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako praÅ¡ymÄ priimti.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsisakė priimti pagal analogijÄ taikydamas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , kuriame nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (Å¡iuo atveju praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo) dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartimi priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Å¡iuo atveju toks praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ atsisakymo priimti pagrindas yra netinkamas, nes jis taikytinas sprendžiant ieÅ¡kinio, o ne praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ . CPK 370 straipsnyje nustatyta galimybė sprendžiant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo klausimÄ taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytus pagrindus. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nėra nurodytas.

13. Visgi, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ iÅ¡ esmės atsisakė priimti CPK 374 straipsnyje nustatytu pagrindu. Å is straipsnis nustato, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Å iuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir bÅ«tų iÅ¡vengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo.

14. Pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Ä®statymas nedraudžia pareiÅ¡kėjui pakartotinai kreiptis į teismÄ tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Jei pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis praÅ¡ymo pagrindas yra naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės. Todėl jei naujame praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodomos skirtingos naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ faktinis pagrindas.

Taigi jei pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiÅ¡kėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

15. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjos 2018 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra jau aÅ¡tuonioliktas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja anksčiau teikė ne vienÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti nustatyta aplinkybė, ar teikiamas praÅ¡ymas nėra pakartotinis, t. y. ar pareiÅ¡kėjos 2018 m. gruodžio 17 d. praÅ¡yme nurodyta kaip naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė, dėl kurios, jos nuomone, turėtų bÅ«ti atnaujintas procesas, yra tapati ankstesniuose praÅ¡ymuose nurodytoms aplinkybėms, ar visgi skirtinga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos 2018 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymo faktinis pagrindas kartojasi.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra iÅ¡vardyta dalis bylų, kuriuose CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu iÅ¡ esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu pareiÅ¡kėja prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje 2-634-614/2015. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja neteikia argumentų, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje iÅ¡vardytose bylose faktinis pagrindas skiriasi nuo Å¡ioje byloje nurodyto faktinio praÅ¡ymo pagrindo. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neįrodinėja Å¡io praÅ¡ymo ir anksčiau tuo pačiu teisiniu pagrindu jos teiktų praÅ¡ymų faktinių pagrindų skirtumo. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde tik pakartotinai nurodo argumentus, jos įsitikinimu, sudarančius pagrindÄ procesui atnaujinti.

17. IÅ¡analizavus LITEKO duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja jau ne kartÄ kėlė klausimÄ dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų santykio bei reikÅ¡mės procesui atnaujinti, dėl 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitos preliminarumo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės. Visos Å¡ios aplinkybės teismų buvo iÅ¡samiai įvertinos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018).

18. PraÅ¡yme iÅ¡dėstytų argumentų visuma leidžia spręsti, kad praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ faktinis pagrindas liko iÅ¡ esmės tas pats. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Bajoras