d9108eb2-eeff-46de-a986-bae70a7fc6ce · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7959-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06756-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 35 procentų darbingumo lygį, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir n u s t a t ė :

           2015 m. rugsėjo 2 d. apie 20.00 val., Kaune, Draugystės ir Taikos prospekto gatvių sankryžoje, A. M., vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė. Eismo įvykio vietoje nesustojo, nepranešęs apie įvykį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais A.

M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 104; 219.1; 219.2 punktų reikalavimus.          Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos kaltę pripažino iÅ¡ dalies, gailisi ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. jis vairavo automobilį Mercedes Benz. Važiavo žiedu. Tuo metu lijo. Jis rikiavosi į kitÄ eismo juostÄ . Pravažiavo pro pat kitÄ automobilį, bet A. M. atrodė, kad galbÅ«t kito automobilio nekliudė.

Lyg nelabai girdėjo kliudymo garso. Po to girdėjo, kad kitas automobilis jam signalizuoja, tačiau A. M. pagalvojo, kad signalizuoja todėl, kad jis lindo prieš kitus automobilius. Kai jį iškvietė policija, ten nuvykus jam parodė ant jo automobilio priekinio kairio bamperio duobutę. Tyrimo metu parašė, kad nesustojo, nes buvo streso būsenoje todėl, kad nežinojo kaip teisingai parašyti.           Liudytojas E. V. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2d. važiavo Draugystės gatve.

Ties Taikos pr., Draugystės g. ir Kovo 11-osios g. žiedu E. V. važiuojant antra eismo juosta, link jo pirma eismo juosta važiuojantis automobilis MB pradėjo spaustis į antrÄ eismo juostÄ ir artėti prie E. V. vairuojamo automobilio. E. V. bandė automobilį patraukti, kiek galima į kairę pusę, tačiau automobilis MB priekiniu kairės pusės buferiu kliudė E. V. automobilio deÅ¡inės pusės priekinį sparnÄ . Kontakto garsas buvo pakankamai stiprus ir gerai girdimas. E. V. nekilo abejonė, kad jo automobilį kliudė.

E. V. iš karto sustojo ir išlipo apžiūrėti savo automobilio. Jį kliudęs automobilis pavažiavo apie 20 m. į priekį ir sustojo prie žiedo, tačiau vairuotojas neišlipo. Prie minėto automobilio privažiavo baltos spalvos automobilis, kuris susigretino su E. V. kliudytu automobiliu ir pradėjo kliudžiusiam automobiliui signalizuoti bei rodyti rankų gestais, kad šis sustotų. Kliudęs E. V. automobilį automobilis pastovėjo, kol atsirado galimybė išvažiuoti iš žiedo, ir nuvažiavo.

E. V. apie įvykį pranešė policijai. Jo automobilis nebuvo stipriai apgadintas.           Liudytojas D. L. parodė, kad jis važiavo link žiedo ir matė kai per kelis automobilius prieÅ¡ jį važiuojantys automobiliai sukontaktavo. Pirma eismo juosta važiuojantis automobilis, įvažiuodamas į antrÄ eismo juostÄ , kliudė antra eismo juosta važiuojantį automobilį. KitÄ automobilį kliudęs MB markės automobilis nuvažiavo toliau. D. L. nuvažiavo iÅ¡ paskos kliudžiusio automobilio ir jam signalizavo bei su juo susigretinęs dar kartÄ signalizavo, tačiau vairuotojas nekreipė dėmesio ir nuvažiavo.

Tada D. L. apie įvykį pranešė policijai. Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 20.10 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilis Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo nubrauktas priekinis dešinės pusės sparnas. Automobilio vairuotojas E. V. paaiškino, kad važiavo Draugystės g. antra eismo juosta link Taiko prospekto.

Tuo metu pirmoje eismo juostoje važiavo automobilis MB žalios spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini) staiga pasuko į kairę ir kliudė Peugeot automobilį, jį apgadino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 4; 5), E. V. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad vairavo automobilį Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Draugystės gatve link žiedo, kuris jungia Taiko g. ir Kovo 11-osios g., antrÄ ja eismo juosta apie 30 km/h greičiu. Tuo metu, ta pačia kryptimi, 1-Ä ja eismo juosta važiavo automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris apie metrÄ buvo atsilikęs. E. V. pamatė, kad kitas automobilis spaudžiasi prie jo automobilio.

E. V. traukėsi iki bordiÅ«ro ir pradėjo stabdyti. Tačiau kitas automobilis kliudė jo automobilį. Mercedes Benz automobilis, privažiavęs žiedÄ , sustojo, palaukė, kol susidarė galimybė įvažiuoti į žiedÄ , ir nuvažiavo (b. l. 6), D. L. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. važiavo Draugystės gatve nuo Pramonės pr. link Draugystės g. žiedo. BÅ«damas automobilių kolonoje, prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ žiedÄ , priekyje pamatė, kaip juodos spalvos automobilis Mercedes Benz, bandydamas aplenkti ar persirikiuoti, trenkėsi į kitÄ automobilį, stovėjusį jam iÅ¡ kairės. Mercedes automobilis, kliudęs kitÄ automobilį, atsistojo priekyje jo, ruoÅ¡damasis įvažiuoti į žiedÄ .

BÅ«damas antroje juostoje, D. L. privažiavo ir garsiniu signalu bandė atkreipti vairuotojo dėmesį, bet jis įvažiavo į žiedÄ . Kažkiek laiko D. L. važiavo paskui automobilį, bet žiede buvo įvykęs kitas autoįvykis ir per kamščius nematė, kur nuvažiavo avarijos kaltininkas (b. l. 8), A. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-12), savarankiÅ¡ko eismo įvykio vietos schemos (b. l. 13; 14), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriame konstatuota, kad automobilis Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) senas, su daugybe nubrozdinimų ir avarijos žymių.

Atsižvelgiant į eismo įvykio pobÅ«dį ir praėjusį laiko tarpÄ , apgadinimo gali ir nebÅ«ti (b. l. 16), iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18-21), dokumentų kopijos (b. l. 22-23). Ä®vertinus surinktus ir iÅ¡dėstytus įrodymus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus (b. l. 4; 5), E. V. paaiÅ¡kinimus (b. l. 6;

7) bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, D. L. paaiškinimus (b. l.

8) bei jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, foto nuotraukas (b. l. 10-12), eismo įvykio vietos schemÄ (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimus, matyti, kad automobilio Mercedes Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. M. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Peugeot 306, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudė, apgadindamas minėtos transporto priemonės priekinės deÅ¡inės pusės sparnÄ .

Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimÄ (apgadinimÄ ), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Byloje nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. apie 20.00 val., Kaune, Draugystės ir Taiko prospekto gatvių sankryžoje, A. M., vairuodamas automobilį Mercedes – Benz 230, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis.

Vairuotojas, padaręs turtinę žalÄ , eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos, ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ .

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).           Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A.

M. savo paaiÅ¡kinime pripažino, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes buvo streso bÅ«senoje. Teismo posėdžio metu A. M. teigė, kad jis nors ir matė, kad Å¡alia jo automobilio labai arti yra kitas automobilis, tačiau jam atrodė, kad galbÅ«t jo nekliudė. IÅ¡ liudytojo E. V. parodymų matyti, kad nors jo ir A. M. vairuojamo automobilio kontaktas buvo iÅ¡ E. V. vairuojamo automobilio deÅ¡inės pusės, t.y. keleivio pusės, tačiau jis labai gerai pajuto kontaktÄ ir jį gerai girdėjo, nes buvo pakankamai stiprus kontakto garsas.

Liudytojas D. L. patvirtino, jog jis važiavo iÅ¡ paskos A. M. vairuojamo automobilio, su juo susigretino ir visÄ laikÄ signalizavo, taip bandydamas atkreipti vairuotojo dėmesį, tačiau automobilis nesustojo ir nuvažiavo. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie A. M. automobilio apgadinimo vietÄ matyti, kad jis su E. V. vairuojamu automobiliu kontaktavo kairės pusės priekine dalimi, t.y. vairuotojo puse, todėl kontaktas jam turėjo bÅ«ti gerai girdimas ir matomas. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog A.

M. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ transporto priemonę, ir, tikslingai, kol nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ar neiÅ¡kviesta policija, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tokiais veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimÄ padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 % darbingumas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

           Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.            Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

          Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). A. M. iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė, tačiau iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad jis dėl savo sveikatos ypatumų galėjo teisingai nesuprasti savo veiksmų pavojingumÄ ir baustinumÄ . IÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad A. M. praeityje baustas už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s ar itin pavojingi saugiam eismui.

Jo vairavimo stažas virÅ¡ 30 metų. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad įvykio metu transporto priemonės buvo apgadintos labai nežymiai, tikslus padarytos žalos dydis byloje nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog įvykio metu buvo padaryta didelė ar esminė žala. Nėra duomenų, kad A. M. eismo įvykį bÅ«tų padaręs bÅ«damas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, A. M. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡imtinėmis ir sudaro pagrindÄ A. L., skiriant administracinę nuobaudÄ už jo padarytÄ pažeidimÄ , taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus A.

M. mažesnę nuobaudÄ nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str.), t. y. paskiriant mažesnę nei minimaliÄ sankcijoje numatytÄ piniginę baudÄ ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir kitų pirmiau iÅ¡vardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų bÅ«ti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta A.

M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.          Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a :

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 Eur (keturiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskirti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.  Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Violeta Miceikienė Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Â