2022-02-02 Nr. AB-2633-3-61-3-03774-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-113-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03774-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras, atsakovas) 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1S-5452 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Centrą įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus Pereinamojo laikotarpio papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes bei telyčias už 2017 metus gauti; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja yra ūkininkė, ji iki 2007 m. kovo 31 d. augino galvijus – karves žindenes bei telyčias. Pareiškėja iš ūkininko R. M. 2016 m. gruodžio 25 d. įsigijo Lietuvos juodmargių veislės telyčią, individualus atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos juodmargių veislės telyčią, individualus atpažinties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir telyčios). Tuo metu (2016 m. gruodžio 25 d.) galiojo Atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už karves žindenes ir telyčias mokėjimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme Nr. 3D-383 (toliau – ir Taisyklės). Nuo 2017 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo nauja Taisyklių, pakeistu pavadinimu „Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias mokėjimo taisyklės“, redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-701 (toliau – ir Įsakymas).

2.2. Už 2016 m., kaip ir už ankstesnius metus, pareiškėja gavo 16 983 Eur Pereinamojo laikotarpio papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už karves žindenes bei telyčias (toliau – ir Išmokos) pagal Centro gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – ir CDB) įregistruotą bei turėtą 2007 m. kovo 31 d. karvių žindenių ir telyčių skaičių. Taisyklių (tiek redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. lapkričio 3 d., tiek redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. lapkričio 4 d.) 12 punkte nustatyta, kad laikytojas, dėl jam nežinomų priežasčių einamaisiais metais negavęs Išmokų, ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 15 d. gali kreiptis į atsakovą, kuris informuos apie išmokų neskyrimo aplinkybes arba laikytojo įtraukimą į papildomus sąrašus, kurie bus perduoti elektroniniu būdu į Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir NMA) informacinę sistemą kartą per mėnesį. Kadangi pareiškėja Išmokų už 2017 m. negavo, ji 2018 m. gegužės 14 d. pateikė atsakovui prašymą skirti Išmokas už 2017 m. Atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1S-4174 atsisakė įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus Išmokoms gauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje panaikino atsakovo sprendimą Nr. 1S-4174 ir perdavė pareiškėjos 2018 m. gegužės 14 d. prašymą spręsti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu atsakovas pakartotinai atsisakė pareiškėją įtraukti į papildomus sąrašus pereinamojo laikotarpio išmokoms gauti. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovas neatsižvelgė į LVAT sprendimą, todėl ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas.

2.3. Atsakovas, pareiškėjos įsitikinimu, taikė ne tą Taisyklių redakciją, kuri galiojo aktualiu laikotarpiu. Pareiškėja Išmokas siekė gauti už 2017 m., todėl turėjo būti taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi einamųjų metų, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu. Tuo tarpu atsakovas ginčijamame Sprendime, kaip ir sprendime Nr. 1S-4174, rėmėsi Įsakymu patvirtinta Taisyklių redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. lapkričio 4 d., kurios 6.2 punkte buvo nustatytas papildomas reikalavimas, numatantis, kad išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ir ŪGR). Tokio reikalavimo ankstesnėje Taisyklių redakcijoje nebuvo, t. y. Išmokos buvo mokamos pagal 2007 m. kovo 31 d. turėtą karvių žindenių ir telyčių skaičių, nepriklausomai nuo tais metais, už kuriuos skiriama išmoka, turėto galvijų skaičiaus ir (ar) kitų papildomų sąlygų. Įsakyme, kuriuo buvo patvirtinta nauja Taisyklių redakcija, nėra nustatyta, kad juo patvirtinta Taisyklių redakcija galiotų atgal.

2.4. Įsakymu buvo patvirtinta 2017 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius suvestinė, taip pat ir Išmokos už karves žindenes ir telyčias dydis, o Taisyklų 9.1 punkte nustatyta, jog 5 darbo dienų duomenų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo išmokų dydžio patvirtinimo Žemės ūkio ministro įsakymu dienos. Nors atsakovas duomenis NMA perdavė 2017 m. lapkričio 9 d., kai jau galiojo nauja Taisyklių redakcija, tai nereiškia, kad ji turi būti taikoma ginčo situacijai. Aptariamas Įsakymas nėra susijęs su skirtingų Taisyklių redakcijų įsigaliojimu (galiojimu) ir taikymu. Šiuo Įsakymu, kaip ir analogiškais įsakymais ankstesniais metais, buvo patvirtinti išmokų už pasėlius ir gyvulius dydžiai, tačiau jokie klausimai, susiję su tuo, kuri Taisyklių redakcija turi būti taikoma ir kurie subjektai turi teisę į Išmokas už karves žindenes ir telyčias, šiuo Įsakymu nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami. Subjektai, turintys teisę į Išmokas už karves žindenes ir telyčias, nurodyti Taisyklėse, todėl ginčui aktualu tai, kokia Taisyklių redakcija galiojo.

2.5. Pareiškėja pažymėjo, kad gyvulių laikytojai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. negalėjo numatyti, kad nuo 2017 m. lapkričio 4 d. pasikeis Taisyklės, ir kad nauja Taisyklių redakcija bus taikoma retroaktyviai (nors Įsakyme nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, kad šiuo Įsakymu patvirtintų Taisyklių redakcija galiotų atgal). Pareiškėja nurodė, kad ji 2007 m. kovo 31 d. turėjo tam tikrą įregistruotų karvių žindenių ir (ar) telyčių skaičių, suteikiantį teisę gauti Išmokas.

2.6. Dėl teisės normų taikymo laike pasisakė ir LVAT, 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodęs, kad turi būti taikomos tos Taisyklių (kuriomis nustatomos materialiosios sąlygos pareiškėjos teisei į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.)) nuostatos, kurios galiojo laikotarpio pradžioje, t. y. 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėja neatliko veiksmų ir nepadarė pažeidimų, dėl kurių jai neturėjo būti skiriamos Išmokos už 2017 m., kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. buvo įsigijusi 2 telyčias, t. y. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, kaip numatyta naujos Taisyklių redakcijos 6.2 punkte. Atsakovas ignoravo LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad nacionalinė parama yra skiriama mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytojų pajamoms palaikyti, todėl be formaliųjų kriterijų, priimant sprendimą dėl paramos skyrimo ar atsisakymo ją skirti turi būti įvertintos objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios ar paneigiančios faktą, kad subjektas, kuris kreipėsi paramos, aktualiuoju laikotarpiu buvo mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytoju.

2.7. Pareiškėja pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 25 d. įsigijo 2 telyčias. Atsakovas pareiškėjos prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad esminė sąlyga Išmokai už 2017 m. gauti yra ne galvijo laikymas savo valdoje, bet tokio galvijo registracija pagal Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (toliau – ir Aprašas), nuostatas. Pareiškėja nesutiko su atsakovo pozicija ir manė, kad nepaisant galvijo registracijos ŪGR reikšmingumo, nėra pagrindo prioritetą suteikti būtent registracijai, o ne faktiniam galvijo laikymui valdoje, nes tai neatitiktų valstybės paramos gyvulių laikytojams tikslų ir Išmokų prasmės, kadangi parama teikiama už faktinį gyvulių laikymą, o ne už gyvulių registravimą ŪGR.

2.8. Teisės aktai nustato nuoseklų galvijų registravimą, t. y. pirmiausia registruojamas ūkinio galvijo išvežimas (pardavimas), o vėliau – jo įsigijimas, kad ūkiniai gyvūnai nesidubliuotų, tačiau už pareiškėjos įsigytas 2 telyčias Išmokos niekam nebuvo skirtos. Buvęs telyčių laikytojas per Apraše nustatytą terminą ir vėliau nepranešė apie telyčių perleidimą pareiškėjai, todėl ji negalėjo registruoti jų įsigijimo. Buvęs laikytojas to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių (buvo suimtas ir teisiamas, vėliau atliko bausmę), jis per įgaliotą asmenį apie telyčių perleidimą pareiškėjai pranešė 2018 m. gegužės 16 d., užpildydamas formą GŽ-2a., o pareiškėja apie telyčių įsigijimą pranešė 2018 m. gegužės 25 d., užpildydama formą GŽ-2.

2.9. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytas aplinkybes, todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas įtraukti pareiškėją į papildomą sąrašą Išmokoms už 2017 metus gauti.

3. Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas perdavė duomenis NMA 2017 m. lapkričio 5 d., t. y. per 5 darbo dienas nuo Išmokų dydžių patvirtinimo dienos. NMA pagal Centro perduotus duomenis apskaičiuoja kiekvienam pareiškėjui ir (ar) gyvulių laikytojui skiriamos išmokos sumą. Centro NMA teikiami duomenys yra aktualūs jų teikimo momentu, t. y. Centro turimų duomenų atitikimas Taisyklių 6 punkte keliamiems reikalavimams tikrinamas prieš pateikiant juos NMA. Centras, teikdamas duomenis NMA, vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. 2017 m. lapkričio 9 d. galiojo Įsakymu patvirtinta Taisyklių redakcija, kurios 6.2 punktas numato, kad išmoka už karves žindenes ir telyčias gali būti skiriama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo žemės ūkio valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR pagal Aprašo reikalavimus. Ši Taisyklių nuostata įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 4 d. ir buvo taikoma vertinant, ar ūkinio gyvūno laikytojas gali pretenduoti į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas. Pareiškėja 2017 m. lapkričio mėn. neturėjo savo vardu nuo tų pačių metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ŪGR registruotų galvijų, todėl neatitiko Taisyklių 6.2 punkto reikalavimų.

3.2. Pareiškėja, 2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijusi gyvulius, pagal Aprašo 38 punkto nuostatas per 7 kalendorines dienas turėjo užregistruoti įsigytus gyvulius ŪGR, o nesant galimybės – pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) teritoriniam skyriui, tačiau ji pranešimą apie įsigytus galvijus užpildė tik 2018 m. gegužės 16 d., į VMVT per 7 kalendorines dienas nesikreipė, nors privalėjo laikytis Aprašo reikalavimų, neatsižvelgiant į prieš tai buvusių galvijų laikytojo atliktus ar neatliktus veiksmus, susijusius su duomenų registravimu ŪGR.

3.3. Atsakovas, po 2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjos kreipimosi dėl įtraukimo į papildomus sąrašus išmokoms gauti, patikrinęs ŪGR duomenis, minimų galvijų, registruotų pareiškėjos vardu, nerado. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja, neturėdama galimybės užregistruoti telyčių įsigijimo fakto dėl buvusio laikytojo neatliktų veiksmų, turėjo kreiptis į VMVT su visais jai žinomais faktais dėl duomenų registravimo ŪGR ir VMVT teritorinis skyrius būtų įregistravęs išvežimą pagal jos pateiktą galvijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nebuvo padaryta.

3.4. Centras visas su paramos skyrimu susijusias aplinkybes ir faktus turi vertinti pagal formalų kriterijų, todėl galvijų užregistravimo ŪGR momentas yra esminis priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, ir siejamas su atitikties Taisyklėse nustatytiems tikslams aspektu. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir remiantis aktualia teisės aktų redakcija, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. .Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė:

6. Pareiškėja Centrui 2018 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą skirti išmokas už karves žindenes ir bulius už 2017 m., nes 2016 m. pareiškėja turėjo dvi telyčias, kurios nebuvo užregistruotos jos vardu; Centras 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimu Nr. 1S-4174 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir skirti išmokas, konstatavęs, kad Išmokos skiriamos laikytojui, aktualiu laikotarpiu turėjusiam bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR, o duomenys apie pareiškėjos 2016 m. įsigytus galvijus buvo užregistruoti tik 2018 m. gegužės 16 d.; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3646-281/2018 pareiškėjos skundą, kuriuo ji, be kita ko, prašė panaikinti aptariamą sprendimą, atmetė; LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-965-492/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Centro 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1S-4174 ir perdavė pareiškėjos 2018 m. gegužės 14 d. prašymą spręsti iš naujo; Centras, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiamu 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pakartotinai atsisakė įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus pereinamojo laikotarpio išmokoms gauti, atsižvelgdamas į nuo 2017 m. lapkričio 2 d. įsigaliojusias Taisyklių nuostatas dėl UGR registruotų galvijų laikymo aktualiu laikotarpiu; Sprendime konstatuota, jog pareiškėja, negalėdama įregistruoti galvijų įsigijimo, nesikreipė į VMVT pagal Aprašo nuostatas, bei atsakovui nenurodė priežasčių, kodėl to nebuvo padaryta.

7. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės nustato Centro NMA perduodamų duomenų apie laikytojus, pretenduojančius į pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokas už visas valdoje laikomas savo ir (ar) partnerio karves žindenes ir telyčias, tvarką, o Aprašas nustato galvijų registravimo ŪGR tvarką.

8. Teismas, įvertinęs Aprašo 15, 16, 37, 38 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Aprašo nuostatos (38 punktas) įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po 2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir gyvulių įsigijimo užregistruoti įsigytus gyvulius ŪGR, o nesant galimybės – pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pranešimą apie įsigytus galvijus užpildė tik 2018 m. gegužės 16 d., į VMVT per 7 kalendorines dienas nesikreipė, nors privalėjo laikytis Aprašo reikalavimų, neatsižvelgiant į prieš tai buvusių gyvūnų laikytojo atliktus ar neatliktus veiksmus, susijusius su duomenų registravimu ŪGR.

9. Teismas padarė išvadą, kad Centras pagal Taisyklių 9.1 papunktį galėjo atlikti savo funkcijas, perduodamas duomenis NMA apie pareiškėjos laikomus ŪGR įregistruotus galvijus, tik tokiu atveju, jei pati pareiškėja pagal Aprašo 38 punktą būtų atlikusi savo pareigas. Pareiškėjos atžvilgiu Taisyklių 9.2 punkto nuostatos netaikytinos dėl pareiškėjos valios (neatliktų veiksmų).

10. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumento, jog LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-965-492/2020 pasisakė, kad: „atsakovo sprendimo (2018 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 1S-4174) procedūroms taikytinos tos Taisyklės, kurios galiojo jų atlikimo, t. y. sprendimo priėmimo metu, tačiau tos Taisyklių nuostatos, kuriomis nustatomos materialiosios sąlygos pareiškėjos teisei į Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.), turi būti taikomos, galiojusios aktualaus laikotarpio pradžioje – t. y. 2017 m. sausio 1 d. Paramos mokėjimo kriterijų apibrėžimas laikotarpio pabaigoje neatitinka teisinio apibrėžtumo principo, todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės į išmokas už karves žindenes ir telyčias 2017 m., negalėjo savo sprendimo grįsti tomis išmokos mokėjimo materialiosiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-702, 6.2 punkte, ir buvo skirtingai nurodytos, negu prieš tai galiojusioje Taisyklių redakcijoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-114 (punkto su tokiomis nuostatomis apskritai nebuvo)“, pažymėjo, kad teisę į išmokas tiems laikytojams, kurių laikomi galvijai užregistruoti ŪGR, numatė ir originali Taisyklių redakcija (pvz., 5, 11 p.), taip pat nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki dabar galiojusi Taisyklių 4 punkto redakcija, Taisyklių 6 punkto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d.

11. Teismas akcentavo, kad Taisyklėse visada buvo ir tebėra nustatyta, kad Išmoka mokama tik laikytojams, kurių galvijai užregistruoti ŪGR, todėl sprendė, kad pareiškėjos argumentai apie skundžiamame Sprendime netinkamai pritaikytą Taisyklių redakciją, taip pat faktinį gyvulių laikymą, kuomet iš viso Taisyklių reguliavimo matyti, kad gyvuliai turėjo būti registruoti ŪGR, nėra reikšmingi. Teismas padarė išvadą, kad pati pareiškėja neįvykdė Aprašo 38 punkto reikalavimų, todėl jai pagrįstai neskirta išmoka, ir tą nulėmė pačios pareiškėjos valia.

12. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti atsakovo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 1S-5452 bei įpareigoti Centrą įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus Pereinamojo laikotarpio papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes bei telyčias už 2017 metus gauti. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 13. Pareiškėja V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą; 2) priimti naują teismo procesinį sprendimą: panaikinti atsakovo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1S-5452 ir įpareigoti atsakovą įtraukti ūkininkę V. R. į papildomus sąrašus Pereinamojo laikotarpio papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už karves žindenes bei telyčias už 2017 metus gauti; 3) V. R. iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (23 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) ir apeliacinės instancijos teisme (23 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytus argumentus, bei papildomai akcentuoja:

14.1. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. pateiktus išaiškinimus, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas.

14.2. Atsakovas taikė ne tą Taisyklių redakciją, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Taisyklių redakcija, galiojusi einamųjų metų, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu, bei numačiusi Išmokų skyrimą už ŪGR įregistruotą, 2007 m. kovo 31 d. turėtą žindenių ir telyčių skaičių (4 p.) fiziniams ir juridiniams asmenims, įsiregistravusiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba valdoje vykdomos jungtinės veiklos partneriu ir deklaravusiems pasėlius (išskyrus kooperatyvus) (6 p.). Atsakovas nepagrįstai taikė Taisyklių nuostatas, galiojančias nuo 2017 m. lapkričio 4 d., t. y. 6.2 punkto nuostatas dėl Išmokų mokėjimo fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR, nes tokio reikalavimo ankstesnėse Tvarkos redakcijose nebuvo.

14.3. Įsakyme, kuriuo patvirtinta nauja Taisyklių redakcija, nėra nurodyta, kad šiuo Įsakymu patvirtinta Taisyklių redakcija galiotų atgal, todėl ji nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma. Įsakymu patvirtintose Taisyklėse buvo patvirtintas Išmokos už karves žindenes ir telyčias dydis, bei Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama. Apie tai, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos tos Taisyklių nuostatos, nustatančios materialiąsias sąlygas pareiškėjos teisei į Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.), kurios galiojo aktualaus laikotarpio pradžioje – t. y. 2017 m. sausio 1 d., pasisakė LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime, o pirmosios instancijos teismas privalėjo į minėtą išaiškinimą atsižvelgti.

14.4. Pareiškėja nurodo nepadariusi Aprašo pažeidimų, dėl kurių jai neturėjo būti skiriamos Išmokos už 2017 m., kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. būklei ji buvo įsigijusi (laikė savo valdoje) 2 telyčias, o LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime buvo nurodęs, kad atsakovas pastarąją aplinkybę vertino išimtinai pagal formalųjį kriterijų – galvijų įrašymo į ŪRG momentą, tačiau nevertino kitų reikšmingų faktų – 2016 m. gruodžio 25 d. sudarytos gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties, objektyvių jos sudarymo aplinkybių, pareiškėjos nurodomų priežasčių, susijusių su pavėluotu informacijos pateikimu ŪGR, nors turi atsižvelgti į visas objektyvias aplinkybes (Taisyklių 9.2 p.). Pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu Taisyklių 9.2 punkto nuostatos netaikytinos dėl pareiškėjos valios (t. y. jos neveikimo įregistruojant įsigytas telyčias pagal Aprašo nuostatas), kadangi pareiškėja, kaip jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, to negalėjo padaryti laiku dėl objektyvių priežasčių.

14.5. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, ir turi būti naikinamas, taip pat turi būti tenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo įtraukti pareiškėją į papildomą sąrašą Išmokoms už 2017 metus gauti, nes įpareigojus atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą, atsakovas vėl gali priimti LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytų išaiškinimų neatitinkantį sprendimą.

15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai akcentuojant:

16.1. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo ir Taisyklių nuostatas, Centras dalyvauja išmokų administravimo procedūrose elektroninėmis priemonėmis NMA teikdamas Taisyklėse nurodytus duomenis, kurie teikiami per 5 darbo dienas nuo išmokų dydžio patvirtinimo žemės ūkio ministro įsakymu dienos (Taisyklių 8 ir 9.1 p.). Teikiami duomenys yra aktualūs jų teikimo momentu, t. y. Centras turimų duomenų atitikimą Taisyklių 6 punkte keliamiems reikalavimams tikrina prieš pateikiant juos NMA.

16.2. Centras, 2017 m. lapkričio 9 d. teikdamas NMA 2017 m. duomenis, vadovavosi tuo metu galiojusia nauja Taisyklių redakcija, kurios 6.2 punktas nustato, jog išmoka už karves žindenes ir telyčias gali būti skiriama laikytojui, kuris nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. laikė savo žemės ūkio valdoje vidutiniškai bent vieną galviją, užregistruotą ŪGR pagal Aprašo reikalavimus (ši nuostata galioja nuo 2017 m. lapkričio 4 d.). Kadangi pareiškėja 2017 m. lapkričio mėnesį neturėjo savo vardu nuo tų pačių metų sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ŪGR registruotų galvijų, ji neatitiko Taisyklių aktualios redakcijos 6.2 punkte nustatyto reikalavimo, todėl pareiškėjai pagrįstai nebuvo skirta Išmoka.

16.3. Pareiškėja nesivadovavo Aprašo 38 punkto nuostatomis, ir per 7 dienas nuo telyčių įsigijimo (2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) neužregistravo įsigytų galvijų ŪGR, o neturėdama objektyvių galimybių to padaryti, nepranešė VMVT teritoriniam skyriui pateikdama atitinkamos formos pranešimą, bei nepateikė duomenų Centrui, kodėl nesiėmė šių veiksmų. Duomenys apie įsigytus ūkinius gyvūnus buvo užregistruoti tik 2018 m. gegužės 16 d., todėl, 2017 m. lapkričio 9 d. Centrui perduodant duomenis NMA, duomenys apie pareiškėjos turimus ūkinius gyvūnus negalėjo būti matomi, todėl pareiškėja yra pagrįstai neįtraukta į laikytojų, pretenduojančių į išmokas už savo žemės ūkio valdoje laikomas karves žindenes ar telyčias, sąrašą. Taisyklių ir Aprašo reikalavimų laikymasis yra būtinas ir vienodas visiems ūkinių gyvūnų laikytojams ir turi esminę reikšmę paramos administravimo procese.

16.4. Centras, priimdamas sprendimus dėl Išmokos už 2017 m. skyrimo pareiškėjai, vertino visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl skundžiamas Sprendimas yra objektyvus ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Centras, kaip viešojo administravimo subjektas, visas su paramos skyrimu susijusias aplinkybes ir faktus turi vertinti pagal formalųjį kriterijų, todėl galvijų užregistravimo ŪGR momentas yra esminis priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo ir siejamas su atitikties Taisyklėse nustatytiems tikslams aspektu. Įvertinus visas pareiškėjos pateiktas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių informacija apie pareiškėjos įsigytus ūkinius gyvūnus nebuvo laiku pateikta ŪGR, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsižvelgiant į aktualias teisės aktų redakcijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 1S-5452 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Atsakovas skundžiamu 2020 m. spalio 20 d. sprendimu atsisakė įtraukti pareiškėją į papildomus sąrašus pereinamojo laikotarpio išmokoms gauti, atsižvelgdamas į nuo 2017 m. lapkričio 2 d. įsigaliojusias Taisyklių nuostatas dėl ŪGR registruotų galvijų laikymo aktualiu laikotarpiu (Taisyklių 6.2 p.), sprendime konstatavęs, kad pareiškėja, negalėdama įregistruoti galvijų įsigijimo, nesikreipė į VMVT pagal Aprašo nuostatas, bei atsakovui nenurodė priežasčių, kodėl to nebuvo padaryta.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių ir dėl ginčo tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu (dėl ankstesnio atsakovo sprendimo), pažymėjo, kad atsakovo sprendimo procedūroms taikytinos tos Taisyklės, kurios galiojo jų atlikimo, t. y. sprendimo priėmimo metu, tačiau tos Taisyklių nuostatos, kuriomis nustatomos materialiosios sąlygos pareiškėjos teisei į Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.), turi būti taikomos, kurios galiojo aktualaus laikotarpio pradžioje – t. y. 2017 m. sausio 1 d., priešingu atveju suinteresuotas asmuo, pretenduojantis gauti konkrečias išmokas, atsiduria neapibrėžtoje padėtyje, t. y. negali žinoti, kokius teisės aktų reikalavimus turi atitikti laikotarpio pradžioje, kad įgytų tam tikrą materialiąją teisę (išmoką) laikotarpio pabaigoje, už kurį skiriama išmoka.

Paramos mokėjimo kriterijų apibrėžimas laikotarpio pabaigoje neatitinka teisinio apibrėžtumo principo, todėl atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės į išmokas už karves žindenes ir telyčias 2017 m., negalėjo savo sprendimo grįsti tomis išmokos mokėjimo materialiosiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos Taisyklių redakcijos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 3D-702, 6.2 punkte, ir buvo skirtingai nurodytos, negu prieš tai galiojusioje Taisyklių redakcijoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. 3D-114 (punkto su tokiomis nuostatomis apskritai nebuvo). Be to, aiškindama teisę, teisėjų kolegija nurodė, kad Taisyklių 2 punkte įtvirtinta jų paskirtis ir tikslas – reglamentuoti nacionalinės paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis būtų palaikomos mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytojų pajamos. Taigi nacionalinė parama yra skiriama mėsinių veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytojų pajamoms palaikyti, todėl be formaliųjų kriterijų, priimant sprendimą dėl paramos skyrimo / ar atsisakymo ją skirti turi būti įvertintos objektyvios aplinkybės, pagrindžiančios / ar paneigiančios faktą, kad subjektas, kuris kreipėsi paramos, aktualiuoju laikotarpiu buvo veislių grynaveislių ir mišrūnių karvių bei telyčių nuo 8 mėn. amžiaus laikytoju.

Atsakovas pastarąją aplinkybę vertino išimtinai pagal formalųjį kriterijų – galvijų įrašymo į ŪRG momentą, tačiau nevertino kitų reikšmingų faktų – 2016 m. gruodžio 25 d. sudarytos gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties, objektyvių jos sudarymo aplinkybių, pareiškėjos nurodomų priežasčių, susijusių su pavėluotu informacijos pateikimu ŪGR. Teisėjų kolegija vertino, kad Taisyklių 9.2. punkto nuostatos, numatančios galimybę laikytojus, kurie pagrįstai kreipėsi į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą su prašymais, kad ne dėl jų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (kompiuterinio ryšio gedimo, klaidų deklaruojant pasėlius), einamaisiais metais nebuvo skirtos išmokos, ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 1 d.

įtraukti į papildomus sąrašus, nenustato baigtinio objektyvių priežasčių sąrašo sprendžiant dėl laikytojų įtraukimo į papildomus sąrašus. Skliausteliuose nurodytos priežastys, atsižvelgiant į jų nurodymo būdą, laikytinos tik kaip galimi objektyvių priežasčių pavyzdžiai. Atsakovui kiekvienu atveju tenka pareiga pareiškėjo nurodomas priežastis įvertinti individualiai, be kita ko, atsižvelgiant į paramos skyrimo tikslus, nes priešingu atveju pritaikyta priemonė – paramos neskyrimas laikytojui, kuris faktiškai paramos skyrimo laikotarpiu laikė ūkinius gyvūnus, nors dėl kokių nors aplinkybių nebuvo jų laiku įregistravęs ŪGR, būtų neteisinga ir neproporcinga įtvirtintiems paramos skyrimo tikslams (ABTĮ 15 str. 1 d., 16 str. 1 d.).

20. Šio Sprendimo 19 punkte nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės suponuoja, kad Taisyklių 6.2 punkto nuostatomis yra įtvirtinamos materialiosios sąlygos pareiškėjos teisei į Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už karves žindenes ir telyčias išmokai įgyti už tam tikrą laikotarpį (2017 m.) ir šio ginčo atveju negali būti taikomos, nes įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 2 d.; ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos Taisyklių materialinio teisinio pobūdžio nuostatos, kurios galiojo aktualaus laikotarpio pradžioje – t. y. 2017 m. sausio 1 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, pasisakydamas dėl aktualaus laikotarpio teisės nurodė, kad teisę į išmokas tiems laikytojams, kurių laikomi galvijai užregistruoti ŪGR, numatė ir originali Taisyklių redakcija (pvz., 5, 11 p.), taip pat nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki dabar galiojusi Taisyklių 4 punkto redakcija, Taisyklių 6 punkto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d.

21.1. Originaliosios Taisyklių redakcijos minimi punktai nustatė:“

„5 p. Išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – laikytojams), įsiregistravusiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio ir kaimo valdos (toliau – valda) valdytoju arba valdoje vykdomos jungtinės veiklos partneriu bei laikantiems savo vardu suregistruotas ir identifikuotas žindenes ir telyčias. Žindenių pienas neparduodamas“.

“11 p. Išmokos mokamos už nustatyta tvarka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – CDB) įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių. Išmoka už gyvulį mokama tik vieną kartą per metus“.

21.2. nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki dabar galiojanti Taisyklių 4 punkto redakcija, Taisyklių 6 punkto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d., nustato:

„4 p. Išmokos mokamos už nustatyta tvarka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – CDB) įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių. Išmoka už gyvulį mokama tik vieną kartą per metus“.

„6 p. Išmoka mokama fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – laikytojams), įsiregistravusiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio ir kaimo valdos (toliau – valda) valdytoju arba valdoje vykdomos jungtinės veiklos partneriu ir deklaravusiems pasėlius (išskyrus kooperatyvus)“.

21.3. Iš paminėto teisinio reglamentavimo teisėjų kolegija daro išvadą, kad originaliosios Taisyklių redakcijos 5 punktas ir Taisyklių 6 punkto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d., šio ginčo kontekste iš viso neaktualios, nes apibrėžia ūkio valdymui keliamus formaliuosius reikalavimus. Gi originaliosios Taisyklių redakcijos 11 punktas ir nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. iki dabar galiojanti Taisyklių 4 punkto redakcija įtvirtina materialinio teisinio pobūdžio nuostatą, kad išmokos mokamos esant dviem sąlygoms:

1. už nustatyta tvarka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) gyvulių registro centrinėje duomenų bazėje (toliau – CDB) įregistruotą žindenių ir telyčių skaičių,

2. tą įregistruotą žindenių ir telyčių skaičių ūkio subjektas privalėjo turėti 2007 m. kovo 31 d.

21.4. Tai suponuoja, kad sprendimo 21 punkte paminėtas teisinis reglamentavimas turi visiškai kitą reikšmę (bent jau akivaizdžiai – lingvistiniu aspektu) ir jos pagrindu kyla kitokios teisės bei pareigos, nei reglamentuojama nuo 2017 m. lapkričio 4 d. įsigaliojusiomis Taisyklių 6.2 punkto nuostatomis.

21.5. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl materialinio teisinio pobūdžio registracijos sąlygos tapatumo tiek aktualios taikytinos teisės, tiek Taisyklių 6.2 punkto, įsigaliojusio nuo 2017 m. lapkričio 4 d., atveju.

22. Pareiškėja po 2016 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir gyvulių įsigijimo per 7 kalendorines dienas pagal Aprašo 38 punktą buvo įpareigota užregistruoti įsigytus gyvulius ŪGR, nesant galimybės – pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui. Pareiškėja šios pareigos neįvykdė. Tačiau kokie materialinio teisinio pobūdžio padariniai kyla iš tokios pareigos nevykdymo aktualios taikytinos teisės kontekste, o ne taikant Taisyklių 6.2 punkto, įsigaliojusio nuo 2017 m. lapkričio 4 d., nuostatas, ir kaip būtent ta teisė aiškintina, kad jos pagrindu būtų paneigta teisė į išmokas, atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė, todėl atsakovo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir atsakovui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui pareiškėjos 2018 m. gegužės 14 d. prašymas perduodamas spręsti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 4 p.).

23. Sprendimo 22 punkto argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl pareiškėjos teisės į ginčo išmokas, Centras turi sistemiškai vertinti aktualios redakcijos Taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kurio ypač reikšmingi elementai teisių bei pareigų požiūriu kildinami iš išmokų tikslų, jų mokėjimo atsižvelgiant į periodiškumo kriterijų aspektą bei teisės įgyvendinimui tiesioginę įtaką turinčios ūkinio gyvūno registracijos, atliekančios svarbią faktų išviešinimo bei jų pripažinimo funkciją. Svarbu yra ir tai, kokia buvo šiam ginčui aktualios teisės taikymo praktika ir kuo ji buvo grindžiama tokiose ar labai panašiose kaip nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiose teisinėse situacijose.

24. Teisėjų kolegija pati šioje byloje vertinti aktualios teisės taikymui reikšmingas aplinkybes bei teisinius santykius kvalifikuoti pagal aktualios teisės nuostatas negali, nes tokia situacija teisiniu požiūriu prilygtų pareiškėjai sukuriama materialinio teisinio pobūdžio staigmena, kuri neleistina inter alia (lot. be kita ko) ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą pareiškėja turi teisę žinoti administracinio sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus ir pagal juos apibrėžti ginčo, nagrinėtino teisme, ribas.

25. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisę ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, jis naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas ir skundas buvo tenkinti iš dalies, apginant jos teises kitu įstatyme nustatytu būdu, laikytina, kad ji įgijo teisę į proporcingą dalį (3/4) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d. ).

27. Pareiškėja už skundo pirmosios instancijos teismui surašymą prašė priteisti 600 Eur, bei pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą – faktūrą AVB Nr. 2020-063, kurioje nurodyta, kad už teisines paslaugas – skundo administraciniam teismui surašymą mokėtina suma – 600 Eur; bei SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą AVB Nr. 2020-063 2020 m. gruodžio 21 d. sumokėta 600 Eur. Kadangi pareiškėja įgijo teisę į proporcingą dalį (3/4) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jai priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, kuri atitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas rekomenduojamas priteisti sumas. Pareiškėja nepateikė advokato pagalbos išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų, todėl šios pareiškėjos patirtos išlaidos jai nepriteisiamos.

28. Pagal ABTĮ 35 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis, o pagal 3 dalį – skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą apeliacinį skundą mokėtinas 11,25 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2021 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 277 matyti, kad už apeliacinį skundą yra sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis –11,75 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjai žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

29. Teisėjų kolegija iš atsakovo taip pat priteisia pareiškėjai žyminio mokesčio išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme proporcingą tenkintiems reikalavimams dalį: (23 Eur + 11,25 Eur) x 3/4, tai sudaro 25,69 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Panaikinti atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1S-5452 „Dėl pereinamojo laikotarpio išmokų skyrimo“ ir įpareigoti valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą pareiškėjos V. R. 2018 m. gegužės 14 d. prašymą spręsti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai V. R. iš atsakovo valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų ir 25,69 Eur (dvidešimt penkis eurus šešiasdešimt devynis euro centus) žyminio mokesčio.

Grąžinti pareiškėjai V. R. 11,75 Eur (vienuolika eurų ir septyniasdešimt penkis euro centus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius