d90bcdba-e98a-4d9b-be73-d4222fb8773b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-715-886/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14900-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 3.3.1.18.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Laimos KriaučiÅ«naitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės PlusPlus Capital AS ir trečiojo asmens V.

K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. K., notarė N. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Estijos įmonė PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškiniu (CBP-19052) prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R.

D. sudarytÄ sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos A. K. (toliau – ir palikėja) mirties; leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo R. D. pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2020 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 27 į V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad AB Swedbank 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į dalį atsakovo įsiskolinimo (13 019,58 Eur) pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 27 kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o Å¡i reikalavimo teises perleido ieÅ¡kovei pagal 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, AB Swedbank 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, o Å¡i – perleido ieÅ¡kovei pagal 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teises į atsakovÄ pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5796 dėl 1 049,20 Eur skolos, 6 proc. palÅ«kanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ir 15 Eur notaro iÅ¡laidų atlyginimo.

Atsakovas atsisakė palikimo po motinos A. K. mirties, todėl neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 1/4 dalį palikėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

3. Trečiasis asmuo V. K. (toliau – ir apeliantė) 2022 m. sausio 10 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (DOK-3459) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad po motinos A. K. mirties ji pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o palikėjos sutuoktinis K. K. ir sÅ«nus R. D. palikimo atsisakė, pateikę notarui pareiÅ¡kimÄ . Todėl ji, V. K. paveldėjo palikėjos turtÄ , kurį sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Papildomas motyvas R. D. atsisakyti motinos palikimo buvo jo ir V.

K. susitarimas, jog atsiradus palikimui po tėvo mirties, turtÄ paveldės R. D.. R. D. atsisakė priimti mirusios motinos palikimÄ , vykdydamas jos valiÄ , o ne siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Trečiasis asmuo prašė iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus – ieÅ¡kovės ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančio antstolio susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patikrinti, ar ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, buvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, neturėjo galimybės anksčiau sužinoti apie skolininko atsisakymÄ nuo palikimo priėmimo ir jį užginčyti įstatymo nustatytu terminu, nes senaties termino praleidimas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

PaaiÅ¡kėjus, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, prašė taikyti jo praleidimo pasekmes, numatytas CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos A. K. mirties. Leido nukreipti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5796 ir pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 27 į V.

K. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 248 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu pradinis kreditorius turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsiradusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovas palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iÅ¡ jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pradinio kreditoriaus naudai. IeÅ¡kovė, reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu iÅ¡ pradinio kreditoriaus perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolÄ perėmė ir teisę ginčyti jos teises pažeidžiančius atsakovo sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu (CK 6.101 straipsnis).

Atsakovas, ieÅ¡kinio pripažinimu pripažino ir ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias faktines aplinkybes, t. y. kad turėjo įsiskolinimų, kurių padengimui jokio turto neturėjo, kad neprivalėjo atsisakyti jam tenkančios palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalies, į kurį bÅ«tų galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas. Atsakovas, atsisakydamas jam tenkančios palikimo dalies, neveikė ieÅ¡kovės – kreditorės, interesais ir pažeidė jos teisę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, nes atsisakė vertingo turto, į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

6. Trečiasis asmuo V. K. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstė argumentus dėl ieÅ¡kovės sužinojimo apie ginčijamo sandorio sudarymÄ momento, tačiau teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, jei to reikalauja ginčo Å¡alis. Atsakovas ieÅ¡kinio senaties termino taikyti neprašė, ieÅ¡kinį pripažino, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti.

7. Ä®pėdinis turimÄ teisę priimti palikimÄ arba jo atsisakyti įgyvendina savo nuožiÅ«ra, todėl atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos mirties, paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Atsakovo teisės atsisakyti palikimo įgyvendinimas lėmė ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teismui sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos A. K. mirties, pripažinti pagrįstu ir įrodytu.

8. Byloje nustačius, kad atsakovo teisės atsisakyti priimti palikimÄ Ä¯gyvendinimas pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, jos ginamos susidariusio įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į tÄ turtÄ , kuris atsakovui turėjo atitekti kaip įstatyminiam A. K. įpėdiniui, ir kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sÄ skaita. Teismas sprendė leisti nukreipti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5796 ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 27 į V.

K. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti Å¡ios bylos kreditoriaus reikalavimus, taip iÅ¡saugodama nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ , įgydamas regreso teisę į atsakovÄ . III. Apeliacinių skundų argumentai 9. Trečiasis asmuo V. K. 2022 m. kovo 3 d. apeliaciniu skundu (DOK-28743) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Taip pat praÅ¡o prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1 Teismas, 2022 m. sausio 11 d. nagrinėdamas bylÄ parengiamajame teismo posėdyje, trečiojo asmens V. K. paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu iÅ¡dėstyto praÅ¡ymo dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo nesprendė, dėl praÅ¡ymo tenkinimo ar atmetimo nepasisakė. Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo iÅ¡spręsti visi pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme klausimai, todėl teismo nutartis, priimta parengiamajame teismo posėdyje dėl perėjimo į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pažeidžia CPK 231 straipsnio 5 dalies, CPK 232 straipsnio nuostatas. 9.2 Parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo V.

K. nedalyvavo, advokatei S. B. 2021 m. gruodžio 29 d. sudaryta atstovavimo sutartimi klientės atstovavimas teismo procese nebuvo pavestas. Pozicijos dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje jai nedalyvaujant trečiasis asmuo V. K. nei paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu, nei kitame procesiniame dokumente iÅ¡dėsčiusi nebuvo, todėl 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje priimta žodinė nutartis spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio pažeidė trečiojo asmens V. K. teisę žinoti apie teismo posėdžio, kuriame byla paskirta nagrinėti iÅ¡ esmės, laikÄ ir vietÄ , bei teisę dalyvauti teismo posėdyje (CPK 47 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis). 9.3 Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ teisės normÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

Teisė reikalauti ieÅ¡kininės senaties termino taikymo iÅ¡imtyse nėra nurodyta, kas atitinkamai turėtų reikÅ¡ti, kad trečiasis asmuo byloje turi teisę reikalauti ieÅ¡kininės senaties termino taikymo. AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, tokia situacija, kai ieÅ¡kiniu yra pareikÅ¡tas reikalavimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens turtÄ , o jis neturi teisės ginti savo interesų pasinaudodamas ieÅ¡kininės senaties institutu, akivaizdžiai pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Pagal suformuotÄ LAT praktikÄ , reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo gali reikÅ¡ti ne tik atsakovas, bet ir kuri nors kita ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis – bylos proceso dalyvė, prieÅ¡ kurios interesus galbÅ«t nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Trečiasis asmuo V. K. turi teisę reikalauti ieÅ¡kininės senaties termino taikymo, todėl aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kininės senaties termino eigos pradžia, byloje turėjo bÅ«ti tiriamos. 9.4 Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės dėl trečiojo asmens atstovės adv.

S. B. praÅ¡ymo antstoliui G. S. pateikti duomenis apie informacijos pateikimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui PlusPlus Capital AS ir antstolio kontoros atsakymas dėl atsisakymo pateikti praÅ¡omus duomenis. Å iuos įrodymus praÅ¡o prijungti prie bylos, nes jie atsirado tik po faktinio bylos nagrinėjimo užbaigimo. V. K. siekia, kad byloje bÅ«tų objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos su ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia susijusios aplinkybės. Tokių aplinkybių iÅ¡tirti, t.y. susipažinti su vykdomosiomis bylomis ar gauti iÅ¡ jų reikÅ¡mingus duomenis ir pateikti juos teismui trečiasis asmuo neturi galimybės, nes, kaip pažymėta antstolio G.

S. kontoros el. laiÅ¡ke atsakant į advokatės S. B. praÅ¡ymÄ , V. K. nėra vykdymo proceso Å¡alis, todėl informacija iÅ¡ vykdomosios bylos negali bÅ«ti pateikta. Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, tokių įrodymų iÅ¡reikalavimo ir jų iÅ¡tyrimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas 10. IeÅ¡kovė 2022 m. kovo 4 d. apeliaciniu skundu (DOK-29498) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1 Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panaÅ¡iose bylose suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, nes iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė ne į visÄ turtÄ , kuris atsakovui turėjo atitekti po jo motinos mirties, ir kurio jis neteisėtai atsisakė, o tik į dalį žinomo palikimÄ sudarančio turto. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė akcentavo, jog jai nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro A. K. palikimÄ . IeÅ¡kinyje buvo pažymėta, jog paaiÅ¡kėjus, jog mirusiosios palikimÄ sudaro daugiau turto, ieÅ¡kinys bus tikslinamas (2021-10-28 patikslinto ieÅ¡kinio, DOK-137861, 40 p.).

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog jai yra žinomas tik vienas iÅ¡ palikimÄ sudarančių turto objektų - butas (duomenys neskelbtini), į kurio dalį ir prašė nukreipti įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tuo atveju, jei atsakovo sudarytas ginčijamas sandoris bus pripažintas negaliojančiu ab initio. 10.2 IeÅ¡kovei nebuvo žinoma koks turtas sudarė palikimÄ , todėl ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti A. K. paveldėjimo bylÄ iÅ¡ notarės N. L., tačiau teismas praÅ¡ymÄ atmetė.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo sutikimÄ su ieÅ¡kiniu sutinka teismo posėdyje, nematė poreikio iÅ¡reikalauti A. K. paveldėjimo bylos. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas bei iÅ¡ dalies neatskleidė bylos esmės. Paveldėjimo bylos duomenys yra susiję su nagrinėjama byla, jos tinkamu iÅ¡nagrinėjimu, nes palikimÄ gali sudaryti ir kiti nekilnojamojo/kilnojamojo turto objektai, piniginės lėšos ir kt.

Teismas nesiaiÅ¡kino, kokį turtÄ atsakovas galėjo paveldėti. Netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti paveldėjimo bylÄ ir nenustačius visos palikimÄ sudarančio turto, kurio ½ dalį galėjo paveldėti atsakovas, apimties, teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡siaiÅ¡kino faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, paneigė CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl palikimo nedalomumo. 10.3 Teismas, netenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti paveldėjimo bylÄ , pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės įrodinėjimo galimybes, todėl padarė esminį proceso normų pažeidimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo 12. Apeliantė trečiasis asmuo V. K. su apeliaciniu skundu pateikė atstovės advokatės praÅ¡ymÄ antstoliui G. S. dėl duomenų pateikimo apie informacijos pateikimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui PlusPlus Capital AS ir antstolio kontoros neigiamÄ atsakymÄ dėl praÅ¡omų duomenų pateikimo. Apeliantė siekia objektyvaus ir visapusiÅ¡ko aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia, iÅ¡tyrimo. Tokių aplinkybių iÅ¡tyrimui apeliantė neturi galimybių pateikti įrodymų, nes nebÅ«dama vykdomųjų bylų Å¡alimi, negali susipažinti su vykdomosiomis bylomis ar gauti iÅ¡ jų reikÅ¡mingus duomenis ir pateikti juos teismui.

TÄ patvirtina antstolio G. S. elektroniniu laiÅ¡ku atsiųstas atsisakymas pateikti informacijÄ iÅ¡ vykdomosios bylos V. K. atstovaujančiai advokatei S. B..

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Trečiojo asmens pateikti įrodymai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai: jais apeliantė siekia įrodyti suvaržymÄ savo procesinių teisių gauti byloje įrodymus, kuriais galėtų įrodinėti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį ir tokiu bÅ«du apsiginti nuo ieÅ¡kinio reikalavimų. Å ių įrodymų apeliantė negalėjo pateikti anksčiau. Atsižvelgus į tai, apeliantės pateikti įrodymai priimami. Dėl ginčo esmės 15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsisakymo priimti palikimÄ pripažinimo negaliojančiu ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į turtÄ , kurį paveldėjo trečiasis asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinius skundus padavė ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis G. S. dviejose vykdomosiose bylose vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagal du notarų iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us: 16.1. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės S. B. 2014 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 27 hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 28 056,30 Eur negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų, delspinigių, turto draudimo mokesčio, notaro atlyginimo, sutartinių palÅ«kanų pagal kredito sutartį, 5 procentų palÅ«kanų nuo visos įsiskolinimo sumos nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos ir kitų vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieÅ¡kovui perėmus dalį reikalavimo teisių – dėl 13 019,58 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo – antstolis G. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu pakeitė iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Å¡ioje dalyje ir nurodė naujÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ â€“ ieÅ¡kovÄ . 16.2. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės P. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5796 kreditoriui AB „Swedbank“ dėl 1 049,20 Eur sumos, 6 procentų dydžio palÅ«kanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo ir 15,06 Eur notaro atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis ieÅ¡kovui perėmus reikalavimo teises, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pakeitė pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir nauju iÅ¡ieÅ¡kotoju – ieÅ¡kovu.

17. Antstolis 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad „Notarė atrašė, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“. IeÅ¡kovas 2021 m. birželio 10 d. elektroniniu laiÅ¡ku prašė antstolį pateikti informacijÄ apie skolininkÄ , nurodė, kad skolininkas po savo mamos mirties atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies bei prašė pakartoti notarės pateiktÄ atsakymÄ . Atsakydamas antstolis 2021 m. liepos 15 d. elektroniniu laiÅ¡ku pateikė informacijÄ apie skolininkÄ , patikslino iÅ¡ieÅ¡komos skolos likutį, o dėl palikimo nurodė: „Notarė atsakė elektroniniu laiÅ¡ku, kad mirus A. K., R. D. atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies“.

18. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad trečiajam asmeniui V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 50,54 kv. m bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 17 700 Eur. V. K. Å¡io buto ½ dalį paveldėjo po motinos A. K. mirties pagal (duomenys neskelbtini). paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Nr. 5373, o kitÄ Â½ dalį įgijo pagal 2017 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį Nr. 3433 iÅ¡ ankstesnio savininko K. K. (tėvo), kurio naudai įregistruota uzufrukto teisė į visÄ butÄ .

19. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 22 d. testamentų registrų iÅ¡raÅ¡o (bylos popierinių dokumentų 16 l.) matyti, kad po A. K. (toliau – ir palikėja) mirties palikimÄ priėmė V. K. (palikėjos duktė), pateikusi pareiÅ¡kimÄ Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei N. L.. Tos pačios dienos, 2016 m. rugpjūčio 1 d., pareiÅ¡kimais palikimo atsisakė K. K. (palikėjos sutuoktinis) ir atsakovas R. D. (palikėjos sÅ«nus, ankstesnė pavardė K.).

20. IeÅ¡kovas, gavęs informacijÄ iÅ¡ antstolio apie atsakovo atsisakymÄ priimti mirusios motinos palikimÄ , 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį (CBP-19052), kuriuo, patikslinęs reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po motinos A. K. mirties, ir leisi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiajam asmeniui V. K. priklausančiÄ Â¼ dalį buto, kuriÄ bÅ«tų paveldėjęs atsakovas. Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 21. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimÄ dėl to, kad teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ paveldėjimo bylos arba paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl ieÅ¡kovas neturėjo galimybės patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡yti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ visÄ turtÄ , kurį bÅ«tų paveldėjęs atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais.

22. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų ir parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovas nuosekliai laikėsi pozicijos – reiÅ¡kė procesinius praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti iÅ¡ paveldėjimo bylos duomenis, kad bÅ«tų galima nustatyti visÄ paveldimÄ turtÄ , ir į jį bÅ«tų galima nukreipti atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . 22.1. Pradiniame ieÅ¡kinyje (CBP-19052) ieÅ¡kovas nurodė: „PaaiÅ¡kėjus, kad mirusios A. K. palikimÄ sudaro daugiau turto, ieÅ¡kinys bus tikslinamas“ (40 p.).

IeÅ¡kinio 47 punkte ieÅ¡kovas nurodė, kad jam paveldėjimo bylos duomenys nėra prieinami, todėl negalėdamas jų pateikti pats, praÅ¡o teismo pareikalauti paveldėjimo bylÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ notarės N. L., Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, A. K. paveldėjimo bylÄ â€“ įraÅ¡ytas ir prie ieÅ¡kinio materialinių reikalavimų. 22.2. PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti paveldėjimo bylÄ buvo pareikÅ¡tas ir patikslintame ieÅ¡kinyje (2021-10-28, DOK-137861): reikalavimų 4 punktas; ieÅ¡kinio 40 ir 47 punktuose nurodyti praÅ¡ymo motyvai. 22.3.

IeÅ¡kovė du kartus reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ paveldėjimo bylos duomenis apie palikimÄ sudarantį turtÄ (paveldėjimo bylÄ ar paveldėjimo teisės liudijimÄ ) ir 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje (garso įraÅ¡o nuo 5 min. 30 sek.; nuo 11 min. 3 sek.).

23. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymų netenkino, 2022 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodęs, kad pasirengimo veiksmai nereikalingi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo tame pačiame posėdyje. IeÅ¡kovui pasiÅ«lė pareikÅ¡ti naujus reikalavimus kitoje byloje, jei paaiÅ¡kėtų buvus daugiau palikimÄ sudarančio turto.

24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovo teisės atsisakyti priimti palikimÄ Ä¯gyvendinimas pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, jos ginamos įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į tÄ turtÄ , kuris atsakovui turėjo atitekti kaip įstatyminiam A. K. įpėdiniui, ir kurio atsakovas atsisakė, sÄ skaita. Apelianto teigimu, Å¡ie teismo sprendimo motyvai yra prieÅ¡taringi, nes teismas leido nukreipti atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne į visÄ turtÄ , kuris atsakovui turėjo atitekti po motinos mirties, bet tik į žinomÄ jo dalį, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

25. Netenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti duomenis ir nenustatęs viso palikimÄ sudarančio turto, pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kurioje įtvirtintas palikimo nedalomumo principas.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad palikėjos A. K. paveldėjimo bylos duomenys yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir nagrinėjant klausimÄ dėl teisinių pasekmių, kylančių pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti minėtus duomenis, nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovo teisę įrodinėti (CPK 178 straipsnis), nes atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę sužinoti apie visÄ paveldimÄ turtÄ , tikslinti savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir siekti maksimalaus ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į visÄ paveldimo turto dalį, kurios ginčijamu sandoriu atsakovas atsisakė.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, bÅ«tent pagal Å¡iuos ieÅ¡kinio elementus nustatoma, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t.y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui, ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo 28. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinęs neteisėtu atsakovo 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsisakymÄ priimti palikimÄ neteisėtu, leido ieÅ¡kovui nukreipti atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens V. K. turtÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. nėra ginčo Å¡alis, o atsakovui nepraÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, nėra pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas.

29. Trečiasis asmuo V. K. apeliaciniame skundo nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jos praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti vykdomųjų bylų medžiagÄ (ieÅ¡kovės ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančio antstolio susiraÅ¡inėjimÄ ), kurios ji pati negali gauti nebÅ«dama vykdymo proceso Å¡alimi, todėl jai buvo atimta teisė įrodinėti faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio senaties termino nustatymu. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

30. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas taikant actio Pauliana institutÄ . Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiÅ¡kai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

31. Viena iÅ¡ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų yra ta, kad neturi bÅ«ti suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus teisės pažeidimo sužinojimo arba turėjimo sužinoti laikÄ .

32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu.

33. Pagal teisės į tinkamÄ procesÄ principÄ asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tiesiogiai nukreipti į trečiojo asmens V. K. turtÄ , tačiau jos procesinė padėtis neatitinka materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl procesinės padėties pakeitimo į tinkamÄ , t.y. į atsakovės, pagal CPK 45 straipsnio taisykles.

34. AiÅ¡kindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnio teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Å¡ios teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ dėl Å¡alies pakeitimo ir nesutinkant jos pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės ir, esant pagrindui, turi teisę ieÅ¡kinį atmesti.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti netinkamÄ [Å¡alį] tinkam[a], ne kartÄ yra nurodęs, kad <...> kai teismas to nepadaro, <...> sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; kt.).

36. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė asmens, į kurį nukreipti ieškovo materialiniai reikalavimai, procesines teises gauti įrodymus iš vykdomųjų bylų, susijusių su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu, atėmė teisę tinkamai gintis nuo ieškinio reikalavimų, prašant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir procesines pareigas.

Netenkinęs trečiojo asmens praÅ¡ymo gauti minėtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar yra įvykdyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų – ar nėra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 38. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad ir ieÅ¡kovo, ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius surinkti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens praÅ¡omus įrodymus, neatlikus jų tyrimo ir nenustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymu, ir susijusių su paveldimo turto nustatymu, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nukreipus atsakovo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ , kurį paveldėjo trečiasis asmuo, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju materialinius praradimus patiria trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo, susijusio su trečiojo asmens tinkamos procesinės padėties nustatymu, ir nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti V. K. procesinę padėtį, pakeičiant iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovės, ir nesudarė galimybės tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis – gauti įrodymus, susijusius su ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymu.

Be to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir gauti iÅ¡ paveldėjimo bylos duomenis apie palikimÄ sudarantį turtÄ .

39. Aukščiau nurodytų aplinkybių neiÅ¡siaiÅ¡kinimas, jų nenustatymas lėmė tai, kad faktiÅ¡kai buvo neatskleista ginčo esmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

Apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės, nes būtina aiškintis dėl naujų faktinių aplinkybių, rinkti papildomus įrodymus, spręsti dėl trečiojo asmens tinkamos procesinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 40.

Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylos Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Virginija Gudynienė Laima Kriaučiūnaitė