2024-10-02 Nr. AB-14099-3-61-3-02091-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-438-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02091-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. B., A. J., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą Ž. J., A. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. K., P. L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. L., S. Ž., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. Ž., V. Ū., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. Ū., P. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. K., K. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. Š., atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B., A. J., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą Ž. J., A. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. K., P. L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. L., S. Ž., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. Ž., V. Ū., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. Ū., P. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. K., K. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. Š., skundą atsakovui Nacionalinei švietimo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai K. B., A. J., A. K., P. L., S. Ž., V. Ū., P. K. ir K. Š., atstovaujami jų įstatyminių atstovų (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: įpareigoti Nacionalinę švietimo agentūrą (toliau – ir Agentūra, atsakovas) pakeisti Agentūros direktoriaus 2024 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. VK-326 nustatant, jog 2023–2024 m. matematikos pirmojo tarpinio patikrinimo rezultatai perskaičiuojami visus moksleivių rezultatus, t. y. nuo 1 iki 20, dauginant iš 1,25 koeficiento bei neribojant galimo surinkti maksimalaus taškų skaičiaus; arba įpareigoti Agentūrą pakeisti Agentūros direktoriaus 2024 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. VK-326 nustatant, jog 2023–2024 m. matematikos pirmojo tarpinio patikrinimo rezultatai perskaičiuojami skiriant vienodą papildomų taškų skaičių visiems moksleiviams, nepriklausomai nuo to, kokį taškų skaičių jie surinko patikrinimo metu, bei neribojant galimo surinkti maksimalaus taškų skaičiaus; arba panaikinti Agentūros direktoriaus 2024 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. VK-326 (toliau – ir Įsakymas) ir palikti galioti pirminius 2023–2024 m. matematikos pirmojo tarpinio patikrinimo rezultatus.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, be kita ko, prašo panaikinti Agentūros direktoriaus 2024 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. VK-326, kadangi pristatyta matematikos tarpinių patikrinimų rezultatų indeksavimo tvarka yra diskriminuojanti, pažeidžianti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus, užtikrinančius vaikų teisę į lygiateisiškumą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos administracini bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112, 113 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant nurodytas teisės normas.

Teismas, įvertinęs Agentūros Įsakymą, nurodė, kad juo yra patvirtintos 2023–2024 mokslo metų matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcijos šioms užduotims – matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo užduočiai, matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo 25 proc. prailginto laiko užduočiai bei matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo 50 proc. prailginto laiko užduočiai. Teismas pažymėjo, kad šiuo Įsakymu nebuvo nustatyta pareiškėjams jokių privalomų įpareigojimų, taip pat nebuvo pritaikytos poveikio priemonės bei sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Teismas sprendė, kad skundžiamas Įsakymas yra ne vienkartinio taikymo aktas, o yra aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir jis toliau veikia ir gali būti realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis Įsakymas yra visuotinai privalomas visiems vienuoliktos klasės mokiniams 2023–2024 mokslo metais laikantiems matematikos pirmąjį tarpinį patikrinimą, taip pat į tai, kad Įsakymas nėra viešojo administravimo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjams ar kitiems konkretiems asmenims ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), jis adresuotas konkrečiai neapibrėžtam asmenų ratui ir pagal požymius yra priskiriamas norminių teisės aktų grupei, konstatavo, jog Agentūros Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašas. Teismas, įvertinęs ABTĮ nustatytą norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės tvarką, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 ir 113 straipsniuose įtvirtintą subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, ratą, taip pat nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurioje iškilo abejonė dėl byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad tai nėra jokia kliūtis pareiškėjams, manantiems, kad jų teisės ar teisėti interesai yra (bus) pažeisti, ginti jas pradedant individualią bylą, kurioje galėtų pareikšti prašymą ištirti Įsakymo teisėtumą.

Teismas grąžino pareiškėjams sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Pareiškėjai, remdamiesi VAĮ 2 straipsnio 5, 9 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad šiuo atveju skundžiamas Įsakymas nenustato teisės normų, Įsakymu teisės normos yra taikomos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1187 patvirtintu Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. raštą Nr. SR-1260 „Dėl komisijos išvadų dėl matematikos tarpinių patikrinimų“. Švietimo ir mokslo ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte Nr. SR-1260 „Dėl komisijos išvadų dėl matematikos tarpinių patikrinimų“ buvo priimtas įpareigojantis sprendimas perskaičiuoti pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatus. Po to buvo priimtas skundžiamas Įsakymas dėl pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatų vertinimo.

Pareiškėjai nurodo, kad Įsakymas išdėsto ne bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o numato labai konkrečias materialines pasekmes aiškiai apibrėžtam asmenų ratui – 2023–2024 m. pirmąjį tarpinį matematikos tarpinį patikrinimą laikiusiems vienuoliktokams. Skundžiamas Įsakymas objektyviai negali būti taikomas jokiems kitiems moksleiviams, jo nebus galima taikyti antrąjį ar bet kokį kitą matematikos tarpinį patikrinimą laikiusiems vienuoliktokams. Skundžiamas Įsakymas iš esmės yra vienkartinio taikymo aktas. Įsakymas nustato būtent 2023–2024 m. pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatų vertinimą. Šis įsakymas yra taikomas tik vieną kartą – vertinant pirmąjį matematikos tarpinį patikrinimą ir nustatant mokinių surinktų balų skaičių. Vėlesnis ar pakartotinis skundžiamo įsakymo taikymas yra objektyviai neįmanomas. Įsakymas negali būti taikomas nei vertinant antrąjį matematikos tarpinį patikrinimą, nei dar kitų metų tarpinius matematikos patikrinimus. Taigi skundžiamas Įsakymas nėra orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir toliau veikti po realizavimo individualiuose santykiuose. Skundžiamas Įsakymas tiesiogiai veikia pareiškėjų teises ir pareigas, kadangi juo įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos 2024 m. balandžio 3 d. rašte Nr. SR-1260 „Dėl komisijos išvadų dėl matematikos tarpinių patikrinimų“ nurodytus įpareigojimus vadovaujantis komisijos išvadomis pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo rezultatai buvo perskaičiuoti juos indeksuojant (šiuo atveju indeksuojant visų kitų vienuoliktokų rezultatus, išskyrus pareiškėjų – gavusių geriausius rezultatus).

Skundžiamas Įsakymas nebuvo paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnyje nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad ir pats sprendimą priėmęs subjektas jį rengė ne kaip norminį, bet kaip administracinį sprendimą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas vertino ir pasisakė tik dėl Įsakymo, kuriuo yra patvirtintos 2023–2024 mokslo metų matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcijos. Pareiškėjai skunde nurodė, jog Agentūros Įsakymas tikėtina, 2023–2024 m. matematikos (A) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcija (šioje instrukcijoje nėra nurodyta, kokiu teisės aktu ji yra patvirtinta) nėra viešai skelbiamas, pareiškėjai nėra susipažinę su šiuo teisės aktu. Todėl pareiškėjai prašė teismo įpareigoti Agentūrą pateikti teismui ir pareiškėjams Įsakymą bei bet kokius kitus Agentūros teisės aktus/sprendimus, susijusius su matematikos pirmojo tarpinio patikrinimo rezultatų perskaičiavimu (indeksavimu); atsižvelgiant į gautus dokumentus, pareiškėjai nurodė, kad skundo reikalavimai gali būti tikslinami. Agentūra pateikė Įsakymą, kuriuo buvo patvirtinta tik 2023–2024 m. matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcija, tačiau nepateikė jokio sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta 2023–2024 m. matematikos (A) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcija. Teismas šių aplinkybių nevertino ir neįpareigojo Agentūros pateikti papildomų dokumentų, o skundą atsisakė priimti net neturint visų skundo priėmimui aktualių dokumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti, kadangi sprendė, kad skundžiamas Agentūros Įsakymas yra norminis administracinis aktas, teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis dėl norminio administracinio akto ištyrimo, ratą.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundžiamas Įsakymas nėra norminis administracinis aktas, jame išdėstytos ne bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatos, adresuotos neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o jis numato labai konkrečias materialines pasekmes aiškiai apibrėžtam asmenų ratui – 2023–2024 m. pirmąjį matematikos tarpinį patikrinimą laikiusiems vienuoliktokams, jis yra vienkartinio taikymo aktas. Skundžiamas Įsakymas nėra orientuotas į ateitį, jis nebuvo paskelbtas laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą. Be to, pareiškėjai prašė išreikalauti įrodymus, tačiau teismas, neišreikalavęs visų įrodymų, nepagrįstai atsisakė priimti jų skundą.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą yra viena pagrindinių asmens teisių, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik laikantis įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų bei reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-502/2024). Dėl to teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar konkrečiu atveju nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (1 p.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad VAĮ 2 straipsnio 10 dalis nustato, jog norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr. pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019; kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019). Be to, teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018).

Pagal VAĮ 2 straipsnio 8 dalį, administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai gali būti grupuojami pagal jų turinio pobūdį. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012). Šie požymiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 str. 9 d.), o norminis administracinis aktas, kaip minėta – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (2 str. 10 d.). Teisės aktų priskyrimas prie atitinkamos rūšies teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės mėn. 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010).

Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Norminis administracinis aktas visada yra visuotinai privalomas. Kad tam tikras aktas būtų pripažintas norminiu, be kitų nurodytų požymių, turi būti nustatyta, jog jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį, t. y. norminiu administraciniu aktu nustatomos elgesio taisyklės yra privalomos subjektams, siekiantiems įgyvendinti įstatymais jiems suteikiamas teises – jose sukuriamos elgesio normos, kurių pagrindu subjektams atsiranda naujos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Įsakymą, kuriuo patvirtinta 2023–2024 mokslo metų matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcija šioms užduotims: matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo užduočiai; matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo 25 proc. prailginto laiko užduočiai bei matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo 50 proc. prailginto laiko užduočiai.

Teisėjų kolegija, ginčijamą aktą įvertinusi paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis teisės aktas, nukreiptas į ateitį, skirtas rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų ratui – visiems 11 klasės mokiniams, 2023–2024 mokslo metais laikantiems matematikos pirmąjį tarpinį patikrinimą. Aplinkybė, kad jis nėra paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, savaime nesudaro pagrindo jį laikyti administraciniu aktu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

Kadangi teisės akto (šiuo atveju – Įsakymo, kuriuo patvirtinta minėta instrukcija) pripažinimas norminiu administraciniu aktu suponuoja specialią šių aktų teisėtumo tyrimo tvarką, pažymėtina, jog pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (ABTĮ 112 str.) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2024; kt.).

ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Pareiškėjai nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu pripažintina pagrįsta.

ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos aplinkybės.

Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl norminio akto – Įsakymo, kuriuo patvirtinta 2023–2024 mokslo metų matematikos (B) pirmojo tarpinio patikrinimo elektroninės užduoties mokinių darbų vertinimo instrukcija, panaikinimo, nesilaikydami ABTĮ nustatytos tokio pobūdžio aktų teisėtumo tyrimo tvarkos, vertindami Įsakymą kaip individualų administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde būtent suformulavo reikalavimą dėl Įsakymo, kaip individualaus teisės akto, panaikinimo, o ne pateikė prašymą, atitinkantį ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus. Todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su įrodymų neišreikalavimu, nustačius, jog ginčijamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų K. B., A. J., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą Ž. J., A. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą A. K., P. L., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą I. L., S. Ž., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. Ž., V. Ū., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. Ū., P. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą D. K., K. Š., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą G. Š., atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė