Legislator Case Law & Legislation
d90e6f6b-4384-48ef-bb71-531aa2d4712d AI generated

d90e6f6b-4384-48ef-bb71-531aa2d4712d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d90e6f6b-4384-48ef-bb71-531aa2d4712d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės J. A. naudai priteisti natÅ«ra ieÅ¡kovui R. A. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovui R. A. iÅ¡ atsakovės J. A. priteisti bendrÄ 87 410 Eur dydžio sumos kompensacijÄ už 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

d90e6f6b-4384-48ef-bb71-531aa2d4712d · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka. IeÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 57/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-643-613/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02244-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

2.4.2.13; 3.2.6.14; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka atsakovės J. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-904/2023 pagal ieÅ¡kovo R. A. (R. A.) ieÅ¡kinį atsakovei J. A. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės J. A. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį R. A. dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės J. A. naudai priteisti natÅ«ra ieÅ¡kovui R. A. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančiÄ 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovui R. A. iÅ¡ atsakovės J. A. priteisti bendrÄ 87 410 Eur dydžio sumos kompensacijÄ už 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteista: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 57/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad Å¡alių santykiai yra įtempti, susitarti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡alims nepavyksta, o turtu naudotis bendrai Å¡alims galimybės nėra. Taip pat atidalyti turtÄ natÅ«ra be žalos daiktui neįmanoma: namas pritaikytas vienai Å¡eimai, baigtumas – 100 proc., gyvenamasis plotas – 91,04 kv. m, pastatas sudarytas iÅ¡ dviejų aukÅ¡tų, tačiau name yra tik 4 kambariai, todėl atidalyti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neįmanoma.

Atsakovė Å¡iuo metu naudojasi tiek savo, tiek ir ieÅ¡kovui priklausančia dalimi, ieÅ¡kovas savo turto dalimi nesinaudoja. Nurodo, kad pagal UAB „Lituka ir Ko“ atliktÄ turto vertės nustatymo ataskaitÄ matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 000 Eur, namo – 187 000 Eur. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė turi galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensacijÄ už turtÄ , kadangi yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas. Pažymėjo, kad atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai atspindi atsakovės valiÄ â€“ iÅ¡saugoti turtÄ ir toliau juo naudotis.

Nesutinka, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , kadangi ji yra dirbanti, gauna geras pajamas ir turi kito nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad jis pats neturi darbo, pajamų, todėl kompensacijos atsakovei sumokėti negalėtų. Dėl patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų nurodo, kad su juo nesutinka, palaiko savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Pažymėjo, kad patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡oma atsakovei sudaryti galimybę naudotis didesniu namo plotu, ji siekia naudotis iÅ¡ esmės naudingiausiomis, vertingiausiomis Å¡alių sukurtomis patalpomis, o ieÅ¡kovui priskirti naudotis menkavertes patalpas, t. y. miegamuosius kambarius, kurių pritaikymas gyvenimui (virtuvės įrengimas ir pan.) kainuotų neproporcingai brangiai.

Atsakovė siekia naudotis sauna, priepirčiu bei priestatu, kas iš esmės neatitinka ieškovo interesų. Nesutinka, kad virtuvės įrengimas antrame namo aukšte jam kainuotų 2 500 Eur, kadangi atsakovė neįvertino būtinų komunikacijų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.) įrengimo. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų atskirų elektros skaitiklių įrengimas. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes ieškovui yra siekiama priskirti žemės sklypo dalis, kurios reikalautų tik priežiūros, o gyvenimo kokybei nesukuria jokios naudos.

Mano, kad atsakovė iÅ¡ esmės piktnaudžiauja savo kaip bendraturtės teisėmis, nes susidariusios situacijos iÅ¡ esmės nesiekia iÅ¡spręsti, o siekia sukurti tokiÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovas ir toliau negalėtų faktiÅ¡kai naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi ir dar papildomai apmokėtų iÅ¡laidas, susijusias su atsakovės naudojimosi turtu. Pažymėjo, kad jau skyrybų procese atsakovė siekė turtÄ padalyti natÅ«ra, t. y. siekė įgyti nuosavybės teisę į turtÄ , o ieÅ¡kovas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ priteisti atsakovei.

2. Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti tokiÄ naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ :

2.1. 0,1027 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal MB „GEO vakarai“ matininko E. P. parengtÄ 2022 m. gegužės 16 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , kuriame:

2.1.1. A raide pažymėta 366 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama J. A. individualiai naudotis;

2.1.2. C1 raide pažymėta 152 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama R. A. individualiai naudotis;

2.1.3. C2 raide pažymėta 213 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama R. A. individualiai naudotis;

2.1.4. B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo dalis priskiriama J. A. ir R. A. naudotis bendrai;

2.1.5. J. A., kuriai priklauso 1/2 žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalių;

2.1.6. R. A., kuriam priklauso 1/2 žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalių.

2.2. Pastato – 195,50 kv. m ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A2b, naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo kadastro duomenų bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gegužės 17 d. MB „Baltijos kadastras“ matininkės D. V. sudarytÄ patalpų pasidalijimo planÄ , kuriame:

2.2.1. J. A. priskiriamos individualiai naudotis 80,22 kv. m ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva):

2.2.2. 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtas 1-2A;

2.2.3. 1,19 kv. m san. mazgas (tualetas), plane pažymėtas 1-3;

2.2.4. 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtas 1-4;

2.2.5. 43,18 kv. m svetainės ir virtuvės patalpa, plane pažymėta 1-5;

2.2.6. 3,23 kv. m sauna, plane pažymėta 1-6;

2.2.7. 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtas 1-7.

3.2. R. A. individualiai naudotis priskiriamos 70,48 kv. m ploto pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva):

3.2.1. 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėtas indeksu 1-9;

3.2.2. 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10;

3.2.3. 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėtas indeksu 1-11;

3.2.4. 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-12;

3.2.5. 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13;

3.2.6. 8,29 kv. m san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14;

3.2.7. 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtas 1-15.

3.3. J. A. ir R. A. bendrai naudotis priskiriamos 44,16 kv. m ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva):

3.3.1. 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtas indeksu 1-1;

3.3.2. 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtas 1-2B;

3.3.3. 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8;

3.3.4. 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtas indeksu G-1.

3.4. J. A., kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis.

3.5. R. A., kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis.

3.6. J. A. naudojasi pirmame aukšte esančia 31,88 kv. m ploto lauko terasa, plane pažymėta 3A1Ž.

3.7. R. A. naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b.

3. Atsakovė nurodo, kad siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarkÄ ir nori laisvai naudotis jai priklausančia turto dalimi. Nurodo, kad pagal 2013 metų planÄ gyvenamasis namas yra 195,50 kv. m bendro ploto. Jame yra du aukÅ¡tai. Namas turi du priestatus ir terasÄ . Pirmame namo aukÅ¡te yra:

1) tambūras (2,40 kv. m, plane pažymėtas 1-1);

2) koridorius – holas (7,42 kv. m, plane pažymėtas 1-2);

3) san. mazgas (1,19 kv. m, plane pažymėtas 1-3);

4) darbo kambarys (13,59 kv. m, plane pažymėtas 1-4);

5) svetainė-virtuvė (43,18 kv. m, plane pažymėta 1-5);

6) sauna (3,23 kv. m, plane pažymėta 1-6);

7) priepirtis (13,76 kv. m, plane pažymėtas 1-7);

8) katilinė (4,61 kv. m, plane pažymėta 1-8);

9) sandėlis (5,02 kv. m, plane pažymėtas 1-9);

10) garažas (33,64 kv. m, plane pažymėtas G-1, esantis priestate 1a1b). Nurodo, kad saunos, priepirčio patalpos nėra įrengtos, jos yra priestate, plane pažymėtame 2a1b. Greta pirmo aukšto yra 31,88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3a1ž. Antrame namo aukšte yra:

1) koridorius – holas (8,10 kv. m, plane pažymėtas 1-10);

2) san. mazgas (5,05 kv. m, plane pažymėtas 1-11);

3) kambarys (17,67 kv. m, plane pažymėtas 1-12);

4) drabužinė (9,75 kv. m, plane pažymėta 1-13);

5) san. mazgas (8,29 kv. m, plane pažymėtas 1-14);

6) kambarys (16,60 kv. m, plane pažymėtas 1-15). Nurodo, kad virÅ¡ priestato, plane pažymėto 2a1b, yra antro aukÅ¡to terasa, į kuriÄ galima patekti iÅ¡ kambario, plane pažymėto 1-15. Nurodo, kad jos siÅ«loma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka iÅ¡ Å¡alių reikalauja investicijų tik įrengiant pertvaros sienÄ pirmame aukÅ¡te prie laiptų ir duris joje. Suformavus du naujus koridorius, plane pažymėtus 1-2A ir 1-2B, Å¡alių individualiai naudojamos patalpos – pirmas ir antras aukÅ¡tas bÅ«tų visiÅ¡kai izoliuoti.

Nė vienai Å¡aliai nereikėtų įrenginėti naujo įėjimo į namÄ . Atsakovė pirmajame aukÅ¡te turėtų įsirengti drabužinę ir vonios kambarį. IeÅ¡kovui antrame aukÅ¡te reikėtų įsirengti virtuvės patalpÄ , kuri, ieÅ¡kovės skaičiavimu, kainuotų apie 2 500 Eur. Tam, kad Å¡alys atskirtų kiekvieno skyrium naudojamos elektros energijos kiekį, pakaktų vidinių elektros apskaitos skaitiklių. Tokiu bÅ«du bÅ«tų apskaičiuojamas kiekviename aukÅ¡te sunaudojamos elektros kiekis.

Bendrijos ir atliekų vežimo kainos fiksuotos, jas Å¡alys mokėtų dalimis proporcingai turimai turto daliai. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nurodė, kad 296 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta namu ir padengta trinkelėmis, bus naudojamasi bendrai, o 731 kv. m sklypo dalį tikslinga naudoti skyrium pagal matininko sudarytÄ planÄ . Atsakovė individualiai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta A, esančia po jai valdyti paskirta lauko terasa ir greta jos. Prie Å¡io dalies ji galėtų prieiti per bendro naudojimo trinkeles ir (ar) terasos langÄ .

IeÅ¡kovui individualiai naudotis atitektų sklypo dalys, pažymėtos C1 ir C2. Prie savo dalių ieÅ¡kovas taip pat gali laisvai patekti per bendrÄ naudojamÄ plotÄ . Pažymi, kad Å¡alims individualiai naudotis skiriamos sklypo dalys kokybine prasme tapačios. Jos užsėtos kultÅ«rine veja, yra prižiÅ«rėtos. Nors atsakovei tenka 1 kv. m didesnis plotas, nustačius praÅ¡omÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovui priskirtose dalyse lieka visi sodinukai – vaismedžiai ir pan., o tai kompensuoja už nukrypimÄ nuo naudojimosi idealiai lygiomis dalimis.

Dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad nėra galimybės ginčo turto atidalyti kitu bÅ«du, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų dažnus Å¡alių ginčus ir negalėjimÄ turto valdyti nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ . Pažymėjo, kad, nors turtas Å¡alims priklauso ne lygiomis dalimis (žemės sklypo – po 1/2 dalį, gyvenamojo namo – 57/100 dalys atsakovei ir 43/100 dalys ieÅ¡kovui), tai negali bÅ«ti argumentas, kad atsakovė turi poreikį naudotis visu turtu nuosavybės teise natÅ«ra.

Nurodė, kad atsakovė visu turtu naudojasi ne dėl savo kaltų veiksmų, o todėl, kad po skyrybų proceso pabaigos ieÅ¡kovas iÅ¡vyko gyventi pas tėvus į UkrainÄ , o atsakovė nei veiksmais, nei neveikimu netrukdė ieÅ¡kovui naudotis turtu. Taip pat ieÅ¡kovas niekada nesikreipė dėl atsakovės trukdymų patekti į turtÄ , valdyti jam priklausančiÄ dalį ir pan. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovė turi interesÄ naudotis didesne ginčo turto dalimi, nei jai priklauso.

Paaiškino, kad ji neprisideda prie konfliktų ar įtampos šalių santykiuose. Visus konfliktus provokuoja pats ieškovas siekdamas gauti kiek galima daugiau naudos sau. Nurodė, kad tas faktas, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje ir, tikėtina, pats nesinaudos jam priklausančiu turtu, savaime negali paneigti nei jo, nei bendraturčio nuosavybės teisės į turimas turto dalis. Tai savo ruožtu reiškia, kad be atsakovės sutikimo vien dėl ieškovo nenoro naudotis turtu ji negali būti verčiama įgyti turto / jo dalies, kurio jai nereikia ir kurio ji finansiškai nepajėgia įgyti.

Pažymėjo, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga, vienintelė galimybė iÅ¡mokėti kompensacijÄ yra parduoti atidalyti praÅ¡omÄ turtÄ . Nurodė, kad, pardavus kitÄ turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jai lėšų iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui nepakaktų, o bankas atsisako suteikti paskolÄ . Nurodė, kad santaupų neturi. Pažymėjo, kad naujo kredito suteikimas jai negalimas dėl neigiamos kredito istorijos – kadangi dabar turimas kreditas nemokamas laiku, susidaro delspinigiai ir Å¡alys negeba susitarti dėl jo mokėjimo lygiomis dalimis.

Atsakovė yra 55 metų amžiaus ir iki pensinio amžiaus jai liko 10 metų, tad joks bankas nesuteiks jai 89 000 Eur kredito ilgesniam laikotarpiui.

4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad 2022 m. vasario 24 d. ieÅ¡kovo ir atsakovės negrÄ Å¾intas kreditas sudaro 7 701,61 Eur. PraÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

6. Nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu nutraukė R. A. ir J. A. 2007 m. rugpjūčio 18 d. sudarytÄ santuokÄ . R. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). J. A. priteisė asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

7. Nustatė, kad iš UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-10928 nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 187 000 Eur, žemės sklypo – 14 000 Eur, iš viso turto kaina – 201 000 Eur.

8. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarkÄ , o ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovui – kompensacijÄ . Remdamasis teismų praktika teismas nusprendė, kad, vienam iÅ¡ bendraturčių reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl atidalijimo, o kitam dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, prioritetas teikiamas turto atidalijimui.

9. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktoje nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkoje nėra iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Akcentavo, kad bendraturčiai yra buvę sutuoktiniai, o jų santykiai yra įtempti, konfliktiÅ¡ki. Remdamasis byloje esančia medžiaga nusprendė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės ginčai yra sprendžiami pasitelkiant teisėsaugos institucijų pagalbÄ , teikiant skundus ir pareiÅ¡kimus, todėl konstatavo, kad bendraturčiams gyventi viename gyvenamajame name nebÅ«tų racionalu.

10. Atsižvelgdamas į ginčo situacijÄ , įtemptus Å¡alių santykius ir siekiant visiÅ¡kai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir užkirsti keliÄ ginčams ateityje, padarė iÅ¡vadÄ , kad vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo bÅ«das yra jo perdavimas vienam iÅ¡ bendraturčių natÅ«ra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensacijÄ už jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį.

11. Teismas, vertindamas, kuriam iÅ¡ bendraturčių priteisti ginčo turtÄ , o kuriam – piniginę kompensacijÄ , atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra iÅ¡vykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, tai yra vienintelis jos gyvenamasis bÅ«stas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas. Taigi teismas pripažino pakankamu pagrindu taikyti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės, priteisiant ginčo turtÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant piniginę kompensacijÄ .

12. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nurodydamas ginčo turto vertę yra pateikęs UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. LL0-10928, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iÅ¡ viso turto kaina – 201 000,00 Eur. Atsakovė Å¡ioje ataskaitoje nustatytos turto vertės neginčijo, Å¡iÄ vertę paneigiančių įrodymų neteikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Teismo vertinimu, turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928 yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį (CPK 197 straipsnis).

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas atidalyti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams J. A. ir R. A. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šį turtÄ priteisiant atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 87 410,00 Eur piniginę kompensacijÄ (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) J. A. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovės J. A. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ Å¡alių kreditoriaus D. V. materialiųjų teisių, kuriam Å¡alys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur, o jo neįtraukimas į procesÄ pažeidžia jo materialinę teisę, įtvirtintÄ CK 4.80 straipsnio 3 dalyje, reikÅ¡ti reikalavimÄ Å¡alių turtÄ atidalyti taip, kad D. V. esamÄ Ä¯siskolinimÄ galima bÅ«tų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ abiejų skolininkų nekilnojamojo turto.

13.2. Teismas priteisė ginčo turtÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė piniginę kompensacijÄ tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra iÅ¡vykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, jis yra vienintelis jos gyvenamasis bÅ«stas, ji yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, taip sudarė teisiÅ¡kai situacijÄ , kai ne savo noru ir neturėdamas finansinių galimybių asmuo yra įpareigojamas prievarta tapti kito asmens turto savininku, ne savo valia tam asmeniui sumokėti teismo priteistÄ didžiulę kompensacijÄ .

13.3. Pažymi, kad atsakovė neturi noro, santaupų ir (ar) kito turto, kad sumokėtų teismo priteistÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovui, tačiau jei to nepadarys, antstolis realizuos jos turtÄ iÅ¡ varžytynių ir faktiÅ¡kai atsakovė atsidurs gatvėje.

13.4. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos esant bendraturčių nesutarimui dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principu.

13.5. Teismas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisdamas 87 410,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už atsakovei J. A. tenkančiÄ atsakovo R. A. turto dalį, nepagrįstai ignoravo ir (ar) netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes, kad atsakovė J. A. jokio kito nekilnojamojo ar kito vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , neturi. Teismas nevertino byloje esančio 2022 m. sausio 20 d. SEB banko atsisakymo atsakovei suteikti kreditÄ , atsakovės gaunamų darbo užmokesčio ataskaitų, įrodančių, kad atsakovės pajamos siekia vos apie 1 000,00 Eur.

13.6. Teismas nevertino ir tų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas R. A. turėdamas pareigÄ rÅ«pintis turto dalimi, t. y. Å¡ildymu, privalomo draudimo ir einamųjų kredito sutarties įmokų mokėjimu, tai darė nereguliariai, o paskutiniu metu iÅ¡ viso to nedarė, užkraudamas Å¡iÄ naÅ¡tÄ vienai atsakovei. Teismas pažeidė atsakovės J. A. prigimtines teises į nuosavybės neliečiamumÄ , kadangi, atsakovei neįvykdžius teismo jai užkrautos prievolės, ji paprasčiausiai neteks ir savo turto dalies, kuri, tikėtina, bus parduota iÅ¡ varžytynių.

14. IeÅ¡kovas R. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės J. A. apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

14.1. Nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, darydamas faktines iÅ¡vadas, nesprendė dėl D. V. teisių ir pareigų pakeitimo, nepadarė tokių iÅ¡vadų, kurios turėtų įtakos Å¡io asmens teisinei padėčiai, t. y. nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jo materialiosios teisės ar pareigos.

14.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos, kadangi ji yra dirbanti ir gauna pajamų. Be to, atsakovė turėjo kito turto, kuris galėjo bÅ«ti panaudotas sumokant piniginę kompensacijÄ , tačiau 2023 m. vasario 17 d. atsakovė padovanojo V. V. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė bÅ«tų buvusi sÄ Å¾ininga, jei priklausiusį turtÄ bÅ«tų panaudojusi siekdama tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti piniginę kompensacijÄ , t. y. minėtÄ turtÄ bÅ«tų įkeitusi, pardavusi arba iÅ¡nuomojusi, kad gautų papildomų pajamų.

14.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo bÅ«das yra jo perdavimas vienam iÅ¡ bendraturčių natÅ«ra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensacijÄ už jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį.

14.4. Teismas pagrįstai nustatė, kuriam iÅ¡ bendraturčių priteisti ginčo turtÄ , o kuriam – piniginę kompensacijÄ , atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas savo turto dalimi nesinaudoja, po skyrybų proceso į jį atvykęs nebuvo, dažnai darbo reikalais yra iÅ¡vykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte, tai yra vienintelis jos gyvenamasis bÅ«stas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas.

14.5. Nurodo, kad atsakovė nepateikė̇ tinkamų, leistinų ir pakankamų duomenų, pagrindžiančių jos dėstomas aplinkybes, kad neturi galimybės ieÅ¡kovui sumokėti kompensacijÄ . Atsakovė yra dirbanti, gauna pajamų, todėl turi galimybę sumokėti piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priklausančio turto dalį. Pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji siekia iÅ¡saugoti ginčo turto valdymÄ ir naudojimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

14. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Å iuo atveju Å¡alys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien raÅ¡ytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo paaiÅ¡kinimus ir argumentus, todėl darytina iÅ¡vada, jog nėra bÅ«tinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ .

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. 2023 m. liepos 4 d. teismui pateiktas D. V. praÅ¡ymas, jame jis nurodo, kad tarp jo sesers J. A. ir jos buvusio sutuoktinio R. A. dalijant turtÄ vyko civilinis procesas, apie kurį jis nebuvo informuotas ir nebuvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nors tiek jo sesuo J. A., tiek jos buvęs sutuoktinis yra jam skolingi daugiau kaip 13 000,00 Eur. Mano, kad toks sprendimas pažeidžia jo teises, todėl praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ panaikinti, atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kad jam bÅ«tų suteikta procesinė galimybė ginti savo teises prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus skolininkus.

17. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, juose nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kovės J. A. naudai 5 515,87 Eur nesumokėtų įmokų ir kitų turto iÅ¡laikymo mokesčių. Pagal šį atsakovės ieÅ¡kinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose Å¡iuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5290-1180/2023. Taip pat pažymi, kad Å¡iuo metu Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti yra persiųstas D. V. atskirasis skundas, kuriuo jis ginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-117-904/2023, kuria teismas atsisakė įtraukti jį į Å¡iÄ civilinę bylÄ trečiuoju asmeniu. Akcentuoja, kad ieÅ¡kovas R. A. klaidino teismÄ tvirtindamas, jog atsakovė esÄ turi finansines galimybes sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , o jos buto padovanojimas atgal savo mamai traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys, tokie ieÅ¡kovo R. A. teiginiai neatitinka realios tikrovės. PraÅ¡o Å¡iuos papildomus paaiÅ¡kinimus pridėti prie bylos.

18. Teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktais papildomais paaiškinimais (prašymu) nusprendžia, kad pateikti duomenys (paaiškinimai) yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, todėl šiuo atveju siekiant, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, D. V. prašymas ir atsakovės J. A. papildomi paaiškinimai priimami ir vertinami kartu su bylos duomenimis.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

19. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma dėl to, kad į bylÄ nebuvo įtrauktas kreditorius D. V., kuriam Å¡alys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur. Taip pat atsakovė nesutinka sumokėti priteistÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovui ir praÅ¡o nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkÄ , kadangi mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad, esant bendraturčių nesutarimui dėl turto atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡ esmės pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, todėl toliau pasisakys Å¡iais klausimais.

20. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti atsakovei visÄ bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o jam iÅ¡ atsakovės priteisti 87 410,00 Eur dydžio kompensacijÄ . Nurodė, kad santykiai tarp Å¡alių yra įtempti, susitarti dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡alims nepavyksta, turtu naudotis turtu Å¡alims galimybės nėra. Pažymėjo, kad atidalyti turtÄ natÅ«ra be žalos daiktui neįmanoma, kadangi namas pritaikytas vienai Å¡eimai, o atsakovės siÅ«lomas jam naudotis 2-asis namo aukÅ¡tas yra mažiau vertingas, jo įsirengimui ir pritaikymui gyventi reikalingos papildomos didelės iÅ¡laidos. Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkÄ pagal pasiÅ«lytÄ namo ir sklypo atidalijimo projektÄ , pritaikant namÄ gyventi dviem Å¡eimoms. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu santykiai yra dalykiÅ¡ki kaimyniÅ¡ki, nesutiko, kad namo 2-asis aukÅ¡tas yra mažiau vertingas ir jo įrengimui bÅ«tų reikalinga neproporcingai daug iÅ¡laidų.

21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

22. Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių, t. y. atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Å i nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi bÅ«ti atidalijama iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, teismas turi teikti prioritetÄ ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas iÅ¡saugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

23. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensacijÄ pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir, tik nesant Å¡ios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo bÅ«do – priteisiant kompensacijÄ pinigais – taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, pažymėjo, kad nėra iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai. Todėl nusprendė, kad kadangi bendraturčiai yra buvę sutuoktiniai, o jų santykiai yra įtempti ir (ar) net konfliktiÅ¡ki, todėl vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo bÅ«das yra jo perdavimas vienam iÅ¡ bendraturčių natÅ«ra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensacijÄ už jam nuosavybės teise priklausančiÄ turto dalį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Tačiau Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos. Nurodęs, kad byloje nėra iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų įrengimo, naudojimo klausimai, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡iuo atveju įmanoma gyvenamÄ jį namÄ padalyti, o ne deklaratyviai nurodyti, kad minėtų įrenginių klausimai nėra iÅ¡spręsti.

25. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamÄ jį namÄ atidalyti natÅ«ra, vertino Å¡alių santykius ir priėjo prie iÅ¡vados, kad dėl Å¡alių nesutarimo jų gyvenimas viename name bÅ«tų neįmanomas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, tokios kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl galimybės nustatyti naudojimosi tvarkÄ tarp bendraturčių, tačiau jos negali bÅ«ti lemiamos, suteikiant pirmenybę iÅ¡imtinei priemonei – atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, nepaisant realios galimybės nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarkÄ , neįvertinus siÅ«lomos naudojimosi turto tvarkos racionalumo, įgyvendinimo kaÅ¡tų dydžio ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių galimybių juos prisiimti. Todėl, siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, tirtinos ir vertintinos aplinkybės, ar yra techninės galimybės pagal atsakovės pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ taip, jog turto bendraturčiai galėtų racionaliai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, užtikrinti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų) atskyrimÄ ar tinkamÄ naudojimÄ , nes tik tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti.

26. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ nebuvo aiÅ¡kintasi dėl konkretaus turto savybių padalijimo galimumo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, nusprendžia, kad byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčios reikÅ¡mę aplinkybės.

27. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo jį priteisiant ieÅ¡kovui arba atsakovei, atitinkamai iÅ¡mokant kompensacijÄ , rėmėsi UAB „Lituka ir Ko“ 2021 m. rugsėjo-spalio namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, žemės sklypo – 14 000 Eur, iÅ¡ viso turto kaina – 201 000,00 Eur, teismas vertino, kad minėta turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-10928 yra pakankamas ir tinkamas įrodymas byloje, nustatant kompensacijos dydį. Apeliantė apeliaciniu skundu nustatytos turto kainos neginčijo, tačiau nesutinka sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ kompensacijÄ . Nurodo, kad atsakovė neturi santaupų ir (ar) kito turto, kad sumokėtų teismo priteistÄ kompensacijÄ ieÅ¡kovui, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesų ir iÅ¡ esmės neįvertino atsakovės galimybių sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliantės argumentais.

28. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-614/2019). Sprendžiant, kam konkrečiai priteistina kompensacija, vertinama kiekviena konkreti situacija ir reikÅ¡mingos aplinkybės, tarp jų: pirma, daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrÄ ja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrÄ jÄ atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikÅ¡ bendraturčio atidalijimÄ su sÄ lyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Taigi, viena iÅ¡ bÅ«tinų tokio atidalijimo bÅ«do sÄ lygų – teisingas (turto rinkos kainÄ atitinkantis) kompensacijos dydis.

29. Antra, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ , taip pat svarbu iÅ¡tirti, ar bendraturčiai iÅ¡gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali tekti nukreipti į atidalytÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-253/2011; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1797-258/2016).

30. Trečia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat svarbu nustatyti, kuris iÅ¡ bendraturčių turi esminį interesÄ naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iÅ¡tyrus ir įvertinus ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos bÅ«klę, profesinę veiklÄ , Å¡eimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl (ne)galimumo ginčo gyvenamÄ jį namÄ atidalyti natÅ«ra ir (ar) priteisti kompensacijÄ už atidalytÄ turtÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovas savo turto dalimi nesinaudoja, dažnai darbo reikalais yra iÅ¡vykęs į užsienį, dirba (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovė gyvena ginčo nekilnojamajame turte ir tai yra vienintelis jos gyvenamasis bÅ«stas, atsakovė yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, todėl nusprendė, kad yra pagrindas atidalyti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams J. A. ir R. A. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šį turtÄ priteisiant atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 87 410,00 Eur piniginę kompensacijÄ . Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, pažymi, kad atsakovė jokio kito nekilnojamojo ar kito vertingo turto, kurį galėtų parduoti ir taip sumokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ , neturi, taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio 2022 m. sausio 20 d. SEB banko pateikto atsisakymo atsakovei suteikti kreditÄ , atsakovės gaunamų darbo užmokesčio ataskaitų.

32. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai, kaip minėta, gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius Å¡iam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ ir parinkdamas bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dÄ , privalo tirti visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas faktines aplinkybes dėl atidalijimo natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymo galimybes ir motyvuotai pagrįsti, jog atidalijimas natÅ«ra ir naudojimosi tvarkos nustatymas neįmanomas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovės galimybės sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui, sprendime apsiribojo tik bendrų faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymu, t. y. nurodė, kad atsakovė yra dirbanti ir gauna pastovias pajamas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino atsakovės realių galimybių sumokėti kompensacijÄ atsakovui, nevertino aktualių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas ir (ar) turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir kasacinės instancijos teismas spręsdamas tokio pobÅ«džio bylas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bÅ«tina atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiams piniginę kompensacijÄ sÄ lyga yra ta, kad Å¡i piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, taip pat, pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo bÅ«do yra bÅ«tina nustatyti, ar Å¡alis, iÅ¡ kurios priteisiama kompensacija, gali jÄ iÅ¡mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-914/2020, priimtu santuokos nutraukimo byloje, nustatytos prejudicinių faktų galiÄ turinčios aplinkybės, kad namas yra įkeistas bankui, o Å¡alys turi solidariųjų kreditinių įsipareigojimų, todėl nė viena iÅ¡ Å¡alių nėra pajėgi kitai Å¡aliai iÅ¡mokėti kompensacijos už kitai Å¡aliai atitenkančiÄ didesnę turto dalį per protingÄ laikotarpį (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų, ar po santuokos nutraukimo atsakovė turėjo galimybių sukaupti lėšų teismo priteistai piniginei kompensacijai sumokėti, taip pat neanalizavo atsakovės gaunamų pajamų ir patiriamų iÅ¡laidų dydžio, neįvertino, kokiu pagrindu atsakovė įgijo butÄ ir kokiu pagrindu jis buvo grÄ Å¾intas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ , neįvertino iÅ¡ esmės nė vieno iÅ¡ bendraturčių realių galimybių sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali tekti nukreipti į atidalytÄ turtÄ .

34. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad sprendžiant kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ nebuvo įvertintos ir iÅ¡ esmės iÅ¡analizuotos bendraturčių realios galimybės iÅ¡mokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , nusprendžia, kad iÅ¡ esmės byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčios reikÅ¡mę aplinkybės.

35. Apeliantė taip pat praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylÄ Å¡alių kreditoriaus D. V. materialiųjų teisių, o kreditoriaus D. V., kuriam Å¡alys solidariai vis dar yra skolingos daugiau kaip 13 000,00 Eur, neįtraukimas į procesÄ pažeidžia jo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ Å¡alių turtÄ atidalyti taip, kad D. V. esamÄ Ä¯siskolinimÄ galima bÅ«tų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ abiejų skolininkų nekilnojamojo turto.

36. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ä®statymo draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

37. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-319-941/2020 buvo konstatuota, kad R. A. ir J. A. prievolės D. V. pagal 2009 m. spalio 11 d. ir 2010 m. kovo 19 d. skolos raÅ¡telius yra solidarios. Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendęs taikyti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo turtÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant piniginę kompensacijÄ bei į bylÄ neįtraukęs Å¡alių kreditoriaus, tiesiogiai nusprendė dėl į bylÄ neįtraukto kreditoriaus materialiųjų teisių ir pareigų.

Å i iÅ¡vada lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, nes juo buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylÄ asmens, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad dalijant nekilnojamÄ jį turtÄ nebuvo aiÅ¡kintasi dėl konkretaus turto savybių padalijimo galimumo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo atsižvelgiant į Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius, neiÅ¡siaiÅ¡kintos aplinkybės dėl kiekvieno iÅ¡ bendraturčių finansinių galimybių iÅ¡mokėti priteistÄ kompensacijÄ , taip pat byloje neiÅ¡siaiÅ¡kinta ir neįtraukti visi turimi kreditoriai, nusprendžia, kad byloje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos teisingam bylos iÅ¡sprendimui turinčios reikÅ¡mę aplinkybės.

39. Atsižvelgdama į tai, kad Å¡eimos bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus, siekiant ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusius nesutarimus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, nusprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas panaikintinas ir grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, plačiau dėl apeliacinių skundų argumentų nepasisako, todėl Å¡ios aplinkybės atitinkamai iÅ¡ naujo turės bÅ«ti vertinamos pirmosios instancijos teisme.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl bendraturčiam priklausančio konkretaus nekilnojamojo turto padalijimo ir neiÅ¡siaiÅ¡kino abiejų bendraturčių finansinių galimybių dėl kompensacijos priteisimo, o klausimai dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir (ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo turėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti atitinkamai atsižvelgus į turto dalumo galimumÄ , spręstinas klausimas dėl visų turimų kreditorių įtraukimo), byla turi bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, pateikiant naujus įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neiÅ¡tirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo atvejus. Be kitų Å¡iame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimÄ , ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

43. Å iuo atveju teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neiÅ¡tyrė bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismÄ .

44. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi, sprendimÄ panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

GrÄ Å¾inti atsakovei J. A. 110,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .

Teisėjos Jolanta Gailevičienė

Giedrė Seselskytė

Vilija Valantienė