d90a3d37-9b7e-4ac5-8652-d8cfe400bfe5 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-357-386/2012 Proceso Nr. 3-63-3-00114-2011-5Teismo procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų G. M. PĮ „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ atstovėms A.K. T. ir T. Ž., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Jolantai Laužikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovei R.

Å ., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei R. V., 2012 m. liepos 9 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ skundus ir patikslintus skundus atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, AB „Klaipėdos vanduo“ dėl 617 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo G.

M. PÄ® „Mados oazė“ ir 108 503,31 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo UAB „Smart Solutions“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ skundu ir patikslintu skundu (I t., b.l. 7-8; 33-40, 112-125, 137-146) praÅ¡o priteisti 617 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimÄ G.M. PÄ® „Mados oazė“ už 2008 - 2010 metus ir 108 503,31 Lt turtinės žalos atlyginimÄ UAB „Smart Solutions“ už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d.

Nurodo, jog G. M. PÄ® „Mados oazė“ nuomoja valstybinės žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. PareiÅ¡kėjų teigimu, turtinę žalÄ jos patyrė dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimo, t.y. dėl nuotekų sistemos neįrengimo, dėl ko aikÅ¡telėje bÅ«na potvyniai po lietaus ar sniego tirpimo, taip pat dėl Å¡alia įrengtos sniego vežimo aikÅ¡telės, kurioje tirpdamas sniegas užlieja automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, dėl neįregistravimo vieÅ¡ajame registre ir kanalizacijos sistemų, dėl nenuvalyto kelio, dėl sugadintos kanalizacijos.

Teigia, jog Klaipėdos miesto savivaldybė neveikimu žlugdo pareiÅ¡kėjų verslÄ , nes jos neteko klientų. G. M. PÄ® „Mados oazė“ 2008 – 2010 metais dėl tokio atsakovės neveikimo negalėjo vykdyti Å«kinės komercinės veiklos, dėl to nurodytu laikotarpiu susidarė 617 280,14 Lt turtinė žala: 536775,57 Lt negautos pajamos; 27100 Lt įmonės savininko G.M. investuotos lėšos; 30000 Lt direktorės A. K. T. investuotos lėšos; 18150 Lt skola UAB „Finslita“, teikusiai įmonei konsultacijas ir ruoÅ¡usiai dokumentus; 2048,6 Lt skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 1900 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcijai; 765,97 Lt skola įmonės darbuotojams; 540 Lt iÅ¡laidos devynių Å¡unų skiepams.

Dėl tų pačių priežasčių nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d. UAB „Smart Solutions“ susidarė 108 503,31 Lt turtinė žala: 103368 Lt negautos pajamos (17590 Lt 2010 m. gruodžio mėnesį ir 85778 Lt nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d.); 2904 Lt skola UAB „Finslita“, teikusiai įmonei konsultacijas ir ruošusiai dokumentus; 1691,31 Lt skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 540 Lt išlaidos devynių šunų skiepams.Pareiškėjų atstovės A.K.

T. ir T. Ž. skundų ir patikslintų skundų argumentų pagrindu bei pateiktų žalos paskaičiavimo suvestinių pagrindu praÅ¡o reikalavimus patenkinti ir priteisti nurodytų turtinių žalų atlyginimÄ G.M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybė) atsiliepimu (I t., b.l. 77-78; 169-171) praÅ¡o pareiÅ¡kėjų G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ skundus atmesti kaip nepagrįstus.

AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais žala dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda tuomet, kai yra trijų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys. Ginčo atveju Å¡ių sÄ lygų nėra. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjos nepateikė įrodymų, jog Savivaldybė nevykdė ar netinkamai vykdė kuriÄ nors Savivaldybei priskirtÄ funkcijÄ ir įrodymais nepagrindė teiginių dėl patirtų nuostolių.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai neįrodo žalos dydžio bei to, kad žala atsirado dėl konkrečių Savivaldybės veiksmų ar neveikimo. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-92-162/2010, įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011-01-10 iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ Nr. A-525-1740/2010 apeliacine tvarka, buvo atmestas tapatus pareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ reikalavimas Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės 97004,86 Lt žalos už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. atlyginimo dėl sniego aikÅ¡telės įrengimo, nuotekų tinklų neįrengimo, Å¡unų nugaiÅ¡inimo.

Nurodo, jog minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja G. M. PÄ® „Mados oazė“ yra sudariusi sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo, todėl reikalavimas dėl žalos, padarytos netinkamu nuotekų Å¡alinimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas AB „Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinio teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl žalos, kilusios dėl netinkamos gatvės priežiÅ«ros, o reikalavimai dėl, pareiÅ¡kėjų teigimu, permokėto žemės nuomos mokesčio, yra iÅ¡nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2A-78-360/2010.

Argumentuoja, jog Å¡ioje dalyje byla turėtų bÅ«ti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 straipsnio 2 punktu. Nurodo, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aikÅ¡telėje esančiuose inžineriniuose įrenginiuose yra vandens. Teigia, jog vanduo aikÅ¡telėje galėjo susilaikyti dėl Å¡ių inžinerinių įrenginių nepakankamos priežiÅ«ros, už kuriÄ yra atsakingos pareiÅ¡kėjos pagal CK 6.555 ir 6.556 straipsnių nuostatas.

Atsakovės atstovė Jolanta Laužikaitė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjų skundus bei patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (I t., b.l. 94-95) dėl pareiškėjų keliamų reikalavimų paliko spręsti teismui. Nurodo, jog pagal CK 6.556 straipsnio nuostatas nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta ko kita.

Teigia, jog 2003-02-17 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos terminui už pastatytus statinius ir įrenginius nuomotojas nuomininkams gali kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti nei melioracijos įrenginiai, nei keliai, nei tiltai nei kiti inžineriniai objektai. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R.

V. palaiko atsiliepime bei ankstesniuose teismo posėdžiuose iÅ¡dėstytÄ nuomonę ir praÅ¡o jų pagrindu pareiÅ¡kėjų skundo bei patikslintų skundų netenkinti. Teismo posėdyje nurodė, kad 2003 metais buvo sudaryta nuomos sutartis su G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir neturi duomenų apie kitas įmones, vykdančias Å«kinę veiklÄ Å¡iame žemės sklype. Teigė, jog turėjo bÅ«ti sudaryta nauja nuomos sutartis, jeigu kita įmonė vykdo veiklÄ Å¾emės sklype, kuris iÅ¡nuomotas G.M.

PÄ® „Mados oazė“. Pažymėjo jog tarnyba negavo praÅ¡ymų sudaryti naujÄ Å¾emės nuomos sutartį ir nedavė sutikimo tai padaryti Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu (I t., b.l. 155-156) pareiÅ¡kėjų G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ skundus praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog lietaus nuotekų tinklus, kuriais surenkami pavirÅ¡iniai vandenys iÅ¡ aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turi prižiÅ«rėti objektų savininkai.

Teigia, jog lietaus nuotekų tinklai nėra 2003-12-29 Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutarties Nr. 16-1122, sudarytos su Klaipėdos miesto savivaldybe, objektas ir AB „Klaipėdos vanduo“ neturi pareigos juos prižiÅ«rėti ir jų neeksploatuoja. Argumentuoja, jog miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklų naudotoja yra G. M. PÄ® „Mados oazė“ pagal jos pačios praÅ¡ymu 2004-06-01 sudarytÄ Sutartį dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais Nr. LT01-200402669. Nurodo, jog Sutarties 2.2.1 punktu mokėtojas (pareiÅ¡kėja G.

M. PÄ® „Mados oazė“) įsipareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti savo teritorijoje esančiÄ pavirÅ¡inių nuotekų sistemÄ , o Vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) įsipareigojo eksploatuoti bendrus miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklus (2.1.2 punktas). Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. 1-92-162/2010 tarp tų pačių Å¡alių dėl 93432,85 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. spalio iki 2009 m. gruodžio, kurioje pareiÅ¡kėjos reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos vanduo“ atstovė R. Å . atsiliepimo motyvais praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos vanduo“ atstovas V. V. 2012-05-14 teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 53-63, t. III) nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priklausančios aikÅ¡telės pavirÅ¡inio vandens nuotekų tinklai pajungti ties Å¡alia esančių garažų, kuriuos prižiÅ«ri garažų savininkų bendrijos. Toliau nuotekos patenka į geležinkeliečių tvarkomÄ griovį ir paskui tik iÅ¡bėga į savivaldybės prižiÅ«rimus tinklus (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog geležinkeliečiai tvarkingai prižiÅ«ri jiems priklausančius nuotekų tinklus. Garažų bendrijoms praeitais metais atliko paslaugÄ - praplovė tinklus, tačiau aikÅ¡telės yra neasfaltuotos, todėl gali tinklai greičiau užsineÅ¡ti. Mano, kad didžiausia problema yra maži vamzdžių diametrai, kurie greitai užsikemÅ¡a. Teismas konstatuoja:PareiÅ¡kėjų skundai (patikslinti Å¡kunai) netenkintini. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykÄ sudaro pareiÅ¡kėjų – G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ bei UAB „Smart Solution“ teisė į žalos atlyginimÄ , kuriÄ jos tariamai patyrė dėl neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) – netinkamai atliekamų nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijų bei Savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ros, kurios jai pavestos tvarkyti teisės aktais.

Dėl pareiÅ¡kėjos UAB „Smart Solutions“ reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo priteisimo.Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-190-243/2011 konstatuota, jog pareiÅ¡kėja UAB „Smart Solutions“ neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės. Teismo sprendimu nustatyta, jog G.M. 2010 m. spalio 11 d. sudarė panaudos sutartį su UAB „Smart Solutions“, pagal kuriÄ perdavė neatlygintinai naudotis 0,4561 m2 asfaltuotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

TÄ pačiÄ dienÄ priėmimo – perdavimo aktu UAB „Smart Solutions“ priėmė žemės sklypÄ , skirtÄ stovėti automobiliams. Pagal CK 6.632 straipsnio nuostatas perduoti daiktÄ neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 27 d. raÅ¡tu nurodė, jog sutikimo perleisti teises į šį sklypÄ nedavė.

CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta notarinė daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorių forma. CK 4.253 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta daiktinių teisių ir tam tikrų juridinių faktų privaloma teisinė registracija vieÅ¡ame registre (nagrinėjamu atveju aktualus CK 4.254 straipsnio 5 punktas - registruoto daikto ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog privaloma teisinė žemės sklypo panaudos sutarties registracija vieÅ¡ame registre nepadaryta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pasikeitė minėtu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės. Duomenys papildyti VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. birželio 8 d. raÅ¡tu Nr. (4.4.2)S-577 , kuriame nurodyta, jog juridinis faktas – sudaryta panaudos sutartis tarp G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir praÅ¡ymų jÄ Ä¯registruoti Å¡alys nėra pateikusios (I t., b.l. 167).              Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju UAB „Smart Solutions“ neturi reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės, nes CK 1.75 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Pareiškėjos UAB „Smart Solutions“ reikalavimas dėl 108 503,31 Lt turtinės žalos, susidariusios nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 1 d., atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi. Dėl pareiškėjos G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis 0,4561 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/2003-0008 išnuomotas G.

M. komercinei veiklai, šiame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telei (I t., b.l. 45). PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 617 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimÄ G. M. PÄ® „Mados oazė“ už 2008 - 2010 metus. Kad bÅ«tų patenkintas pareiÅ¡kėjos reikalavimas, pareiÅ¡kėja privalo įrodyti ir atitinkamai byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad Savivaldybė ar jos darbuotojai nevykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti.Pažymėtina, kad atsakovės argumentas, jog dėl dalies pareiÅ¡kėjos reikalavimų, tai yra dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2009 metų gruodžio mėnesio, taip pat dėl netinkamai prižiÅ«rimos gatvės, jau yra pasisakyta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-92-162/2010 ir Nr. I-190-243/2011 pagal tų pačių pareiÅ¡kėjų skundus atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl nagrinėjama byla dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta, pripažintinas nepagrįstu. nes teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-92-162/2010, kurioje pareiÅ¡kėja G.

M. PÄ® „Mados oazė“ prašė priteisti 97 004,86 litų turtinę žalÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio – 2009 m. gruodžio mėnesio iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir administracinėje byloje Nr. I-190-243/2011 pagal pareiÅ¡kėjų G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės už 2010 m. spalio – gruodžio mėnesius įsiteisėję teismų sprendimai nėra priimti dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių ir dėl to paties dalyko ir visiÅ¡kai tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje pasikeitė proceso šalys, nes byloje dalyvauja nurodytose bylose nedalyvavęs tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, keičiasi skundo reikalavimo dalykas ir pagrindas ne tik savo dydžiu, bet ir turiniu, nes pareiškėjos prašo priteisti ne tik negautas pajamas, bet ir turėtas išlaidas. Dėl nurodytų aplinkybių dalis administracinės bylos negali būti nutraukta Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjos nurodo, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimo, t.y. dėl nuotekų sistemos neįrengimo, taip pat dėl šalia įrengtos sniego vežimo aikštelės, kurioje tirpdamas sniegas, dėl nenuvalyto kelio, dėl sugadintos kanalizacijos, dėl nesutvarkymo ir neįregistravimo viešame registre nuotekų ir kanalizacijos sistemų jiems priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padaryta žala. Dėl visų šių veiksnių, pareiškėjų teigimu, automobilių stovėjimo aikštelė tapo netinkama komercinei automobilių saugojimo veiklai.

Byloje pateikiamas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2011 m. kovo 14 d. patikrinimo aktas Nr. LT 28-14, kuris patvirtina, kad apžiūrėjus automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nustatyta, kad jos dalis užlieta vandeniu. Šalia automobilių stovėjimo aikštelės esantys paviršinių nuotekų šuliniai taip pat pilni vandens, patikrinimo metu padarytos nuotraukos (I t., b. l. 9-10, 20–25). Liudytojais apklausti R.

P., A. D. bei B. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini), prasidėjus žiemai yra nevaloma, užliejama dėl Savivaldybės suvežamo sniego, todėl prarandami klientai; nurodė, kad iÅ¡ Å¡ios teritorijos vanduo nuteka gerai, bet toliau patenka į Savivaldybės prižiÅ«rimus tinklus ir iÅ¡ ten užliejama (b.l. 53-63, t. III). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , o pareiga įrodyti visas Å¡ias sÄ lygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas aiÅ¡kinamas siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Byloje analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiÅ¡kėjos nurodytus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. 1984 m. rugsėjo 18 d.

Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Nr. R(84)15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ (toliau – Rekomendacija) 1 straipsnis (principas) nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsiranda dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgiant į teisės reikalavimus. Rekomendacija atsakomybės už žalÄ pagrindu laiko valstybės, jos institucijos ar tarnautojo nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus tokius veiksmus, kurių pagal įstatymÄ jie neturėjo atlikti, arba neatlikimÄ tokių veiksmų, kuriuos pagal įstatymÄ jie turėjo padaryti.

Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti, ar atsakovė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu veikė laikydamasi Å¡ių reikalavimų. Rekomendacijos 5 straipsnis (principas) įtvirtina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ . Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atlyginama ir tiesioginė žala, ir negautos pajamos.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veikos tvarkÄ nustato įstatymas.Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijos priskiriamas Å¡ilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas.

Plačiau Å¡i savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, pagal kurio 2 straipsnio 5 dalį nuotekos suprantamos kaip buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, pavirÅ¡inis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas naudodamas nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, iÅ¡leidžia į gamtinę aplinkÄ ar kitiems asmenims priklausančiÄ nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ . Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens iÅ¡gavimÄ , tiekimÄ ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo vieÅ¡ajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso Å¡i infrastruktÅ«ra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas; savivaldybių institucijos nustato naujų abonentų, iÅ¡skyrus vartotojus, prijungimo prie vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros įmokÄ pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ metodikÄ ; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savivaldybės teritorijoje plėtros planus; savivaldybių institucijos teritorijų planavimo procedÅ«rų metu prižiÅ«ri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektai ir jų apsauginės zonos bÅ«tų iÅ¡dėstyti komunikacijų koridoriuose arba bÅ«tų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiÅ«rėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros objektus; savivaldybių tarybos bendruosiuose arba specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose tvirtina vieÅ¡ojo vandens tiekimo teritorijų ribas, nepažeisdamos savivaldybės teritorijos ribų; savivaldybių institucijos tvirtina vieÅ¡ojo vandens tiekėjo veiklos savivaldybės teritorijoje sutartis; savivaldybių institucijos atlieka kitas Å¡io ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Dėl lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros.Klaipėdos apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. I-92-162/2010 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) byla Nr. A525-1740/2010) yra konstatuota, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdydama minėtas funkcijas, 2003 m. gruodžio 29 d. sudarė Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 16-1122 su AB „Klaipėdos vanduo“ (administracinės bylos Nr. I-92-162/2010, I t., b.l. 57–58). Å ios sutarties 5.1 punktu AB „Klaipėdos vanduo“ įsipareigojo užtikrinti nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbÄ (lietaus vandens Å¡ulinėlių, kontrolinių Å¡ulinėlių, nutekamojo lietaus vandens tinklų vamzdynų, kolektorių).

Minėtos sutarties 4 punktu AB „Klaipėdos vanduo“ pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto lietaus nuotekų tinklus, iÅ¡vardintus sÄ raÅ¡e. Lietaus nuotekų tinklų sÄ raÅ¡as ne kartÄ buvo pildomas papildomais susitarimais (administracinė byla Nr. I-92-162/2010, II t., b.l. 4-13), tačiau lietaus nuotekų tinklai pareiÅ¡kėjos eksploatuojamos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nėra minėtos sutarties objektu. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir lietaus nuotekų tinklų schema nuo teritorijos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (I t., b.l. 158).

Pagal minėtoje schemoje pažymėtus sutartinius ženklus matosi, jog AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojami pagal sutartį su savivaldybe tinklai (schemoje pažymėti oranžine spalva), prasideda tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), esantys lietaus nuotekų tinklai yra statyti kitų įmonių ir nepatenka į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus lietaus nuotekų tinklus. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas V. V. teismo posėdyje (b.l. 53-63, t.

III) aiÅ¡kindamas minėtÄ schemÄ nurodė, kad lietaus nuotekų tinklai iÅ¡ (duomenys neskelbtini), esančios automobilių saugojimo aikÅ¡telės sujungti su garažų teritorijoje esančiais lietaus nuotekų tinklais, toliau nuotekos patenka į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktÅ«ra“ teritorijoje esamÄ drenažinį griovį, tuomet į savivaldybės statytus lietaus tinklus ir tik tada į lietaus nuotekų tinklus, eksploatuojamus pagal sutartį.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dar 2002 m. liepos 1 d. tarp SP AB „Klaipėdos vanduo“, kuris sutartyje toliau vadinamas „Vykdytojas“ ir G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“, kuris sutartyje toliau įvardinamas kaip „Mokėtojas“, buvo sudaryta sutartis Nr. L2002-2066 dėl lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo, kurioje Vykdytojas įsipareigojo priimti į miesto lietaus nuotekų sistemÄ lietaus vandens nuotekas, kurios patenka nuo mokėtojo teritorijos, tai yra (duomenys neskelbtini), o Mokėtojas įsipareigojo prižiÅ«rėti ir remontuoti savo teritorijoje esančiÄ lietaus nuotekų sistemÄ . (administracinės bylos Nr. I-92-162/2010, I t., b.l. 54–55).

Vėliau, tai yra 2004 m. birželio 1 d., AB „Klaipėdos vanduo“ ir G. M. PÄ® „Mados oazė“ sudarė sutartį dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais Nr. LT01-200402669, pagal kurios 1.1, 2.1.2 ir 2.2.1 punktus AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoja bendrus miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklus, o prižiÅ«rėti ir remontuoti savo teritorijoje esančiÄ pavirÅ¡inių nuotekų sistemÄ turi patys pareiÅ¡kėjai (I t., b.l. 159-160). 2004 m. birželio 28 d. suraÅ¡ytas aktas, kuriame dalyvaujant AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklų tarnybos vadovei V.M. bei pareiÅ¡kėjo atstovei A.

T., buvo nustatyta, kad patikrinus automobilių saugojimo aikÅ¡telės „KaÅ¡tonas“ lietaus nuotekų tinklus, rasta dvi lietaus surinkimo grotelės pajungtos (per Klaipėdos geležinkelio teritorijÄ ) į miesto tinklus (I t., b.l.162). Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas V. V. nurodė tai, kad tiek automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, tiek garažų teritorijoje esantys lietaus nuotekų vamzdžiai yra mažo diametro, keliukas neasfaltuotas, todėl jie greitai užsikemÅ¡a ir vanduo nebenubėga. Lietaus nuotekų vamzdžių praplovimas yra AB „Klaipėdos vanduo“ teikiama mokama paslauga.

Pareiškėjai nėra pateikę duomenų, kad nuo pat 2003 m., kai buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, būtų kreipęsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl tokios paslaugos suteikimo. Liudytoju apklaustas A.D. nurodė, kad palijus lietui vanduo laikosi 4-5 val., vėliau jis nubėga, todėl tikėtina, kad nuotekų vamzdžiai yra užsinešę ir, pagausėjus iškrentamų kritulių kiekiui, vanduo nespėja gretai subėgti. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiškėjos netinkamai vykdoma automobilių aikštelės ir lietaus nuotekų tinklų priežiūra.

Pažymėtina, kad CK XXIX skyriuje reglamentuojami žemės nuomos teisiniai santykiai bei nustatomos nuomuotojo bei nuomininko teisės ir pareigos. CK 6.556 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinierinių įrenginių tinklų smulkius priežiÅ«ros darbus įstatymų nustatyta tvarka <...>.IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog nei atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakingos už (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorijoje esančių lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«rÄ .

Pagal minėtÄ Naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais sutartį, Å¡i pareiga tenka pačiai pareiÅ¡kėjai G. M. PÄ® „Mados oazė“. Ä®vertinus visumÄ nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių konstatuojama, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytÄ savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijoms priskiriamÄ funkcijÄ - nuotekų surinkimo ir valymo organizavimÄ ir nevykdė ar netinkamai vykdė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintas funkcijas.

Dėl lietaus nuotekų tinklų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje Nekilnojamojo turto registre registruotas nuo 1996-11-25. Å iame žemės sklype nėra registruoti jokie kiti nekilnojamojo turto objektai, o įregistruotas tik juridinis faktas, kad minėtas žemės sklypas iÅ¡nuomotas G. M. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad joms turtinę žalÄ sudaro ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nuo pat 2003 m.

Nekilnojamojo turto registre neįregistravo inžinierinių tinklų kaip nekilnojamojo turto objekto. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimÄ bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rÅ«Å¡ys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankiÅ¡kÄ paskirtį ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡ki teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu pobÅ«dį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba bÅ«tų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis).

Kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, inter alia, esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi būti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryšys tikslinės jų paskirties kontekste. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad lietaus nuotekų tinklai buvo suprojektuoti kaip atskiras statinys, turintis savarankiÅ¡kÄ paskirtį, jų statybai nebuvo iÅ¡duotas atskiras leidimas, jie pastatyti ir naudojami lietaus vandens nuotekų Å¡alinimui nuo komercinės paskirties žemės sklypo (automobilių saugojimo aikÅ¡telės) užtikrinti. Tai yra tinklai, jungiantys žemės sklypo pavirÅ¡inių nuotekų tinklus su bendraisiais miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir neturintys kitos tikslinės paskirties.

Ä®vertinęs minėtas, aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo tinklai vertintini kaip esminės pagrindinio daikto (žemės sklypo) dalis, kurie negali bÅ«ti savarankiÅ¡kais nuosavybės teisės objektais, todėl atskirai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindo. Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstu laikytinas pareiÅ¡kėjos argumentas, jog vieÅ¡ajame registre turi bÅ«ti įregistruoti nuotekų ir kanalizacijos įrenginiai ir, kad teisinės registracijos nebuvimu pareiÅ¡kėjai padaryta turtinė žala.

Dėl automobilių aikÅ¡telės užtvindymo vandeniu, atsirandančiu tirpstant sniegui sniego surinkimo aikÅ¡telėje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1740/2010 taip pat konstatuota, jog Klaipėdos miesto sniego aikÅ¡telių vietos buvo nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-24 įsakymu Nr. AD1-2363 ir galiojo iki 2010 m. sausio 25 d., t. y. kol Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD1-116 (III t., b.l. 8-11) nustatė kitas laikinas sniego sÄ vartynų vietas.

Byloje nėra duomenų, kad vieÅ¡ojo administravimo aktas bÅ«tų panaikintas ar pripažintas neteisėtu bei konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtu veiksmu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius sprendimÄ dėl sniego aikÅ¡telių vietos parinkimo (CK 6.246 straipsnio prasme). LVAT byloje esančių įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog sniego surinkimo aikÅ¡telė (duomenys neskelbtini) buvo ne mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo pareiÅ¡kėjo eksploatuojamos automobilių aikÅ¡telės, o tarp automobilių aikÅ¡telės bei sniego surinkimo aikÅ¡telės iÅ¡ dalies įsiterpia pelkė.

Aplinkybę, jog Å¡alia pareiÅ¡kėjos valdomos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės yra pelkė, patvirtina ir nagrinėjamoje byloje esantis planas (I t., b.l. 49). LVAT įvertinęs Å¡ias aplinkybes ir pareiÅ¡kėjos argumentus, kad automobilių saugojimo aikÅ¡telę tvindo sniego surinkimo aikÅ¡telėje tirpstantis sniegas, nes tarp automobilių saugojimo aikÅ¡telės bei sniego surinkimo aikÅ¡telės esanti pelkė paÅ¡alina galimybę tirpstančio sniego vandeniui iÅ¡ sniego surinkimo aikÅ¡telės patekti į automobilių aikÅ¡telę, pripažino nepagrįstais ir konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo dėl automobilių aikÅ¡telės užtvindymo vandeniu, atsirandančiu tirpstant sniegui sniego surinkimo aikÅ¡telėje, neįrodė, kad atsakovė veikė neteisėtai, taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp automobilių aikÅ¡telės užtvindymo ir sniego tirpimo sniego surinkimo aikÅ¡telėje.

Šioje nagrinėjamoje byloje teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus, susijusius su šalia ginčo teritorijos buvusios sniego aikštelės eksploatavimu ir pareiškėjos argumentus, jog į aikštelę atvežtam sniegui tirpstant buvo užtvindoma automobilių stovėjimo aikštelė. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl automobilių aikštelės užtvindymo vandeniu, atsirandančiu tirpstant sniegui sniego surinkimo aikštelėje, yra nepagrįstas, nes nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp automobilių aikštelės užtvindymo ir sniego tirpimo sniego surinkimo aikštelėje.

Pažymėtina, kad nuo 2010 m. sausio 25 d. buvo nustatytos kitos laikinos sniego sÄ vartynų vietos, tai yra nebeliko sniego sÄ vartyno (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, kad nuo 2010 m. sausio mėn. sniegas nebėra vežamas į (duomenys neskelbtini) buvusį sniego sÄ vartynÄ ir tirpstantis sniegas nebegali bÅ«ti automobilių saugojimo aikÅ¡telės užtvindymo priežastimi. Dėl nenuvalyto kelio.PareiÅ¡kėja G. M. PÄ® „Mados oazė“ skunde nurodo, jog įmonei žala padaryta dėl blogo kelių valymo, tačiau Å¡io teiginio nedetalizuoja ir nepagrindžia įrodymais.

          Pareiga įrodyti CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti faktÄ , jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatytÄ savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijoms priskiriamÄ funkcijÄ - savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ bei taisymÄ . Dėl negautų pajamų priteisimo.PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro negautos pajamos už 2008 - 2010 metus, kurios susidarė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), dėl ko automobilių aikÅ¡telė tapo netinkama komercinei automobilių saugojimo veiklai, ženkliai sumažėjo pajamos.Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus.

Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Negautų pajamų nustatymo kriterijai ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai lemia, kad negautos pajamos gali būti atlyginamos tik tada, kai nustatomas priežastinis teisės pažeidimo ir negautų pajamų ryšys.

Nustatant tokį ryšį turi bÅ«ti konstatuota, kad teisės pažeidimas atėmė galimybę pasinaudoti tam tikru civilinės teisės objektu, dėl to ir buvo negauta pajamų, kurių bÅ«tų gauta, jeigu bÅ«tų naudojamasi Å¡iuo objektu. Å iame teismo sprendime jau konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte numatytÄ savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijoms priskiriamÄ funkcijÄ - nuotekų surinkimo ir valymo organizavimÄ , byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui konstatuoti faktÄ , jog atsakovė netinkamai įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatytÄ savarankiÅ¡kÄ jÄ savivaldybių funkcijoms priskiriamÄ funkcijÄ - savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip pat neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys tarp automobilių aikÅ¡telės užtvindymo ir sniego tirpimo sniego surinkimo aikÅ¡telėje, todėl nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) negautos pajamos negali bÅ«ti priteisiamos.

Pažymėtina, kad komercinės veiklos pajamų sumažėjimÄ lėmė ne atsakovės veiksmai, o pačios pareiÅ¡kėjos sutarties pagrindu įgytų pareigų netinkamas vykdymas (nevykdymas), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti negautas pajamas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl patirtų iÅ¡laidų ir susidariusių skolų priteisimo.PareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ skunde nurodytos kitos patirtos iÅ¡laidos ir susidariusios skolos, t.y. 27100 Lt įmonės savininko G. M. investuotos lėšos; 30000 Lt direktorės A.

K. T. investuotos lėšos; 18150 Lt skola UAB „Finslita“, kuri teikė įmonei konsultacijas ir ruošė dokumentus; 2048,6 Lt skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 1900 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcijai; 765,97 Lt skola įmonės darbuotojams, aukščiau aptartų motyvų pagrindu negali būti siejamos su Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimu ar neteisėtais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog nurodytos išlaidos ir skolos susidarė ne kaip įmonės ūkinės veiklos rezultatas, o dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos patirtos iÅ¡laidos ir skolos negali bÅ«ti siejamos su atsakovės funkcijų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. PrieÅ¡ingai, nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybė tinkamai vykdo jai įstatymų priskirtas funkcijas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turi pareigÄ atlyginti pareiÅ¡kėjos nuostolius ir skolas, kilusius kaip jos pačios Å«kinės veiklos pasekmes. PareiÅ¡kėja G. M. PÄ® „Mados oazė“ jai kilusiÄ Å¾alÄ taip pat sieja su tuo, kad reikėjo skiepyti automobilių aikÅ¡telę saugojusius devynis Å¡unis (žalos paskaičiavimo suvestiniai duomenys I t., b.l. 112-125).

Iš byloje esančių L. V. veterinarijos klinikos vakcinacijų pažymėjimų matyti, jog visi vakcinuoti šunys priklauso ne pareiškėjai, o šunų savininku nurodytas fizinis asmuo R. P. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad šunys registruoti jo vardu, tačiau priklauso G. M. PĮ „Mados oazė“. Teismo vertinimu, dėl šunų vakcinavimo ir gydymo pareiškėja žalos nepatyrė, nepriklausomai nuo šunų priklausomybės, nes šunis vakcinuoti privalo savininkai, todėl bet kuriuo atveju turėtos išlaidos nesusijusios su savivaldybės veikimu ar neveikimu (I t.,b.l. 197-200, II t., b.l. 1-10).

Teismas nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuoja, jog pareiÅ¡kėja G. M. PÄ® „Mados oazė“ neįrodė neteisėtų atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų ar neveikimo, neįrodė žalos fakto, taip pat neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Privalomų sÄ lygų nebuvimas Å¡alina civilinės atsakomybės atsiradimÄ . Klaipėdos miesto savivaldybei nagrinėjamu atveju nekyla prievolė atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį.

PareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų.PareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ ir UAB „Smart Solutions“taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo iÅ¡laidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų skundų bei patikslintų skundų reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiÅ¡kėjos negali pretenduoti į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                                                   n u s p r e n d ė :

              atmesti kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos G. M. PÄ® „Mados oazė“ skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) dėl 617 280,14 Lt turtinės žalos atlyginimo ir pareiÅ¡kėjos UAB „Smart Solutions“ skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) dėl 108 503,31 Lt turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                      Laimutė Jokubauskaitė