2021-07-21 Nr. AB-21420-3-61-3-00101-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1694-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00101-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ ir V. P. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Lideres“ (toliau – ir UAB „Lideres“, Bendrovė) ir V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-397 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Lideres“ ir V. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priimta išvada Nr. D4-1908 „Dėl bankroto administratoriaus „Lideres“ neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas, kuriuo remiantis Bendrovei ir V. P. paskirta nuobauda – įspėjimas, Tarnybai padarius išvadą, kad Bendrovė, įdarbinusi 7 darbuotojus bankroto administratorius, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų neadministravo, ir dalyvaudama bankroto administratorių atrankose įgijo nesąžiningą pranašumą kitų atrankoje dalyvavusių subjektų atžvilgiu.

2.2. Tarnyba Įsakymu nekonstatavo, kad pareiškėjai padarė akivaizdų ir šiurkštų drausminės atsakomybės pažeidimą ir visiškai nepagrindė pažeidimo esant akivaizdžiu ir šiurkščiu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, Tarnybos sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų prasme.

2.3. Tarnyba jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad Bendrovė 7 administratorius įdarbino dirbtinai, nesąžiningai, t. y. tik siekdama pagerinti pareiškėjo rodiklius bankroto administratorių atrankoje. 7 administratoriai nebuvo įgalioti administruoti įmonių bankroto procesus, tačiau jie atliko kitas jiems pavestas darbo funkcijas.

2.4. Tarnyba analizavo duomenis už 2019 metus, tačiau 7 administratoriai buvo įdarbinti 2018 metais, todėl šis faktas taip pat paneigia Tarnybos poziciją, kad jie buvo įdarbinti su tikslu sukurti tariamą pranašumą administratorių atrankoje.

2.5. Tarnyba neturėjo skirti nuobaudos, nes už analogiškus pažeidimus kitiems bankroto administratoriams nuobaudos nebuvo skirtos (pvz., UAB „Restrus“ neplaninio patikrinimo rezultatai). Pareiškėjo veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sudėties, nes teisės aktai, reglamentuojantys administratorių atranką ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato draudimo juridiniams asmenims turėti įdarbintus fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra priskirta administruoti nemokias įmones, o ir pati Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (toliau – Atrankos programa) nenumato jokio ribojimo. Atrankos programa yra platforma, kurioje administratoriai konkuruoja tarpusavyje per atrankoje taikomus rodiklius.

2.6. Iš bankroto administratorių atrankos principų ir Atrankos programą reglamentuojančių teisės aktų yra aiškiai matyti, kad juridinių asmenų užimtumas yra atrankos kriterijus, kuris parodo, kad Atrankos programa ir ją reglamentuojantys teisės aktai leidžia įdarbinti fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra pavesta administruoti nemokias įmones.

2.7. Bendrovė buvo atrinkta administruoti įmones, nes kiti bankroto administratoriai, kurie turėjo geresnius duomenis, neteikė sutikimų administruoti mažų beturčių įmonių, t. y. pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kuriais jam asmeniškai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktam. Tarnyba Įsakyme taip pat neįrodė, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė neigiamus padarinius, o pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, nes darbuotojai buvo įdarbinti nesiekiant nesąžiningų veiksmų, o siekiant bankroto procesų operatyvumo ir darbinių funkcijų vykdymo, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo tikėti, kad naudojimasis Atrankos programa teisės aktų nustatyta tvarka gali būti laikomas nesąžiningu / neteisėtu elgesiu.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, kadangi juridinio bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius dalijamas iš jo darbuotojų skaičiaus, nepriklausomai nuo to, ar tas darbuotojas įdarbintas tam, kad realiai juridinio administratoriaus vardu administruotų įmonių bankroto procesus ar įdarbintas tik dėl atrankos rodiklių pagerinimo.

4.2. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodeksas), nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administratoriaus veikla, tame tarpe ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

4.3. Tarnyba, atlikdama Bendrovės veiklos patikrinimą nustatė, kad Bendrovė nuo 2018 m. buvo įdarbinusi 7 darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų. Patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., nustatė, kad Bendrovė buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 12 mažų įmonių bankroto procesus, o apskritai per 2019 metus iki patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą–deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 140 įmonių atrankoje. Išvados lentelėje Nr. 2 buvo pateikta keletas pavyzdžių apie Bendrovės faktiškai administruojamų įmonių pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičiaus (toliau – ir FASĮS) ir leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – ir LASĮS) ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į Bendrovės atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus Bendrovės 7 darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais neatitiktų nustatyto atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų Bendrovės eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Išvadoje nagrinėtais atvejais pareiškėjai įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis buvo ženkliai pagerintas ir Bendrovė nors atrankoje ir viršija A grupės, A1 ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribas, tačiau pasiekė aukščiausią atrankinį dydį, t. y. FASĮS ir LASĮS skirtumą, o tai leido būti atrinktai Išvados lentelėje Nr. 2 nurodytų įmonių bankroto administratoriumi.

4.4. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Tarnyba Įsakyme nebuvo nurodžiusi, kad įdarbindamas bankroto administratorius, kurie neadministruoja bankroto bylų, Bendrovė pasielgė neteisėtai, todėl šis Bendrovės argumentas laikytinas nepagrįstu. Fiziniam bankroto administratoriui, neketinančiam administruoti bankroto procesų, teisės aktai neapriboja galimybės sudaryti kitokio pobūdžio darbo sutartis (dirbti padėjėjais, teisininkais, konsultantais ir pan.), tačiau įvertinus sudaromos darbo sutarties tikslą, turi būti pasirenkamas ir atitinkamas elgesio modelis bei duomenys Tarnybai turi būti teikiami atsižvelgiant į darbo sutarties turinį ir tikslus, atitinkamai Bendrovė neturėjo šių 7 darbuotojų nurodyti kaip bankroto administratorių.

4.5. Tarnyba nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su bankroto administratorių fizinių asmenų paskyrimu ar nepaskyrimu vykdyti konkrečios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto procedūros, o vertino Bendrovės elgesio atitikimą Elgesio kodekso nuostatoms. Pareiškėjų pozicija, jog drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik už šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos vykdomos aiškiai aplaidžiai, ir turi būti sukelta žala, yra nepagrįsta. Bankroto administravimas yra profesinė veikla ir ją reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), bet ir Elgesio kodeksas.

4.6. Bendrovės dalyvavimas bankroto administratorių atrankoje su sąmoningai ženkliai pagerintais atrankos rodikliais ir taip įgijus pranašumą prieš kitus subjektus, yra akivaizdus profesinės veiklos pažeidimas. Toks elgesys laikytinas nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti.

4.7. Tarnyba nenustatinėjo, ar pažeidimas sukėlė konkrečią žalą atskiriems asmenims (administratoriams) ar kreditoriams. Nagrinėjamu atveju žala turi būti suprantama plačiąja prasme. Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas.

4.8. Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, nes, vadovaujantis Nuostatais, Tarnyba vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (Nuostatų 9.4.4 p.); valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (Nuostatų 9.4.5 p.); analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (Nuostatų 9.4.6 p.); kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (Nuostatų 9.4.7 p.).

4.9. Elgesio kodeksas taikomas ne tik bankroto administratoriaus veiksmams, vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, bet apskritai visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, įskaitant ir veiklą, susijusią su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodeksas nustato, kad laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (Elgesio kodekso 11.4.1 p.), kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (Elgesio kodekso 11.4.4 p.).

4.10. Tarnyba iš viso atliko 41 neplaninį bankroto administratorių patikrinimą dėl Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo, iš kurių 2 atvejais pažeidimų nenustatė, 39 atvejais nustatė minėtų Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus, iš kurių 7 atvejais poveikio priemonės netaikytos, 32 atvejais taikytos. Baigus patikrinimus buvo skirta: 17 įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 24 įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams, 15 viešų įspėjimų bankroto administratoriams juridiniams asmenims, 4 vieši įspėjimai bankroto administratorių juridinių asmenų vadovams. Taigi, kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai. Informacija paskelbta www.avnt.lt naujienų skiltyje.

4.11. Nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, todėl Įsakymas yra teisėtas ar pagrįstas, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniniame Bendrovės veiklos patikrinime. Įspėjimas buvo skirtas atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes ir direktoriui naudojantis savo diskrecijos teise.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2615 Bendrovę informavo apie tai, kad turimais 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis UAB „Lideres“ dirbo 12 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 7 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba informavo apie priimtą sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso nuostatų (11.4.1 p., 11.4.4 p.) pažeidimų ir nustatė Bendrovei terminą pateikti išsamius paaiškinimus (bei juos pagrindžiančius dokumentus) iki 2019 m. spalio 14 d. dėl rašte nurodytų aplinkybių.

7.2. Tarnyboje 2019 m. spalio 15 d. gauti Bendrovės paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Bendrovė nesiekė įgyti jokio nesąžiningo pranašumo atrankoje. Bendrovė paaiškino, jog pranešime nurodyti 7 darbuotojai nebuvo įgalioti administruoti administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, tačiau jie atliko kitas jiems konkrečiai pavestas darbo funkcijas, padedant administratoriaus įgaliotam asmeniui vykdyti įmonių bankroto procesus. Administratorius pagal teisės aktus turėjo teisę sudaryti su pranešime nurodytais asmenimis darbo sutartis. Bendrovė taip pat paaiškino, kad paskutinį kartą administratorius buvo atrinktas administruoti įmonę per bankroto administratorių atranką tik 2019 m. balandžio 2 d. Be to, sumažėjus darbo krūviui, nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. atleido dalį darbuotojų, taip pat ir minimus pranešime.

7.3. Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 16 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1740 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimo“ Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei skirti įspėjimą bei jos vadovui – įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui išsiųstas 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu.

7.4. Bendrovės vadovas V. P. Tarnybai 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu išsiuntė raštą dėl išvados projekto ir papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis.

7.5. Tarnybai atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 31 d. parengė Išvadą, kurią pateikė Tarnybos direktoriui. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų), fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie Bendrovei dalyvauti atrankoje dirbtinai padidinus konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. punktų nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su Tarnyba, paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, jog dar iki patikrinimo pradžios administratorius atleido tuos darbuotojus bankroto administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų. Išvadoje buvo siūloma pareiškėjams skirti įspėjimus.

7.6. Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjams paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas pareiškėjams Tarnybos direktorius paskyrė už Kodekso 11.4.1, 11.4.4 punktų pažeidimą.

7.7. 2020 m. sausio 2 d. Tarnyba raštu „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Išvadą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VAĮ (8 str. 1 d.), ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (117 str. 1 d., 11 str. 12 d., 117 str. 11 d., 117 straipsnio 12 d., 11 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės) (20 p., 21 p., 21.1.1 p., 21.1.2 p., 25 p., 30 p.), Nuostatai.

9. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, jog Tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl įdarbinamų asmenų ir veikė ne savo kompetencijos ribose. Pagal Priežiūros taisyklių 7.2 punktą Tarnyba turi teisę atlikti neplaninį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo. Antra, Tarnyba nepriėmė sprendimo, kiek ir kokių darbuotojų gali įdarbinti UAB „Lideres“. Būtent UAB „Lideres“ vadovas priėmė tokį sprendimą ir pateikė informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie turi teisę teikti administravimo paslaugas, nors jie realiai bankroto bylų neadministravo.

10. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalimi, Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190 (toliau – ir Duomenų taisyklės) nuostatomis (9.2 p., 9.3 p.), teismas konstatavo, kad Bendrovė turi teisę spręsti dėl sudaromų darbo sutarčių turinio, skaičiaus ir t. t., tačiau žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys ar ilgą laiką nevykdo bankroto administravimo funkcijų, o atliks ar atlieka kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs ar dirba teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Teismas padarė išvadą, kad tai, kaip juridinis asmuo pasiskirsto funkcijas tarp darbuotojų išlieka jo vidinis reikalas, ir šiuo aspektu negalima daryti išvados, kad Tarnyba įsikišo į Bendrovės veiklos organizavimo procesus.

11. Teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, įvertinęs Įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjai pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai 7 bankroto administratorius, turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus.

12. Teismas pabrėžė, kad Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip pagerinti atrankos rodikliai konkrečiai Bendrovės atžvilgiu. Tarnyba patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., nustatė, kad Bendrovė buvo atrinkta ir teismų paskirta administruoti 12 mažų įmonių bankroto procesus, o apskritai per 2019 metus iki patikrinimo pradėjimo dienos dalyvavo (teikė sutikimą–deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta, 140 įmonių atrankoje. Išvados lentelėje Nr. 2 pateikta keletas pavyzdžių apie pareiškėjo FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į Bendrovės atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad eliminavus Bendrovės 7 darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų, Bendrovė, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje nurodytais laikotarpiais neatitiktų nustatyto atrankinio dydžio Atrankos taisyklių numatytu atveju ir pasikeistų Bendrovės eiliškumas tarp dalyvaujančių bankroto administratorių atrankoje. Išvadoje nagrinėtais atvejais pareiškėjai įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis buvo ženkliai pagerintas ir Bendrovė, nors atrankoje ir viršija A grupės, A1 ir A2 pogrupių įmonių LASĮS ribas, tačiau pasiekė aukščiausią atrankinį dydį, t. y. FASĮS ir LASĮS skirtumą, o tai leido būti atrinktai Išvados lentelėje Nr. 2 nurodytų įmonių bankroto administratoriumi.

13. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, nes Išvadoje išanalizuoti visi Bendrovės paaiškinimai – tiek paaiškinimai dėl darbo santykių su buvusiais darbuotojais, tiek dėl jų įsidarbinimo ir atleidimo aplinkybių, kurie nepaneigia pareiškėjų padaryto pažeidimo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokią išvadą teismas padarė iš įdarbintų asmenų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, darbo sutarčių sudarymo datų, trukmės, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti).

14. Teismas pabrėžė, kad Išvadoje nurodyta, jog Bendrovė, teikdama sutikimą - deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, deklaracijose nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti D. V., S. V. ir V. P. Patikrinimo metu nustatyta, kad iš visų administratoriaus darbuotojų tik trys darbuotojai bankroto administratoriai buvo nurodyti tarp pavedamų administruoti įmonių bankroto procesus ir nei vienas iš 7 darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų lentelėje Nr. 1 (R. D., V. V., T. V., A. K., G. M., K. M., M. Š.). Teismas nurodė, kad, nepaisant pareiškėjų argumentų, jog minėti asmenys atliko kitas jiems pavestas darbines funkcijas ar kad jie buvo įdarbinti dar 2018 metais, teismas konstatuoja pareiškėjų elgesio nesąžiningą tikslą ir vertindamas kaip gynybinę pareiškėjų versiją, juos atmeta. Teismas nesąžiningą tikslą konstatavo remdamasis ekonomine logika (nėra paaiškinimo, kodėl tiek laiko tokio dydžio Bendrovei buvo reikalinga tiek daug bankroto administratorių, jei ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo), elgesio trukme, faktu, jog Bendrovės atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti. Be to, pareiškėjų argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir pareiškėjų atsakomybės pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį nešalina.

15. Teismas nurodė, kad Bendrovės pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl žalos atsiradimas nėra būtinas. Bendrovė veikė nesąžiningai, pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą lemia atrankos sistemos paskirtis, svarba ir reikšmė, savanaudiški Bendrovės elgesio motyvai, poreikis apsaugoti sąžiningus kitus atrankos dalyvius.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, padarė išvadą, kad pareiškėjams švelniausios nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir spręsdamas, kad V. P. pažeidė Elgesio kodeksą ir tokiu būdu padarė drausminę nuobaudą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio nuostatas. Nurodytą poziciją pareiškėjai grindžia šiais argumentais:

19.1.1. Nė vienas iš galiojančių įstatymų, reglamentuojančių administratorių atranką, nenumatė draudimo juridiniams bankroto administratoriams turėti įdarbintus fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra priskirta administruoti nemokios įmonės. Taip pat nė vienas iš galiojančių įstatymų nenumatė įpareigojimo juridiniam bankroto administratoriui privalomai kiekvienam fiziniam bankroto administratoriui, kuris yra įdarbintas, priskirti juridinio asmens bankroto procesą.

19.1.2. Atsakomybė V. P. už Įsakyme ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus pažeidimus taip pat nebuvo nustatyta jokiame įstatyme. Priešingai, tik Elgesio kodekse, t. y. poįstatymine teisės akte nors pačiame Sprendimo priėmimo metu galiojusiame ĮBĮ nebuvo įtvirtintos nuostatos, pagal kurias bankroto administratoriai privalėjo laikytis Elgesio kodekso nuostatų ir, kad pastariesiems galėjo būti keliama atsakomybė už šio kodekso pažeidimus.

19.1.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, atsakovas neturėjo teisės skirti V. P. nuobaudos, kadangi tiek V. P. inkriminuojamas pažeidimas, tiek atsakomybė už jo padarymą nebuvo sureguliuoti įstatymu.

19.1.4. Įsigaliojus ĮBĮ 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, atrankos kriterijumi būtent ir tapo darbo krūvis. Pastarasis buvo nustatomas priklausomai nuo bankroto administratoriaus rūšies, t. y. ar administratorius yra fizinis ar juridinis asmuo. Atitinkamai, juridinio bankroto administratoriaus atranka priklausė, be kita ko, nuo jo įdarbintų fizinių bankroto administratorių krūvio. Atsižvelgiant į minėto įstatymo aiškinamąjį raštą, , galiojanti atrankos sistema pati skatino administratorių konkurenciją, kuri tiesiogiai priklausė nuo administratorių turimų resursų, įskaitant, turimų įdarbintų bankroto administratorių skaičiaus ir jų užimtumo. Jeigu vienas administratorius turi didesnius resursus, įskaitant ir žmogiškųjų išteklių, nei kitas, yra savaime suprantama, kad demokratinėje visuomenėje veikiančioje ekonomikoje jis ir turėtų būti paskirtas konkretaus juridinio asmens bankroto administratoriumi, nei tas, kuris nėra toks pajėgus ir neturi resursų.

19.1.5. Iš bankroto administratorių atrankos principų ir Atrankos programą reglamentuojančių teisės aktų yra aiškiai matyti, kad juridinių bankroto administratorių užimtumas yra atrankos kriterijus. Šį kriterijų lemia bankroto administratoriaus resursas, t. y. darbuotojai (bankroto administratoriai) ir jų užimtumas. Tokio atrankos kriterijaus buvimas, ypač juridinių asmenų atveju, perse parodo, kad Atrankos programa ir ją reglamentuojantys teisės aktai leidžia juridiniams bankroto administratoriams įdarbinti fizinius bankroto administratorius, kuriems nėra pavesta administruoti nemokius juridinius asmenis. Pastarieji užtikrina juridinio bankroto administratoriaus resursus ir galimybes pasiruošti administruoti didelius ir sudėtingus bankroto procesus, jeigu tokie būtų atrinkti Atrankos programos – tai yra elementarus veiklos planavimas ir resursų paskirstymas.

19.1.6. V. P. pateikė atsakovui išsamią lentelę (analizę), iš kurios matyti, kad atrankų metu, kurių metu V. P. buvo atrinktas, buvo beveik pusė bankroto administratorių, kurių FASĮS atrankų metu buvo mažesnis už V. P., tačiau šie administratoriai neteikė sutikimo administruoti įmonių, kurias administruoti buvo atrinktas V. P..

19.1.7. Administratoriai, kurių FASĮS atrankų metu buvo mažesnis už V. P., nenorėdami administruoti mažų beturčių įmonių, bankroto administratorių Atrankos programai sudarė sąlygas atrinkti V. P.. Kitaip tariant, būtent pati Atrankos programa leido teikti, ir netgi skatino teikti sutikimus visiems bankroto administratoriams, norint būti atrinktiems. V. P. atveju, įmonės administratorius gavo „viršydamas, bet dalyvaudamas“, nes kiti bankroto administratoriai, kurie turėjo geresnius duomenis, neteikė sutikimų administruoti mažų beturčių įmonių. Atrankos programos veikimą atrankų metu nulėmė kitų bankroto administratorių pasyvus elgesys. V. P. neatliko jokių veiksmų, kuriais jam asmeniškai galėjo būti sukurta palanki situacija būti atrinktam. Tokia situacija objektyviai yra negalima, nes V. P. negalėjo žinoti, kurie administratoriai duos, o kurie ne sutikimą administruoti Įsakyme minimas įmones.

19.1.8. Jeigu pati Atrankos programa leidžia atrinkti administratorių, kuris gali dalyvauti atrankoje, pažeidimas objektyviai negali būti konstatuotas.

19.1.9. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad administratorius, teikdamas sutikimą–deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, jog įmones bus pavesta administruoti D. V., S. V. ir V. P.; tačiau administratorius, teikdamas sutikimą–deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nenurodė nei vieno iš kitų 7 (septynių) darbuotojų ir išvada, kad ši aplinkybė patvirtina pareiškėjų nesąžiningumą, yra nepagrįsta, nes bankroto administratorius proceso pradžioje gali nurodyti vieną asmenį, kuris bus įgaliotas administruoti įmonę, o vėliau, pasikeitus aplinkybėms, gali įgalioti kitą asmenį, be to, teisės aktai nereglamentuoja, ką bankroto administratorius turi nurodyti sutikime–deklaracijoje ir ką skirti įgaliotu asmeniu. Šiuos veiksmus bankroto administratorius atlieka savo nuožiūra ir pagal poreikį, įvertinęs savo vidaus darbo resursus.

19.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Nurodytą poziciją pareiškėjai grindžia šiais argumentais:

19.2.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo pareigą įvertinti ir motyvuoti įsakyme nurodytų pažeidimų akivaizdumą ir šiurkštumą; rėmėsi teismų praktika (administracinė byla Nr. A-219-415/2019), kuri nėra taikytina šioje byloje; ignoravo faktą, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pildė įsakymo motyvus, o pirmosios instancijos teismas jais grindė Sprendimą, nors tai yra draudžiama.

19.2.2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti ir vertinti, ar Įsakyme atsakovas pateikė motyvus dėl tariamų Administratoriaus padarytų pažeidimų akivaizdumo ir šiurkštumo, tačiau to nepadarė.

19.2.3. Nei Įsakyme, nei jo sudėtinėje dalyje (Išvadoje), atsakovas nekonstatavo, kad pareiškėjai padarė akivaizdų ir šiurkštų drausminės atsakomybės pažeidimą, ir visiškai nepagrindė pažeidimą esant akivaizdų ir šiurkštų. Šių aplinkybių ir šiuo klausimu V. P. pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytų argumentų atsakovas neginčija – šiuo aspektu atsiliepime iš viso nėra nurodyta jokių motyvų, o tai reiškia, kad atsakovas pripažįsta šių argumentų pagrįstumą ir su jais sutinka.

19.2.4. Pareiškėjų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad esant visiškai priešingai, t. y. kad sudėtis yra materiali ir jog atsakovas, kiekvieną kartą taikydamas drausminę atsakomybę, privalo nustatyti ar inkriminuojami pažeidimai nesukėlė tam tikrų neigiamų pasekmių, pvz., ar nebuvo pažeisti bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisės ar teisėti interesai, ar nebuvo sukelta kitokia žala, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019 pateiktu išaiškinimu, jog bankroto administratoriaus atsakomybės sudėtis yra formali.

19.2.5. Pirmosios instancijos teismas vis vien vertino tariamus inkriminuojamais pažeidimais sukeltus padarinius ؘ– sprendė, kad V. P. „pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema“. Ši motyvacija buvo sukurta ir panaudota tik bylos nagrinėjimo metu (atsakovo atsiliepime į skundą), ji nėra nurodyta Įsakyme ir Išvadoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja rėmėsi.

19.2.6. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami, kad tariamai atliktais V. P. neteisėtais veiksmais žala buvo sukelta bankroto administratorių atrankos sistemai, priėmė iš esmės ydingą ir neteisėtą sprendimą, nes sistema nėra subjektas, turintis ar galintis turėti teises ir pareigas, bei atitinkamai interesus, kurie gali būti pažeisti. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai aiškina žalos ir neteisėtų padarinių sąvoką. Remiantis tokia pozicija, tiek atsakovas, tiek teismai visada turės galimybę plečiamai išaiškinti padarinius, pvz., sprendžiant, kad kiekvienas atliktas teisės pažeidimas padaro žalą teisės sistemai, jos principams, paneigia valstybės vertybes ir pan., todėl šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra pripažintini kaip visiškai nepagristi, be to, jie yra pagristi prielaidomis – į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagristų šiuos sprendimo motyvus.

19.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kurie pagrindžia, kad atsakovas praleido senatį administracinės nuobaudos skyrimui. Šis pažeidimas yra esminis pažeidimas, lemiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (146 str. 2 d. 5 p.).

19.4. Už Įsakyme nustatytą pažeidimą (nors su juo Administratorius nesutinka) atsakovas visiems bankroto administratoriams privalėjo skirti nuobaudą arba iš viso jos neskirti, jeigu jos neskyrė nors vienam bankroto administratoriui. Tačiau už analogišką atsakovo nustatytą pažeidimą atsakovas kitiems bankroto administratoriams neskyrė nuobaudos, o tik konstatavo teisės pažeidimą. Šias aplinkybes pagrindžia pridedami bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ atlikti neplaninio patikrinimo rezultatai ir atsakovo sprendimai, įforminantys juos bei paties atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytas pripažinimas dėl šių aplinkybių fakto. UAB „Restrus“ ir UAB „Lideres“ atžvilgiu buvo nustatytos analogiškos lengvinančios aplinkybės, negana to UAB „Lideres“ atžvilgiu buvo nustatyta viena lengvinančia aplinkybes daugiau. Analogiškai, jokių sunkinančių aplinkybių tiek UAB „Restrus“, tiek UAB „Lideres“ nustatyta nebuvo. Taigi, atsakovas Įsakyme nurodytą pažeidimą netraktuoja kaip tokį, už kurį turėtų būti skiriama nuobauda; pats atsakovas laiko, kad Įsakyme nurodytas pažeidimas nėra proporcingas teisiniams padariniams, kurie kyla skyrus nuobaudą; skirdamas V. P. atžvilgiu nuobaudą pažeidė VAĮ 3 straipsnio 9 punktą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

21.1. Įsakyme nenustatyta, kad pareiškėjai, įdarbindami bankroto administratorius, kurie neadministruoja bankroto bylų pasielgė neteisėtai, tačiau pareiškėjai, būdami savo srities profesionalai, kuriems teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai, kurie savo veikloje taip pat privalo veikti sąžiningai, turėjo numatyti tokių savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad savo veiksmais jis pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise principą bei jau minėtą Elgesio kodeksą. Jokie teisės aktai nedraudžia Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, sudaryti darbo sutarčių su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, o tik atlikti pagalbines administravimo funkcijas, tačiau, Tarnybos vertinimu, kiekvienas juridinis asmuo įvertinęs darbo sutarties tikslą ir turinį, turi pasirinkti atitinkamą elgesio modelį, kad šis neiškreiptų bankroto administratorių atrankos sistemos.

21.2. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Taigi akivaizdu, kad esamoje situacijoje Tarnyba teisėtai už tuo metu galiojusio Elgesio kodekso pažeidimus Pareiškėjams skyrė nuobaudas. Etikos normų laikymasis ĮBĮ apskritai buvo siejamas su fizinio asmens nepriekaištinga reputacija, su jo galimybe tapti bankroto administratoriumi (ĮBĮ 112 str. 3 d. 2 p.).

21.3. Vertinant nustatytų pažeidimų akivaizdumą, atkreiptinas dėmesys, kad Tarnyba, patikrinimo metu analizuodama atrankas, kuriose dalyvavo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., nustatė konkrečius faktus, kad įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, Bendrovės rodikliai bankroto administratorių atrankos sistemoje buvo ženkliai pagerinti, taip pat buvo pateikti konkretūs atrankų, kuriose dalyvavo Bendrovė, pavyzdžiai.

21.4. Tarnyba nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Tarnyba praleido senatį administracinės nuobaudos skyrimui.

21.5. Vadovaudamasi patikrinimo metu galiojusių planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 „Dėl planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimų taisyklės) bei 2020 m. kovo 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. P-9-415/2020 pateiktais išaiškinimais, Tarnyba laikosi pozicijos, jog šiuo atveju, negali būti pritaikomi nuobaudų skyrimo senaties terminai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal analogiją, tokie nuobaudos skyrimo senaties terminai nėra suderinami su Patikrinimų taisyklėmis ir vadovaujantis tokiais nuobaudos skyrimo senaties terminais, aplinkybės, kuomet Tarnyba gauna informaciją apie teisės aktų pažeidimų požymius administratoriaus veikloje, turėtų būti išnagrinėtos per nepagrįstai trumpą laiką, arba tokios aplinkybės apskritai negalėtų būti išnagrinėtos ir atitinkamai administratoriams už galimus teisės aktų pažeidimus negalėtų būti taikoma drausminė atsakomybė.

21.6. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad už analogiškus pažeidimus kitiems bankroto administratoriams nuobaudos nebuvo skirtos, nes kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai buvo vertinami individualiai, atsižvelgiant į pažeidimų mąstą, nustatytas sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, kuria ir buvo naudotasi vertinant kiekvieno bankroto administratoriaus elgesį (taip pat ir UAB „Restrus“).

21.7. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti paaiškinimai ir aplinkybės nepaneigia padaryto pažeidimo. Pareiškėjai turi pareigą elgtis sąžiningai, jiems yra keliami aukštesni reikalavimai. Pareiškėjai suvokė savo elgesio neigiamas pasekmes ir akivaizdu, kad jų siekė, o visas šias aplinkybes patvirtina patikrinimo metu surinkti įrodymai ir aplinkybės, kurios buvo nurodytos Įsakyme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-397 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Lideres“ ir V. P. skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo ir Išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinį bei byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjai pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai 7 bankroto administratorius, turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus, todėl Tarnybos priimtas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

24. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių nuostatos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pakankamai išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

27. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjams buvo skirta už tai, kad Bendrovė, įdarbinusi 7 darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje ir tokiu būdu pažeidė Elgesio kodekso nuostatas, pagal kurias bankroto administratorius, laikydamasis sąžiningumo principo, turi nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

28. Tarnybos Išvadoje, kuri yra skundžiamo Įsakymo sudėtinė dalis, nurodytos faktinės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, turėjusios įtaką pažeidimams konstatuoti (darbuotojų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičius, darbo sutarčių su jais sudarymo datos, darbo santykių trukmė, atrankos rodiklių pagerinimo kiekybiniai rodikliai ir kt.), išnagrinėti pareiškėjų paaiškinimai, taip pat pateiktas nuodugnus nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

29. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad jokie teisės aktai nedraudžia Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, sudaryti darbo sutarčių su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, o tik atlikti pagalbines administravimo funkcijas, tačiau ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje yra įtvirtinta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti (toliau – darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą).. Duomenų teikimo taisyklių 10.2 papunktis nustato, kad juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įmonių bankroto įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 papunktyje nustatyta, kad tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos. Tarnybai pateikti duomenys pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami į Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (toliau – ĮRBIS) ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

30. Aptarto teisinio reglamentavimo visuma patvirtina, kad Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenys būtent apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus. Nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Kiekvienas juridinis asmuo, įvertinęs darbo sutarties tikslą ir turinį, turi pasirinkti atitinkamą elgesio modelį, kad šis neiškreiptų bankroto administratorių atrankos sistemos.

31. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas neturėjo teisės skirti V. P. nuobaudos, kadangi tiek V. P. inkriminuojamas pažeidimas, tiek atsakomybė už jo padarymą nebuvo sureguliuoti įstatymu ir pažymi, kad pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Tarnybos konstatuotas Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimas pagal IBĮ 117 straipsnio 1 dalį sudarė pagrindą skirti nuobaudą tiek Bendrovei, tiek ir jos vadovui V. P.. Kad Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų pažeidimas pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį sudaro pagrindą skirti nuobaudas ne tik administratoriui, bet ir administratoriaus juridinio asmens vadovui pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021), 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. eA-1615-520/2021).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, nurodė, kad bankroto administratoriams ĮBĮ keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas kartu reiškia ir jų pareigą laikytis profesinės etikos normų bei suponuoja atsakomybę tais atvejais, kai šių normų nesilaikoma.

33. Byloje nepaneigta Tarnybos Išvadoje nustatyta aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys (7 darbuotojai) Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo (nebuvo įgalioti administruoti Bendrovei paskirtų bankroto procesų) ir duomenų apie jų įdarbinimą Tarnybai pateikimu iš esmės buvo pagerinti Bendrovės atrankos rodikliai, t. y. Bendrovės pranašumas bankroto administratorių atrankoje, kas reiškia nesąžiningą Bendrovės elgesį Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių kontekste.

34. Pareiškėjai apeliaciniu skundu nenuginčijo nustatytų byloje faktinių aplinkybių, kurios sudaro šios Nutarties 27 punkte aprašytą Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo turinį. Aplinkybės, kad Bendrovė įdarbino asmenis, kurie Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo (nebuvo įgalioti administruoti), kad tokių darbuotojų administratorių skaičius turėjo tiesioginę įtaką FASĮS ir LASĮS rodiklių, kurie pagerino Bendrovės atrankinius rodiklius bendrame bankroto administratorių atrankos sąraše, nuo ko tiesiogiai priklausė, ar Bendrovė bus atrinka administruoti įmonių bankroto procesus, byloje nustatytos ir nepaneigtos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų padarytas pažeidimas yra akivaizdus, darantis žalą administratoriaus profesijos prestižui ir visam bankroto procesui bei bankroto administratorių atrankai. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, dėl nepagrįstai nustatyto Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Be kita ko, iš Tarnybos priimto administracinio akto matyti, kad jame yra aiškiai nurodytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjams nuobaudas – įspėjimus, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šios nuobaudos nėra proporcingos padarytiems pažeidimams.

35. Vertinant nustatytų pažeidimų akivaizdumą, pažymėtina, kad Tarnyba patikrinimo metu atitinkamai išanalizavo atrankas, kuriose dalyvavo Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., ir nustatė konkrečius faktus (Išvados lentelė Nr. 1) kaip įdarbinus daugiau fizinių bankroto administratorių, Bendrovės rodikliai bankroto administratorių atrankos sistemoje buvo ženkliai pagerinti, taip pat buvo pateikti konkretūs atrankų, kuriose dalyvavo Bendrovė, pavyzdžiai.

36. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Išvados dalyje „Pastabos ir rekomendacijos“ yra nurodyta, kad „Patikrinimo metu nustatyti Administratoriaus veiksmai, kuomet įdarbinami darbuotojai ir jiems Administratorius neskiria (neįgalioja) administruoti jam priskirtų įmonės bankroto procesų, nors ir iš esmės nelaikytini neteisėtais, tačiau jais yra sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais dalyvaujančiais atrankoje“. Todėl kaip nepagrįsti atmestini argumentai, kad tik bylos nagrinėjimo metu Tarnyba pildė skundžiamo sprendimo motyvus, ir kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė motyvais, kurių nebuvo administraciniame akte išdėstęs atsakovas.

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jų argumentų, kurie pagrindžia, kad atsakovas praleido senatį administracinės nuobaudos skyrimui. Šis pažeidimas yra esminis, lemiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį (administracinė byla Nr. P-9-415/2020), kurioje išaiškinta, kad „tiek drausminės, tiek tarnybinės nuobaudos savo esme ir tikslais skiriasi nuo teismo ekspertams už Etikos kodekso pažeidimus taikomos atsakomybės. Teismo ekspertams už Etikos kodekso pažeidimus taikomos poveikio priemonės – įspėjimas, viešas įspėjimas, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše, ar siūlymas teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (Teismo ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai) negali būti tapatinamos su valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus taikomomis nuobaudomis: pastaba, papeikimu, griežtu papeikimu ir atleidimu iš pareigų <...>.

Atkreiptinas dėmesys, kad poveikio priemones Taryba taiko ne už tam tikrų pareigų nevykdymą, o dėl Etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimo. Be to, tarp teismo ekspertų ir Tarybos, įgaliotos pagal skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų priimti sprendimus teismo ekspertų atžvilgiu, priešingai nei valstybės tarnautojų atžvilgiu, nėra susiklosčiusių tarnybinio pavaldumo santykių. Atsižvelgiant į tai, kad Taryba apie galimus pažeidimus sužino ne tiesiogiai, bet iš skundus paduodančių asmenų ir turi susipažinti su pateikta medžiaga bei ją ištirti, o eksperto veiksmų vertinimas etikos požiūriu yra susijęs su teismo ir kitų kompetentingų institucijų vertinimu, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar šešių mėnesių terminas, per kurį teismo ekspertui gali būti skiriama poveikio priemonė, gali būti laikomas pagrįstu.

Pažymėtina, kad Tarybos reglamento 9.2 punkte nustatyta, jog užregistruotas skundas perduodamas tarybos pirmininkui, kuris nusprendžia atsisakyti priimti skundą nagrinėti, jeigu, be kita ko, nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų skundai Tarybai gali būti paduodami praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo paaiškėjimo, tuo labiau nuo jo padarymo dienos. Taigi, atsakovui taikant nepagrįstai trumpus skundų nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo senaties terminus, susidarytų situacija, kad pateiktas skundas turėtų būti išnagrinėjamas labai greitai arba tokios galimybės iš viso nebūtų.“ Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi nuobaudų skyrimo senaties terminai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal analogiją, tokie nuobaudos skyrimo senaties terminai nėra suderinami su Tarnybos patikrinimų taisyklėmis ir vadovaujantis tokiais nuobaudos skyrimo senaties terminais, aplinkybės, kuomet Tarnyba gauna informaciją apie teisės aktų pažeidimų požymius administratoriaus veikloje, turėtų būti išnagrinėtos per nepagrįstai trumpą laiką, arba tokios aplinkybės apskritai negalėtų būti išnagrinėtos ir atitinkamai administratoriams už galimus teisės aktų pažeidimus negalėtų būti taikoma drausminė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju tarp Tarnybos ir pareiškėjų, kitaip nei valstybės tarnautojų atžvilgiu, nėra susiklosčiusių tarnybinio pavaldumo santykių, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai netaikytini.

38. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad už analogišką atsakovo nustatytą pažeidimą Tarnyba ne visiems bankroto administratoriams skyrė nuobaudas, o tik konstatavo teisės pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju kiekvieno bankroto administratoriaus veiksmai turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į pažeidimų mąstą, nustatytas sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija, kuria šiuo atveju atsakovas, vertindamas ir individualizuodamas UAB „Restrus“ atsakomybę galėjo pasinaudoti. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06; 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje A-662-1030-14 ir kt.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė